2009e7c5-93ef-4ea2-af0f-fd871577f46d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Skundas Nr. II-376-957/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02627-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 3.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. J., jo atstovui advokatui Ignatijui Å uÅ¡kevič,nukentėjusiajam J. S.,Kelių policijos valdybos atstovui Renatui Ivanauskui,ekspertams Valentinui Mitunevičiui, Virginijui Pačebutui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal L.

J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto A. G. 2015 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 10N-24768384-15, kuriuo L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto A.

G. 2015 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 10N-24768384-15 L. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 40 Eur dydžio bauda, dėl to, kad jis 2013 m. gruodžio 6 d., 17.25 val., Å ilalės r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, deÅ¡inėje pusėje, 229 kilometre, vairuodamas automobilį „Saab 9-3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakliuvęs į eismo įvykį, t. y. atsitrenkęs į automobilį „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sustojęs įstrižai antroje kelio eismo juostoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) (nuo 2013 m. sausio 19 d. galiojanti teisės akto redakcija) 9, 98, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus, nesiėmė atitinkamų įvykio vietos apsaugos priemonių, nepasirÅ«pino, kad jo automobilis nekeltų grėsmės eismo saugumui ir tuo metu esančiomis meteorologinėmis sÄ lygomis bÅ«tų pastebimas kitiems eismo dalyviams, neįvykdė reikalavimo avarinio sustojimo ženklÄ pastatyti didesniu nei 50 m atstumu ir dėl to į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis „Audi Q7“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)).Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. skundu praÅ¡o panaikinti 2015 m. sausio 23 d. nutarimÄ ir bylÄ jam nutraukti bei grÄ Å¾inti jÄ organui, įgaliotam suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ tam, kad administracinėn atsakomybėn bÅ«tų patrauktas tikrasis įvykio kaltininkas. L. J. skunde pažymi, jog 2013 m. gruodžio 9 d. J. S. – automobilio „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui, buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir pastarasis, apklausiamas įtariamuoju, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai.

Vis tik, nagrinėjant Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , J. S. parodymai nebuvo vertinami. PareiÅ¡kėjo nuomone, pareigÅ«nas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nesiėmė tinkamų veiksmų nustatyti pagrindinę eismo įvykio priežastį, kuri pareiÅ¡kėjo manymu yra ta, jog bÅ«tent automobilio „Audi Q7“ vairuotojas J. S., pažeisdamas KET reikalavimus, neįvertinęs oro sÄ lygų, nepasirinko atitinkamo važiavimo greičio ir, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesuvaldė vairuojamo automobilio bei atsitrenkė į jo, t. y.

L. J., transporto priemonę. L. J. teigimu specialisto iÅ¡vadoje specialistas autotechnikas ignoravo oro sÄ lygas ir matomumÄ Ä¯vykio metu, neatsižvelgė ir paties J. S. nurodytas aplinkybes, be to, įvykio vietos apžiÅ«ros metu, matomumas iki kliÅ«ties apskritai nebuvo nustatinėjamas. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kitos transporto priemonės eismo įvykio vietÄ apvažiavo be jokių kliūčių, tuo tarpu J. S. elgėsi nerÅ«pestingai, neatsakingai ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta jo, L.

J., sveikata bei apgadintas jo tėvui priklausantis automobilis „Saab 9-3“. Pasak L. J., J. S. nesilaikė ir KET 125 punkto reikalavimų, kadangi važiavo antrÄ ja judėjimo juosta ir net kelkraščiu. Todėl L. J. įsitikinimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo neteisėti vairuotojo J. S. veiksmai.PareiÅ¡kėjo teigimu, bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas apskritai nevertino „Toyota Avensis“ vairuotojo A. S. veiksmų, kuris, nesuvaldęs savo automobilio, priverstinai sustojo dalinai skiriamojoje juostoje ir dalinai važiuojamojoje kelio dalyje bei nepastatė avarinio sustojimo ženklo, todėl susidarė sunkiai pastebima kliÅ«tis ir jis savo automobiliu „Saab 9-3“ į minėtÄ automobilį atsitrenkė.

L. J. nesutinka pažeidęs KET 231.1, 231.2 punktų reikalavimus, nes jo teigimu, avarinis ženklas įvykio vietoje buvo pastatytas, ir Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nesvarbu, kuris iÅ¡ vairuotojų, dalyvavusių eismo įvykyje, pasirÅ«pino Å¡ios saugumo priemonės įgyvendinimu. Å iame kontekste L. J. pažymi, jog iÅ¡kart po susidÅ«rimo su automobiliu „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis paskambino į policijÄ ir pranešė apie įvykį, jam buvo liepta laukti policijos ekipažo.

Po kurio laiko policijos pareigÅ«nas telefonu jam pranešė, jog ekipažas neatvyks, pasiÅ«lė užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Kadangi automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas A. S. neturėjo deklaracijos blanko, jis nuėjo į automobilį Å¡io paimti, tuo tarpu A. S. nuėjo pastatyti avarinį sustojimo ženklÄ . L. J. atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu nebuvo apklausti visi eismo įvykio liudytojai, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, tame tarpe ir susijusias su avarinio kelio ženklo pastatymu.

Be to, vairuotojas J. S., įvažiavęs į jo automobilį avarinio ženklo pastatymu taip pat nepasirūpino, tačiau daugiau kiti eismo dalyviai į jokius įvykius nepateko.L. J. įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog jo automobilis stovėjo važiuojamoje kelio dalyje. Kaip nurodyta autoavarijos plane, važiuojamosios dalies plotis – 7 metrai, automobilio „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dešiniųjų ratų slydimo (stabdymo) pėdsakai prasideda 30 cm nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, kairieji transporto priemonės ratai važiuoja kelkraščiu.

Automobilio sugadinimai – kairės pusės priekis. PareiÅ¡kėjo manymu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog kontaktavimas su jo automobiliu „SAAB 9-3“ buvo už važiuojamosios dalies.PareiÅ¡kėjo manymu, pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. atsiliepimu į L. J. skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.

Atsiliepime nurodyta, kad pareigÅ«nas, priėmęs skundžiamÄ nutarimÄ pagrįstai pripažino L. J. pažeidus nurodytus KET reikalavimus ir jo veikÄ kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei paskyrė jam tinkamÄ administracinę nuobaudÄ . Surinktoje medžiagoje yra Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ kopija, taip pat Å ilalės apylinkės teismo nutarties kopija byloje Nr. IS-1001-360/14. Minėtų dokumentų kopijose yra nustatytos L.

J. pažeidimo aplinkybės. Taip pat nutartyse minima, kad remiantis visa surinkta medžiaga, ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio pagal BK 281 straipsnio 1 dalį J. S. buvo nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Atsiliepime pažymima, jog techniniu požiÅ«riu, eismo įvykio priežastimi buvo neįvykdytas reikalavimas pastatyti avarinio sustojimo ženklÄ didesniu nei 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, t. y. nuo automobilio SAAB 9-3 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris tokiu bÅ«du magistralėje kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir sudarė kliÅ«tis kitų transporto priemonių eismui.

L. J. privalėjo pastatyti avarinį sustojimo ženklÄ ir susitarus su automobilio „T. A.“ vairuotoju užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ bei kuo skubiau paÅ¡alinti transporto priemonę nuo kelio.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. apklausiamas teisme parodė, kad 2013 m. gruodžio 6 dienÄ , po darbo važiavo į Vilnių. Eismo sÄ lygos buvo sudėtingos, snigo, buvo sutemę. Ties 82 kilometru, ties posÅ«kiu į Å ilalę automobilį pradėjo neÅ¡ti į kairę pusę, į žaliÄ jÄ juostÄ .

DeÅ¡inėje važiavo sniego valytuvai. Jis pradėjo iÅ¡ lėto rikiuotis, pamatė, kad artėja stulpeliai, spaudė stabdžius ir pastebėjo „Toyota“ už kokių 20 metrų ir atsitrenkė į jÄ ir jo maÅ¡ina apsisuko. Ä®jungė avarinį, Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos. „Toyota“ vairuotojas irgi iÅ¡lipo, pasakė, kad nenukentėjo. Jo (L. J.) automobiliui salone viskas buvo tvarkoje, o sparnas užblokavo ratÄ , nes su „Toyota“ susitrenkė „lanžeronais“ ir skarda užblokavo ratÄ .

Automobilis faktiÅ¡kai negalėjo važiuoti. Jis paskambino S. Ž. ir pasakė, kad papuolė į avarijÄ . Pastarasis atvažiavo, sustojo už jo. Tada jis skambino policijai, tuo metu S. Ž. jau buvo vietoje, antro įvykio dar nebuvo, o A. S. nuėjo statyti avarinio ženklo, S. Ž. skambino tralui (techninei pagalbai), o jis pats tuo metu apžiÅ«rinėjo automobilius, laukė policijos. Paskui policija skambino ir sakė, kad negali atvykti, sakė patiems pildyti deklaracijÄ . A. S. nuėjo į maÅ¡inÄ susiÅ¡ildyti, jis teigė, kad ir prieÅ¡ atsitrenkiant Å¡ildėsi maÅ¡inÄ , nes buvo užstrigęs pusnyje.

Nuėjo pas A. S., pastarasis teigė, kad neturi deklaracijos, todėl jis nuėjo į savo maÅ¡inÄ , į keleivio vietÄ , iÅ¡sitraukė deklaracijÄ ir pajuto smÅ«gį. A. S. pastatė avarinį ženklÄ po pirmo eismo įvykio. Nuo susidÅ«rimo su A. S. iki tol, kol iÅ¡sitraukė deklaracijÄ , praėjo 10-15 min. IÅ¡ karto po policijos skambučio jie pažymėjo įvykio vietÄ , pas jį (L. J.) buvo įjungtas avarinis signalas, pas A. S., atrodo, irgi. S. Ž. sustojo ir taip pat įsijungė avarinį signalÄ .

S. Ž. automobilis stovėjo nuo jo automobilio 10 metrų atstumu, kelkraÅ¡tyje, įsijungęs avarinius, toje pačioje pusėje. Jo (L. J.) automobilis nebuvo iÅ¡sikišęs į važiuojamÄ jÄ dalį, jis stovėjo maždaug tarp stulpelių, visiÅ¡kai Å¡alia kraÅ¡to, gal du ratai buvo ant asfalto, bet ten buvo iÅ¡tisinė juosta, mano, jog nebuvo kirtęs iÅ¡tisinės juostos. Sunku pasakyti, ar jo automobilis iÅ¡sikiÅ¡o kiek per iÅ¡tisinę linijÄ , nes per sniegÄ sunku pasakyti, kur asfaltas. Jis buvo ligoninėje, todėl nežino, kas pildė deklaracijas.

Kai jį nuvežė į ligoninę, iÅ¡ karto skambino policija, sakė atvažiuoti, pasiraÅ¡yti schemÄ . Ekipažas jį nuvežė į įvykio vietÄ ir sakė „greičiau pasiraÅ¡inėk, reikia žmones paleisti“. Nežino, kurie pareigÅ«nai taip sakė. Mano, kad tuo metu nepakankamai suvokė situacijÄ dėl smÅ«gio. Jo abi avarinės lempos veikė, atvažiuojant nuo Klaipėdos mano, kad matėsi jo automobilio Å¡viesos, nes ir J. S. sakė, kad matė ir manė, kad vyksta kelio darbai.

TÄ dienÄ eismas buvo pakankamai intensyvus, nes ir sniego maÅ¡inos buvo. Provėžos važiuojamojoje dalyje kaip ir buvo susidariusios abejose kelio dalyse, snigo, nespėjo valyti, provėžos faktiÅ¡kai ėjo nuo pat Klaipėdos. Nuo jo automobilio kairės pusės iki artimiausios provėžos buvo gal 1 – 1,5 m. Jis neturėjo galimybės paraukti savo automobilio, nes nebuvo pasiraÅ¡yta deklaracija, nebuvo atvykusi policija. A. S. nebuvo iÅ¡statęs ženklo, kol pats stovėjo. IniciatyvÄ pastatyti avarinį ženklÄ rodė jis (L.

J.), bet A. S. jį iÅ¡statė. Kiek iÅ¡ toli matė, ženklas buvo pastatytas apie 50 metrų atstumu. Nežino, ar po autoįvykio pareigÅ«nai ieÅ¡kojo ir pastebėjo ženklÄ , nes S. Ž. jį nuvežė į Å¡onÄ , kad daugiau niekas nebeįvažiuotų, nematė, kÄ veikė pareigÅ«nai. Parodytoje deklaracijoje su automobilių pavaizdavimu nesutinka, jie buvo ne tokioje padėtyje, kaip pavaizduota. Nesutinka, kad stovėjo skersai antrosios juostos. Vietoje, kurioje įvyko avarija, kelio danga yra asfaltas.

Kodėl pareigūnai nurodė, kad danga betonas, nežino, greičiausiai dėl aplaidumo. Jo važiavimo greitis buvo 70-80 km/h iki susidūrimo. Jo nuomone, antrasis atsitrenkimas įvyko dėl J. S. kaltės, mano, kad buvo kaltas ir greitis. Nematė atvažiuojančio J. S. Eismo įvykio deklaracijos jis neužginčijo, nes ji nefigūravo. Buvo sniegas, minusinė temperatūra, šlapdriba, tamsu ir slidu, matomumas gal 60-70 metrų.Liudytojas S. Ž. apklausiamas teisme parodė, kad L. J. yra jo kolega, kito asmens nėra matęs. Buvo autoįvykis.

L. J. važiavo iÅ¡ Klaipėdos ir pakliuvo į avarijÄ . KuriÄ dienÄ tai įvyko, nepamena, galėjo bÅ«ti 2013 m. gruodžio 9 d. Buvo vakaras, tamsu, po 16-17 val., oro sÄ lygos buvo prastos, lyg lietus, sniegas, Å¡lapdriba, kelias buvo Å¡lapias, nebuvo iÅ¡valytas, sniegas, gal net ledas. Važiuodamas iÅ¡ Klaipėdos Vilniaus link, neprivažiavęs Kryžkalnio pamatė, kad L. J. papuolė į avarijÄ . PrieÅ¡ tai su L. J. telefonu kalbėjo, kad pastarasis papuolė į avarijÄ . Jis (S. Ž.) važiavo pirma eismo juosta, nes į antrÄ buvo baisu iÅ¡važiuoti, mano, buvo provėžos, maÅ¡ina nesijautė stabili, važiavo gal 80 km/h greičiu, neatsimena, koks tiksliai buvo matomumas, gal iki trijų stulpelių.

Nežino, koks atstumas tarp stulpelių. Atvažiavęs pamatė antroje juostoje stovintį „Saab“, kiek pamena, apsisukusį 90 laipsniu kampu, lyg suktų į kairę pusę, kampas buvo stataus posÅ«kio, antroje juostoje, kairėje pusėje. Priekiniai ratai buvo gal kiek iÅ¡sikišę, mano, iki pirmos juostos nesiekė. Pamatęs avarijÄ , sustojo už L. J. automobilio, aplenkė jį. DeÅ¡inėje nebuvo kaip sustoti, todėl sustojo antroje juostoje už L. J. automobilio. IÅ¡lipo ir paklausė, ar viskas tvarkoje.

Ä®vykio vietoje, atrodo, buvo du žmonės, kitas automobilis buvo „žalioje“ juostoje. Jis įvykio vietoje kalbėjo su L. J. ir galbÅ«t kito vairuotojo klausė, ar užsiveda automobilis. L. J., atrodo, buvo prie automobilio. Važiavo iÅ¡ paskos, nepamena, ar matė pastatytÄ avarinį ženklÄ , bet L. J. buvo įjungęs avarinius žibintus, pamatė didesniu atstumu, buvo matyti, kad mirksi. Po to jis nuėjo į savo automobilį skambinti žmonai, po to bandė skambinti techninei pagalbai dėl L.

J. automobilio nuvežimo, o L. J. nuėjo į savo automobilį. Tada iÅ¡girdo smÅ«gį, po kurio pamatė L. J. maÅ¡inÄ prie savo maÅ¡inos galo. L. J. buvo keleivio vietoje, bėgo kraujas. Neapėjo eismo įvykio vietos, nes su L. J. pavažiavo iki Neste degalinės, nuo kurios L. J. paėmė greitoji medicinos pagalba. IÅ¡ ligoninės, atrodo, jis paėmė L. J., o gal policija buvo atvažiavusi. Nepamena, ar pasiraÅ¡inėjo deklaracijÄ su tuo pirmu asmeniu, kur įvyko avarija. Nebuvo laiko, po antros avarijos tam laiko nebuvo juo labiau.

Nuo to laiko, kai L. J. paskambino ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis, iki kol jis (S. Ž.) atvažiavo, praėjo gal 30 min., tikrai ne 5 ir ne 10 min. Nuo to momento, kai jis sustojo ir įvyko įvykis, atrodo, jis gal net spėjo parÅ«kyti. Ä®vyko greitai, po 5-15 min. Pirmoje juostoje važiavo ir didelės maÅ¡inos, iÅ¡ jų ratų tiÅ¡ko purvas. Kol stovėjo, eismas vyko. Ar „Saab“ trukdė pravažiavimui nežino, jis pats pravažiavo ir ne per žaliÄ juostÄ , pravažiavimas vyko. Nepamena, ar po antro smÅ«gio „Saab“ dar kontaktavo su „Toyota“, tarp „Saab“ ir „Toyota“ jis dar galėjo praeiti, tai reiÅ¡kia, jog jos nebuvo susiglaudusios priekiais.

Plane pagal automobilių stovėjimÄ , sakytų, kad „Toyota“ turėtų bÅ«ti labiau į žaliÄ juostÄ , o „Saab“ gal ir taip buvo.Nukentėjusysis J. S. apklausiamas teisme parodė, kad kaip minėjo L. J., tokios sÄ lygos ir buvo. Matomumas buvo mažas, sniegas. Važiuodamas jis stengėsi iÅ¡vengti kitos avarijos, nes pirmoje juostoje važiavę tralai ant jo stÅ«mė sniegÄ , todėl jis turėjo persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ . Važiavo iÅ¡ Klaipėdos pusės, visÄ laikÄ pirma eismo juosta, 80 km/h greičiu ir Å¡iek tiek daugiau.

Kadangi važiavo paskui „fÅ«ras“, kurios jam purÅ¡kė sniegÄ , turėjo jas privažiuoti ir aplenkti. Važiuodamas tiesiai pastebėjo Å¡viesas, negalėjo įvertinti, kas tai buvo. Likus kažkur 300 metrų pastebėjo, bet tai nėra tikslÅ«s duomenys. Bandė grįžti į pirmÄ juostÄ , bet nebebuvo galimybių grįžti, nes lygiagrečiau važiavo „fÅ«ros“, kurias jis lenkė. Jis pradėjo stabdyti, maÅ¡ina pradėjo slysti, slydo tiesiai ir nelėtėjo, ledas neleido kontaktuoti padangoms su asfaltu.

Bandė pataikyti į vidurį tarp maÅ¡inų, bet avarijos iÅ¡vengti nepavyko. Jo automobilis su „Saab“, atrodo, kontaktavo kairiÄ ja puse. Jis stengėsi atsitrenkti ne į vairuotojo pusę, bet nepavyko, nes didžioji maÅ¡inos dalis stovėjo ant važiuojamosios dalies, o kita dalis buvo ant žaliosios juostos. Bandė tiesiai netaranuoti. Kiek prisimena, kairė pusė buvo labiau sutrenkta nei deÅ¡inė, kokiu bÅ«du, sunku pasakyti. Gali bÅ«ti, kad atsitrenkė Å¡iek tiek kampu ir jį „užnešė“.

„Toyotos“ jis nekliudė. Važiuodamas jokio avarinio ženklo nematė, pamatė tik Å¡viesas. Mano, jog bÅ«tų pamatęs ženklÄ ir reagavęs anksčiau. Kai pamatė Å¡viesas, jo greitis buvo iki 90 km/h iki susidÅ«rimo. Iki smÅ«gio į „Saab“ nepajuto jokio kito smÅ«gio. Provėžos buvo antroje juostoje, bet gal dar iki pirmo įvykio, po apačia lengvas ledas, buvo keli milimetrai sniego, daugiau jautėsi, kad buvo aplediję. Mano, kad jo važiavimo greitis buvo saugus, tokį greitį pasirinko, kad netrukdytų kitiems dalyviams.

Stabdymo režimu važiavo kelias sekundes. Gali bÅ«ti, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė 90-100 km/h. Paminėjo tÄ greitį, kai bandė apvažiuoti. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo apklausos metu neminėjo „fÅ«ros“, gal irgi stresavo. Po įvykio sakė, kad jis kaltas ir gailisi todėl, kad buvo pripažinęs patį faktÄ , kad įvažiavo. Jam nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Ä®važiavo į automobilį, nes jis stovėjo kelio dalyje, sudarė kliÅ«tį važiuoti, jam atsirado staigi kliÅ«tis.

Priekyje matė Å¡viesas, tačiau negali įvertinti, ar ten buvo avariniai, ar Å¡viesos. Jam kilo tokia asociacija, kad ten vyksta kelio darbai, Å¡viesos buvo kaip geltonos, tokios, kokios bÅ«na kelio darbuose. Suprato, kad tai ne prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojantis automobilis. Nematė iÅ¡statyto avarinio ženklo, nežino, ar galėjo jį pamatyti. Lenkė, nes buvo tokios sÄ lygos, kad prieÅ¡ais važiuojančios maÅ¡inos jam purÅ¡kė sniegÄ .Liudytojas T. R. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tyrėjas.

L. J. ir J. S. jam Å¡iek tiek žinomi, galimai 2013 m. gruodžio mėnesį įvyko įvykis, kuriame dalyvavo jie ir dar vienas pilietis. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad automagistralėje įvyko eismo įvykis, yra atsitrenkę trys automobiliai, sužeistas žmogus. Tuo metu jis dirbo su V. P. Pastebėjo tris atsitrenkusius automobilius Vilniaus kryptimi. Atrodo, buvo „Audi“, „Toyota“ ir „Saab“. Du automobiliai jau buvo įvažiavę į žaliÄ jÄ juostÄ . Tuo metu oro sÄ lygos buvo prastos, snigo, pustė, buvo tamsu.

Bandant aiÅ¡kintis, kas įvyko, asmenys aiÅ¡kino, kad nėra sužeistojo. Tuomet jis kolegÄ su liemene paliko prie automobilių, o pats nuvyko pas nukentėjusįjį į užeigÄ , atrodo, ten susipažino su L. J., kuriam kraujavo nosis, perdavė jį medikams, ir pats grįžo į įvykio vietÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad pirmas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į skiriamÄ jÄ juostÄ , po kiek laiko į jį atsitrenkė L. J. automobilis. Jiems pildant deklaracijÄ , į juos trenkėsi trečias automobilis.

L. J. jis perdavė medikams. Pastarasis degalinėje aiÅ¡kino, kad bepildant dokumentus į jį trenkėsi, tuo metu jis sėdėjo keleivio pusėje. Susisiekus su priėmimo skyriuje paaiÅ¡kėjo, kad yra stipriau sužalotas asmuo, buvo pradedama ruoÅ¡ti medžiaga ikiteisminiam tyrimui. V. P. braižė, jis (T. R.) fotografavo, abu matavo. Po kiek laiko nukentėjusysis grįžo į įvykio vietÄ ir su pirmuoju automobiliu ir buvo užpildyta deklaracija. DeklaracijÄ pildė patys vairuotojai, nepamena, kuris iÅ¡ vairuotojų, gali bÅ«ti, kad „Toyota“ vairuotojas.

KÄ matė, tÄ fotografavo ir pažymėjo. Stipriai pustė, sniego sluoksnis didžiulis, jų matomumas net įjungus Å¡vyturėlius buvo blogas, vos ir į juos neatsitrenkė kitas automobilis. Paskui pravažiavo valymo maÅ¡inos, skiriamojoje juostoje sniego buvo gal iki kelių. Buvo tamsus paros metas, pÅ«ga, kelio elementai irgi apipustyti, nesuteikė blizgesio, iÅ¡ priekio važiavo automobiliai, buvo gal 30 metrų matomumas, reikėjo važiuoti gal 40 km/h greičiu. Antra juosta buvo visiÅ¡kai nepravažiuojama.

Nepamena, ar tuo metu, kai jie atvažiavo, mirksėjo automobiliai. Jeigu jis įvykio vietoje neužrašė, kad buvo avarinis ženklas, vadinasi, kad jis nebuvo matomas. Nepamena, ar kas nors iÅ¡ eismo dalyvių kÄ nors minėjo apie avarinį ženklÄ . Pamena, kad patruliuodami gavo praneÅ¡imÄ , jog įvyko techninis eismo įvykis, vairuotojai nesutaria, o praėjus dar kokioms 15-20 minučių po pirmo praneÅ¡imo, tiksliai laiko nepamena, gautas kitas praneÅ¡imas apie antrÄ eismo įvykį. Ženklinimo linijos nesimatė, ženklai buvo apipustyti.

„Audi“ vairuotojas aiÅ¡kino, kad jis važiavo antra juosta ir nespėjo stabdyti, atsitrenkė, nes važiuojamojoje dalyje buvo iÅ¡sikišęs automobilis. ApžiÅ«ros protokolÄ pildė jis (T. R.). Parašė, kad kelio dangos tipas – apsnigtas betonas, gal dėl to, kad buvo apsnigta, todėl nežinojo, o Å¡iaip ten asfaltas buvo matyt, mano, kad kažkur yra ir betoninių vietų. Važiuojamosios dalies plotį nustatė taip, kaip nustatė ir pažymėjo vyr. patrulis. Manė, jog paėmė menančias linijas nukrapščius sniegÄ .

Jis (T. R.) pradėjo matuoti, neatsimena, ar nuo linijos ar asfalto krašto. Šalikelė turi būti pamatuota atskirai. Susidūrimo vieta buvo apipustyta, žymių nesimatė, nebuvo akivaizdžiai matyti žymių pradžios. Negali pasakyti, kur susidūrimo vieta.Liudytojas V. P. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vyr. patrulis. Neatsimena, ar jam matyti salėje esantys asmenys. 2013 m. gruodžio 6 d., apie 17.30 val., dirbo su T. R. Buvo gautas pranešimas dėl techninio eismo įvykio.

Nuvažiavus į įvykio vietÄ pamatė tris automobilius – „Audi“, „Saab“ ir „Toyota“. Buvo labai nepalankios oro sÄ lygos, pÅ«ga, buvo matyti gal 10-20 metrų. Trys automobiliai buvo kairėje pusėje, žaliojoje juostoje. Suformino įvykį. Neatsimena, kokie žmonės buvo įvykio vietoje. Nustatinėjo susidÅ«rimo vietÄ , jis braižė schemÄ . Nustatė, kur buvo automobiliai, buvo iÅ¡matuota. „Saab“ atsitrenkė į „Toyota“, o vėliau atsitrenkė „Audi“.

Nepamena, kiek žmonių buvo įvykio vietoje. Neatsimena, ar buvo įjungti avariniai žibintai, patiems reikėjo saugotis nuo atvažiuojančių maÅ¡inų. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo avarinis ženklas. Buvo sunku matyti, buvo pÅ«ga. Tuo metu valė sniegÄ , todėl jei ženklas ten buvo, jį galėjo užvalyti. Jis pasiliko įvykio vietoje, o kolega važiavo pas nukentėjusįjį. Nepamena, ar vėliau nukentėjusysis atvažiavo. Neatsimena, kada pradėjo valyti sniegÄ . Nepamena, ar eismo dalyviai minėjo apie avarinį ženklÄ .

Nepamena, kuris vairavo automobilį. Nepamena, kokiu greičiu jie atvažiavo, kiek įmanoma greičiau, Ä®vykio vietos planÄ braižė jis. Važiuojamosios dalies plotį nustatė pamatavę, kai nuvalė, viskas buvo matyti. Neatsimena, nuo kurios vietos matavo. Nepamena, ar toje vietoje, kur įvyko avarija, yra kelkraÅ¡tis. KelkraÅ¡tis nepavaizduotas, nes buvo sniegas. Stulpelių nebuvo matyti, nes buvo storas sniego sluoksnis. Kelkraščio neieÅ¡kojo. Nepamena, ar buvo stabdymo, slydimo žymės, jeigu schemoje nurodyta, vadinasi buvo.

Kaip buvo, taip ir nubraižyta. Slydimo žymes matė už linijos. Iki praneÅ¡imo apie trijų automobilių susidÅ«rimÄ buvo praneÅ¡imas apie dviejų automobilių susidÅ«rimÄ . Žino, kad buvo praneÅ¡imas apie techninį eismo įvykį, neatsimena, ar pakartotinai pranešė, tÄ dienÄ buvo daug įvykių.Ekspertas Valentinas Mitunevičius apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje jis pateikė specialisto iÅ¡vadÄ . Devintame puslapyje pavaizduotos tikėtinos automobilių padėtys: mėlyna spalva pavaizduotas automobilis „Audi“, žalia – automobilis „Saab“, automobilis „Toyota“ stovėjo skiriamojoje juostoje ir „Audi“ jo nekliudė.

Galima atkurti, kad maždaug Å¡ioje vietoje įvyko susidÅ«rimas. Apskaičiavo, koks greitis buvo prieÅ¡ atsitrenkiant, vertinant, kad „Audi“ vairuotojas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo iÅ¡važiavęs iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies, tikėtinas „Audi“ greitis prieÅ¡ pėdsako pradžiÄ yra 44-69 km/h. Devintame puslapyje pažymėtas ketvirtas pėdsakas, nuo ten pradėjo stabdyti. Pagal protingÄ vairavimo taktikÄ turėjo stabdyti anksčiau. Nėra duomenų, kokiu greičiu važiavo iki pėdsako, yra tik vairuotojo parodymai.

Techniniu požiūriu toks greitis atitiktų. Skaičiuojamas minimalus greitis iš tų pėdsakų yra mažesnis, dėl to nurodytas greitis tikėtinas. A. S. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, jeigu jis ten nestovėtų, nebūtų ir „Audi“ automobilio atsitrenkimo. Jo nuomone, „Saab“ nesudarė neišvengiamos kliūties. „Audi“ stovėjo priekiu ir kairiu šonu prieš artėjantį automobilį, šoninis kairys posūkio žibintas iki tol nebuvo pažeistas, taigi tikėtina, kad buvo matoma avarinė signalizacija.

„Audi“ vairuotojas paaiÅ¡kinime irgi nurodo, kad iki 300 metrų matė mirksinčias Å¡viesas, bet laiku nereagavo. Jo (eksperto) nuomone, „Audi“ nebuvo sudaryta neiÅ¡vengiama kliÅ«tis. Automobilio „Saab“ priekinis kairys kampas už kraÅ¡tinės linijos, o galinis iÅ¡lenda į važiuojamÄ jÄ dalį, tokiÄ padėtį buvo galima nustatyti apytiksliai sprendžiant iÅ¡ nuotraukose matomų „Audi“ pėdsakų, iÅ¡ „Audi“ ir „Saab“ sugadinimų. Maždaug tokiose padėtyse vyko susidÅ«rimas, taigi tikėtina, kad galinė „Saab“ dalis iki susidÅ«rimo iki vieno metro buvo iÅ¡sikiÅ¡usi.

Kontaktas įvyko už važiuojamosios dalies ribų. Tuo metu 54km/h greitis buvo saugus, nes važiuojant tamsoje ar nepakankamo matomumo sÄ lygomis, reikia važioti tokiu greičiu, kad bÅ«tų galima sustabdyti per matomÄ atstumÄ . Vadinasi, jeigu matoma 50 metrų, tai reikia pasirinkti tokį greitį, kad per tuos 50 metrų galima bÅ«tų sustabdyti. Tamsumoje matomumas galėjo bÅ«ti daugiausia 100 metrų, taigi toks stabdymo atstumas bÅ«tų važiuojant 54 km/h greičiu. Sukibimo koeficientas 1,5, o jei kelias apledėjęs, tai sukibimo koeficiento reikÅ¡mės yra nuo 0,5 – 3 m/s2.

Kadangi sniegas buvo suvažinėtas, kelias apledėjęs, mano, jog koeficientas 1,5 atspindi buvusias sÄ lygas. Jeigu bÅ«tų vien suvažinėtas sniegas, koeficientas bÅ«tų dar didesnis. Mano, jog be užsakovo pateiktos medžiagos savarankiÅ¡kai pats jokios medžiagos nerinko, nebent pats bandė surasti kokias nors technines ypatybes. Pagrindinė autoįvykio priežastis yra „Audi“ vairuotojo veiksmai, nes jis važiavo nepasirinkęs saugaus greičio tokiomis sÄ lygomis. Nors kliÅ«tis vairuotojui buvo sudaryta, bet tik todėl, kad jis iÅ¡važiavo į skiriamÄ jÄ juostÄ ir ja judėdamas atsitrenkė.

Jeigu būtų važiavęs pirma ar antra juosta, to nebūtų įvykę, taigi nebuvo sudaryta neišvengiama kliūtis.Ekspertas Virginijus Pačebutas apklausiamas teisme paaiškino, kad baudžiamojoje byloje teikė specialisto išvadas. Pirmoji išvada buvo tada, kai buvo gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Buvo analizuojamos aplinkybės, fiksuojamos apžiūros protokole ir schemoje, taip pat vaizdas, matomas nuotraukose. Keliose nuotraukose matomi judėjimo judesiai. 56 akte iliustracijoje matoma kelkraštį žyminti ištisinė linija ir pėdsakų išsidėstymas.

Įvertinant, koks buvo susidūrimo kontaktas tarp „Saab“ ir „Audi“, visi tie dalykai rodė, kad „Saab“ buvo sustojęs dalinai antroje juostoje, dalinai už jos ribų. Žiūrint į pėdsakus nuotraukose ir schemoje, akivaizdu, kad jie nebuvo tiksliai išmatuoti, toks matavimas neleidžia tiksliai nusakyti automobilių padėties jų susidūrimo momentu. „Saab“ galutinė dalis buvo antrojoje juostoje. Tiksliai negali pasakyti, kiek buvo išsikišusi, tokia padėtis, kaip nurodė prieš tai apklaustas specialistas (V.

Mitunevičius), yra galima. Automobilis „Audi“ priekine dalimi trenkėsi į „Saab“ priekinę kairiojo Å¡ono dalį. Gali bÅ«ti, kad kontaktas vyko už kairiosios kraÅ¡tinės, tačiau gali taip ir nebÅ«ti, tai gali pasakyti tik pėdsakai įvykio vietoje. „Audi“ pėdsakas rodo jo padėtį, kur buvo smÅ«gis. Jeigu bÅ«tų tikslus žymėjimas, iÅ¡matavimas, galima bÅ«tų tiksliai pastatyti ant pėdsakų. Ikiteisminio tyrimo metu pėdsakai buvo tik kažkiek pamatuoti, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiÄ schemÄ (t. 1, b. l.

21) buvo daryta iÅ¡vada, bet tai nėra tokia schema, kur galima bÅ«tų statyti automobilį ant pėdsakų ir atstatyti jo padėtį. IÅ¡vada, kad avarinio nebuvo iÅ¡statyta, padaryta todėl, kad buvo apžiÅ«rėta pareigÅ«nų ir nebuvo nurodyta. Yra reikalavimas statyti ženklÄ ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu. Jeigu vairuotojas pakliÅ«va į situacijÄ , kai slidu, gali žinoti ir suprasti, kokiame atstume jam kilo problemos. ŽenklÄ reikėtų statyti įvertinus savo patyrimÄ ir statyti tokiame atstume, kuris bÅ«tų ne mažesnis kaip 50 metrų.

ŽenklÄ gali reikėti pastatyti ir toliau, kad kiti, pastebėję kelio ženklÄ , galėtų iÅ¡vengti situacijos. ŽenklÄ reikia pastatyti taip, kad to ženklo matomumo ir už jo esančios erdvės pakaktų važiuojančiam leistinu greičiu sustabdyti. Ä®vykio vieta yra pravažiavus viadukÄ ar kelio įrenginį. Jeigu visi paslydo ir tai buvo įtakoje, akivaizdu, kad tiltas ar viadukas apledėjęs, todėl ženklÄ reikėjo statyti dar prieÅ¡ visÄ tÄ ruoÅ¾Ä , jeigu skirtinga kelio danga ir skiriasi jos slidumas.

Bet kuris iÅ¡ eismo dalyvių turėjo paženklinti vietÄ , bet pačiÄ problemÄ važiuojamÄ ja dalimi kėlė automobilis, iÅ¡sikišęs į antrÄ jÄ juostÄ . Jeigu laikyti, kad aptikti pėdsakai yra sustabdymo, tai sukibimo koeficientas nuo 0,15 (apledėjusi, suplukta kelio danga) iki 0,42 (Å¡lapias asfaltas su patežusiu ledu). IÅ¡ nuotraukų matyti, kad kažkuri kelio dalis buvo valoma, matyti ir asfaltuota danga, ar ji apledėjusi, ar Å¡lapia, nustatyti iÅ¡ nuotraukų negalima. Kolega apskaičiavo 54 km/h saugų greitį.

Jeigu kliÅ«tis bus paženklinta, jÄ bus galima pamatyti iÅ¡ toliau, nei tai, kÄ kelyje apÅ¡viečia žibintai, o jeigu kitas objektas tamsus, jį bus galima pamatyti tik likus trečdaliui kelio, kurį apÅ¡viečia žibintai. Å ioje situacijoje eismo dalyviai nesuvaldė automobilių ne todėl, kad nematė kelio, o dėl kelio dangos bÅ«klės. „Audi“ vairuotojui esant dalinai užtvertai antrajai eismo juostai, buvo reikalingas greičio mažinimas stabdant. Techniniu požiÅ«riu esant slidžiai kelio dangai jis nepraktikuoja tikslaus greičio skaičiavimo, pareigÅ«nai turėtų atlikti bandomus važiavimus ir stabdymus.

Jeigu Å¡iuo atveju bÅ«tų atlikti bandymai ir bÅ«tų pasakyti trys skirtingi atstumai, kur sustojo bandydami, bÅ«tų galima naudoti vienintelį koeficientÄ . Darant eksperimentus, visiÅ¡ko lėtėjimo sutapimo nebÅ«na, gali bÅ«ti artimos reikÅ¡mės. Jeigu bÅ«tų atlikti matavimai, bÅ«tų žinomas, koks dangos slidumas, galima bÅ«tų tiksliau apskaičiuoti. Å ioje byloje tikslaus greičio iÅ¡vesti nebuvo galima, naudojo koeficientÄ , kuris galėtų apimti visas galimas sÄ lygas, kurias jis mato žvelgdamas į nuotraukas (nuo apledėjusios dangos ir sniego iki to, kur asfaltas buvo žiemÄ Å¡lapias), todėl virÅ¡utinė reikÅ¡mė Å¡iek tiek mažesnė nei bÅ«tų stabdymas ant Å¡lapio asfalto.

Priimant skaičiavime vairuotojo reakcijos laikÄ , kaip kliūčiai, kuri yra nepaženklinta, 1,4 sekundės, tai yra padidinta reakcija, kuri praktikos požiÅ«riu bÅ«tų ta akimirka, per kuriÄ kažkÄ galima bÅ«tų suvokti ir suprasti daugiau. Toks reakcijos laikas buvo priimtas todėl, kad buvo laikyta, kad kliÅ«tis nepaženklinta, nes automobilis stovi Å¡onu, jo matymas ir pastebėjimas yra apsunkintas. Kai susipažino su medžiaga, iÅ¡ parodymų buvo matyti, kad visiems vairuotojams atrodė, jog pirma juosta buvo netinkama važiavimui dėl sÄ lygų, atrodo, dėl to visi taip ir važiavo.

Parodymuose buvo minima, kad J. S. pastebėjo kažkokius kelio darbus, todėl jis skaičiavo su padidintu reakcijos laiku, nes kažkÄ pastebėjus yra papildoma akimirka apdoroti informacijÄ . Dėl to jis paėmė reakcijos laikÄ ne 0,8 sek., o 1,4 sek. Mano, kad leistinas greitis yra 110 km/h, nes tai numatyta įstatyme. Tokiomis oro sÄ lygomis vairuotojas yra įpareigotas pasirinkti saugų greitį ir atsižvelgti į kelio sÄ lygas, dangÄ , krovinį, automobilį ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti iki numatomos kliÅ«ties.

Ne jo kompetencija spęsti, ar J. S. buvo numatoma kliÅ«tis. Jeigu stovi avarinis kelio ženklas, tai reiÅ¡kia, jog kiti vairuotojai jau įspėti, kad priekyje bus kažkas ne taip ir reikia ruoÅ¡tis. Kiek L. J. automobilis buvo užtvėręs keliÄ , tiksliai negali pasakyti, apžiÅ«roje nėra iki galo užfiksuotas iÅ¡sidėstymas. Medžiagoje yra nurodytas bendras važiuojamosios dalies plotis, nurodyta, kiek yra nuo antrosios juostos kairiojo kraÅ¡to iki tarp juostų stovinčio atitvaro. Informacijos apie kelkraščio ir linijų iÅ¡sidėstymÄ nėra.

Pamačius kliūtį priekyje, jeigu iš tiesų buvo slidu, priimtiniausia būtų stabdyti automobilį, kadangi jeigu yra naktis, sninga, pusto, tam, kad persirikiuoti, reikia įsitikinti, ar pirmoje juostoje kas nors nevažiuoja. Apsidairymui bus sugaišta daugiau laiko, nei sustabdymui. Pirmas įvykis buvo, kai „Saab“ ir „Toyota“ susidūrė, tada susidūrė „Audi“ su „Saab“. Kad visas vaizdas būtų aiškus, jis vadovavosi deklaracija. Jam nebuvo žinoma, kad deklaracija buvo nupiešta ne įvykio vietoje.

Ne jo kompetencija spręsti, dėl kieno kaltės įvyko pirmas susidÅ«rimas. Pirmas vairuotojas, kuris nesuvaldė automobilio, tikriausiai nepasirinko saugaus greičio toms kelio sÄ lygoms ar atliko netinkamus veiksmus, dėl ko automobilis atsidÅ«rė už kelio dalies. Mano, jog turėjo pastatyti ženklÄ . Mano, jog tos pačios priežastys lėmė ir tai, kad L. J. atsitrenkė į A. S. J. S. irgi turėjo pastatyti avarinį ženklÄ . Ä®vertinus kitų eismo įvykių dalyvių parodymus apie iÅ¡statytÄ Å¾enklÄ , buvo suraÅ¡yta antroji iÅ¡vada.

Jeigu kelio ženklas buvo pastatytas, o vieta buvo valoma kelininkų, tai įvykio vietoje kelio ženklas negalėjo iÅ¡likti (jeigu bÅ«tų pravažiavusi kelio valymo maÅ¡ina). Reikia iÅ¡statyti ženklÄ , kad vairuotojas galėtų sustabdyti, ženklo nepastatymas tinkamu atstumu, mano, yra netinkamas paženklinimas, kuris keliÄ grėsmę kitiems eismo dalyviams ir sudaro kliÅ«tį, kas ir sukėlė situacijÄ . Visi eismo dalyviai turi spindinčias eismo liemenes, taigi ženklÄ galima pastatyti toliau einant pakraščiu.

Kad ženklas nebuvo pastatytas, sprendžia iÅ¡ to, kad jis nerastas įvykio vietoje ir nesimato nuotraukose. Nežino, ar pareigÅ«nai nepastebėjo, ar netinkamai apžiÅ«rėjo. Pirmosios iÅ¡vados 8 punkte yra sÄ lyginė dalis, ten yra praleidęs kablelį. Dėl „Audi“ vairuotojo veiksmų yra sÄ lyginė dalis. O antrojoje iÅ¡vadoje yra kitaip dėl to, kad klausimas buvo užduotas tik dėl pagrindinės sÄ lygos, todėl nesikartojo antrojoje, bet galioja iÅ¡vada, kad jeigu „Audi“ netinkamai ir ne laiku stabdė, jo veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas Renatas Ivanauskas nurodė, jog palaiko nutarime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .IÅ¡ teismo posėdyje pagarsintų liudytojo A.

S. parodymų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00566-13, metu, matyti, kad 2013 m. gruodžio 6 d., apie 16.40 val., jis automobiliu „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu jo tėvui R. S., važiavo automagistrale Vilnius – Kaunas – Klaipėda, Kauno kryptimi. TÄ dienÄ matomumas buvo blogas, kelio danga (asfaltas) buvo slidi. Vairuojant minėtÄ automobilį ir važiuojant 80 km/h greičiu, slidžiame kelyje jis nesuvaldė vairuojamo automobilio ir staiga nuvažiavo į skiriamÄ jÄ juostÄ .

Eismo įvykio metu jis nesusižalojo, jokių kelio atitvarų ar ko kito nesugadino. Maždaug po kokių 20 minučių į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis „Saab 9-3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip vėliau sužinojo, vairuojamas L. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau nei jis, nei L. J. sužaloti nebuvo. Po įvykusio autoįvykio jis paėmė avarinį ženklÄ ir jį pastatė maždaug už 50 metrų nuo autoįvykio vietos.

Toliau statyti ženklo nebuvo prasmės, nes buvo nesaugu dėl savo paties gyvybės. Sutarus dėl autoįvykio L. J. paskambino į policijÄ ir iÅ¡ jos gavus informacijÄ nusprendė pildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Jis (A. S.) tuo metu sėdėjo savo automobilyje, ir kadangi jis neturėjo deklaracijos, L. J. nuėjo į savo automobilį „Saab 9-3“, kuris tuo metu stovėjo antroje eismo juostoje, užblokavęs juostÄ , vairuotojo puse į Klaipėdos pusę. Tuo metu, kai L. J. savo automobilyje ieÅ¡kojo deklaracijos ir buvo atsisėdęs į keleivio vietÄ , į L.

J. automobilį trenkėsi automobilis „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Po to eismo įvykio buvo sužalotas L. J., jam buvo sužalota nosis ir sakė, kad labai skauda. Kur dar skauda L. J., jis nesakė. Sužalojimus L. J. patyrė po to, kai į jo automobilį trenkėsi „Audi Q7“, prieÅ¡ tai jis sužalotas nebuvo. Eismo įvykio deklaracijÄ jis su L. J. užpildė policijos automobilyje, po to, kai jį atvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pildant eismo įvykio deklaracijÄ L.

J. sakė, kad jam buvo sulaužyta nosis, o ar buvo padaryta daugiau kokių sužalojimų, jis neatsimena. Jokių pretenzijų automobilio „Audi Q7“ vairuotojui neturi, nes jis jo vairuojamo automobilio nesugadino, nes, kaip minėjo, jo vairuojamÄ automobilį sugadino į jį atsitrenkęs L. J.. Jis (A. S.) sužalotas nebuvo. Autoįvykio metu patirtÄ Å¾alÄ draudimo bendrovė jam atlygino. Dėl įvykusio eismo įvykio daugiau jokios naudingos informacijos suteikti negali (ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00566-13 medžiaga, t. 1, b. l. 86-87).IÅ¡ 2013 m. gruodžio 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad eismo įvykio vietos apžiÅ«ra pradėta 17.20 val. ir baigta 18.00 val.

Buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta automagistralėje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 182/229 km., Šilalės raj., Bytaučių k. ribose. Apžiūros metu buvo tamsu, snigo, apžiūrint naudotas dirbtinis automobilio apšvietimas. Kelio dangos tipas – apsnigtas betonas. Kelio dangos būklė – apsnigta, suvažinėta. Važiuojamosios dalies plotis 7 m, važiuojamoji dalis paženklinta linijomis, skiriančiomis eismo juostas. Grafos, kuriose nurodomas kelkraščių plotis ir eismo įvykio vietoje galiojantys kelio ženklai – neužpildytos.

Nėra duomenų apie eismo juostų pločius. Grafoje apie transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ kelio eismo įvykio vietoje bei kelio atžvilgiu, nurodyta, jog automobilis „Saab“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi priekiu į skiriamÄ jÄ eismo juostÄ galinė kairės pusės aÅ¡is nuo kelio, gretimo Å¡onu stovi 6,60 m. automobilis „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi nuo automobilio „Saab“ galinė aÅ¡is. Tarp galinių aÅ¡ių 1,20 m. atstumas, o priekinės automobilių dalys susiglaudusios viena prie kitos.

„Saab“ automobilis „Audi Q7“ automobiliui į šonines keleivio dureles. Automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo automobilio „Audi Q7“ stovi galinėmis ašimis 6,15 m. atstumu. Priekiu stovi į Klaipėdos pusę priekinė ašis iki vairuojamos dalies pradžios 2 m. atstumu galinė 2,10 m. atstumu. Skiriamosios juostos plotis 9 m. Grafoje, kurioje aprašomi padangų pėdsakai, nurodoma, jog nuo automobilio „Audi Q7“ galinės ašies link kilometrinio 35 m. atstumu matosi sniege slydimo žymės. Stabdymo žymių nerasta.

Aprašant transporto priemonių išorinius sugadinimus nurodyta, jog apgadinti „Audi Q7“ priekinė šoninė keleivio pusė, SAAB automobilio priekinė šoninė dalis. Nurodoma, kad apžiūros metu fotografuota (ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00566-13 medžiaga, t. 1, b. l. 16-17).2013 m. gruodžio 6 d. autoavarijos vietos plane yra pažymėtos dvi lygiagrečios lanko formos automobilio „Audi Q7“ slydimo žymės, nusitęsiančios kryptimi nuo Klaipėdos link Vilniaus 35 m. ilgyje iki automobilio „Audi Q7“ kairiojo šono.

Dešiniosios slydimo žymės pradžia yra 6,70 m. atstumu nuo pirmosios eismo juostos dešiniojo krašto, o kairiosios – 8,50 m. atstumu nuo skiriamojoje eismo juostoje esančio atitvaro. Tarp kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir atitvaro yra 9,0 m. atstumas. Šių duomenų pagrindu, slydimo žymių pradžioje tarpas tarp jų yra 0,8 m. (ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00566-13 medžiaga, t. 1, b. l. 21).Iš 2013 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės techninio apžiūros akto matyti, kad apžiūrėjus pilkos spalvos automobilį „Saab 9-3“, Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00566-13 medžiaga, t. 1, b. l. 22).Iš 2013 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog apžiūrėjus mėlynos spalvos automobilį „Audi Q7“, Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00566-13 medžiaga, t. 1, b. l. 23).2014 m. gegužės 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto Virginijaus Pačebuto išvadoje nurodyta, kad:“1.

Po susidÅ«rimo su automobiliu „Toyota Avensis“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilis „Saab 9-3” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje liko stovėti įstrižai, priekiu ir kairiuoju Å¡onu link galinčių Å¡ia važiuo­jamÄ jÄ dalimi atvažiuoti transporto priemonių, dalinai užtverdamas antrÄ jÄ eismo juostÄ . Taip sto­vint automobilio „Saab 9-3” galiniai signalinių Å¡viesų žibintai buvo nukreipti ne link galinčių Å¡ia važiuojamÄ jÄ dalimi priarėti transporto priemonių, todėl, net esant įjungtai avarinei Å¡viesos signali­zacijai, į važiuojamÄ jÄ dalį labiausiai iÅ¡sikiÅ¡antis „Saab 9-3” galinis kairysis kampas kitiems eismo dalyviams nebuvo matomas buvusiose meteorologinėse sÄ lygose.

Be to, eismo įvykio metu buvusiose meteorologinėse sÄ lygose, net ir veikiant avarinei Å¡viesos signalizacijai, tikėtina, kad pati transporto priemonė kitiems eismo dalyviams galėjo bÅ«ti matoma tik mažesniu nei 100 m atstumu. Eismo įvykio vietoje perspėjant kitus eismo dalyvius nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas (tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad ženklas aptiktas eismo įvykio vietoje). Toks auto­mobilio „Saab 9-3” stovėjimas automagistralėje kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir sudarė kliÅ«tį kitų transporto priemonių eismui.

PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Saab 9-3” automobiliu „Audi Q7” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo važiuojama antrÄ ja eismo juosta kairiaisiais ratais, tikėtina, nedideliu atstumu įvažiavus į kairįjį kelkraÅ¡tį, tikėtina, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „Audi Q7” judėjo savo iÅ¡ilginės aÅ¡ies ar artima tokiai kryptimi. Automobilis „Audi Q7” su automobiliu „Saab 9-3” susidÅ«rė ties skiriamojoje automagistralės juostoje stovinčiu automobiliu „Toyota Avensis”, kelio iÅ¡ilgine kryptimi automobiliui „Audi Q7” esant ties jo ratais paliktų pėdsakų iÅ¡siÅ¡akojimo vieta.

SusidÅ«rimo metu automobilis „Audi Q7” priekinės dalies kairiÄ ja puse atsitrenkė į įstrižai ke­lio stovėjusio automobilio „Saab 9-3” priekinį kairįjį kampÄ . SusidÅ«rimo smÅ«gio jėgos nuo susidÅ«­rimo vietos automobilį „Saab 9-3” nubloÅ¡kė kelio iÅ¡ilgine ar artima tokiai kryptimi, tikėtina, pasta­rajam nedideliu kampu pasisukant laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi. SusidÅ«rimo su automobi­liu „Saab 9-3” metu veikusios jėgos automobilio „Audi Q7” judėjimo krypties ženkliau nepakeitė, tik suko apie vertikaliÄ ašį prieÅ¡ laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, todėl slysdamas po susidÅ«rimo iki sustojimo jis pasisuko apie 90° kampu.

PrieÅ¡ pat sustojimÄ automobilis „Saab 9-3” priekinio bu­ferio skersinio balkio kairiuoju galu kontaktavo su automobilio „Audi Q7” deÅ¡iniojo Å¡ono prieki­nėmis durelėmis. Jeigu eismo įvykio vietoje esančius slydimo pėdsakus paliko ekstremaliai stabdo­mas automobilis „Audi Q7”, jeigu kelio ruožas horizontalus, tai prieÅ¡ pat stabdymÄ â€žAudi Q7” va­Å¾iavo didesniu nei 36,8 km/h greičiu, kadangi dalis automobilio „Audi Q7” kinetinės energijos buvo prarasta susidÅ«rimo metu susidarant transporto priemonių sugadinimams bei nubloÅ¡kiant automobilį „Saab 9-3” nuo susidÅ«rimo vietos, tačiau, priklausomai nuo kelio dangos slidumo (tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų tai įvertinti), greitis galėjo bÅ«ti didesnis nei 62,2 km/h.Techniniu požiÅ«riu automobilio „Audi Q7“ vairuotojas J.

S. privalėjo va­Å¾iuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, važiavimo greitį privalėjo pasirinkti atsi­Å¾velgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, privalėjo važiuoti nevirÅ¡yda­mas leistino 110 km/h greičio, esant blogam matomumui privalėjo sulėtinti greitį, privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, pastebėjęs važiuojamojoje dalyje kliÅ«tį, privalėjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę; po susidÅ«rimo su automobiliu „Saab 9-3“ privalėjo įjungti vairuoto automobilio avarinę Å¡viesos signalizacijÄ bei, kadangi skersai kelio stovinčiame automobilyje „Audi Q7“ jo signaliniai žibintai kitiems eismo dalyviams, tikėtina, matomi nepakankamai, kadangi dėl meteorologinių sÄ ly­gų, tikėtina, pati transporto priemonė („Audi Q7“) kitiems eismo dalyviams galėjo bÅ«ti matoma tik mažesniu nei 100 m. atstumu, nuo automobilio „Audi Q7“ atstumu, kuriuo kiti eismo dalyviai įvykio vietoje buvusiose kelio sÄ lygose galėtų savalaikiai sureaguoti į kliÅ«tį ir esant reikalui galėtų saugiai sustabdyti vairuojamas transporto priemones neprivažiuojant kliÅ«ties (ne arčiau kaip 50 m atstumu), privalėjo pastatyti avarinio sustojimo ženklÄ .Techniniu požiÅ«riu automobilio „Saab 9-3“ vairuotojas L.

J. privalėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, važiavimo greitį privalėjo pasirinkti atsižvelg­damas į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, privalėjo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino 110 km/h greičio, esant blogam matomumui privalėjo sulėtinti greitį, privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, tai yra privalėjo važiuoti taip, kad jo vairuojamas automobilis neprarastų judėjimo stabilumo ir jis neatsitrenktų į automagistralėje neleistinoje vietoje stovintį automobilį „Toyota Avensis“; po susidÅ«rimo su automobiliu „Toyota Avensis“ automobiliui „Saab 9-3“ sustojus dalinai au­tomagistralės antrojoje eismo juostoje keliant grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui ir sudarant kliÅ«tį transporto priemonių eismui, L.

J. privalėjo įjungti vairuoto automobilio avarinę Å¡viesos signalizacijÄ bei, kadangi įstrižai kelio stovinčiame automobilyje „Saab 9-3“, esant įjungtai avarinei Å¡viesos signalizacijai, į važiuojamÄ jÄ dalį labiausiai iÅ¡sikiÅ¡ančioje galinės dalies kairėje pusėje esan­tis signalinis Å¡viesos žibintas kitiems eismo dalyviams buvo nematomas, kadangi dėl meteorologi­nių sÄ lygų, tikėtina, pati transporto priemonė („Saab 9-3“) kitiems eismo dalyviams galėjo bÅ«ti ma­toma tik mažesniu nei 100 m atstumu, nuo automobilio „Saab 9-3“ atstumu, kuriuo kiti eismo daly­viai įvykio vietoje buvusiose kelio sÄ lygose galėtų savalaikiai sureaguoti į kliÅ«tį ir esant reikalui ga­lėtų saugiai sustabdyti vairuojamas transporto priemones neprivažiuojant kliÅ«ties (ne arčiau kaip 50 m atstumu), privalėjo pastatyti avarinio sustojimo ženklÄ bei, sutarus su automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoju pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , kuo skubiau paÅ¡alinti transporto priemones nuo kelio.PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Saab 9-3“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), automobiliu „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama antrÄ ja eismo juosta kairiaisiais ratais, tikėtina, nedide­liu atstumu įvažiavus į kairįjį kelkraÅ¡tį. Kelio iÅ¡ilgine kryptimi automobilis „Audi Q7“ su automobi­liu „Saab 9-3“ susidÅ«rė ties skiriamojoje automagistralės juostoje stovinčiu automobiliu „Toyota Avensis“, kelio iÅ¡ilgine kryptimi automobiliui „Audi Q7“ esant ties jo ratais paliktų pėdsakų iÅ¡siÅ¡a­kojimo vieta.

PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Audi Q7“ automobilis „Saab 9-3“ ties Å¡ia vieta kelyje stovėjo įstrižai, priekiu ir kairiuoju Å¡onu link artėjančio automobilio „Audi Q7“, kairėje va­Å¾iuojamosios dalies pusėje dalinai užtverdamas antrÄ jÄ eismo juostÄ .Jeigu eismo įvykio vietoje esančius slydimo pėdsakus paliko ekstremaliai stabdomas auto­mobilis „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jeigu eismo įvykio vietoje kelio ruožas horizontalus, tai prieÅ¡ pat stabdymÄ â€žAudi Q7“ važiavo didesniu nei 36,8 km/h greičiu, kadangi dalis automobilio „Audi Q7“ kinetinės energijos buvo prarasta susidÅ«rimo metu susidarant transporto priemonių su­gadinimams bei nubloÅ¡kiant automobilį „Saab 9-3“ nuo susidÅ«rimo vietos, tačiau, priklausomai nuo kelio dangos slidumo (tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų tai įvertinti), greitis galėjo bÅ«ti didesnis nei 62,2 km/h.PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Audi Q7“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Saab 9-3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kelyje stovėjo įstrižai, priekiu ir kairiuoju Å¡onu link artėjančio automobilio „Audi Q7“, kairėje važiuojamosios dalies pusėje, ties vieta, kurioje yra automobilio „Audi Q7“ sly­dimo pėdsakų iÅ¡siÅ¡akojimas, dalinai užtverdamas antrÄ jÄ eismo juostÄ .Eismo įvykio metu automobilis „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priekinės dalies kairiÄ ja puse atsitrenkė į įstrižai jo judėjimo krypties, dalinai priekiu ir kairiuoju Å¡onu į pastarÄ jį automobilį stovėjusio automobilio „Saab 9-3“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), priekinį kairįjį kampÄ . Judant po susidÅ«ri­mo, prieÅ¡ pat sustojant transporto priemonėms, joms esant padėtyse, kurios artimoms fiksuotoms po eismo įvykio, automobilio „Saab 9-3“ priekinio buferio skersinio balkio kairysis galas kontaktavo su automobilio „Audi Q7“ deÅ¡iniojo Å¡ono priekinėmis durelėmis.Techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pa­grindine sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Saab 9-3“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuo­tojo L. J. veiksmai, - nesuvaldęs vairuojamo automobilio ir susidÅ«ręs su automobiliu „Toy­ota Avensis“, po susidÅ«rimo automobiliui „Saab 9-3“ sustojus dalinai užtveriant automagistralės važiuojamÄ jÄ dalį, medžiagoje esančių parodymų pagrindu turint pakankamai laiko pastatant avarinį ženklÄ paženklinti nepaženklino įvykio vietos, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliÅ«tį į au­tomobilį „Saab 9-3“ atsitrenkusio automobilio „Audi Q7“ judėjimui.Jeigu prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Audi Q7” (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas J. S. važiuodamas 90 km/h greičiu turėjo objektyviÄ galimybę didesniu nei 255 m atstumu, o važiuodamas 100 km/h greičiu - didesniu nei 310 m atstumu pastebėti kliÅ«tį jo automobilio judėjimui sudariusį automobilį „Saab 9-3” (atstumai, kuriems esant vairuotojas turė­jo techninę galimybę sustabdyti automobilį „Audi Q7” neprivažiuojant automobilio „Saab 9-3”), tai vairuotojo J. S. veiksmai, - savalaikiai nestabdė vairuojamÄ automobilį ir atsitrenkė į automobilį „Saab 9-3”, - buvo priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Nurodyti atstumai, kuriais vairuotojui J. S. pastebėjus kliÅ«tį jis turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Saab 9-3”, tikėtina, gali bÅ«ti ir mažesni, tačiau nustatyti konkrečių dydžių ne­galima, kadangi tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų įvertinti kelio dangos slidumÄ Ä¯vykio vietoje jo metu” (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 93-1-00566-13, t. 1, b. l. 99-113).2015 m. liepos 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto Virginijaus Pačebuto iÅ¡vadoje nurodoma, jog “tikėtina, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio ki­limu bei pagrindine sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Saab 9-3” (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo L. J. veiksmai, - nesuvaldęs vairuojamo automobilio ir susidÅ«ręs su auto­mobiliu „T. A.”, po susidÅ«rimo automobiliui „Saab 9-3” sustojus dalinai užtveriant au­tomagistralės važiuojamÄ jÄ dalį, tikėtina, tinkamai nepaženklino įvykio vietos, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliÅ«tį į automobilį „Saab 9-3” atsitrenkusio automobilio „Audi Q7” judėjimui. Tirti pateiktoje medžiagoje nesant duomenų apie atstumÄ , kuriuo prieÅ¡ pat eismo įvykį buvu­siose kelio ir eismo sÄ lygose automobilio „Audi Q7” (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas J. S. turėjo objektyviÄ galimybę pastebėti užduotyje atlikti objektų tyrimÄ nurodytÄ avarinio sustojimo ženklÄ , negalima techniniu požiÅ«riu spręsti, ar avarinio sustojimo ženklas buvo pastatytas tinkamai ir užtikrino eismo saugumÄ kelio ruože eismo įvykio vietoje bei vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-56(14) atsakant į 8-tÄ klausimÄ iÅ¡vados antrojoje pastraipoje te­chniniu požiÅ«riu nurodytÄ automobilio „Audi Q7” (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo J. S. veiksmų priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Galima tvirtinti tik tai, kad jeigu eismo įvykio vietoje avarinio sustojimo ženklas, kaip nuro­dyta užduotyje atlikti tyrimÄ , buvo pastatytas 30 m., 40 m. ar 50 m. atstumu, tai techniniu požiÅ«riu tuo buvo neįvykdytas reikalavimas, kad avarinio sustojimo ženklas turi bÅ«ti pastatytas didesniu nei 50 m atstumu” (ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00566-13 medžiaga, t. 1, b. l. 118-123).2015 m. vasario 24 d.

UAM “Impulsana” specialisto dr. V. Mitunevičiaus iÅ¡vadoje MV 2015-4 nurodoma, kad automobilio “Audi Q7” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo J. S. pasirinktas važiavimo greitis 90-100 km/h, ženkliai virÅ¡ijo saugų duotomis kelio sÄ lygomis greitį (54 km/h). 2013 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio, susidÅ«rus automobiliams “Audi Q7” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir “Saab 9-3” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindine priežastimi buvo automobilio “Audi Q7” (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo J. S. techniniu požiÅ«riu nepriimtini veiksmai – važiavo jo nurodytu 90-100 km/h greičiu, ženkliai virÅ¡ijant saugų buvusiomis eismo sÄ lygomis greitį (54 km/h), dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio ir iÅ¡važiavo į skiriamÄ jÄ juostÄ , kur stovėjo automobiliai Saab ir Toyota; neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamÄ automobilį iki stovėjusio Saab ir su juo susidÅ«rė (b. l. 30-42).IÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog Å¡iuo nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 93-1-00566-13 dėl eismo įvykio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį J.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (b. l. 16-17).Iš eismo įvykio deklaracijos matyti tarp L. J. ir A. S. transporto priemonių kilusio eismo įvykio aplinkybės, taip pat nubraižyta eismo įvykio vietos schema (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 93-1-00566-13, t. 1, b. l. 149).Skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį L. J. nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų elementų nėra, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo, todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, jog įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas, laikytinas eismo įvykiu. Taigi, kvalifikuojant veikÄ pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bÅ«tina nustatyti pavojingÄ veikÄ â€“ konkretų KET pažeidimÄ (pažeidimus), padarinius (eismo įvykį ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių.

Kai eismo įvykyje dalyvauja dvi transporto priemonės, būtina nustatyti, ar jie abu padarė KET pažeidimus, jei taip, tai kurio iš jų padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Nagrinėjamu atveju Institucija, pripažindama L. J. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad jis 2013 m. gruodžio 6 d., 17.25 val., Šilalės r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, dešinėje pusėje, 229 kilometre, vairuodamas automobilį „Saab 9-3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakliuvęs į eismo įvykį, t. y. atsitrenkęs į automobilį „Toyota Avensis“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sustojęs įstrižai antroje kelio eismo juostoje, pažeisdamas KET (nuo 2013 m. sausio 19 d. galiojanti teisės akto redakcija) 9, 98, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus, nesiėmė atitinkamų įvykio vietos apsaugos priemonių, nepasirÅ«pino, kad jo automobilis nekeltų grėsmės eismo saugumui ir tuo metu esančiomis meteorologinėmis sÄ lygomis bÅ«tų pastebimas kitiems eismo dalyviams, neįvykdė reikalavimo avarinio sustojimo ženklÄ pastatyti didesniu nei 50 m atstumu ir dėl to į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis „Audi Q7“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas su tokiomis Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka tik iš dalies. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad L. J. 2013 m. gruodžio 6 d., 17.25 val., Šilalės r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, dešinėje pusėje, 229 kilometre, vairuodamas automobilį „Saab 9-3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakliuvęs į eismo įvykį, t. y. atsitrenkęs į automobilį „T. A.“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo įstrižai iš dalies antroje kelio eismo juostoje ir netrukus į jo automobilį atsitrenkė J.

S. vairuojamas automobilis „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie tokias aplinkybes iÅ¡vadÄ leidžia daryti tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek susijusioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, t. y. tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų L. J., J. S. parodymai, taip pat liudytojų S. Ž., A. S., V. P., T. R. parodymai, 2013 m. gruodžio 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, 2013 m. gruodžio 6 d. autoavarijos vietos planas, 2013 m. gruodžio 6 d. abiejų transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktai.

Pirmiau nurodyti įrodymai nedviprasmiškai patvirtina, kad kilo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padariniai, t. y. kilo eismo įvykis, kuriame dalyvavo L. J. ir J. S. transporto priemonės ir šios transporto priemonės eismo įvykio metu gana stipriai buvo apgadintos. Vis tik teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad šis eismo įvykis, o kartu ir transporto priemonių apgadinimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kokiais nors L. J. padarytais KET pažeidimais.

Nagrinėjamoje byloje pripažįstant L. J. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , jam buvo inkriminuoti KET (nuo 2013 m. sausio 19 d. galiojanti teisės akto redakcija) 9, 98, 231.1, 231.2 punktų pažeidimai, kurie, pasak Institucijos, buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Pažymėtina, kad KET 9 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, kurios neturi esminės reikÅ¡mės kvalifikuojant veikÄ , todėl dėl Å¡io pažeidimo teismas iÅ¡samiau nepasisakys.

Tuo tarpu L. J. neva padaryti KET 98, 231.1 ir 231.2 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, kurie skundžiamame nutarime įvardinti kaip esminiai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais, todėl bÅ«tent jų nustatymas reikÅ¡mingas sprendžiant dėl L. J. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Ä®vykio metu galiojusių KET 231.1. ir 231.2. punktuose buvo nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Å¡ių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

KET 98 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu avarinės Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusiÄ transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (iÅ¡skyrus mopedÄ , motociklÄ be priekabos), traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklÄ : gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, taip pat su susijusia ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje matyti, kad Institucijos nutarime padarytÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad L.

J. neva padarė KET 98, 231.1. ir 231.2. nuostatų pažeidimus, papuolęs į pirmÄ jį eismo įvykį nesiėmė atitinkamų įvykio vietos apsaugos priemonių, nepasirÅ«pino, kad jo automobilis nekeltų grėsmės eismo saugumui ir tuo metu esančiomis meteorologinėmis sÄ lygomis bÅ«tų pastebimas kitiems eismo dalyviams, neįvykdė reikalavimo avarinio sustojimo ženklÄ pastatyti didesniu nei 50 m atstumu, iÅ¡ esmės lėmė faktas, kad įvykio vietoje nerastas avarinis sustojimo ženklas, kad jo nematė atvykę pareigÅ«nai V.

P. ir T. R., taip pat remiantis specialisto V. Pačebuto išvada bei teismų priimtais sprendimais (nutartimis) J. S. baudžiamojoje byloje. Vis tik toks aplinkybių vertinimas, teismo manymu, yra paviršutiniškas, neparemtas byloje esančių įrodymų visumos analize, nesusiejus jų bei tarpusavyje nepalyginus, kartu pažeidžiant ATPK 257 straipsnio reikalavimus. Pirmiausia pažymėtina, kad vien tas faktas, jog byloje esančiomis Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimis atmesti L.

J. skundai, J. S. baudžiamojoje byloje dėl prokuroro sprendimo, kuriuo pastarajam nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, savaime negali būti pagrindu spręsti, kad L. J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje požymiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas ne L. J., o J. S. atsakomybės klausimas, be to, procesas vyko ikiteisminio tyrimo stadijoje, teismo posėdžiuose įrodymai tiesiogiai tiriami nebuvo, nebuvo ir dalies įrodymų, kurie yra administracinio teisės pažeidimo byloje.

Antra, teismas pažymi, kad byloje nėra aiÅ¡kių ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų nedviprasmiÅ¡kai spręsti, kad eismo įvykis, kuriame dalyvavo J. S. ir L. J. transporto priemonės, įvyko dėl to, kad L. J. tinkamai nepaženklino anksčiau kilusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo jis pats bei A. S., vietos. Apklausiamas teismo posėdžio metu L. J. parodė, jog 2013 m. gruodžio 6 dienÄ , po darbo važiavo apie 80 km/h greičiu į Vilnių. Eismo sÄ lygos buvo sudėtingos, snigo, buvo sutemę.

Ties 82 kilometru, ties posÅ«kiu į Å ilalę automobilį pradėjo neÅ¡ti į kairę pusę, į „žaliÄ jÄ â€œ juostÄ . DeÅ¡inėje važiavo sniego valytuvai. Jis pradėjo iÅ¡ lėto rikiuotis, pamatė, kad artėja stulpeliai, spaudė stabdžius ir pastebėjo „Toyota“ už kokių 20 metrų bei atsitrenkė į jÄ ir jo maÅ¡ina apsisuko. Ä®jungė avarinį, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, „Toyota“ vairuotojas irgi iÅ¡lipo, pasakė, kad nenukentėjo. L. J. automobiliui sparnas užblokavo ratÄ , nes su „Toyota“ susitrenkė „lanžeronais“ ir skarda užblokavo ratÄ .

Automobilis faktiÅ¡kai negalėjo važiuoti. Jis paskambino kolegai S. Ž. ir pasakė, kad papuolė į avarijÄ . Pastarasis atvažiavo, sustojo už jo. Tada jis (L. J.) skambino policijai, tuo metu S. Ž. jau buvo vietoje (antro įvykio dar nebuvo), o A. S. nuėjo statyti avarinio ženklo. S. Ž. skambino tralui (techninei pagalbai), o jis pats tuo metu apžiÅ«rinėjo automobilius, laukė policijos. Paskui policija skambino ir sakė, kad negali atvykti, sakė patiems pildyti deklaracijÄ . Nors pirmoji L. J. apklausa atlikta ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gruodžio 6 d. buvo pavirÅ¡utiniÅ¡ka, joje jis apklaustas apie įvykio aplinkybes tik bendrais bruožais (baudžiamosios bylos 1 T., b. l. 33), tačiau apklausiamas 2014 m. sausio 17 d. jis taip pat parodė, kad po pirmojo eismo įvykio A.

S. nuėjo pastatyti avarinio sustojimo ženklÄ kokių 30-40 metrų atstumu, tikslesnių metrų nurodyti negali, be to, buvo įjungta jo automobilio avarinė Å¡viesos signalizacija (baudžiamosios bylos 1 T., b. l. 35). Tikrinant L. J. parodymų patikimumÄ teismo posėdyje buvo perskaityti A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi teismo posėdyje jo apklausti nepavyko gavus duomenų, jog jis deklaravęs iÅ¡vykimÄ gyventi į užsienį. Å is liudytojas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. sausio 8 d., t. y. anksčiau nei L.

J. parodė, kad po pirmojo eismo įvykio, kuriame dalyvavo jis ir L. J., po Å¡io įvykio jis pats 50 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos pastatė avarinį sustojimo ženklÄ (baudžiamosios bylos 1 T., b. l. 86-87). Esant tokiems tiesiogiai pirmajame eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymams, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad avarinio sustojimo ženklas nebuvo pastatytas. Nesant įrodymų, paneigiančių Å¡ių asmenų parodymus, nėra pagrindo spęsti, kad avarinio sustojimo ženklas pastatytas netinkamu atstumu nuo eismo įvykio vietos.

Teismo vertinimu, tokių aplinkybių nepaneigia ir tas faktas, kad pats J. S. bei po antro eismo įvykio atvykę policijos pareigūnai V. P. ir T. R. įvykio vietoje nematė avarinio sustojimo ženklo. Teismas pažymi, kad J. S. parodymai nelaikytini visiškai patikimais, kadangi jis iš esmės yra suinteresuotas bylos baigtimi, tuo tarpu liudytojai V. P. ir T. R. apklausiami teisme negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti avarinio sustojimo ženklo buvimo įvykio vietoje. Štai liudytojas V. P. apklausiamas teisme parodė, kad nepamena, ar įvykio vietoje buvo avarinis ženklas.

Buvo sunku matyti, buvo pÅ«ga. Tuo metu valė sniegÄ , todėl jei ženklas ten buvo, jį galėjo užvalyti. Jis pasiliko įvykio vietoje, o kolega važiavo pas nukentėjusįjį. Neatsimena, kada pradėjo valyti sniegÄ . Nepamena, ar eismo dalyviai minėjo apie avarinį ženklÄ . Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas parodė, kad galėjo avarinis ženklas ir bÅ«ti kur pastatytas, bet paprasčiausiai galėjo bÅ«ti kur tai nublokÅ¡tas ir sumaiÅ¡ytas su sniegu (baudžiamosios bylos 1 T., b. l. 88).

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas T. R. parodė, kad jeigu jis įvykio vietoje neužrašė, kad buvo avarinis ženklas, vadinasi, kad jis nebuvo matomas. Nepamena, ar kas nors iÅ¡ eismo dalyvių kÄ nors minėjo apie avarinį ženklÄ . Ženklinimo linijos nesimatė, ženklai buvo apipustyti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat parodė, kad nepastebėjo avarinio sustojimo ženklo įvykio vietoje, galėjo jo ir nepamatyti, nes tÄ vakarÄ lauke oro sÄ lygos buvo labai blogos (baudžiamosios bylos 1 T., b. l. 89).

Taigi, byloje iÅ¡ esmės nepaneigti L. J. parodymai, kad A. S. buvo pastatęs avarinį sustojimo ženklÄ . PrieÅ¡ingai, tokius jo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti A. S. parodymai. Esant tokiai situacijai, be to, sprendžiant pagal eismo įvykio vietos schemÄ , iÅ¡ esmės lieka nepaneigta versija, kad J. S., važiuodamas automobiliu Audi Q7, prieÅ¡ eismo įvykį kliudė šį ženklÄ ir jį nubloÅ¡kė, dėl to jis, įvertinus oro sÄ lygas, nerastas dėl objektyvių priežasčių.

Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Institucija, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi LTEC Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos eksperto V. Pačebuto pateiktomis 2014 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. liepos 30 d. specialisto iÅ¡vadomis, tiksliau tomis jų dalimis, kuriose, be kita ko, konstatuota ir tai, kad: - “Techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pa­grindine sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Saab 9-3“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuo­tojo L. J. veiksmai, - nesuvaldęs vairuojamo automobilio ir susidÅ«ręs su automobiliu „Toy­ota Avensis“, po susidÅ«rimo automobiliui „Saab 9-3“ sustojus dalinai užtveriant automagistralės važiuojamÄ jÄ dalį, medžiagoje esančių parodymų pagrindu turint pakankamai laiko pastatant avarinį ženklÄ paženklinti nepaženklino įvykio vietos, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliÅ«tį į au­tomobilį „Saab 9-3“ atsitrenkusio automobilio „Audi Q7“ judėjimui” (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 93-1-00566-13, t. 1, b. l. 99-113);- „tikėtina, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Saab 9-3” (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo L. J. veiksmai, - nesuvaldęs vairuojamo automobilio ir susidÅ«ręs su automobiliu „T. A.”, po susidÅ«rimo automobiliui „Saab 9-3” sustojus dalinai užtveriant automagistralės važiuojamÄ jÄ dalį, tikėtina, tinkamai nepaženklino įvykio vietos, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliÅ«tį į automobilį „Saab 9-3” atsitrenkusio automobilio „Audi Q7” judėjimui. Tirti pateiktoje medžiagoje nesant duomenų apie atstumÄ , kuriuo prieÅ¡ pat eismo įvykį buvusiose kelio ir eismo sÄ lygose automobilio „Audi Q7”(Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas J. S. turėjo objektyviÄ galimybę pastebėti užduotyje atlikti objektų tyrimÄ nurodytÄ avarinio sustojimo ženklÄ , negalima techniniu požiÅ«riu spręsti, ar avarinio sustojimo ženklas buvo pastatytas tinkamai ir užtikrino eismo saugumÄ kelio ruože eismo įvykio vietoje bei vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-56(14) atsakant į 8-tÄ klausimÄ iÅ¡vados antrojoje pastraipoje techniniu požiÅ«riu nurodytÄ automobilio „Audi Q7” (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo J. S. veiksmų priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Galima tvirtinti tik tai, kad jeigu eismo įvykio vietoje avarinio sustojimo ženklas, kaip nurodyta užduotyje atlikti tyrimÄ , buvo pastatytas 30 m., 40 m. ar 50 m. atstumu, tai techniniu požiÅ«riu tuo buvo neįvykdytas reikalavimas, kad avarinio sustojimo ženklas turi bÅ«ti pastatytas didesniu nei 50 m atstumu” (ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00566-13 medžiaga, t. 1, b. l. 118-123).Teismas pažymi, kad pateikdamas pirmiau nurodytas specialisto iÅ¡vadas, ekspertas V.

Pačebutas iÅ¡ dalies peržengė savo kompetencijos ribas, nurodydamas, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo tai, kad L. J. neiÅ¡statė avarinio sustojimo ženklo, ar jį iÅ¡statė netinkamai. Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės, susijusios su ženklo iÅ¡statymu ar neiÅ¡statymu nustatymas, taip pat priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ios faktinės aplinkybės (tokio KET pažeidimo) ir kilusių padarinių nustatymas yra teisės, o ne techninis klausimas, todėl yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Teismas sutinka, kad ta aplinkybė, jog L. J. automobilis iÅ¡ dalies užtvėrė antrÄ jÄ eismo juostÄ , techniniu požiÅ«riu galėjo bÅ«ti viena iÅ¡ eismo įvykio priežasčių. Visgi spręstina, kad teisiniu požiÅ«riu tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu jokie L. J. veiksmai nesusiję, juo labiau, jog byloje nepaneigta versija, kad avarinio sustojimo ženklas visgi buvo pastatytas. Å iame kontekste pažymėtina, kad byloje buvo pateikta ir 2015 m. vasario 24 d. UAB “Impulsana” specialisto dr. V.

Mitunevičiaus iÅ¡vada MV 2015-4, kurioje nurodoma, kad automobilio “Audi Q7” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo J. S. pasirinktas važiavimo greitis 90-100 km/h, ženkliai virÅ¡ijo saugų duotomis kelio sÄ lygomis greitį (54 km/h). 2013 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio, susidÅ«rus automobiliams “Audi Q7” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir “Saab 9-3” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindine priežastimi buvo automobilio “Audi Q7” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo J.

S. techniniu požiÅ«riu nepriimtini veiksmai – važiavo jo nurodytu 90-100 km/h greičiu, ženkliai virÅ¡ijant saugų buvusiomis eismo sÄ lygomis greitį (54 km/h), dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio ir iÅ¡važiavo į skiriamÄ jÄ juostÄ , kur stovėjo automobiliai Saab ir Toyota; neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamÄ automobilį iki stovėjusio Saab ir su juo susidÅ«rė (b. l. 30-42). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojoje specialisto iÅ¡vadoje pateikta kompiuterio programa sumodeliuota visų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių iÅ¡sidėstymo schema prieÅ¡ antrÄ jį eismo įvykį ir po jo (b. l. 38).

Teismo posėdyje specialistas V. Mitunevičius parodė, kad, jo nuomone, automobiliui „Audi Q7“ automobilis „Saab“ nesudarė neiÅ¡vengiamos kliÅ«ties. Automobilio „Saab“ priekinis kairys kampas už kraÅ¡tinės linijos, o galinis iÅ¡lenda į važiuojamÄ jÄ dalį, tokiÄ padėtį buvo galima nustatyti apytiksliai sprendžiant iÅ¡ nuotraukose matomų „Audi“ pėdsakų, iÅ¡ „Audi“ ir „Saab“ sugadinimų, taip pat fakto, kad automobilis „Toyota“, su kuriuo buvo prieÅ¡ tai susidÅ«ręs „Saab“, liko savo vietoje.

Maždaug tokiose padėtyse vyko susidÅ«rimas, taigi tikėtina, kad galinė „Saab“ dalis iki susidÅ«rimo iki vieno metro buvo iÅ¡sikiÅ¡usi į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Kontaktas įvyko už važiuojamosios dalies ribų. Ekspertas V. Pačebutas taip pat parodė, kad tiksliai negali pasakyti, kiek buvo iÅ¡sikišęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį automobilio „Saab“ galas, tačiau patvirtino, kad tokia padėtis, kaip nurodė prieÅ¡ tai apklaustas specialistas (V. Mitunevičius), yra galima.

Automobilis „Audi“ priekine dalimi trenkėsi į „Saab“ priekinę kairiojo šono dalį. Gali būti, kad kontaktas vyko už kairiosios kraštinės, tačiau gali taip ir nebūti, tai gali pasakyti tik pėdsakai įvykio vietoje. „Audi“ pėdsakas rodo jo padėtį, kur buvo smūgis. Pirmiau paminėtas abiejų specialistų išvadas sugretinus su eismo įvykio vietos schema matyti, kad išties pasitvirtina V. Mitunevičiaus išvados dalis apie tai, kad automobilių susidūrimas įvyko už važiuojamosios eismo dalies ribų, t. y. skiriamojoje (taip vadinamoje „žaliojoje“) juostoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 1, b. l. 21).

Å i aplinkybė nustatytina ir atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ esmės visi proceso dalyviai, taip pat ir J. S., parodė, kad pirmajame eismo įvykyje dalyvavęs A. S. automobilis „Toyota“ antrojo eismo įvykio metu nebuvo kliudytas ir iÅ¡liko savo vietoje, taigi, jo padėtis schemoje iki Å¡oninės važiuojamosios dalies juostos yra nurodyta 2 m, atitinkamai įtikinama V. Mitunevičiaus iÅ¡vada, kad automobilis „Saab“ stovėjęs įstrižai, į važiuojamÄ jÄ dalį buvo iÅ¡sikišęs apie vienÄ metrÄ .

Å iÄ aplinkybę įvertinus kartu su pirmiau nurodytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodytu visos važiuojamosios kelio dalies pločiu – 7 m – matyti, kad viena eismo juosta siekia 3,5 m. Taigi automobiliui „Audi Q7“ buvo likę nuo 2 iki 2,5 metrų pločio tarpas prasilenkti su stovinčiais automobiliais, jeigu jis bÅ«tų nestabdęs ir neiÅ¡važiavęs į „žaliÄ jÄ â€œ juostÄ . Kartu teismas pažymi, kad modeliuodamas situacijÄ ekspertas V. Pačebutas nepagrįstai rėmėsi eismo įvykio vietos schema, kuri užfiksuota eismo įvykio deklaracijoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 T., b. l. 149), susijusioje su pirmuoju eismo įvykiu, kuriame dalyvavo automobiliai „Toyota“ ir „Saab“.

Pažymėtina, kad Å¡i schema, pasak L. J., užpildyta jau po to, kai įvyko antrasis eismo įvykis ir L. J. buvo iÅ¡vežtas į degalinę ir vėl sugrįžo į eismo įvykio vietÄ , kur užpildė deklaracijÄ ir pasirašė schemÄ , tačiau jÄ braižė ne jis. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. R., kuris parodė, kad iÅ¡ties schema buvo pasiraÅ¡yta jau vėliau grįžus į eismo įvykio vietÄ , jÄ galimai braižė „Toyota“ vairuotojas. Taigi eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta schema jau po to, kai automobilis „Saab“ buvo priverstinai nublokÅ¡tas iÅ¡ pradinės jo vietos.

Be to, pažymėtina, kad eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta schema neatitinka kitų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso dalyviai parodė, jog antrojo eismo įvykio metu automobilis „Toyota“ nebuvo kliudytas, t. y. po antrojo įvykio iÅ¡ savo vietos nepajudėjo. Taigi deklaracijoje nubraižytÄ schemÄ sugretinus su eismo įvykio vietos schema, kuriÄ braižė V. P. (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 T., b. l.21) matyti, kad deklaracijoje akivaizdžiai netiksliai nubraižyta ir automobilio „Toyota“ padėtis (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 T., b. l. 149), atitinkamai yra pagrindas abejoti, kad ten teisingai nubraižyta ir automobilio „Saab“ padėtis.

Situacijos nekeičia ir tas faktas, kad L. J. minėtos deklaracijos su nubraižyta schema vėliau neginčijo, jÄ pasirašė, kadangi akivaizdu, jog jis kaltės pirmajame eismo įvykyje neneigė ir tuo metu jam nebuvo didelės reikÅ¡mės, kokios aplinkybės Å¡ioje schemoje užfiksuotos, juo labiau, kad L. J. negalėjo numatyti, jog ateityje Å¡is dokumentas įgis gana didelę reikÅ¡mę antrojo eismo įvykio tyrime. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad automobilis „Saab“ nepriklausomai nuo to, ar buvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas, ar jo nebuvo, nelaikytinas neiÅ¡vengiama kliÅ«timi automobiliui „Audi Q7“.

Å iame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į paties J. S. parodymus apie tai, kad jis važiavo 90-100 km/h greičiu, apie 300 metrų atstumu pamatė Å¡viesas, manė, kad vyksta kelio darbai. Bandė grįžti į pirmÄ juostÄ , bet nebebuvo galimybių grįžti, nes lygiagrečiai važiavo „fÅ«ros“, kurias jis lenkė. Jis pradėjo stabdyti, maÅ¡ina pradėjo slysti, slydo tiesiai ir nelėtėjo, ledas neleido kontaktuoti padangoms su asfaltu. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės visi apklausti proceso dalyviai bei liudytojai parodė, kad įvykio metu buvo itin blogos važiavimo sÄ lygos, snigo, Å¡lapias kelias, daug sniego ant jo, provėžos.

Liudytojas S. Ž. taip pat parodė, kad nepamena, ar matė pastatytÄ avarinį ženklÄ , bet L. J. buvo įjungęs avarinius žibintus, kuriuos jis pamatė didesniu atstumu, buvo matyti, kad mirksi. Be to, liudytojas policijos patrulis T. R. parodė, kad tokiomis oro sÄ lygomis reikėjo važiuoti apie 40 km/h greičiu. Å ia aplinkybę sugretinus su V. Mitunevičiaus iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad tokiomis oro sÄ lygomis saugus buvo 54 km/h greitis (b. l. 30-42), taip pat su L. J. ir A. S. parodymais apie tai, kad jie iÅ¡ esmės nesant jokių kliūčių iÅ¡ tiesaus kelio iÅ¡važiavo ir pateko į eismo įvykius važiuodami atitinkamai 60-70 km/h ir 80 km/h greičiu, konstatuotina, kad J.

S. pasirinktas 90-100 km/h greitis buvo nesaugus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas ne J. S., o L. J. administracinės atsakomybės klausimas, teismas išsamiau dėl J. S. veiksmų nepasisako. Visgi atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir eksperto V. Pačebuto pateiktoje 2014 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje, be kita ko, taip pat konstatuota, jog tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Audi Q7” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas J.

S. važiuodamas 90 km/h greičiu turėjo objektyviÄ galimybę didesniu nei 255 m atstumu, o važiuodamas 100 km/h greičiu - didesniu nei 310 m atstumu pastebėti kliÅ«tį jo automobilio judėjimui sudariusį automobilį „Saab 9-3” (atstumai, kuriems esant vairuotojas turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį „Audi Q7” neprivažiuojant automobilio „Saab 9-3”), tai vairuotojo J. S. veiksmai, - savalaikiai nestabdė vairuojamÄ automobilį ir atsitrenkė į automobilį „Saab 9-3”, - buvo priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Nurodyti atstumai, kuriais vairuotojui J. S. pastebėjus kliÅ«tį jis turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Saab 9-3”, tikėtina, gali bÅ«ti ir mažesni, tačiau nustatyti konkrečių dydžių negalima, kadangi tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų įvertinti kelio dangos slidumÄ Ä¯vykio vietoje jo metu” (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 93-1-00566-13, t. 1, b. l. 99-113). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbus priežastinio ryÅ¡io nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas.

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Ji nustatoma modeliuojant situacijÄ taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iÅ¡ eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimÄ ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015).

Nagrinėjamu atveju įvertinus J. S. bei liudytojo S. Ž. parodymus, kad L. J. automobilio avarinis Å¡viesos signalas buvo matomas iÅ¡ gana toli, t. y. apie 300 metrų atstumu, nors pačiÄ transporto priemonę pamatyti objektyviai buvo galima iÅ¡ gerokai arčiau, kad įvykio vietoje atvykęs S. Ž. taip pat įjungė avarinį Å¡viesos signalÄ , o J. S. to nepaisydamas važiuodamas apie 90-100 km/h greičiu automobilį ne pristabdė, o prieÅ¡ingai, ėmė lenkti pirma eismo juosta važiavusius vilkikus, spręstina, jog net ir eliminavus neva padarytus L.

J. pažeidimus eismo įvykis bÅ«tų kilęs. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, kad net ir konstatavus, jog L. J. padarė KET 98, 231.1. ir 231.2. punktų pažeidimus, tai jie nebuvo bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo priežastis. Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Institucijos nutarime nurodyta ir tai, jog tiesiogine eismo įvykio priežastimi buvo ir tai, kad L. J. po pirmojo eismo įvykio nesiėmė atitinkamų įvykio vietos apsaugos priemonių, nepasirÅ«pino, kad jo automobilis nekeltų grėsmės eismo saugumui ir tuo metu esančiomis meteorologinėmis sÄ lygomis bÅ«tų pastebimas kitiems eismo dalyviams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. J. parodė, jog tuoj po pirmojo eismo įvykio bendrojo pagalbos centro telefonu kvietė policijos pareigÅ«nus, tačiau Å¡ie atsisakė atvykti. Tokius jo parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu perskaityti A. S. parodymai. Pažymėtina, kad tokį faktÄ patvirtino ir liudytojas T. R., kuris taip pat parodė, kad buvo du iÅ¡kvietimai, t. y. į pirmÄ jį eismo įvykį, kuris buvo techninis ir vairuotojai nesutarė, jie nevyko, nes daug buvo įvykių, taip pat buvo iÅ¡kvietimas į antrÄ Ä¯vykį, į kurį jie ir nuvyko.

Taigi, jau po pirmo eismo įvykio L. J. ėmėsi informuoti kompetentingas institucijas apie eismo įvykį, tačiau bÅ«tent policijos pareigÅ«nai dėl užimtumo neatvyko. Be to, L. J. parodė, kad jis paskambino kolegai S. Ž., kuris atvyko į eismo įvykio vietÄ dar iki antrojo eismo įvykio ir savo telefonu bandė iÅ¡kviesti techninę pagalbÄ , kadangi L. J. automobilis nevažiavo. IÅ¡ esmės tokius pat parodymus davė ir liudytojas S. Ž., kuris taip pat parodė, kad jis skambino techninei pagalbai ir iÅ¡girdo smÅ«gį.

Taigi, nėra pagrindo teigti, kad L. J. nepasirÅ«pino, jog jo automobilis nekeltų grėsmės eismo saugumui, kadangi jis ir S. Ž. ėmėsi tokių priemonių, tačiau objektyviai jos negalėjo bÅ«ti nedelsiant įgyvendintos. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tame pačiame KET 231.2. punkte taip pat nurodoma, jog tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, eismo dalyvis privalo neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Nagrinėjamu atveju tiek L. J., tiek A. S. ir T. R. parodė, kad ir po pirmojo eismo įvykio buvo kviečiama policija, o įvertinus faktÄ , jog byloje nepaneigta versija apie tai, kad A. S. pastatė avarinio sustojimo ženklÄ , yra pagrindas manyti, kad eismo dalyviai buvo pagrįstai įsitikinę, jog ėmėsi visų reikalingų priemonių eismo saugumui užtikrinti.   Esant pirmiau aptartiems įrodymams ir jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje nepaneigta L. J. versija, jog aktualiu metu su pirmuoju eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis A.

S. neiÅ¡statė avarinio sustojimo ženklo, taip pat surinktų įrodymų analizė leidžia spręsti, kad nepriklausomai nuo to, ar avarinio sustojimo ženklas buvo iÅ¡statytas, ar jo nebuvo, tai nelaikytina tiesiogine antrojo eismo įvykio priežastimi, todėl konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti L. J. padarius pavojingÄ veikÄ , t. y. pažeidus KET 231.1. ir 98 punktuose nustatytus reikalavimus, kartu nėra pagrindo spręsti, kad L. J. pažeidė KET 231.2. punkto reikalavimus, t. y. nesiėmė atitinkamų įvykio vietos apsaugos priemonių, nepasirÅ«pino, kad jo automobilis nekeltų grėsmės eismo saugumui ir tuo metu esančiomis meteorologinėmis sÄ lygomis bÅ«tų pastebimas kitiems eismo dalyviams.

Atitinkamai nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad bÅ«tent pirmiau nurodytų punktų pažeidimai buvo tiesiogine eismo įvykio priežastimi.Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad nėra teisinio pagrindo L. J. veiksmuose nustatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvųjį požymį – pavojingÄ veikÄ (KET 98, 231.1. ir 231.2. punktų pažeidimus), atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad Å¡ie pažeidimai buvo tiesiogine kilusio eismo įvykio priežastimi, todėl L.

J. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovas prašė bylÄ grÄ Å¾inti organui (pareigÅ«nui), įgaliotam suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ tam, kad administracinėn atsakomybėn bÅ«tų patrauktas tikrasis įvykio kaltininkas, tačiau pažymėtina, kad priimti tokį sprendimÄ teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi dėl kito eismo įvykio dalyvio J. S. veiksmų priimtas galutinis procesinis sprendimas ne administracinio teisės pažeidimo, o baudžiamojoje byloje, kuri buvo pradėta įvertinus faktÄ , kad L.

J. buvo padarytas tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymas.Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. sausio 23 d. nutarimÄ Nr. 10N-24768384-15, kuriuo L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ L.

J. nutraukti. Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                    Marijus Kursevičius