2017-12-06 Nr. AB-22678-3-62-3-00157-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1751-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00157-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui M. P. (trečiasis suinteresuotas asmuo individuali įmonė „Gevaina“) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Centras), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–4), prašydamas iš atsakovo M. P. priteisti 2 319,47 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Prienų rajono savivaldybes tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) Centrui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Centras suformuoja bei teikia mokėtojams sąskaitas, o vietinė rinkliava turi būti sumokama į Centro surenkamąją sąskaitą. Nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė 2 319,47 Eur dydžio atsakovo M. P. vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nuostatus nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško Centras.

3. Atsakovas M. P. atsiliepime į prašymą (b. l. 56) prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad su Centru nėra sudaręs jokios atliekų išvežimo sutarties, nėra gavęs jokių sąskaitų ar pranešimų apie skolos susidarymą. Atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota kitu adresu, o pareiškėjas gyvena dar kitu adresu. Atsakovo manymu, Centras nesiaiškino, kokiu adresu jam turėjo būti siunčiama korespondencija. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jo įkurtos individualios M. P. įmonės veikla 2010 m. buvo sustabdyta, nuo to laiko iš įmonės atliekos nebuvo išvežamos. Šiuo metu įmonė yra parduota. Centras prašymą pateikė vadovaudamasis senu norminiu aktu, t. y. 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83, nors 2012 m. vasario 29 d. priimtas sprendimas Nr. T3-58. Atsakovas taip pat nurodė, kad vietinės rinkliavos už (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamojo turto objektą įsiskolinimas turėtų būti nagrinėjamas atskiroje administracinėje byloje.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo individuali įmonė „Gevaina“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 85–89) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 237,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo M. P. pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą už du nekilnojamojo turto objektus, esančius Prienų rajono savivaldybės teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, remdamasis pateiktais vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, nurodė, kad atsakovas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 2 319,47 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. 2016 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. S-1942 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad už gyvenamosios paskirties objektą įsiskolinimas iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 228,06 Eur, o už objektą, esantį (duomenys neskelbtini) – 2 0191,41 Eur.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes nuosavybės teise jam priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už šį nekilnojamojo turto objektą nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 228,06 Eur įsiskolinimas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise iki 2015 m. gegužės 11 d. priklausė (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas – siuvimo cechas. Į bylą pateikta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas 2015 m. gegužės 11 d. pastarąjį nekilnojamojo turto objektą pardavė, taigi atsakovas ir už šį objektą iki 2015 m. gegužės 11 d. privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš į bylą pateiktos 2015 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. 15-R-00000217 matyti, kad pareiškėjas už šį objektą skaičiavo vietinės rinkliavos mokestį ir už visą 2015 m. II-ąjį ketvirtį. Kadangi pastatas parduotas 2015 m. gegužės 11 d., teismas darė išvadą, kad už 2015 m. II-ojo ketvirčio du (gegužės ir birželio) mėnesius vietinė rinkliava už atsakovo turėtą (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą skaičiuotas nepagrįstai. Atsakovas už mėnesį privalėjo mokėti 41,11 Eur vietinės rinkliavos mokestį, todėl prašomas priteisti įsiskolinimas už 591,53 m2 ploto gamybos – pramonės paskirties objektą pastatą – siuvimo cechą mažintinas, priteisiant už jį iš atsakovo 2 009,19 Eur.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis, priešingai nei teigia atsakovas, nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis bei paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis.

Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu). Nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (remiamasi 2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-857 redakcija) bei Nuostatuose, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo.

Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai taip pat aiškiai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Taigi abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas.

10. Teismas taip pat pabrėžė, jog aplinkybė, kad atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs bei nuolat gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

11. Konstatavęs, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93–101, 160–165), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 3 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

13. Savo apeliacinį skundą atsakovas grindžia tokiais argumentais:

13.1. Centras buvo pastatęs mažą 0,12 m3 talpos šiukšlių surinkimo konteinerį, tačiau šiukšlių niekada nevežė ir jokių paslaugų niekada nesuteikė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jis neginčijo prašymo dalies dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą prie nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiko mokėti už paslaugas, kurių pareiškėjas jam nesuteikė, t. y. ginčijo 2 009,19 Eur sumą.

13.2. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančiu Prienų rajono savivaldybės 2008 m. kovo 27 d. sprendimu, kuris buvo pakeistas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T3-58. Pastarojo 6.1 punkte nustatyta, jog komunalinių atliekų turėtojas turi teisę gauti tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Tokio punkto nebuvo ankstesniame 2008 m. kovo 27 d. Prienų rajono savivaldybės sprendime, kuriuo vadovavosi teismas. Atsakovas pažymi, kad nuo 2010 m. iki prašymo teismui pateikimo Centras jokių paslaugų atsakovo individualiai įmonei neteikė, taigi neteikė ir tinkamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos.

13.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neatitinka atsakovo situacijos, todėl ja remtis nebuvo pagrindo.

14. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

16. Atsakovas skundžia ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo pareiškėjui priteistas 228,06 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 009,19 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo Centrui priteista 2 009,19 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma. Jokių kitų nesutikimo su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu motyvų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atsakovas nereiškia. Pareiškėjas apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 136 straipsniu, nenustatęs pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisakys tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 2 009,19 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), susidariusį 2010 m. spalio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

18. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 81 straipsnį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ir nevertino aplinkybių, susijusių su 2 009,19 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo susidarymu, turinčių esminės reikšmės sprendžiant dėl minėtos sumos priteisimo iš atsakovo.

20. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už nekilnojamojo turto objektą (gamybines patalpas) adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau beveik visi byloje pateikti Centro suformuoti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai (išskyrus 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. suformuotus pranešimus apie vietinę rinkliavą 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (b. l. 33, 34, 36)) yra parengti dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–32). Tuo tarpu byloje yra pateikti tik duomenys apie M. P. iki 2015 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise valdytą pastatą – siuvimo cechą (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kokius nors atsakovo valdytus pastatus adresu: (duomenys neskelbtini), byloje nėra.

21. Taigi nagrinėjamu atveju nėra aišku, už kurį nekilnojamojo turto objektą ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)) yra susidaręs pareiškėjo prašomas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas, kuris kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą (žr. Nuostatų 11 p. ir priedo lentelę), taip pat ar šis objektas priklauso (priklausė) atsakovui. Atitinkamai byloje nesant tikslių duomenų apie nekilnojamojo turto objektą, už kurį atsakovui apskaičiuotas 2 009,19 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar šis įsiskolinimas buvo nustatytas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nesiaiškino, kodėl Centro suformuotuose vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose yra nurodyti skirtingi nekilnojamojo turto objektai, ir skundžiamame 2016 m. birželio 3 d. sprendime nepasisakė dėl tokio duomenų nesutapimo įtakos, vertinant atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimo susidarymą bei apskaičiuojant jo dydį, o apsiribojo vien tik pareiškėjo pateikta informacija, kuri, kaip minėta, nėra pakankama bylai tinkamai išspręsti.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (įskaitant rinkliavas ir kitus privalomus mokėjimus), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012), konkrečiai – Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. vasario 3 d. (b. l. 1), todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą apskaičiavo ir priteisė nuo 2010 m. spalio 1 d., nors minėtą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (pagal pareigas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

23. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kokio dydžio ir už kurį nekilnojamojo turto objektą ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)) yra susidaręs pareiškėjo prašomas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas ir ar šis įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nesurinko bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei atitinkamai neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos prieštaringais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 81 str.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar besikreipusio į teismą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

24. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek, kiek juo pareiškėjui iš atsakovo priteista 2 009,19 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma, negali būti paliktas galioti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėta pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis naikintina, o dėl ankščiau nurodytų priežasčių ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo M. P. priteista 2 009,19 Eur (dviejų tūkstančių devynių eurų ir devyniolikos centų) dydžio vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys