201599e2-9d1b-4778-9b9e-62d082bfeba2 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-7489-748/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03877-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.1, 30.3, 33, 128.2 (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m.birželio 29 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. U., pareiÅ¡kėjų J. U. ir D. U. atstovui advokatui Dominykui Varnui, suinteresuoto asmens DNSB „Vėtrungė“ atstovui Daliai Čiužauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D.

U., J. U. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui DNSB „Vėtrungė“dėl juridinio fakto nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 81,56 kv.m. ploto pastogę (palėpę) (registro Nr.44/12390582), kaip jų buto, esančio Prieplaukos kr.7-7, Kaune, priklausinį.PareiÅ¡kėjas J.

U. pareiÅ¡kimÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad 1986 m. gyvenamajame name, esančiame adresu Prieplaukos kr.7, Kauno m., jam buvo paskirtas butas Nr. 7 su rÅ«siu. IÅ¡mokėjus pajų, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu Å¡is butas 1992-12-23 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre J. U. vardu nuosavybės teise. 1994-06-21 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas nusprendė leisti namo palėpes nusipirkti trečio aukÅ¡to gyventojams; palėpę virÅ¡ 7-o buto nusprendė parduoti J.

U. už 2000 Lt. 1994-07-08 jis sumokėjo už palėpę 2000 Lt Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Mano, kad kooperatyvo nariams priėmus sprendimÄ jam parduoti palėpę ir jam apmokėjus nurodytÄ pardavimo kainÄ , jis nusipirko palėpę. Nuo to laiko jis ir D. U. pastoviai ir nepertraukiamai naudojasi palėpe, jÄ valdo kaip savo nuosavybę. Palėpė yra nuolat ir neatsiejamai susijusi su butu, nes turi bendrÄ elektros, vandens ir kanalizacijos sistemÄ bei įvadus, elektros ir vandens skaitliukus, todėl ji yra buto Nr.7 priklausinys. 2002-12-09 buvo atlikti palėpės (pastogės dalių P1 ir P2) kadastriniai matavimai, nustatytas jų bendras plotas 81,56 kv. m.

Pastogės dalyje, esančioje virÅ¡ buto Nr.7, pareiÅ¡kėjai įrengė 77,80 kv.m ploto patalpas, kurioms yra suteiktas unikalus Nr. 4400-1844-6510:4601. Suinteresuotas asmuo DNSB „Vėtrungė“ pateikė atsiliepimÄ , su praÅ¡ymu nustatyti juridinį faktÄ sutiko.Suinteresuoto asmens atstovė paaiÅ¡kino, kad gyvenamÄ jį namÄ pastatė gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo visuotiniame narių susirinkime 1994m. daugumos narių sprendimu palėpė buvo parduota pareiÅ¡kėjams. 2007m.

Visuotiniame daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėtrungė“ narių susirinkime taip pat daugumos narių sprendimu buvo pritarta pastogės patalpas leisti įteisinti nuosavybės teise pareiÅ¡kėjams. Bendrija yra suinteresuota, kad pastogės patalpos bÅ«tų įregistruotos nuosavybės teise ir už jas savininkas mokėtų mokesčius, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjui J. U. nuosavybės teise priklauso butas Nr.7 su rÅ«siu, esantis adresu:

Prieplaukos krantinė 7, Kauno m. (b.l. 36). 1994-06-21 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr.225 susirinkimas nusprendė leisti pirmumo tvarka iÅ¡sipirkti palėpes trečio aukÅ¡to gyventojams ir palėpę virÅ¡ buto Nr.7 nutarė parduoti pareiÅ¡kėjui J. U. už 2000 Lt, pinigus įneÅ¡ant į kooperatyvo sÄ skaitÄ mėnesio laikotarpyje (b.l. 7-13). PareiÅ¡kėjas J. U. 1994-07-08 kvitu Nr.7 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui Nr.225 sumokėjo 2000Lt už palėpes (b.l.14). IÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 44/1290582 matyti, kad adresu:

Prieplaukos krantinė 7, Kauno m., 2002-12-09 buvo atlikti palėpės kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad pastate 1A2p yra pastogės patalpos: P-1 69,56 kv.m ploto bei P-2 12,00 kv.m ploto (b.l. 80-88). Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vėtrungė“ narių susirinkimo, įvykusio 2007-04-05, protokolo išrašas patvirtina, kad buvo leista iki 2009-12-31 palėpes įteisinti kaip nuosavybę bendrijos nariams, virš kurių butų yra palėpės, tarp jų ir 7-o buto (b.l. 15). 2011-01-25 atlikus pastogės patalpų kadastrinius matavimus nustatyta, kad palėpėje yra įrengtos 77,8 kv.m ploto gyvenamosios patalpos, rekonstrukcija atlikta 2003-2011 m. (b.l.17-23).

