2024-05-09 Nr. AB-7495-4-45-3-00111-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1722-624/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00111-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Baltarusijos Respublikos piliečiui E. P. ir jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Baltarusijos Respublikos piliečio E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Baltarusijos Respublikos piliečio E. P. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti Baltarusijos Respublikos piliečio E. P. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. gruodžio 22 d., neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, ir prisistatė kaip A. P.. Kitą dieną Užsienietis prisistatė kaip E. P. ir paprašė suteikti prieglobstį;

2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neatvyko susipažinti su šiuo sprendimu ir šis sprendimas jam nebuvo įteiktas, nes Užsienietis negyveno deklaruotu adresu;

2.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2024 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį trims mėnesiams, t. y. iki 2024 m. balandžio 7 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

2.4. Užsienietis 2024 m. sausio 8 d. buvo supažindintas su minėtu Departamento 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ir jis turi teisę jį apskųsti;

2.5. Užsieniečio sąmoningas, priešingas nustatytoms taisyklėms elgesys vertintinas kaip atsisakymas bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, sprendžiančiais jo teisinės padėties klausimus. Užsienietis, užuot apskundęs Departamento sprendimą, pakeitė savo gyvenamąją vietą, siekdamas išvengti išsiutino / grąžinimo į kilmės šalį. Pasibaigus prieglobsčio procedūrai, Užsienietis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo ir toliau Lietuvoje gyveno neteisėtai. Užsienietis Lietuvoje neturi šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos migracinius įstatymus, buvo teistas.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu iš dalies tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, 3 mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas, išnagrinėjęs Centro teikime išdėstytas faktines aplinkybes bei bylos medžiagą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 1, 2, 4 ir 10 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Nors Užsienietis neturi dokumentų, negalima vertinti, kad jo tapatybė nenustatyta, nes dėl jo priimtas Departamento sprendimas, be to, šiuo metu administraciniame teisme yra nagrinėjama byla pagal Užsieniečio skundą dėl Departamento 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo, todėl jis laikytinas prieglobsčio prašytoju. Užsieniečiui nuo 2024 m. sausio 8 d. yra taikomas griežčiausia Įstatyme numatyta judėjimo laisvę varžanti priemonė – sulaikymas. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslus (t. y. nustatyti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, kontroliuoti užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje) galima pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, 3 mėnesius.

III. 5. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą ir pritaikyti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

6. Užsienietis mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvai negalėtų būti išsiaiškinti, jo nesulaikius (nepritaikius itin griežtos alternatyvios sulaikymui priemonės). Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjimas, klausimas dėl jo asmens tapatybės ir pilietybės nekeliamas, taip pat nenustatyta, jog šiuo metu Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Be to, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė laikytina per griežta.

7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

8. Centras iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Centras nesutinka su Užsieniečio argumentais, jog klausimas dėl Užsieniečio asmens tapatybės ir pilietybės nekeliamas: Užsienietis iki šiol nepateikė kompetentingoms institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (jo kopijos ar nuotraukos), ir tik pasinaudojant socialiniuose tinkluose esančia informacija nustatyta, jog tikėtina, kad Užsienietis pateikė tikrovę atitinkančią informaciją apie savo pilietybę ir tapatybę. Pats Užsienietis nedėjo jokių pastangų, siekiant patvirtinti jo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat jis negyveno deklaruotu adresu, todėl atsakingoms už neteisėtos migracijos kontrolę institucijoms nepavyko jo rasti, o šios aplinkybės taip pat paneigia Užsieniečio teiginius apie bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Užsienietis Lietuvoje gyveno ir dirbo nelegaliai. Centro vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog galutinis sprendimas prieglobsčio byloje gali būti priimtas tik apribojus Užsieniečio judėjimo laisvę. Pritaikius Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis aktyvių veiksmų, siekdamas savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, ir tokiais veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir sukliudys Lietuvos kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo.

9. Centras nurodo, kad 2024 m. vasario 5 d. Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą kaip turintis psichikos sutrikimų arba sergantis psichikos liga asmuo ((duomenys neskelbtini)), tačiau, Centro nuomone, atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį, galima teigti, jog turimas sveikatos sutrikimas neturėjo įtakos jo apsisprendimui elgtis prieš įstatymą, toks Užsieniečio elgesys buvo sąmoningas, atliktas suvokiant savo veiksmų esmę, pasekmes ir atsakomybę už juos. Šiuo metu Užsieniečiui taikomos psichologės nurodytos rekomendacijos: užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka, aprūpinimas medikamentais, individualių psichologinių konsultacijų teikimas, psichologinės būklės stebėjimas ir kt. Akcentuota, kad visi Centre gyvenantys užsieniečiai gauna tokią pačią medicininę priežiūrą, socialines ir kitas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybę laisvai judėti teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 1, 2, 4 ir 10 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 14018 straipsniu bei 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

12. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 (ginčui aktuali 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 134 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2024 m. kovo 1 d.) ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

13. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

14. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

16. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 4 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 metais, neteisėtai pėsčiomis kirsdamas valstybės sieną; sulaikytas, neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (apklausoje teigė, kad juos pametė;

žr. Užsieniečio apklausos lapą (be datos), asmens bylos l. 5–6), prisistatė kitu vardu. Užsienietis 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau dėl šio prašymo priimtas Departamento 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 12PR-100 (asmens bylos l. 7–13) nebuvo jam įteiktas, nes Užsienietis neatvyko su juo susipažinti ir negyveno nurodytoje gyvenamojoje vietoje (Užsienietis pakeitė savo gyvenamąją vietą ir nepranešė apie tai Departamentui). Užsieniečio buvimo vieta nebuvo žinoma migracijos kontrolę vykdančioms institucijoms iki 2024 m. sausio 7 d., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė jį, bandantį išsinešti iš parduotuvės alkoholinį gėrimą (veika kvalifikuota kaip smulki vagystė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 str.;

žr. 2024 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-1077-2024, asmens bylos l. 4), ir informavo VSAT apie neteisėto migranto sulaikymą. Policijos pareigūnai 2024 m. sausio 8 d. perdavė Užsienietį VSAT. Užsienietis per apklausą nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje – neteisėtas darbas, jis nenurodė jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Taigi, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2024, Užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų ir nustatytos tvarkos, be to, nėra duomenų, kad Užsienietis turi gyvenamąją vietą, lėšų pragyvenimui (teisėtą tokių lėšų šaltinį), šeiminių, socialinių ar kitokių ryšių Europos Respublikoje.

Užsieniečio elgesys rodo, kad, jei jo judėjimo laisvė Lietuvos teritorijoje nebus apribota, jis gali trukdyti vykdyti procedūras, susijusias su Departamento priimto sprendimo įgyvendinimu.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – sulaikymo – taikymo Užsieniečiui pratęsimo bei galimybės jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tinkamai įvertino su Užsieniečiu susijusias aplinkybes, be kita ko, tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo asmens tapatybė iš esmės buvo patvirtinta Departamentui nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuo Užsieniečio sulaikymo pradžios praėjusį laiko tarpą (byloje nėra duomenų apie Užsieniečio padarytus sulaikymo ir buvimo VSAT taisyklių pažeidimus) bei į individualias jo savybes (be kita ko, Užsieniečio įtraukimo į Pažeidžiamų asmenų sąrašą pagrindus), prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo parinka alternatyvi sulaikymui priemonė yra suderinama su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, o Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog šiuo atveju Įstatymo tikslai galėtų būti pasiekti ir pritaikius prašymą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl teisingai parinko Užsieniečiui taikytiną judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Baltarusijos Respublikos piliečio E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas