20116da7-9fd0-4e51-9fe9-91787620ee14 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1439-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02247-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1; 3.2.6.10 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V.

A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gridjuvis“ ieÅ¡kinį atsakovams O. A., V. A., G. A. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu tenkino iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gridjuvis“ ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei: iÅ¡ O. A. 1 100 Eur ir 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ V. A. 35 065,76 Eur ir 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-627-241/2020 minėtÄ Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ pakeitė ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės O. A. 1 100 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo V. A. 35 020,76 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 211 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Taip pat priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo G. A. 10 000 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 351 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

2. Ä®siteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. 3. 2020 m. birželio 23 d. atsakovas V. A. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡dėstyti iÅ¡ jo teismo procesiniu sprendimu priteistos žalos atlyginimÄ 4 metų laikotarpiui bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio D. S. vykdomoje byloje Nr. 0032/20/00181 iki praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovo V. A. praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog jeigu nebūtų laikinai sustabdytas priverstinis sprendimo vykdymas, prašymas dėl sprendimo išdėstymo netektų prasmės. Įvertinęs laikotarpį iki paskirto teismo posėdžio dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei aplinkybę, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas ir kito kreditoriaus naudai, teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė ir prašymo netenkino.

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo V. A. praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ .

7. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė, kurios naudai priimto teismo sprendimo įvykdymÄ praÅ¡oma iÅ¡dėstyti, yra bankrutuojanti įmonė, kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje nėra tenkinami jau nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d., o teismas yra nustatęs įmonės likvidavimo terminÄ iki 2021 m. sausio 1 d., nusprendė, kad sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas atsakovo praÅ¡omam laikotarpiui paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, bei pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir kreditorių teisėtų lÅ«kesčių principus.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai 8. Atskiruoju skundu atsakovas V. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio D. S. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0032/20/00181 iki praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo.

9. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepasisakė ir nevertino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimÄ preliminaraus pagrįstumo. 9.2 Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, bus parduotas vienintelis atsakovui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas, be to padidės vykdymo iÅ¡laidos. 9.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatyme įtvirtintÄ terminÄ , per kurį turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 9.4. Teismas, nurodydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaiko ir dėl tos priežasties, kad iÅ¡ atsakovo turto vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir kito kreditoriaus naudai neįvertino tos aplinkybės, kad antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje yra nepadengta tik nedidelė atsakovo įsiskolinimo suma.

10. IeÅ¡kovė BUAB „Gridjuvis“ atsiliepime į atsakovo V. A. atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti, teigė, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje yra bankrutuojanti įmonė, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo sustabdymas pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus bei prailgintų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ .

11. Atskiruoju skundu atsakovas V. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ tenkinti – iÅ¡dėstyti teismo procesiniu sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistų sumų mokėjimÄ 48 mėnesių terminui.

12. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Vertindamas praÅ¡ymo pagrįstumÄ , teismas nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo sudėtingÄ finansinę padėtį, kuriÄ patvirtino kartu su praÅ¡ymu pateikti įrodymai. 12.2. Netenkindamas atsakovo praÅ¡ymo, teismas pažeidė civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir atsižvelgė tik į vienos Å¡alies interesus. 12.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ bankroto procesas užsitęstų, kadangi bankroto proceso efektyvumas priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo sklandaus bei efektyvaus nemokumo administratorius darbo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Nagrinėjamoje byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir netenkintas atsakovo praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , teisėtumas ir pagrįstumas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14. Siekiant įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bÅ«tina pasisakyti dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, aiÅ¡kinimo ir taikymo bei galimybės Å¡iam reikalavimui užtikrinti taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, skundu, praÅ¡ymu ar pareiÅ¡kimu, siekiant ieÅ¡kinio patenkinimo (materialinė ir procesinė teisminės gynybos iÅ¡raiÅ¡ka), tuo pačiu reiÅ¡kia ir teismo pareigÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ . IÅ¡tyręs visus įrodymus ir įvertinęs Å¡alių argumentus, teismas dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo pasisako priimdamas sprendimÄ (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis), t. y. teismo procesinį dokumentÄ , kuriuo iÅ¡ esmės galutinai iÅ¡sprendžiamas ginčas nustatant, pakeičiant ar nutraukiant materialiuosius teisinius santykius.

16. Tačiau teisingumo vykdymas ne visais atvejais baigiasi teismo sprendimo priėmimu. Tam, kad bÅ«tų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, bÅ«tina jį įvykdyti. Vykdytinumo savybę įgyja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tik įvykdžius teismo sprendimÄ galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.

17. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriÅ¡kas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota Å¡alis savanoriÅ¡kai teismo sprendimo nevykdo, Å¡is vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo bÅ«do (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas ir kiti bÅ«dai) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtÄ ar lėšas, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedÅ«ros turi savo ypatumų.

18. Å iuo atveju teismo sprendimu iÅ¡ buvusio įmonės vadovo priteistas neteisėtas veiksmais padarytos žalos atlyginimas bendrovei, turinčiai bankrutuojančios įmonės teisinį statusÄ . Atsakovui teismo sprendimu priteistų sumų savanoriÅ¡kai nesumokėjus, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 35 020,76 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo ir 1 211 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. 2020 m. vasario 26 d. patvarkymu antstolis D. S. priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojos BUAB „Gridjuvis“ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo V. A. iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 651 straipsnio 3 dalis) ir pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0032/20/00181.

19. Atsakovas 2020 m. birželio 23 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ (priteistų sumų mokėjimÄ ) 48 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Å iuo praÅ¡ymu atsakovas taip pat prašė byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pradėtoje vykdomojoje byloje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo instituto taikymo sÄ lygų 20. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama nagrinėjamoje byloje keliamÄ skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , pirmiausia pasisako dėl galimybės nagrinėti pagal CPK 284 straipsnio nuostatas pateiktÄ praÅ¡ymÄ tuo atveju, kai yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas.

21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo iÅ¡spręsti teismo sprendimu, jie iÅ¡nagrinėjami teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims.

22. Pagal CPK 284 straipsnio nuostatos turinį spręstina, kad teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimÄ spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje Å¡i nuostata aiÅ¡kinta kaip neužkertanti kelio atskiru procesiniu praÅ¡ymu kreiptis į sprendimÄ priėmusį pirmosios instancijos teismÄ ir iÅ¡dėstyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi bÅ«ti atidėtas arba kokia konkreti jo vykdymo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1159/2012). Tačiau nurodytoje praktikoje nebuvo vertinta galimybė tokį praÅ¡ymÄ paduoti teismui jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Teismo sprendimo vykdymas yra savarankiÅ¡ka civilinio proceso stadija, paprastai prasidedanti įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu.

23. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡dėstyti praÅ¡oma ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomÄ teismo sprendimÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks praÅ¡ymas be apribojimų gali bÅ«ti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio praÅ¡ymo pateikimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

SÄ lygos, kurioms esant galėtų bÅ«ti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų bÅ«ti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų Å¡altinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.).

24. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymÄ , iÅ¡skirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į 1) abiejų bylos Å¡alių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo iÅ¡dėstymo aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Kiekvienu atveju vertinant praÅ¡ymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , iÅ¡kyla poreikis įvertinti, ar praÅ¡ymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, ar bus iÅ¡laikyta Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

25. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiÅ¡kiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo bÅ«tina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgÄ sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebÅ«tų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 284 straipsnio normas aiÅ¡kinant taip, kad jos suteikia skolininkui neribotÄ galimybę kreiptis į teismÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo ir tuo atveju, kai praÅ¡omas iÅ¡dėstyti teismo sprendimas jau yra vykdomas priverstinai, ne tik prieÅ¡tarautų aptartiems proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principams, bet ir sudarytų sÄ lygas galimai piktnaudžiauti tokia procesine teise, t. y. bet kuriuo momentu įsiterpti į vykdymo procesÄ ir jį sustabdyti.

26. Teismo sprendimas, kurio įvykdymÄ praÅ¡oma iÅ¡dėstyti nagrinėjamoje byloje, jau daugiau kaip pusę metų yra vykdomas priverstinai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-24224-1044/2020 (palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1612-619/2020) yra nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), į Å¡iÄ savarankiÅ¡kÄ skolininko turto dalį galės bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, nėra iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl ko tokio sprendimo vykdymas pažeistų skolininko interesus, skolininko teisė teikti praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti priverstinai vykdomÄ teismo sprendimÄ yra ribota. Neribota skolininko teisė praÅ¡yti iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ sukeltų neapibrėžtumÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui, kuris, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turi pagrįstus lÅ«kesčius į teismo sprendimu priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ per įmanomai trumpiausiÄ terminÄ .

Neribotas tokių prašymų teikimas paneigtų atskirų civilinio proceso stadijų skirtumus ir joms keliamus tikslus, turėtų neigiamos įtakos priverstiniam vykdymui, galėtų nepagrįstai jį sustabdyti ar sukelti abejones dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ir jiems atlikti patirtų vykdymo išlaidų pagrįstumo.

27. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paprastai praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo turi bÅ«ti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas pažeistų teisinio tikrumo principÄ ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus.

Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iÅ¡ karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimÄ per įmanomai trumpiausiÄ terminÄ . Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę praÅ¡yti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su iÅ¡ieÅ¡kotoju.

Vien skolininko delsimas pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ gali bÅ«ti pagrindu tokį praÅ¡ymÄ atmesti.

28. Atsakovas praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ grindė sudėtinga finansine padėtimi. V. A. nurodė, kad jis yra pensinio amžiaus, gauna nedidelę senatvės pensijÄ bei 0,5 minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį. Atsakovas teigė, kad jis ir sutuoktinė indėlių banke bei transporto priemonių neturi. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik butas, kuriame jie gyvena, garažas (boksas) bei du žemės Å«kio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės (atsakovo turtinė padėtis bei amžius) nesudaro pagrindo jų pripažinti iÅ¡imtinėmis ir sudarančiomis pagrindÄ svarstyti dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Kaip nurodyta (nutarties 23 punktas), sÄ lygos, kurioms esant galėtų bÅ«ti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų bÅ«ti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių.

Pagal atsakovo nurodomų aplinkybių pobÅ«dį spręstina, kad jos buvo žinomos ir teismo sprendimo priėmimo metu, todėl aplinkybės, kurias savo praÅ¡yme nurodė atsakovas negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės ir sudarančios pagrindÄ svarstyti praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ jau prasidėjus priverstiniam vykdymui.

30. Nors remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliantas, nesant iÅ¡imtinių aplinkybių, neturėjo teisės prasidėjus priverstinio vykdymo procesui kreiptis į teismÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo papildomai pasisako dėl praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimÄ .

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas iÅ¡dėstyti 4 metų terminui teismo sprendimu iÅ¡ jo priteistÄ 35 020,76 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , teigia, kad įvykdyti sprendimÄ jam padėtų sutuoktinė, dalis sumos bÅ«tų padengta turimomis santaupomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nepateikus duomenų apie santaupų dydį, be to, kartu teigiant, kad jis su sutuoktine indėlių banke neturi, nėra aiÅ¡ku, kokia dalimi sprendimu priteista suma bÅ«tų padengta iÅ¡ jų ir ar per nurodytÄ terminÄ teismo sprendimas bus realiai įvykdytas.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo pagrįstumo turi bÅ«ti atsižvelgta ir į iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, kuris nagrinėjamoje byloje yra bankrutuojanti įmonė. Todėl bet koks delsimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ daro neigiamÄ Ä¯takÄ bankroto procesui. Neįrodžius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ manyti, kad iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ atsakovas realiai turės galimybę sumokėti teismo sprendimu priteistÄ sumÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo praÅ¡ymo tenkinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo praÅ¡ymas atmestas, paliekama nepakeista.

32. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimo įsiteisėjimas ir jo priėmimas vykdyti priverstine tvarka, nesant ypatingų sÄ lygų, siejamų su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, eliminuoja proceso Å¡alies galimybę praÅ¡yti modifikuoti teismo sprendimÄ , teikiant bylÄ iÅ¡nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui CPK 284 straipsnyje numatytus praÅ¡ymus iÅ¡dėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymÄ . Dėl laikinosios apsaugos priemonės – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymo, taikymo galimybės, pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymÄ 33. Byloje kartu su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti teismo sprendimÄ buvo pateiktas ir praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0032/20/00181 iki praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo.

34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl tokio pobÅ«džio priemonės iÅ¡skirtinumo ir iÅ¡imtinumo. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo praÅ¡oma paduodant kasacinį skundÄ byloje, kurioje turi bÅ«ti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai praÅ¡oma atnaujinti procesÄ (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika).

Tokia priemonė gali bÅ«ti taikoma ir tuo atveju, kai byloje yra ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindu teismo sprendimui dėl priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali bÅ«ti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomÄ jį dokumentÄ , kurio pagrindu atliekamas iÅ¡ieÅ¡kojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įraÅ¡ai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu esant pareiÅ¡kėjo nurodytoms aplinkybėms, bÅ«tų stabdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdymo procese, bÅ«tų paneigtas Å¡io instituto iÅ¡imtinumas. Ä®siteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Pagal KonstitucijÄ Ä¯siteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciÅ¡kai pateisinamo pagrindo, negali bÅ«ti toleruojamas.

36. Nagrinėjamoje byloje praÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iÅ¡ esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir priverstine tvarka vykdomo teismo sprendimo įvykdymÄ , nepaisant to, kad teikiamu praÅ¡ymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas.

37. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis teikiant CPK 284 straipsnyje numatytus praÅ¡ymus, siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , nėra vieninga. Vienais atvejais pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte taikymo, praÅ¡ant iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ sprendžiama, kad pateikto praÅ¡ymo pobÅ«dis nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti įstatyme nustatytų iÅ¡imtinių atvejų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 8 dalis, 363 straipsnis, 372 straipsnio 2 dalis), kuriems esant gali bÅ«ti sustabdytas įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas, sÄ raÅ¡o, todėl Å¡ioje proceso stadijoje praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-464/2018; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1117-516/2020 ); kitais atvejais tokio praÅ¡ymo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus) nagrinėjimo galimybę teismas pripažįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-328-1120/2020).

38. Aptartas praktikos sprendžiamu klausimu nevienodumas lemia bÅ«tinybę, atsižvelgus į Å¡ioje byloje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl CPK 284 straipsnyje numatytų praÅ¡ymų nagrinėjimo ypatumų, suformuoti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis praÅ¡oma sustabdyti vykdymo veiksmus, pateikus CPK 284 straipsnyje numatytus praÅ¡ymus (atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ ), taikymo praktikÄ .

39. Laikinosios apsaugos priemonės suprantamos kaip kompleksas teismo taikomų po vienÄ ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama iÅ¡saugoti faktinę atsakovų turtinę padėtį, iÅ¡vengti galimai neteisėtų, nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymÄ ar lemti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimÄ , įvykdymo negalimumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1157-781/2020).

40. ReikalavimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones gali reikÅ¡ti byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiÅ¡kę byloje materialaus pobÅ«džio reikalavimus ir jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobÅ«džiu. Nors Å¡ios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo bÅ«dai, t. y. materialinio teisinio pobÅ«džio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.

41. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. gali bÅ«ti taikomos ir vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016), jeigu yra įrodomas sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieÅ¡kinio (praÅ¡ymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika), bei iÅ¡pildoma esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – užtikrinti proceso dalyvių, kurie yra pareiÅ¡kę byloje materialaus pobÅ«džio reikalavimus, interesų apsaugÄ .

42. Nagrinėjamu atveju praÅ¡omomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ nagrinėjimÄ ir tuo tikslu sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus byloje pagal įsiteisėjusį ir vykdomÄ teismÄ sprendimÄ , dėl kurio vykdymo iÅ¡dėstymo pateiktas CPK 284 straipsnyje reglamentuojamas praÅ¡ymas. Sprendžiant praÅ¡ymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo iÅ¡dėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali bÅ«ti keliami, kadangi praÅ¡ymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ nagrinėjamas Å¡iam įsiteisėjus.

43. Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ dalimis negali bÅ«ti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė Å¡alies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali bÅ«ti užtikrinami ne tik ieÅ¡kinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir iÅ¡imtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio praÅ¡ymo pateikimas teismui sudaro sÄ lygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese.

Tokio teismo vertinimo nepaneigia ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali susidaryti situacija, kad teismui iÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymÄ ir iÅ¡dėsčius teismo sprendimo vykdymÄ , jis jau bÅ«tų įgyvendintas priverstinai pardavus atsakovo Å¡eimos turtÄ . Teismo sprendimo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausiÄ terminÄ ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Å is tikslas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus.

Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, net ir tenkinus tokį praÅ¡ymÄ , skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimÄ liks nepakitusi.

44. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad sprendžiant praÅ¡ymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Todėl apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, kad teismas, spręsdamas šį praÅ¡ymÄ nevertino, ar egzistuoja sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teisėjų kolegija nepasisako, kaip nebeturinčių teisinės reikÅ¡mės, kadangi nustačius, kad atsakovo praÅ¡ymas negali bÅ«ti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, laikytina kad neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas.

45. Vienas iÅ¡ argumentų, kuriuo buvo siekiama pagrįsti skundžiamos nutarties neteisėtumÄ â€“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo iÅ¡nagrinėtas pažeidžiant CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Nurodyta teisės norma nustato, kad teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Å iuo atveju apelianto praÅ¡ymai iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teisme buvo gauti 2020 m. birželio 23 d., o nutartis, kuria buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta 2020 m. liepos 16 d.

Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiama nutartis, kuria buvo iÅ¡spręstas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo nutartį. Dėl procesinės bylos baigties 46. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartys yra pagrįstos ir teisėtos, priimtos tinkamai įvertinus byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ bei tinkamai pritaikius ginčo situacijÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis palikti nepakeistas. Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Egidija Tamošiūnienė Vytautas Zelianka