Pastogės patalpų elektros laidai, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai yra prijungti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. U. buto Nr. 7 ( Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, b.l. 40-44). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011-03-10 sprendimu Nr.4-362 pareiÅ¡kėjo J. U. praÅ¡ymas įregistruoti nuosavybės teises į patalpÄ kadastro Nr. 44/1290582 atmestas, nes nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (b.l. 46). PareiÅ¡kimas atmetamas.Byloje keliamas juridinio fakto, kad pareiÅ¡kėjai valdo nuosavybės teise daugiabučio namo palėpę kaip buto priklausinį, nustatymo klausimas.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. PraÅ¡ydamas teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo tikslÄ , dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra nustatęs tokias teisės aiÅ¡kinimo taisykles: Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1)praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę; 2)pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444str.1d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-543/2010).PareiÅ¡kėjai Å¡ioje byloje, praÅ¡ydami nustatyti valdymo nuosavybės teise faktÄ , nurodė, kad nuosavybės teisę į palėpę įgijo jÄ nupirkdami.

Taigi pareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į palėpę buvo įgiję vienu iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų – pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu. PareiÅ¡kėjai pripažįsta, kad negali teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, nes raÅ¡tu tokio sandorio faktiÅ¡kai sudaryta nebuvo, o buvo tik leista nusipirkti palėpę ir buvo už jÄ apmokėta. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai neturėjo ir neturi dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymÄ , nes tokių dokumentų iÅ¡ viso nebuvo. 1994m.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo visuotinio susirinkimo sprendimas ir apmokėjimas kvitas negali bÅ«ti laikomi pirkimo – pardavimo sutartimi, nes neatitinka LR CK (1964m. ) 253 ir 255 straipsniuose įtvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ vokos ir formos. Palėpė yra bendro naudojimo patalpa, valdoma bendrosios nuosavybės teise visų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų. LR CK 4.82str. 1d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie nuosavybės teise valdo pastogę (palėpę) (registro Nr.44/12390582), kaip jų buto priklausinį, siekia pakeisti teisinį santykį, todėl jie turėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinį.Nustatyta, kad pats nekilnojamasis daiktas – 81,56 kv.m. ploto palėpė, dėl kurios valdymo, kaip buto Nr.7 priklausinio, yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nustatyti juridinį faktÄ , nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o yra įregistruotas kitas daiktas – toje palėpėje esančios įrengtos 77,80 kv.m ploto patalpos (unikalus Nr. 4400-1844-6510:4601). PareiÅ¡kėjai teigia, kad 81,56 kv.m ploto palėpę valdo nuosavybės teise kaip jų buto Nr. 7 priklausinį, nes palėpėje įrengus patalpas, jos turi bendrÄ elektros, vandens ir kanalizacijos sistemÄ bei įvadus, elektros ir vandens skaitliukus.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami patvirtinti palėpės valdymo nuosavybės teise kaip jo buto Nr. 7 priklausinio juridinį faktÄ , rėmėsi aplinkybe, kad palėpės patalpos yra sujungtos bendrais inžineriniais tinklais su jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, kurį įsigijo 1992m., sumokėdami gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nario įnaÅ¡us.CK 4.253 str. nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai.

Nekilnojamojo turto kadastro 13 str. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali bÅ«ti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Kadangi 81,56 kv. m ploto palėpė nėra įregistruota kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre, kÄ pažymėjo ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011-03-10 sprendime Nr.4-362 , daiktinės teisės į jÄ iÅ¡ viso negali bÅ«ti nustatomos.

Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai, be kita ko, gali bÅ«ti pagrindiniai bei antraeiliai (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reglamentavimas dėl pagrindinio daikto bei priklausinio buvo įtvirtintas ir 1964 m.

CK 153 straipsnyje. Nustatyta, kad palėpės rekonstrukcija buvo atlikta žymiai vėliau, negu įgytas butas, t.y. buto įgijimo metu palėpė nebuvo sujungta bendrais įvadais. Pažymėtina, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso bÅ«du, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Pirmoji kregždutė“ v.

VÅ¡.Ä® S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, Kauno m. valdyba, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str.4d. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjai įstatymo nustatyta tvarka palėpėje atliko statybos darbus, prijungdami komunikacinius įvadus iÅ¡ savo buto, nėra pagrindo laikyti palėpės buto priklausiniu.Ä®vertinęs visus minėtus įrodymus ir aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teisę, t. y. sÄ lygos, jog pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 str.,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Snieguolė Vilutienė