2013ba48-e862-4948-8e82-a18254aa8804 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-879/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21642-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.5.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų D. Jatužio, Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui, nuteistajam V.

K. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiojo D. K. atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros Gintaro Čekuolio (toliau – Prokuroras) ir nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo: V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, jog jis padarė minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) D.

K. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Nukentėjusiojo D. K. turėtos atstovavimo iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo V. K. nepriteistos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Bylos esmė 1. V. K. 2021 m. birželio 25 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė automobilyje sėdėjusiam D.

K. į galvos sritį, po to, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nukentėjusįjį užgulė ant priekinės automobilio sėdynės ir gulinčiam sudavė 5 smÅ«gius į veido sritį, tokiu bÅ«du padarydamas pavirÅ¡inius deÅ¡inės veido pusės nubrozdinimus, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, bei 21, 22 ir 36 dantų vaikino lūžius, ir taip sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Gintaras Čekuolis pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. K. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti V. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 15 MGL dydžio baudÄ . Taip pat tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pasak skundo, iÅ¡teisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies taisykles, nes teisėjas netinkamai atlikęs nustatytų įrodymų analizę padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , neatitinkančiÄ bylos aplinkybėms, jog kaltinamasis V. K. nepadarė nusikalstamos veikos, todėl nuosprendis naikintinas. 2.2. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino liudytojo G.

K. parodymų, juos vadindamas Å¡aliÅ¡kais, nors visi įvykį matę asmenys, liudytojai A. P., R. C. ir L. P., tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad automobilyje tarp V. ir D. K. vykusios grumtinės baigėsi tik atėjus G. K., kuris ir liepęs jas baigti, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir kaltinamasis V. K.. G. K. teismo metu parodė, kad tuo metu buvo blaivus, kad eidamas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir suprato, kad automobilyje vyksta grumtinės ir priėjęs arčiau matė, kaip jo sÅ«nėnas V.

K. automobilio priekinėje dalyje buvo užgulęs jo sÅ«nų D. K., ir jam smÅ«giavo ranka, suduodant ne mažiau vienÄ kartÄ . Jis liepęs V. K. nusiraminti ir po jo raginimo grumtynės baigėsi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pačias aplinkybes, iÅ¡skyrus tai, kad matė, kaip V. K. ranka mušė D. K.. Nesuprantamas vertinimas, kad liudytojo G. K. parodymai yra Å¡aliÅ¡ki ir dėl to jų nevertino su kitais nustatytais įrodymais, o tai ir lėmė klaidingos iÅ¡vados priėmimÄ . 2.3. Teisėjas, įvertinęs įrodymus pateikė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam D.

K. nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti tuo metu, kai kaltinamasis V. K., norėdamas užkardyti nukentėjusiojo naudotÄ smurtÄ liudytojo A. P. atžvilgiu, nukentėjusiajam buvo suėmęs už rankų ir jį užgulęs, o nukentėjusysis blaÅ¡kydamasis galėjo atsitrenkti į automobilio salono dalis. Taip pat teismas neatmetė galimybės, kad nukentėjusysis nustatytus kÅ«no sužalojimus galėjo gauti prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį jam nugriuvus nuo dviračio. Prokuroro teigimu teisėjas netinkamai atliko nustatytų įrodymų analizę bei padarė iÅ¡vadÄ , neatitinkančiÄ bylos aplinkybėmis. 2.4.

Liudytojai A. P., R. C. ir L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nenurodė, kad nukentėjusiojo D. K. veide prieš grumtynes būtų matę kūno sužalojimus, taip pat nukentėjusysis jiems nesiskundė dantų skausmais, todėl teisėjo versija, kad teismo medicinos specialisto nustatyti kūno sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti jam nugriuvus nuo važiuojančio dviračio atmestina, kaip jokiais įrodymais nepatvirtinta. 2.5. Liudytojas L. P. nurodė, kad liudytojas A. P., stovėdamas prie automobilio sudavė kelis kartus ranka nukentėjusiajam D.

K., tačiau nukentėjusysis teigė, kad jei ir A. P. jam sudavė, jokio fizinio skausmo nejautė. Apklausiamas A. P. tokių duomenų, kad tuo metu būtų sudavęs ranka nukentėjusiajam D. K., nenurodė, o liudytojas R. C. taip pat nenurodė.

3. Nukentėjusysis D. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – V. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam teisingÄ bausmę. Pilna apimtimi patenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės ir 360,08 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo D. K. turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. 3.1.

Nukentėjusiojo manymu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo padarytos iÅ¡vados dėl kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos teisinio vertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepasisakė dėl visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, selektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, įrodymus vertino atskirai vienÄ nuo kito, pirmenybę teikiant tik V. K. teisinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikÅ¡mino tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertino Å¡ių įrodymų kitų juos neatitinkančių bylos duomenų kontekste. 3.2.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kaltinamojo V. K. kaltė ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiama iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo D. K. parodymais bei specialisto iÅ¡vada. D. K. nurodytas aplinkybes be jo paties parodymų patvirtina ir policijoje registruojamų įvykio duomenys, liudytojos I. K. parodymai, jog D. K. buvo sumuÅ¡tas V. K., matė vyrÄ prieÅ¡ sumuÅ¡imÄ ir iÅ¡ karto po sumuÅ¡imo, nuvežė jį į ligoninę. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad jį sumušė V.

K., o sužalojimus veide patvirtina 2022 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvada. Apklausta specialistė J. B. nepaneigė kaltinime nurodyto D. K. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmo, o pateikė tik bendrus teorinius samprotavimus apie įmanomus sužalojimų atsiradimo mažiausiai 4 trauminiais poveikiais padarymo būdus. Nukentėjusysis pabrėžia, kad specialistės padarytos išvados, kurios visais analogiškais atvejais yra tikėtino pobūdžio turi būti vertinamos su kitais byloje surinktais duomenimis, o ne kaip skundžiame nuosprendyje atsietais nuo šių duomenų. 3.3.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad byloje nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (nubrozdinimai deÅ¡inėje veido pusėje, poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, 21, 22 ir 26 dantų vainikų lūžiai yra V. K. smurtinių veiksmų pasekmė. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes, dėl kurių kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas paremtas ne esminių faktinių duomenų apie nusikaltimo padarymÄ analize, o atskirų detalių vertinimu, tam tikrų nesutapimų pripažinimu esminiais prieÅ¡taravimais, neįvertinant apklaustų asmenų parodymų santykio su kitais įrodymais. 3.4.

Nukentėjusiojo teigimu, jo paties, kaltinamojo ir liudytojų parodymai turi būti vertinami atsargiai patikimumo prasme ne tik dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, bet ir dėl aplinkybės, kad šie asmenys įvykio metu buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio, be to, pats kaltinamasis akcentuoja, kad jis atsimena tik jam palankias aplinkybes. Asmens parodymai, kai atsimenama dalis jam palankių aplinkybių, o nepalankios neatsimenamos, vertintinos kritiškai. 3.5. Iš liudytojų, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų buvo nustatyta, kad D.

K. ir V. K. turėjo fizinį kontaktÄ automobilio salono priekinėje dalyje. Nukentėjusiojo manymu, nėra pagrindo laikyti liudytojų A. P. ir R. C. parodymus patikimais, suteikti jiems pirmenybę. Minėti liudytojai palaiko kaltinamojo versijÄ . Å ių liudytojų parodymai vertintini atsargiai patikimumo prasme ir dėl aplinkybės, kad abu Å¡ie asmenys įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, o ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti po kaltinamojo V. K.. Be to, liudytojai ne visÄ laikÄ matė, kad vyko automobilio salono priekinėje dalyje D.

K. ir V. K. grumtinių metu. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s tik dėl įvykio automobilyje, tačiau prieÅ¡tarauja liudytojų I. K. ir M. C. parodymams dėl faktinių aplinkybių tiek prieÅ¡ įvykį, tiek po jo, taip pat prieÅ¡tarauja liudytojo L. P. parodymams. 3.6. Nukentėjusiojo teigimu, nėra pagrindo netikėti teismui tiesÄ prisiekusio sakyti G. K. parodymais ir juos atmesti tik tuo pagrindu, kad jis yra nukentėjusiojo tėvas. Liudytojas parodė, kad matė, kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, prispausta automobilio salono priekinėje dalyje tarp pedalų, matė vienÄ smÅ«gį. 3.7.

Apeliaciniu skundu nurodoma, jog minėti duomenys paneigia kaltinamojo V. K. teiginius, kad jis tik laikė, tačiau rankomis smÅ«gių nesudavinėjo. Mano, jog esminių prieÅ¡taravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, galinčių turėti įtakos veikos kvalifikavimui ar V. K. kaltės konstatavimui, nenustatyta, sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė leidžia daryti vienareikÅ¡mė iÅ¡vadÄ , kad V. K. aiÅ¡kiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ ir tyčia smurtavo prieÅ¡ D.

K..

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis V. K. ir jo atstovas Ž. Rutkauskas prašė apeliacinius skundus atmesti ir nuosprendį palikti nepakeista, o Prokuroras ir nuteistojo D. K. atstovas advokatas V. Buslovičius prašė skundus tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Prokuroro ir nukentėjusiojo D. K. advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliaciniai skundai tenkinami.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrinÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinių skundų turinio matyti, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir V. K. iÅ¡teisinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, todėl teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį patikrina įrodymų vertinimo aspektu.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinių skundų argumentus jiems pritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ bei tarpusavio sÄ sajÄ , taip vertindamas suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas V. K. kaltės klausimÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė iÅ¡teisintojo V.

K., liudytojų A. P., R. Č., M. C. bei iÅ¡ dalies L. P. parodymams, laikydamas juos nuosekliais, tuo tarpu nukentėjusiojo D. K., liudytojo G. K. parodymus sumenkino, vertino atskirai nuo kitų, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ . IÅ¡teisinamajame nuosprendyje apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog specialisto iÅ¡vada nepatvirtina faktinių aplinkybių, o pateikti specialistės paaiÅ¡kinimai nepatvirtina kaltinime nurodytų suduotų smÅ«gių.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog D. K. sužalojimai atsirado tuo metu, kai kaltinamasis V. K., norėdamas užkardyti nukentėjusiojo naudotÄ smurtÄ prieÅ¡ A. P., nukentėjusįjį D. K. suėmė už rankų ir jį užgulė, o nukentėjęs, bandydamas iÅ¡laisvinti rankas, blaÅ¡kydamasis automobilyje galėjo atsitrenkti į vairÄ ir kitas automobilio dalis, nors po to padaro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad dantų lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti vienu, dviem smÅ«giais į burnos sritį arba dantims susitrenkiant vienam į kitÄ , papildomai atkreipdamas dėmesį į tai, kad sužalojimai galėjo atsirasti, kai A.

P. trenkė kelis kartus D. K., taip pat neatmetė galimybės, jog nukentėjusysis galėjo pats susižaloti, kai būdamas neblaivus važiavo dviračiu ir nuo jo nukrito.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡tyrė įvykio situacijÄ , neįsigilino į faktines bylos aplinkybes bei pažeisdamas BPK reikalavimus padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

9. Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

10. Teisėjų kolegija, atsakydama į skundo argumentus pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, t. y. 2021 m. birželio 25 d., apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje tarp kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo D. K., įvyko konfliktas ir fizinis kontaktas, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiti liudytojai minėta aplinkybę patvirtina. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmos instancijos teismas V. K. iÅ¡teisino iÅ¡ esmės remdamasis liudytojų A.

P., R. Č., M. C. bei iÅ¡ dalies L. P. parodymais, nustatęs, jog iÅ¡teisintasis buvo užgulęs nukentėjusįjį, tačiau jo nemušė. Kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju svarbu nustatyti ar automobilyje įvykusio konflikto metu V. K. buvo tik užgulęs D. K., o nukentėjęs susižalojo pats ar jį sužalojo kitas asmuo, ar V. K. panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl iÅ¡teisintojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus analizuoja ir vertina Å¡iuo aspektu.

11. Teisėjų kolegija, dar kartÄ iÅ¡tyrusi ir įvertinusi iÅ¡teisintojo parodymus pripažįsta juos nenuosekliais, duotais esant didelio apsvaigimo bÅ«senoje, prieÅ¡taringais, kas kelia abejonių parodymų patikimumu sprendžiant dėl nukentėjusiojo sužalojimo/ susižalojimo/ aplinkybių. V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 25 d. vartojo alkoholinius gėrimus su D., R., jo motina, pusbroliu L., kartu buvo ir A. P.. Vėliau kažkokiu bÅ«du atsidÅ«rė automobilyje „Chrysler“ ant galinės sėdynės. Prabudęs automobilyje pamatė, kaip D. kumščiais į veido sritį muÅ¡a A.

P. ir tada puolė jį ginti. Nematė, kad A. būtų sudavęs smūgius D.. Išlipęs iš automobilio, atsidarė dureles kur sėdėjo D., suėmė jam už dešinės rankos bandydamas atsukti į save, o D. tuo metu bandė smūgiuoti jam rankomis ir kojomis. A. išlipo iš automobilio, o jis, siekdamas nuraminti D., savo kūnu užgriuvo ant jo sėdinčio automobilyje, jokių smūgių nesudavė, buvo užspaudęs minutę, kol atėjo D. tėvas G. K.. Tada nuėjo ir atsisėdo už pirtelės ant suoliuko, po kurio laiko iš už kampo atbėgo D. ir spyrė iš kojos jam į krūtinės sritį, šalia buvę žmonės jį sulaikė, o atėjus D.

žmonai, visi paprašė, kad jį iÅ¡sivestų. Kartu su D. vartojo alkoholinius gėrimus visas tris dienas (1 t., b. l. 87-88). IÅ¡teisintasis akistatos metu su nukentėjusiuoju D. K. jau tvirtino, kad D. nemušė, bandė tik sutramdyti, kad nemuÅ¡tų nei jo, nei draugų, o automobilyje jį laikė už rankų, lauke prie automobilio konflikto nebuvo. Atėjęs D. tėvas jiems liepė baigti Å¡itas nesÄ mones ir jie iÅ¡siskirstė. Vėliau bÅ«nant prie pirtelės ir aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, D. jam spyrė į krÅ«tinės sritį.

Pats konfliktas buvo automobilyje (1 t., b. l. 91-93). Vėliau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visi Å¡ventė kelias dienas, buvo automobilyje, tuo metu buvo smigęs, jį pakėlė R. ir pasakė, kad D. daužo A. P.. Prabudęs puolė juos skirti, griebė D. už peties, o D. jį užsivertė ant savęs, gaudė D. rankas, bet jos iÅ¡sprÅ«do ir D. sudavė į veidÄ . Jis tik gulėjo užgriuvęs ant D. tarp vairo ir sėdynės. Juos iÅ¡skyrė atėjęs G. K.. Nuėjus už pirtelės atbėgo D. ir spyrė jam į krÅ«tinę, tai matė R., P., G., L..

I. tuo metu nebuvo, ji atėjo paskui po įvykio I. pasakė tuos žodžius po to, kai grįžinėjo nuo ežero, po D. spyrio į krūtinę.

12. Aptariant iÅ¡teisintojo parodymus teisėjų kolegija pažymi, jog V. K. duodamas parodymus teisme apie įvykio aplinkybes, ne kartÄ teigė, jog „smulkiai neįmanoma visko atsiminti“, taip pat ne kartÄ kartojo, jog „buvo tokiam stovy, kad užteko pastumti ir bÅ«tų nugriuvęs“, „buvau girtas“, „tokioj stadijoj ir smÅ«gio negalėjau padaryti“, „aÅ¡ komoj buvau, girtas“, tačiau jis vis tiek labai detaliai, smulkmeniÅ¡kai ir aiÅ¡kiai pasakojo įvykio sekÄ ir net vaizdžiai jÄ demonstravo (pirmosios instancijos teisme nurodė atstumus, bandė veiksmais parodyti kaip viskas vyko, o pasisakydamas dėl skundų aukÅ¡tesnės instancijos teisme taip pat gestais pateikė vaizdžiÄ Ä¯vykio versijÄ ), kas kolegijai kelia abejonių dėl pateiktų V.

K. parodymų patikimumo, jog esant labai didelio apsvaigimo būsenoje kaltinamasis labai detaliai prisiminė ir pasakojo įvykio aplinkybes, net ir po ilgo laiko tarpo po įvykio. Pastebėtina, jog kaltinamojo parodymai dėl fizinio kontakto su nukentėjusiuoju viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad užgriuvo savo kūnu ant sėdinčio automobilyje D., bandydamas jį sutramdyti kad nekonfliktuotų su A. P., kai nukentėjęs automobilyje mosavo kumščiais, pats smūgių jokių nesudavė.

Akistatos metu jau teigė, kad automobilyje D. tik laikė už rankų, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad griebė D. už peties, o D. jį užsivertė ant savęs, tada jis gaudė D. rankas, bet jos iÅ¡sprÅ«do ir D. sudavė į veidÄ , o jis tik gulėjo užgriuvęs ant D.. IÅ¡analizavus kaltinamojo parodymus kolegija sprendžia, kad jie negali bÅ«ti laikomi patikimais, nes viso proceso metu buvo keičiami ir papildomi, nurodant naujas su įvykiu susijusias detales ir naujas nukentėjusiojo patirtos traumos versijas, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl V.

K. pateikiamų įvykio aplinkybių tikrumo. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžiant apie išteisintojo veiksmus, jo parodymais vadovaujasi tiek kiek juos patvirtina kiti įrodymai ir nesutinka su pirmosios instancijos nustatytomis aplinkybėmis, kad išteisintasis tik suėmė nukentėjusįjį D. K. už rankų ir jį užgulė, tačiau tuo metu nesudavė nukentėjusiajam smūgių, o nukentėjęs galėjo susižaloti pats į automobilio detales, nes tokias aplinkybes paneigia byloje esančių kitų įrodymų visuma.

13. Nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymus pripažino nenuosekliais, kritiÅ¡kai vertino bei nurodė, kad jo parodymus paneigia kaltinamojo V. K. ir liudytojų, iÅ¡skyrus G. K. parodymai, tačiau su tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Nukentėjęs pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 12 val. atvažiavo su žmona pas tėvus į sodybÄ , prie ežero, sutiko V. K., A. P., pakalbėję maÅ¡inoje klausėsi muzikos. A. P. netikėtai, iÅ¡gėręs alkoholio nusprendė kažkur važiuoti, o jis bandydamas sustabdyti A.

P. – tris kartus iÅ¡traukė automobilio raktelius. Kadangi, tai jo nesustabdė – fiziÅ¡kai norėjo jį sustabdyti iÅ¡stumdamas iÅ¡ automobilio. Netikėtai pajuto 6-8 smÅ«gius į galvos ir kaklo sritį, kuriuos jam sudavė V. K.. Kurį laikÄ gulėjo ant žemės, svaigo galva, o po to atsipeikėjo pavėsinėje. Atėjo žmona, palydėjo iki automobilio ir iÅ¡vežė į Utenos miesto ligoninės priimamÄ jį (1 t., b. l. 1-2). Apklausoje nurodė tas pačias aplinkybes, tačiau papildomai nurodė, jog buvo iÅ¡gėręs alaus butelį.

Apie 13 val. A. P. susiruošė kažkur važiuoti, o jis neleido jam važiuoti išjungdamas variklį, nes pastarasis buvo neblaivus, po trečio karto variklio užgesinimo tarp jo ir A. P. kilo žodinis konfliktas, bandė išstumti jį iš automobilio, kad eitų iš vairuotojo vietos ir negalėtų vairuoti. Jiems besistumdant automobilyje pajuto smūgį į kairę galvos pusę. Smūgiavo gale sėdintis V. K.. Po smūgio atsisuko ir vėl gavo smūgį kumščiu į kaktos sritį. Po smūgių išlipo iš automobilio, V.

K. iÅ¡ paskos, bandė aiÅ¡kintis, bet V. K. jį pastÅ«mė, jis pakrito ant žemės kairiu Å¡onu ir pajuto smÅ«gius į galvos, veido ir kaklo sritį, daugiau deÅ¡inę pusę. Mušė tik V. K., sudavė ne mažiau nei 6 smÅ«gius kumščiais, po smÅ«gių jautėsi prastai, buvo Å¡okas, svaigo galva, todėl atsikėlęs nuėjo į Å¡alia esančiÄ pavėsinę, po kelių minučių atėjo žmona (1 t., b. l. 15-16). Akistatos metu nukentėjęs patvirtino jau minėtas aplinkybes papildomai nurodydamas, jog po suduotų smÅ«gių jautė didelį skausmÄ Å¾andikaulio srityje, buvo silpna.

Medikai nustatė veido ir kaklo sumuÅ¡imus, buvo nuskelti du dantys, o odontologai nustatė dar trijų dantų įtrÅ«kimus (1 t., b. l. 91-93). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad per jo ir A. P. konfliktÄ , V. pradėjo rėkti ir sudavė tris smÅ«gius, iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, atidarė duris, sudavė dar vienÄ smÅ«gį ir jis nugriuvo, tada Å¡oko ant jo, smaugė ir dar sudavė 5-6 smÅ«gius, tada jis atsikėlė ir nuėjo į pavėsinę, atėjo žmona ir dėl juntamo skausmo važiavo į priimamÄ jį.  14.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo parodymai dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus ( 2-3 smÅ«giai iÅ¡ karto ir 5-6 smÅ«giai į galvos sritį, kaip buvo užgultas) nuoseklÅ«s, t. y. jis nurodė jog buvo konfliktas su A. P., pirmÄ smÅ«gį į kaktÄ V. K. sudavė nuo galinės automobilio sėdynės, o po to iÅ¡lipęs jį pastÅ«mė ir dar sudavė kelis smÅ«gius į veido srities deÅ¡inę pusę, o tokius nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo L. P., I. K. ir G.

K. parodymai. Nukentėjęs teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo Å¡okas, jis buvo trumpai praradęs sÄ monę apalpęs, todėl jo parodymai su kitais bylos įrodymais netikslÅ«s detalėse dėl jo paties pozicijos po gautų smÅ«gių automobilyje (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iÅ¡lipęs V. K. jį pastÅ«mė ant žemės ir gulinčiam sudavė 8 smÅ«gius, o teisme teigė, kad V. K. jį smaugė automobilyje ir dar sudavė 5-6 smÅ«gius). Kolegijos vertinimu tokie nukentėjusiojo parodymų netikslumai, kuriuos jis aiÅ¡kino patirtu Å¡oku ir skausmu, teisėjų kolegijai taip pat yra pakankamai logiÅ¡ki vertinant įvykio aplinkybes, nes muÅ¡amas žmogus ne visada gali ir geba suskaičiuoti kiek smÅ«gių jam buvo suduota, tačiau Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos iÅ¡ kitų įvykį mačiusių parodymų bei raÅ¡tinių įrodymų.

Nors visi liudytojai, iÅ¡skyrus liudytojus G. K. ir I. K. tvirtino, jog įvykio dienÄ nukentėjusysis buvo visiÅ¡kai girtas, kad visi gėrė tris dienas, tačiau nukentėjęs viso proceso metu nuosekliai teigė, jog tÄ dienÄ iÅ¡gėrė vienÄ skardinę alaus, o alkoholį vartojo tik iÅ¡ vakaro, o liudytoja I. K. patvirtino, kad į sodybÄ jie su vyru atvyko 2021 m. birželio 25 d. apie pietus. Tai, jog nuvykus į gydymo įstaigÄ nukentėjusiojo blaivumas ir adekvatumas pasakojant sumuÅ¡imo aplinkybes nekėlė abejonių jį konsultavusiam gydytojui, o jo blaivumas nebuvo tikrinamas ir nėra jokių atžymų medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e-siuntime, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis įvykio metu nebuvo neblaivus iki tokio lygio kaip nurodė kaltinamasis ir liudytojai V.

P., L. P. ir R. C., kad objektyviai negalėtų vertinti situacijos ir sumaišyti jį sužalojusius asmenis ar nesuprasti kieno veiksmų pasėkoje jam buvo padaryti sužalojimai.

15. Pirmosios instancijos teismas liudytojo L. P. parodymus vertino ir analizavo tik tose dalyse, kurios patvirtina kaltinamojo V. K. ir liudytojų R. C. ir A. P. parodymus, tačiau nevertino šio liudytojo parodymų toje dalyje, kiek jie patvirtina ir nukentėjusiojo D. K. parodymus. Liudytojas L. P. nurodė, jog kai įvyko konfliktas tarp D. ir A. P., V. gulėjo automobilyje. V. įsikišo norėdamas juos išskirti ir gindamas A. P., pradėjo su jais ginčytis ir muštis, o galiausiai gavosi, kad V. susimušė su D., buvo užsigulęs, trenkė, tada atėjo D. tėvukas.

Matė D. veido Å¡one sumuÅ¡imÄ ir mėlynę, D. buvo pamuÅ¡tas, buvo truputį pamėlę. Matė kaip A. P. trenkė kelis kartus D., tuo metu V., D. ir A. P. buvo neblaivÅ«s ir jis buvo neblaivus, bet sveiko proto. Taigi Å¡is liudytojas patvirtino, kad iÅ¡teisintasis ne tik buvo užgulęs nukentėjusįjį ir jį prispaudęs prie automobilio sėdynės, bet ir mušėsi su juo ir matė smÅ«gį, o po V. K. kontakto su D. K., matė pamuÅ¡tÄ nukentėjusiojo veidÄ . Nors liudytojas nurodė, kad ir A.

P. mušė nukentėjusįjį, tačiau kreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. P. tokių aplinkybių nenurodė, pretenzijų A. P. nukentėjęs neturi ir niekada nenurodė, kad be V. K. jam sužalojimus padarė ir A. P.. Teisėjų kolegija, priešingai nei nustatė pirmos instancijos teismas, sprendžia, kad L. P. parodymai patvirtina ne išteisintojo parodymus, kad V. K. nemušė nukentėjusiojo, o būtent paneigia V. K. parodymus, jog jis buvo tik užsigulęs ir prispaudęs nukentėjusį, nes liudytojas aiškiai nurodė, jog jie mušėsi ir po to, jis matė nukentėjusio veide mėlynes.

Tai, kad D. K. sumušė V. K. netiesiogiai patvirtina liudytojos I. K. parodymai, kuri prie ežero pavėsinėje pamatė D., jis atrodė baisiai, veidas buvo apdraskytas, bėgo kraujas, ir nuvežė į Utenos ligoninės priėmimo skyrių. Liudytoja nurodė, kad sutuoktinis sakė jog buvo sumuÅ¡tas V. K., su kuriuo einant link ežero ji dar prasilenkė ir iÅ¡teisintasis pasakė „susirink tu jį, nes užmuÅ¡iu, nupjausiu galvÄ â€œ, o tokio pokalbio neneigė ir iÅ¡teisintasis.

16. Pažymėtina, jog esant tokiai situacijai, kai konfliktÄ matę asmenys duoda skirtingus parodymus apie to paties įvykio aplinkybes, bÅ«tina iÅ¡samiai iÅ¡tirti kiekvieno įvykyje dalyvavusio asmens viso proceso metu duotus parodymus. Kadangi pirmos instancijos teismas, iÅ¡teisindamas V. K. rėmėsi liudytojų A. P. ir R. C. parodymais, kaip patvirtinančiais iÅ¡teisintojo gynybos versijÄ , todėl teisėjų kolegija juos dar kartÄ iÅ¡tyrusi sprendžia, jog Å¡ių liudytojų parodymai su kaltinamojo V. K. parodymais tik iÅ¡ dalies sutampa tik dėl įvykio aplinkybių automobilyje, tačiau iÅ¡ dalies neatitinka liudytojo L. P. parodymams ir prieÅ¡tarauja liudytojų I. K. ir M. C. parodymams dėl nukentėjusio elgesio prieÅ¡ įvykį bei po jo.

17. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu viso proceso metu dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad automobilyje tarp jo ir D. įvyko žodinis konfliktas. D. griebė už automobilio raktelių užvedimo ir automobilis užgeso. Bandant užsivesti ir nespėjus to padaryti pajuto smÅ«gį į galvos sritį, užsiėmus už galvos pajuto dar daugiau smÅ«gių. IÅ¡Å¡okęs iÅ¡ automobilio pamatė, kaip V. visu kÅ«nu užspaudęs D. automobilyje, jie muistydamiesi kelis kartus paspausdavo automobilio signalÄ .

Greitai atėjo D. tėvas ir liepė apsiraminti, tuo viskas ir baigėsi. Nematė, kad V. bÅ«tų kumščiu mušęs D. bei nepastebėjo, kad D. bÅ«tų buvęs sužalotas. Po kurio laiko, sėdint ant suoliuko prie pirtelės, atbėgo D. ir spyrė sėdinčiam V., tada atėjo D. žmona ir jį iÅ¡sivedė (1 t., b. l. 45-46). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Å¡iuos parodymus patvirtino. Taigi liudytojas patvirtino, kad matė kaip V. visu kÅ«nu buvo užgulęs D., tačiau teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad tik matė kaip V. laiko D. rankas.

Aptariamu atveju, tokie nenuoseklūs liudytojo A. P. parodymai prieštarauja paties kaltinamojo parodymams, kad jis buvo užgulęs nukentėjusį ir liudytojo L. P. parodymams, kad ir A. P. sudavė smūgius D. K.. Kitas betarpiškai įvykio metu buvęs liudytojas R. C. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai D. pradėjo kumščiais smūgiuoti A. į dešinę veido pusę, V. priėjo prie automobilio durelių kur sėdėjo D. ir liepė ramintis, o kai tas nereagavo, tada jį paguldė ant sėdynės sėdimosios dalies ir prispaudė savo rankos dilbiu ir laikė apie minutę, jokių smūgių nesudavė.

Pro Å¡alį ėjo G. ir liepė jiems liautis (1 t., b. l. 51-52). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. C. parodė, jog D. nepatiko, kad jie nutarė važiuoti ne ten kur jis nori ir tada jis smogė A. į veidÄ , V. gynė A., bandė D. nuraminti, paėmė D. už rankos ir laikė, paguldė ant sėdynės ir prispaudė krÅ«tinę, ėjo pro Å¡alį G. ir liepė jiems iÅ¡siskirti.

18. Apibendrinant visus aptartus liudytojų parodymus kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors pirmos instancijos teismas sprendė, jog iÅ¡teisintasis V. K. nemušė nukentėjusiojo D. K., o tik bandė jį sulaikyti nuo nukentėjusiojo smurto prieÅ¡ A. P., tačiau skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia prieÅ¡ingai. IÅ¡tyrus liudytojų parodymus nustatyta, kad V. K., siekdamas nutraukti A. P. ir D. K. konfliktÄ ir juos iÅ¡skirti ( nors A. P. pagalbos neprašė), ne tik laikė užspaudęs nukentėjusįjį prie automobilio sėdynės, kaip nurodė kaltinamasis, bet ir sudavė jam smÅ«gius, tik jis vienas turėjo fizinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju, po kurio L. P. ant nukentėjusiojo veido matytė mėlynę, jam padaryti kiti sužalojimai nustatyti specialisto iÅ¡vadoje. Tai, kad bÅ«tent V. K. sudavė nukentėjusiam smÅ«gį patvirtino jo tėvas G. K., dėl kurio parodymų vertinimo kolegija pasisako plačiau.

19. Pirmos instancijos teismas liudytojo G. K. parodymus vertino kritiÅ¡kai dėl to, jog yra nukentėjusiojo tėvas, o jo parodymai teisiamojo posėdžio metu nesutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kolegija sutinka, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nenurodė, kad matė kaip V. K. sudavė jo sÅ«nui. Tuo metu jis parodė, kad kai iÅ¡girdo D. ir V. Å¡Å«ksnius, priėjo maždaug už 20 m, pasakė liautis kelti triukÅ¡mÄ , jie paklausė ir apsiramino, o jis nuėjo savo keliais. Prie V. ir D. priėjęs nebuvo, iÅ¡ toli nepastebėjo, kad D. bÅ«tų sužalotas (1 t., b. l. 48-49).

Tačiau teisme liudytojas patvirtino savo parodymus ir papildomai nurodė, jog matė kaip V. sudavė D. vienÄ smÅ«gį, vaizdingai parodė, kad „D. įbruktas tarp pedalų, o V. prispaudęs jį Å¡ventina ir muÅ¡a taip“. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria nukentėjusiojo skundo argumentui, jog nėra pagrindo netikėti teismui prisiekusio G. K. parodymais ir atmesti juos kaip Å¡aliÅ¡kus vien dėl tos priežasties, kad jis yra nukentėjusiojo tėvas. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek D.

– jo sÅ«nus, tiek V. – brolio sÅ«nus, abu jam yra artimi, o apie kaltinamojo suduotÄ smÅ«gį sÅ«nui jis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes tuo metu labai skubėjo ir negalvojo, kad byla pasieks teismÄ . Kolegijos vertinimu netikėti ir nesivadovauti Å¡iais liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, o tai kad G. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog matė suduotÄ smÅ«gį sÅ«nui tik parodo Å¡io liudytojo visiÅ¡kÄ nesuinteresuotumÄ ikiteisminio tyrimo metu pakenkti brolio sÅ«nui, t. y. savo sÅ«nėnui, ir jis nurodė logiÅ¡kÄ ir suprantamÄ priežastį, jog abu jam yra artimi giminaičiai, todėl tikėjosi, jog jiems konfliktÄ pavyks iÅ¡spręsti taikiai.

Be to, konfliktas baigėsi bÅ«tent po to kai, priėjo G. K. ir iÅ¡skyrė iÅ¡teisintÄ jį su nukentėjusiuoju, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog liudytojas, bÅ«damas įvykio vietoje ir nutraukdamas muÅ¡tynes, turėjo galimybę matyti V. K. veiksmus ir suduotÄ smÅ«gį D. K., todėl netikėti Å¡io liudytojo parodymais ir vertinti juos kritiÅ¡kai nėra jokio pagrindo. Kolegija pažymi, kad smurto artimoje aplinkoje ar tarp artimų Å¡eimos narių atveju dažniausiai patys pagrindiniai arba vieninteliai liudytojai bÅ«na jų Å¡eimos nariai arba artimi giminaičiai, todėl jų parodymai turi bÅ«ti vertinami ypač atidžiai visų bylos aplinkybių kontekste.

20. Teisėjų kolegija atskirai pasisako ir dėl liudytojos M. C. parodymų, kuriais skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi iÅ¡teisindamas V. K.. Kolegija Å¡ios liudytojos parodymus vertina kritiÅ¡kai, nes pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į esančius prieÅ¡taravimus tarp Å¡ios liudytojos parodymų ir kitų liudytojų parodymų. Teismo posėdžio metu M. C. nurodė, kad ryte prieÅ¡ pietus D. K. važinėjo dviračiu, buvo labai iÅ¡gėręs ir griuvo.

Po to dviratis atsidūrė pas juos ant kiemo, o krikšto sūnus L. sakė, kad D. negali važiuoti ir jis jį parvarys. Išėjus ant kiemo dviračio nebebuvo, D. ėjo takeliu. Tada atvažiavo mašina, A. buvo už vairo, D. buvo šone, pasiėmė jos sūnų ir krikštasūnį bei šunį ir išvažiavo, jokių išgertuvių nebuvo. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, jog minėti liudytojos parodymai neatitinka laiko atžvilgiu ir skiriasi nuo kitų liudytojų teikiamų įvykio versijų.

IÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad 2021 m. birželio 25 d. D. K. į tėvų sodybÄ atvažiavo apie pietus ( I. K. parodymai 1 t., b. l.42), įvykis buvo 13.30 val., tuo tarpu liudytoja nurodė, kad D. K. dviračiu neblaivus važinėjo ir griuvo ryte. Pažymėtina, jog pats nukentėjusysis, liudytojas G. K., I. K. ir L. P. nurodė, jog nukentėjusysis į sodybÄ su žmona atvyko apie pietus, o L. P. su nukentėjusiuoju ir kitais asmenimis susitiko prie ežero, todėl M. C. negalėjo prieÅ¡ pietus matyti D.

K.. Be to, liudytoja teigė, kad jokių iÅ¡gertuvių nebuvo, nors iÅ¡teisintasis V. K. nurodė, kad 2021 m. birželio 25 d. vartojo alkoholinius gėrimus su D., R. ( C.), jo motina ( C.), pusbroliu L., kartu buvo ir A. P.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. C. parodymų negalima vertinti kaip patikimų, objektyvių ir jais vadovaujantis daryti iÅ¡vadÄ , jog įvykio metu nukentėjusysis buvo visiÅ¡kai girtas, nes gėrė nuo pat ryto ir sužalojimus galėjo patirti nukritęs nuo dviračio. Jos parodymai nenuoseklÅ«s, nelogiÅ¡ki, prieÅ¡taraujantys kitų liudytojų parodymams, specialisto iÅ¡vadai, todėl jais kolegija nesuvadovauja.

21. Apibendrinant aptartus liudytojų parodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. K. atžvilgiu vertino, tik atskirus liudytojų R. C., A. P., L. P. parodymų fragmentus iÅ¡teisintajam palankia linkme, neatsižvelgdamas į bendrÄ jų kontekstÄ , jų prieÅ¡taravimus ir nelogiÅ¡kumus, jų kitimÄ viso proceso metu, neatsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, kuriuos pagrindžia specialisto iÅ¡vada, specialistės J. B. paaiÅ¡kinimai ir medicinos duomenų iÅ¡raÅ¡e užfiksuoti duomenys. Teismo iÅ¡vados, kad D. K. galėjo susižaloti įvyki metu pats nelogiÅ¡kos ir nepagrįstos.

22. Nukentėjęs viso proceso metu nuosekliai teigė, jog smÅ«gius, kurie sukėlė nustatytus sužalojimus sudavė tik V. K.. Nors L. P. teigė, jog matė kaip A. P. kelis kartus sudavė D., tačiau duodamas parodymus taip apibÅ«dino, „ susistumdė D. su P. (A. P.), susiginčijo ir pradėjo muÅ¡tis“, „ gal nuo P. įskilo dantys, mačiau kaip davė kelis kartus, kai V. užsigulė D., tada P. iÅ¡lipo į laukÄ , P. buvo lauke“, vėliau nurodė, kad „galėjo suduoti, bet nestipriai“.

Liudytojo parodymai dėl A. P. suduotų smūgių labai nekonkretūs, jis negalėjo tiksliai apibūdinti ar A. P. sudavė nukentėjusiam kai V. jį buvo užgulęs, ar tuo metu buvo jau išlipęs, nenurodė į kurias vietas tie smūgiai buvo suduoti. Pats nukentėjęs teigė, kad jis tik bandė išstumti A. P. iš automobilio, o liudytojas A. P. teigė, kad ne jis mušė nukentėjusįjį, o būtent jam D. K. sudavė kelis smūgius. Pažymėtina, kad nukentėjęs A. P. dėl suduotų smūgių iki tol, kol jų neišskyrė V.

K., pretenzijų neturi ir niekada nenurodė, kad jį mušė ir A. P.. Esant tokiems įrodymams teisėjų kolegija sprendžia, jog liudytojo L. P. nurodyta aplinkybė, kad jis matė kaip A. P. sudavė D. K. negali bÅ«ti siejama su nukentėjusiam padarytais sužalojimais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjęs iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigÄ , 2021 m. birželio 25 d. 14.15 val. atlikta jo apžiÅ«ra, kurios metu nukentėjusysis nurodė, jog buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ .

ApžiÅ«ros metu nustatyta klinikinė diagnozė: veido sumuÅ¡imas, pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas, danties lūžis; objektyvi bÅ«klė: pavirÅ¡iniai d. veido pusės sužalojimai – nubrozdinimai, periolulinės srities poodinė hematoma, nuskeltas dantis (1 t., b. l. 4). 2021 m. birželio 28 d. nukentėjusysis kreipėsi odontologijos klinikÄ , kurioje nustatė 21 danties vainiko lūžį, 22 dantyje skilimo linija bei iÅ¡lūžusi 36 dantį (1 t., b. l. 5). Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2150/2021 (01) nurodyta:

D. K. nustatyti odos nubrozdinai dešinėje veido pusėje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, 21, 22 ir 36 dantų vaikinų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Odos nubrozdinimai dešinėje veido pusėje ir poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose galėjo būti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikio. 21 ir 22 dantų vainikų lūžiai galėjo būti padaryti 1-u trauminiu poveikiu. 36 danties vainiko lūžis galėjo būti padarytas 1-u trauminiu poveikiu.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 29-30). Teismo posėdžio metu specialistė J. B. patvirtino, kad kraujosruva deÅ¡inės akies voke yra smÅ«gio pasekmė, o danties vainikai galėjo lūžti ir nuo vieno smÅ«gio į burnos sritį ir ne nuo tiesioginio smÅ«gio, o dantims atsitrenkus vienam į kitÄ grumiantis, kas iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintojo parodymus, kad jis buvo užgulęs nukentėjusįjį, bei liudytojo G. K. nurodytas grumtynes ir suduotÄ smÅ«gį bei L.

P. parodymus, kuris matė kaip V. K. mušėsi su D. K..

23. Visų byloje aptartų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad D. K. sužalojimus patyrė V. K. veiksmų pasekoje, jam suduodant du smÅ«gius į veido sritį, vėliau dar 5 smÅ«gius užgulus ant automobilio sėdynės. Nukentėjęs negalėjo tokių sužalojimų patirti pats blaÅ¡kydamasis automobilio salone, o dantų lūžius pasidaryti pačiam dantis iÅ¡sidaužiant ar dantims atsitrenkiant vienas į kitÄ . Tokių sužalojimų jam negalėjo padaryti kiti įvykyje buvę asmenys, t.y. V. P..

24. V. K. kaltinimas buvo pareikÅ¡tas, kad jis nukentėjusiajam du kartus kumščiu sudavė automobilyje į galvos sritį, po to, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jį pastÅ«mė, nukentėjęs nukrito ant žemės ir tada sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių kartų į galvos sritį. Nukentėjęs teismo posėdžio metu patvirtino, kad vis smÅ«giai buvo suduoti automobilyje, teigė, kad jį iÅ¡teisintasis smaugė, todėl prašė pakeisti kaltinimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo įvertinusi iÅ¡teisintojo, nukentėjusio ir liudytojų parodymus sprendžia, kad yra pagrindas iÅ¡ kaltinimo Å¡alinanti aplinkybę, kad V.

K. pastūmė nukentėjusį ir jam nukritus ant žemės dar sudavė ne mažiau šešių kartų į veido sritį, nes to nepatvirtina bylos įrodymai, kaip ir nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjęs buvo smaugiamas. Ši kaltinimo dalis tikslintina nurodant, kad V. K., išlipęs iš automobilio nukentėjusįjį užgulė ant automobilio sėdynės ir gulinčiam sudavė 5 smūgius į veido sritį.

25. Atsižvelgdama į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad V. K. 2021 m. birželio 25 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė automobilyje sėdėjusiam D. K. į galvos sritį, po to, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nukentėjusįjį užgulė ant priekinės automobilio sėdynės ir gulinčiam sudavė 5 smÅ«gius į veido sritį, padarydamas pavirÅ¡inius deÅ¡inės veido pusės nubrozdinimus, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, bei 21, 22 ir 36 dantų vaikino lūžius, ir taip sukėlė nukentėjusiajam D.

K. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatÄ , t. y. V. K. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas ir V. K. nepagrįstai iÅ¡teisino dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir vadovaujantis BK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl V. K. skirtinos bausmės ir jos dydžio 26.

Skiriant bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK bendrosios dalies nuostatas, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ bei rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

27. V. K. ankščiau teistas (1 t., b. l. 63-65), teistumas iÅ¡nykęs, vienerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (1 t. b. l. 66-68), padarė viena tyčinį, nesunkų nusikaltimÄ , dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 69-70). V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 140 straipsnio 1 dalis numato bausmes – vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio taikymo aplinkybių nenustatyta. V. K. fizinį smurtÄ panaudojo siekdamas apginti A. P., tačiau pasirinko netinkamÄ bÅ«dÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo, kuris yra jo pusbrolis sveikatÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika buvo pasikėsinta į vienÄ labiausiai įstatymo saugomų vertybių – kito asmens sveikatÄ , kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti taikant laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros mažesnį nei bausmės vidurkis, paskiriant įpareigojimus: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Dėl D. K. civilinio ieÅ¡kinio 28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Turtinė žala padaroma tada kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

29. Å ioje baudžiamojoje nukentėjęs D. K. 2022 m. vasario 25 d. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės (360,08 Eur) ir neturtinės (3000 Eur) žalos (1 t., b. l. 31-36, 145-155), tačiau turtinę žalÄ pagrindžiantys dokumentai patvirtina tik 250,08 Eur patirtos turtinės žalos, todėl nesant kitų, patirtÄ turtinę žalÄ pagrindžiančių dokumentų, iÅ¡ V. K. D. K. priteistina 250,08 Eur turtinė žala.

30. Ä®vertindama neturtinę žalÄ pinigais ir nustatydama jos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinė padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

31. V. K. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti veido sužalojimai ir dantų nuskilimai, dantų lūžiai, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o teismų praktikoje dėl tokių sukeltų pasekmių koks yra nustatytas Å¡ioje byloje – nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur. Nors abejonių nėra, kad Å¡ioje byloje analizuojamo įvykio D. K. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, tačiau kreiptinas dėmesys, kad jis pats pradėjo konfliktuoti su A. P., o V. K. juos bandė iÅ¡skirti, todėl civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma 3000 Eur neturtinės žalos suma yra gerokai virÅ¡ijanti jo patirtÄ neturtinę žalÄ ir tas ribas, kurios atsispindi galiojančioje teismų praktikoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur.

32. Panevėžio teritorinė ligonių kasa praÅ¡o priteisti 38,12 Eur žalÄ už D. K. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (1 t., b. l. 55-59) Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ V. K. P. sveikatos draudimo fondui 38,12 Eur žalÄ , patirtÄ dėl nukentėjusiojo gydymo dėl V. K. smurtinių veiksmų. Kiti klausimai 33. Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme pateikė praÅ¡ymus dėl proceso iÅ¡laidų teisinei pagalbai atlyginimo.

Pirmosios instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. K. 600 Eur patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 148-153, 194-195). Apeliacinės instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ 250 Eur sumai (2 t., b. l. 67-70). AukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, jog praÅ¡ymai dėl proceso iÅ¡laidų teisinei pagalbai atlygino yra pagrįsti, kartu yra pateikti į tokiÄ praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ patvirtinantis dokumentai, todėl ir iÅ¡ kaltinamojo V. K. priteistinos 850 Eur atstovavimo iÅ¡laidos pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį, kuriuo V. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalydavo padarant nusikalstamÄ veikÄ panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų bei atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ V. K. 38,12 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 12 ct) turtinę žalÄ . Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ V. K. 250,08 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 8 ct) turtinę ir 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) neturtinę žalÄ . Priteisti iÅ¡ V. K. D. K. 850 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) advokato atstovavimo iÅ¡laidas.

V. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai D. Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė