2019-11-06 Nr. AB-21170-3-61-3-04262-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2008-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04262-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ prašymą pareiškėjai K. M. dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir atsakovas, SĮ „Vilniaus miesto būstas“) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 9-355/17(1.1.43-PD3) „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“.

2. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. K. M. (toliau – ir pareiškėja) Komisijai pateikė skundą dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. gauto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rašto reg. Nr. 1.35-17/5281 „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ (toliau – ir Raštas), nurodydama, jog buvo išbraukta iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašo (toliau – ir Sąrašas), nes pateikė ne tos formos deklaraciją. Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 9-355/17(1.1.43-PD3) „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo patenkino pareiškėjos skundą; panaikino 2017 m. rugsėjo 6 d. atsakovo Raštą bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atstatyti pareiškėjos vietą Sąraše. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja į sąrašą socialinio būsto nuomai (bendrąjį sąrašą) įrašyta nuo 2016 m. liepos 13 d. (sprendimo išbraukti iš Sąrašo priėmimo dieną eilės numeris buvo 1696).

Asmenys ir šeimos, įrašyti į Sąrašą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 28 punktu, privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas. Asmenys ir šeimos, pildydami minėtą deklaraciją, privalo vadovautis jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d.

įsakymu Nr. VA-13 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), kuriose aiškiai reglamentuota, jog asmenys turi užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus. Teisės aktuose nėra įtvirtinta prievolė informuoti teisę į socialinio būsto nuomą turinčius asmenis apie pareigą deklaruoti turtą, tačiau 2017 m. kovo 30 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išsiuntė pareiškėjai priminimą apie pareigą pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2016 metus.

Priminime buvo pažymėta, kad deklaracija turi būti FR0001 formos. 2017 m. liepos 11 d. patikrinus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę buvo nustatyta, jog pareiškėja nepateikė turto (įskaitant pajamas) deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų. Pareiškėja neginčija aplinkybės, jog nepateikė reikiamos formos deklaracijos. Atsakovas nesutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, jog, atsižvelgiant į K. M. turimą išsilavinimą ir specialiųjų žinių trūkumą, pateikdama deklaraciją ji buvo pakankamai rūpestinga.

Ši išvada neatitinka faktinių aplinkybių, nes asmenys negali Įstatymo nuostatų nevykdymo pateisinti nežinojimu. Tapačios formos deklaraciją pareiškėja pateikė 2016 metais, todėl gavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priminimą, net ir neturėdama specialiųjų žinių, turėjo galimybę laiku pateikti privalomos formos deklaraciją. Pareiškėjai nustatytu terminu nepateikus deklaracijos už 2016 metus, atsakovas, kaip Sąrašo koordinatorius, turėjo teisinį pagrindą bei pareigą išbraukti ją iš Sąrašo. Teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė pagrįstai išbrauktą iš sąrašų asmenį atstatyti atgal į eilę tuo pačiu numeriu, nėra aptarti terminai, sąlygos, priežastys ir kitos aplinkybės, sąlygojančios ir (ar) reglamentuojančios tokio sprendimo priėmimo tvarką bei atvejus.

Skundo padavimo metu su pareiškėja yra sudaryta terminuota Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis, jai išnuomotas bendrabučio kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą ir nuomojamas kitais pagrindais, nei socialinis būstas. Pasibaigus sutarties terminui, nuomos sutartis gali būti pratęsiama. Pareiškėjos išbraukimas iš Sąrašo, nesudaro prielaidos nutraukti sudarytą terminuotą savivaldybės būsto nuomos sutartį prieš terminą.

3. Pareiškėja K. M. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ji liko be tėvų globos, todėl buvo visiškai išlaikoma valstybės. 1997 metais baigė šią specializuotą mokyklą. Po mokyklos baigimo, nuo 1997 metų iki 2006 m. spalio 27 d., gyveno pas svetimus žmones, nes artimų giminių, kurie galėtų suteikti jai gyvenamąjį plotą, neturi. Tik 2006 m. spalio 27 d. jai buvo suteiktas socialinis būstas (kambarys, (duomenys neskelbtini)). Nuo 2006 metų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (vėliau – SĮ „Vilniaus miesto būstas“) teikdavo metines turto deklaracijas ir kitus reikiamus dokumentus bei periodiškai pratęsdavo socialinio būsto nuomos sutartį. 2016 m. liepos 11 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT16/0054.

Nuo 2006 metų iki 2016 metų vykdavo į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI), pateikdavo VMI specialistams atitinkamus duomenis apie turtą ir pajamas, prašydama užpildyti nustatytos formos deklaraciją, kuri yra reikalinga SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Užpildytos deklaracijos atsakovei neteikdavo, nes jai buvo žinoma, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tokius duomenis gali patikrinti. Įmonės, kurioje dirba pareiškėja, direktorė, 2017 m. kovo 17 d. padėjo jai užpildyti elektroninę metinės pajamų deklaracijos formą GPM308 ir ją VMI pateikė internetu.

VMI patvirtino, kad pateikta deklaracija buvo priimta, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad pateikė tinkamos formos deklaraciją, ir kad su šia deklaracija galės susipažinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kadangi pati niekada nebuvo pildžiusi deklaracijų, ji nežinojo, kad jai reikėjo užpildyti ir pateikti VMI ne metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos), o metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (FR0001 formos). Pareiškėja tvirtino neturinti specialiųjų žinių mokesčių ir finansų srityje, todėl teikdama 2016 metinę pajamų deklaraciją VMI, negalėjo suvokti, kad teikia netinkamos formos deklaraciją.

Gavusi atsakovo sprendimą, ji nuvyko pas atsakovą, norėdama pateikti deklaraciją ir paaiškinti aplinkybes, dėl kurių buvo pateikta ne tos formos deklaracija, tačiau SĮ „Vilniaus miesto savivaldybės“ specialistai nepriėmė pareiškėjos teikiamų deklaracijų ir pasiaiškinimų. Jai buvo paaiškinta, kad nustatytu laiku nebuvo pateikta turto deklaracija, todėl liepė dėl iškilusio ginčo kreiptis į atitinkamas institucijas. Pareiškėjos nuomone, kadangi jos vadovė užpildė ir pateikė pareiškėjos vardu metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos), tai iš esmės reiškia, kad pareiškėja pateikė duomenis apie 2016 metais gautas pajamas.

Atsakovas netinkamai aiškina ir taiko viešojo administravimo subjekto pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo buvo priimtas nesivadovaujant protingumo ir teisėtų lūkesčių principais, pažeidžiant teisę pasinaudoti valstybės parama socialiniam būstui išsinuomoti, todėl individualus teisės aktas, kuriuo ji buvo išbraukta iš Sąrašo, turi formalumo ir biurokratizmo požymių.`` Pareiškėja pažymi, kad jos turtinė padėtis 2016 metais, palyginti su ankstesniais metais, nepasikeitė, nes jokio nekilnojamojo turto ji neįgijo, jos pajamas, kaip ir anksčiau, sudaro tik minimalaus dydžio darbo užmokestis.

Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo pranešti ir išaiškinti pareiškėjai, kad ji pateiktų tinkamos formos deklaraciją, nustatyti protingą terminą jai pateikti ir palikti pareiškėją Sąraše.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu atsakovo SĮ „Vilniaus būstas“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja į sąrašą socialinio būsto nuomai įrašyta nuo 2016 m. liepos 13 d. pagal 2016 m. liepos 11 d. prašymą Nr. 8438. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išsiuntė pareiškėjai 2017 m. kovo 30 d. pasiūlymą pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija Nr. 1.35-17/1506. Pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2017 m. birželio 30 d. pateikti prašymą įtraukti ją į asmenų ir šeimų, gaunančių kompensaciją, sąrašą, metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2016 metus (deklaracijos forma FR0001) ir kt. duomenis.

Pasiūlyme buvo pažymėta, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į savivaldybėse sudarytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus, privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, t. y. užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus bei pateikti iki kalendorinių metų gegužės 1 d. Rašte taip pat nurodyta, kad asmenys, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš sąrašų bus išbraukti.

Iš Gyventojų registro duomenų bazės 2017 m. rugsėjo 5 d. išrašo matyti, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo 2006 m. lapkričio 9 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal VMI duomenų bazės 2017 m. rugsėjo 5 d. išrašą apie pareiškėjos pateiktas deklaracijas, pareiškėja nebuvo pateikusi FR0001 formos deklaracijos už 2016 metus. Nustatęs, kad pareiškėja, pasibaigus kalendoriniams metams, nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, atsakovas 2017 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.

Atsakovas 2017 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 1.35-17/5281 pareiškėjai nurodė, kad ji Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka iki 2017 m. gegužės 1 d. nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2016 metus, todėl 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo išbraukta iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, sąrašo. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakovo raštu, Komisijai pateikė skundą, prašydama panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 1.35-17/528 ir grąžinti pareiškėją į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, sąrašą.

Komisija 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 9-355/17(1.1.43-PD3) „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“, kuriuo panaikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 1.35-17/5281 „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašo“ bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atstatyti K. M. vietą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąraše.

7. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Kokią deklaracijos formą būtina užpildyti, šiame straipsnyje nenurodyta. Šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodyta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Šiame straipsnyje taip pat nenurodyta pildytinos deklaracijos forma. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte nurodyta, kad pagal šį įstatymą turtą deklaruoja gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimos nariai. Deklaracijų formos įstatyme nenurodytos. Asmenys ir šeimos, pildydami minėtą deklaraciją, privalo vadovautis jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Šiose taisyklėse įtvirtinta, jog asmenys turi užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus.

8. Teismas sutiko, kad, atsižvelgdamas į aptartų teisės aktų nuostatas, atsakovas turėjo pagrindą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, tačiau toks atsakovo sprendimas neatitinka proporcingumo principo, be to, priimtas neatsižvelgus į visas aplinkybes.

9. Teismas dėl atsakovo teiginių, kad pareiškėja negali pasiteisinti įstatymų nežinojimu, be to, ji tapačios formos deklaraciją buvo pateikusi ir 2016 metais, todėl ji turėjo galimybę laiku pateikti privalomos formos deklaraciją, pažymėjo, jog pareiškėjos teigimu, jai 2017 m. kovo 17 d. deklaraciją (GPM308 formos) padėjo užpildyti ir pateikti jos vadovė. Iki to laiko, deklaracijų ji pati nebuvo pildžiusi, nes jas padėdavo užpildyti VMI specialistai. Akivaizdu, kad VMI specialistams buvo žinoma, kokios formos deklaraciją privalo pateikti pareiškėja, todėl ankstesniais metais buvo pateiktos reikiamos formos deklaracijos. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjai deklaraciją padėjo užpildyti ne VMI specialistas, be to, įvertinus pareiškėjos turimą išsilavinimą ir specialiųjų žinių trūkumą, byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėja elgėsi rūpestingai ir prievolę deklaruoti turtą ji įvykdė, nors ir nevisiškai tinkamai. Ji deklaraciją pateikė prieš pusantro mėnesio iki nustatyto termino (einamųjų metų gegužės 1 d.) pabaigos. Be to, ji siekė pareigą įvykdyti tinkamai, nes sužinojusi, kad užpildė netinkamą deklaracijos formą, nedelsdama užpildė reikiamą deklaracijos formą. Teismas pritarė Komisijos padarytai išvadai, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas neatitinka nei proporcingumo (pareiškėja neturi jokių kitų galimybių apsirūpinti gyvenamuoju būstu), nei teisėtų lūkesčių principų.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nurodė, jog atsakovo darbuotojai, 2017 m. liepos 11 d. patikrinę VMI duomenų bazę, nustatė, kad pareiškėja nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų. Sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo priimtas 2017 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai buvo nustatyta, jog pareiškėja nepateikė reikiamos formos deklaracijos. Manytina, kad pareiškėja, pateikusi deklaraciją, galėjo pagrįstai tikėtis, jog pateikė reikiamos formos deklaraciją, kadangi iš atsakovo jokių duomenų apie tai, jog pateikta netinkamos formos deklaracija, negavo. Nors teisės aktuose nėra įtvirtinta prievolė informuoti teisę į socialinio būsto nuomą turinčius asmenis apie pareigą deklaruoti turtą, tačiau atsakovas pareiškėjai vis tiek išsiuntė priminimą apie pareigą pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2016 metus. Teismo nuomone, nustatęs, kad pareiškėja pateikė netinkamos formos deklaraciją, nors tokios pareigos ir neturi, tačiau, įvertinęs tai, jog pareiškėja ankstesniais metais teikė deklaracijas, atsakovas šiuo konkrečiu atveju galėjo informuoti pareiškėją, kad ji pateiktų reikiamos formos deklaraciją.

11. Teismas, įvertinęs atsakovo teiginius, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė pagrįstai išbrauktą iš sąrašų asmenį atstatyti atgal į eilę tuo pačiu numeriu, nėra aptarti terminai, sąlygos, priežastys ir kitos aplinkybės, sąlygojančios ir (ar) reglamentuojančios tokios sprendimo priėmimo tvarką bei atvejus, pažymėjo, kad argumentai dėl teisės aktuose įtvirtinto reguliavimo nebuvimo nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas.

12. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju Komisija pagrįstai nutarė panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 1.35-17/5281 „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašo“ bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atstatyti pareiškėjos vietą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąraše, todėl nėra pagrindo panaikinti šio Komisijos sprendimo.

III. 13. Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Komisijos sprendimą.

14. Atsakovas pakartojo prašyme išdėstytą teisinį reglamentavimą, susijusį su pareiškėjos prievole pateikti turto (įskaitant pajamas) deklaracijos FR0001 formą bei faktines aplinkybes. Atsakovas pažymėjo, jog aplinkybės, kad nepateikė reikiamos formos deklaracijos, neginčija ir pati pareiškėja, ji nurodė, jog neturėdama specialiųjų žinių mokesčių ir finansų srityse, vietoje teisės aktuose nurodytos deklaracijos formos pateikė GPM308 (metinės pajamų deklaracijos) formą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis numato, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Skundžiamame sprendime nurodomas teiginys, kad pareiškėja, pateikusi deklaraciją, galėjo pagrįstai tikėtis, jog pateikė reikiamos formos deklaraciją, kadangi jokių duomenų apie tai, jog pateikta netinkamos formos deklaracija, negavo, yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių, nes asmenys negali Įstatymo nuostatų nevykdymo pateisinti nežinojimu. Svarbu ir tai, jog tapačios formos deklaraciją pareiškėja teikė 2016 m., todėl net ir neturėdama specialių teisinių ar finansinių žinių bei gavusi atsakovo priminimą turėjo galimybę laiku pateikti privalomos formos deklaraciją. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad pareiškėja elgėsi rūpestingai ir prievolę deklaruoti turtą ji įvykdė, nepagrįsta, kadangi pareiškėja, pildžiusi deklaraciją be VMI specialistų pagalbos, prisiėmė riziką pateikti tinkamos formos deklaraciją, t. y. FR0001. Dėl to, darytina išvada, kad pareiškėja, teikdama deklaraciją ne pirmus metus ir tai pati įvertinusi bei surizikavusi pateikti ją, kaip ji pati teigia, be VMI specialistų pagalbos, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

15. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyti atvejai, kai asmenys ir šeimos išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Vienas iš išbraukimo pagrindų yra, jei asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Šis teisės normoje įtvirtintas reglamentavimas yra imperatyvus savivaldybės administracijos elgesio modelis ir ji neturi teisės pasirinkti, ar išbraukti asmenis iš Sąrašo, ar ne. Be to, Įstatyme nenumatyta galimybė terminą deklaruoti turtą ir pajamas pratęsti. Pareiškėjai nustatytu terminu nepateikus deklaracijos už 2016 m., atsakovas, kaip Sąrašo koordinatorius, turėjo teisinį pagrindą bei pareigą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis ginčo santykį, aiškiai ir įsakmiai nurodo, kokiais atvejais asmenys išbraukiami iš Sąrašo. Skundžiamame sprendime teismas nesivadovavo įstatyme įtvirtinta imperatyvia teisės norma, bet pritaikė teisės principą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju yra teisės norma, kuri reglamentuoja ginčo santykį, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi teisės principu nepagrįstai. Teisiniame reglamentavime nėra numatyta galimybė pagrįstai išbrauktą iš sąrašų asmenį atstatyti atgal į eilę tuo pačiu numeriu. Nėra aptarti terminai, sąlygos, priežastys ir kitos aplinkybės, sąlygojančios ir (ar) reglamentuojančios tokio sprendimo priėmimo tvarką bei atvejus.

16. Pareiškėja K. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinio subjekto santykius su pareiškėja. Pareiškėja visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, teisiniais argumentai ir motyvais. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taiko Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nuostatas, kuriose įtvirtintas proporcingumo principas, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Pareiškėja iš esmės pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad ji dešimt metų pareigingai mokėdavo nuomos ir kitus mokesčius, teikdavo nustatytos formos deklaracijas ir, kad deklaracija už 2016 metus buvo pateikta 2017 m. kovo 17 d., bet dėl apsirikimo ir klaidos buvo užpildyta ir priimta VMI ne tos formos deklaracija, priimtas sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo yra iš esmės neproporcingas.

Atsakovas, kaip socialinio būsto nuomotojas po to, kai pasibaigė deklaracijų pateikimo terminas iki 2017 m. gegužės 1 d., turėjo ir privalėjo bendradarbiauti su nuomininku ir pranešti pareiškėjai, kad negavo nustatytos formos deklaracijos FR0001, įpareigoti pareiškėją pateikti tinkamos formos deklaraciją ir pranešti jai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja per nustatytą terminą nepateiks nurodytos deklaracijos ji gali būti išbraukta iš Sąrašo ir taip pat gali būti nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis. Pareiškėja neturi jokios kitos galimybės savarankiškai apsirūpinti gyvenamuoju būstu ir pagrįstai pažymi, kad teisinis reglamentavimas ir viešojo administravimo subjekto tinkamas įstatymo taikymas galėtų suteikti jai galimybę ir viltį ateityje, kai ateis jos eilės numeris, įstatymo nustatyta tvarka turėti tinkamą gyvenamąjį būstą.

Pareiškėja nurodo, kad vien tai, jog atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo, tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ad hoc (tik šiuo atveju) ir taikant teisę naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, Konstituciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto (sprendimo) Nr. 1.35-17/5281 išbraukti pareiškėją iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas, priimdamas minėtą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu.

19. Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos K. M. skundą dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto (sprendimo), jį pripažino pagrįstu ir tenkino, nuspręsdama minėtą raštą (sprendimą) panaikinti ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atstatyti K. M. vietą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąraše.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 9-355/17(1.1.43-PD3) panaikinimo atmetė.

21. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu atsakovas padavė apeliacinį skundą, nurodydamas, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

22. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d., 146 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (1 str.). Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija 11 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytų dydžių.

24. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą turtą deklaruoja gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimos nariai.

25. Kaip minėta, atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, nustatančiu, jog asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Ginčo, kad pareiškėja neįvykdė Įstatyme nustatytos pareigos pateikti turto deklaraciją už 2016 metus, kas sudarė teisinį pagrindą išbraukti ją iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, byloje nėra.

26. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte, nei Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte nenurodyta pildytinos deklaracijos forma. Todėl asmenys privalo vadovautis jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo patvirtinimo“. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (pareiškėja, atsižvelgiant į jos turimą išsilavinimą ir specialių žinių trūkumą, sužinojusi apie užpildytą netinkamą deklaraciją, nedelsdama užpildė reikiamą deklaracijos formą), pirmosios instancijos teismas sprendime pakartojo Komisijos išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas išbraukti pareiškėją iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, yra neproporcingas.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo bei taikymo aspektu, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Visų pirma, iš Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatų, ir juolab iš Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 28 punkto dispozicijos aiškiai galima suprasti, kad asmuo turi pateikti turto (įskaitant pajamas) deklaraciją, o ne pajamų deklaraciją. Antra, atsakovas visiškai pagrįstai pabrėžė, kad 2017 m. kovo 30 d. pasiūlyme Nr. 1.35-17/1506 pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija, akcentavo, jog asmenys, ir šeimos, įrašyti į savivaldybėse sudarytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 28 punktu, privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, t. y. užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus bei pateikti iki kalendorinių metų gegužės 1 d.

28. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai neįvykdžius aiškiai įtvirtintos pareigos Įstatymo nustatyta tvarka kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, netenkama Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytos teisės. Tad atsakovo sprendimas išbraukti pareiškėją iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, sąrašo, yra pagrįstas, teisėtas ir negali būti laikomas neproporcingu.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių visumos, be to, teismas netinkamai aiškino nagrinėjamam ginčui taikytinas materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 9-355/17(1.1.43-PD3) „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas atsakovo prašymą tenkinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ prašymą tenkinti. Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 9-355/17(1.1.43-PD3) „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė