201635ab-d355-480d-9f43-e74e7ff8c50b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1540/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arctic Group“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1464-460/2011 dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arctic Group“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti prieÅ¡ terminÄ valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su atsakovu UAB „Arctic Group“, kurio teisė nuomoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ pagal 1994-02-15 sutartyje numatytas sÄ lygas Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010-02-26 pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties pagrindu.

Nurodė, kad 2010-02-26 pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartimi atsakovas iÅ¡ BUAB „Pas IzaurÄ â€œ nupirko jos vardu Nekilnojamajame turto registre įregistruotÄ ginčo žemės sklypo nuomos teisę pagal 1994-02-15 valstybinės žemės nuomos sutartį. Tačiau paaiÅ¡kėjo, kad registro duomenys apie ginčo sklype esantį statinį yra klaidingi, o žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios sÄ lygomis atsakovas grindžia teisę nuomoti be aukciono šį turtÄ , turi bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ (Žemės įstatymo 9 str. 14 d., CK 6.564 str. 1 d. 1 p., CK 6.217 str. 2 d. 1, 2 p.).

Teigė, kad atsakovas nelaikytinas teisėtu ginčo sklypo naudotoju, nes neatitinka reikalavimų, taikomų juridiniams asmenims, kuriems valstybiniai žemės sklypai iÅ¡nuomojami be aukciono. Be to, minėta nuomos sutartis pasibaigė likvidavus UAB „Pas IzaurÄ â€œ.IeÅ¡kovas taip pat prašė uždrausti atsakovui dalyvauti sandoriuose ar imtis veiksmų, kurie yra susiję su įregistruota jo nuomos teise į minėtÄ Å¾emės sklypÄ (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Nurodė, kad atsakovas minėtos Sutarties pagrindu jau inicijavo detaliojo planavimo procedÅ«ras, o jei Å¡ios procedÅ«ros bÅ«tų tęsiamos ar ginčo sklypo nuomos teisė bÅ«tų perleista kitiems asmenimis, jo grÄ Å¾inimas valstybei bÅ«tų apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. uždraudė atsakovui su trečiaisiais asmenimis sudaryti subnuomos, panaudos ir kitokius sandorius bei imtis veiksmų, galinčių apsunkinti 0,0537 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad iÅ¡ atsakovo inicijuotų procedÅ«rų yra akivaizdu, jog ginčo turtÄ apsunkinus sandoriais su sÄ Å¾iningais trečiaisiais asmenimis, ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas (sklypo grÄ Å¾inimas valstybei) pasunkėtų, todėl uždraudė atsakovui dalyvauti sandoriuose arba imtis veiksmų, susijusių su nuomos teise į žemės sklypÄ (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, minėtas priemones taikė nepranešęs atsakovui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Arctic Group“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo nutartį. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neįvertino tai, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, neracionaliai ir neefektyviai, yra klaidingos. Detalaus planavimo procedÅ«ra pradėta siekiant šį žemės sklypÄ sutvarkyti, tačiau dėl teismo taikytų priemonių Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo procedÅ«ros dėl patvirtintos koncepcijos įgyvendinimo, sÄ lygų gavimo ir kt. yra sustabdytos.2.

Teismo taikytos priemonės yra nesusijusios su ieÅ¡kinio dalyku, nes apribojimai galėjo bÅ«ti taikomi žemės sklypo nuomos teisei, o ne objektams, dėl kurių ginčo byloje nėra. Be to, jis neketina perleisti jam priklausančios nuomos teisės. Dėl to buvo pažeisti teisingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių principai. IeÅ¡kovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad:1. Atsakovas neteisingai teigia, kad dėl teismo taikytų priemonių buvo sustabdyta ginčo sklypo detaliojo planavimo procedÅ«ra.

Klaipėdos miesto savivaldybė dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo informavo jį ir atsakovÄ , kad yra atsisakyta ginčo žemės sklypo ir gretimybėse esančios valstybinės žemės detaliojo planavimo, nes atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo valdytojo sutikimo ir daiktines teises į sklype esantį pastatÄ .2. Atsakovo argumentai, kad detaliojo planavimo procedÅ«ra yra nesusijusi su ieÅ¡kinio reikalavimais yra nepagrįsti. IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto 2010-10-04 posėdžio protokolo matyti, kad yra numatyta ginčo žemės sklypÄ padidinti, pakeisti pobÅ«dį ir vykdyti mažaaukščių namų statybÄ .

O ieÅ¡kiniu ginčijama atsakovo teisė naudoti ir valdyti žemės sklypÄ , kuriame atsakovas nori vykdyti statybas, taip pat pirmumo teise nuomoti gretimybėse esančiÄ valstybinę žemę. Dėl to tuo atveju, jei ieÅ¡kinys bus patenkintas, ginčo žemės sklypas bus grÄ Å¾intas valstybei ir iÅ¡nuomotas įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovo parengto detaliojo plano sprendinių realizavimas (naujų sklypų suformavimas, statybos) apsunkintų sprendimo įvykdymÄ .3. Teismo taikytos priemonės nepažeidžia teisingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių principų, nes atsakovo neteisėti veiksmai negali sukurti jam teisėtų lÅ«kesčių.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieÅ¡kovo praÅ¡omas priemones, nes grėsmė bÅ«simo teismo sprendimui įvykdymui gali atsirasti bet kurioje proceso stadijoje, dėl bet kokių subjektyvaus ar objektyvaus pobÅ«džio priežasčių. O tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turėdamas informacijÄ apie atsakovo ketinimus atlikti veiksmus, susijusius su detalaus planavimo procedÅ«romis, matė grėsmę bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal Å¡ios proceso teisės normos nuostatÄ teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, o tokių priemonių taikymo pagrindÄ nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindÄ taikyti tokio pobÅ«džio priemones.Kaip jau minėta Å¡ios nutarties apraÅ¡omojoje dalyje, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o nutraukti prieÅ¡ terminÄ valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su atsakovu UAB „Arctic Group“, kurio teisė nuomoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ pagal 1994-02-15 sutartyje numatytas sÄ lygas Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010-02-26 pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties pagrindu.

IeÅ¡kinys motyvuojamas tuo, kad atsakovas ginčo žemės sklypu naudojasi neteisėtai, nes jokių statinių minėtame sklype nėra, todėl ginčo sklypas galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas tik aukciono tvarka (Žemės įstatymo 9 str. 14 d., CK 6.564 str. 1 d. 1 p., CK 6.217 str. 2 d. 1, 2 p., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu patvirtintų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4. 28.2 p.). Teigiama, kad 1994-02-15 ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su BUAB „Pas Izaura“, pasibaigė Å¡iÄ bendrovę likvidavus (CK 6.562 str. 3 d., Žemės nuomos įstatymo 18 str. 3 d.).

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog valstybės interesus atitinka tai, kad nutraukus minėtÄ sutartį žemės sklypas bus grÄ Å¾intas valstybei, kuri jį iÅ¡nuomos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiems reikalavimams užtikrinti teismas, vadovaudamasi CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu, uždraudė atsakovui su trečiaisiais asmenimis sudaryti subnuomos, panaudos ir kitokius sandorius bei imtis veiksmų, galinčių apsunkinti ginčo žemės sklypo grÄ Å¾inimÄ . Apeliantas tvirtina, kad taikytos priemonės yra nesusiję su ieÅ¡kinio dalyku, todėl nepagrįstai buvo sustabdyta ginčo žemės sklypo detalaus planavimo procedÅ«ra, kurios tikslas sutvarkyti šį žemės sklypÄ .

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus (CPK 185 str.). Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo, ieÅ¡kovo, trečiojo asmens atsiliepimų, papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje Teritorijų planavimo komitete 2010-10-04 buvo svarstomi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai, nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės sÄ skaita formuojamas naujas sklypas, suteikiant pirmenybę jį iÅ¡nuomoti (duomenys neskelbtini) sklypo nuomininkui (atsakovui), abu sklypai sujungiami į vienÄ , keičiamas gauto sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis iÅ¡ komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b. l. 27).

Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas inicijavo valstybinės žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimus, remdamasis Å¡ioje byloje ginčijama atsakovo nuomos teise. Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nesant jokių apribojimų atsakovui įgyvendinti Å¡ioje byloje ginčijamÄ jo nuomos teisę į žemės sklypÄ , atsakovui iÅ¡liktų galimybė parengti žemės sklypui detalųjį planÄ , kuriuo numatytas žemės naudojimo bÅ«das, anot ieÅ¡kovo, neatitiktų nuomos sutarties, sudaryti sandorius, kurių pagrindu teises naudoti nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ (jo dalį) įgytų tretieji asmenys.

IeÅ¡kinio patenkinimo atveju, nenuginčijus Å¡ių, galimai naujai sudarytų sandorių ir neįrodžius trečiųjų asmenų sÄ Å¾iningumo, sklypo ar jo dalies grÄ Å¾inimas valstybei gali bÅ«ti žymiai apsunkintas ar tapti neįmanomas. Be to, kaip yra žinoma, teisė žemės sklypÄ nuomotis (naudoti, valdyti) iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir teisę daryti jam Å«kinį ar fizinį poveikį (pvz.: naujų statinių statyba, reljefo keitimas ar kt.), dėl kurio gali bÅ«ti apsunkintas jo grÄ Å¾inimas, nes tokio poveikio pasekmių paÅ¡alinimas gali pareikalauti papildomų sÄ naudų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu (CPK 144 str.).Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio ar priešieškinio teisėtumu ir pagrįstumu, nes tai nėra susiję su skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 334 str.).Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                         Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                                   Nijolė PiÅ¡kinaitė