2023-05-03 Nr. BB-3582-1-01-1-25482-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1900/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25482-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo V. B. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 27 d. nutarties nuteistojo B. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikinti jo dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio taikymo nuteistajam B. G. ir priteisti nukentėjusiajam iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 78 924,13 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio.

Skunde teigiama, kad nuteistasis po sukelto eismo įvykio nekvietė medicininės pagalbos, bet skambino telefonu ir prašė pašnekovo greičiau jį išvežti, priėjęs prie sunkiai sužaloto nukentėjusiojo sūnaus, purtė jį, reikalaudamas keltis ir išeiti, taip sukeldamas jam papildomas kančias. Toks nuteistojo elgesys po eismo įvykio ir elgesys prieš įvykį (važiuodamas automobiliu gėrė alų) yra akivaizdi kliūtis taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, nes nesuteikia pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, šiurkščiai pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, sukritikavo liudytojos R. T. parodymus, kuriais nukentėjusysis grindė netinkamą BK 75 straipsnio taikymą. Šis teismas nepateikė dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų logiškų ir teisingų motyvų, tokį nuteistojo elgesį pateisino jo būsena dėl girtumo, taip lyg ir siekdamas šią aplinkybę pripažinti jo teisinę padėtį lengvinančia aplinkybe. Tai prieštarauja moralei, teisingumo, protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti motyvai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko atlyginti jiems padarytą žalą, nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ne laisva valia, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teismo posėdyje, siekdamas švelnesnės bausmės, o žalos nukentėjusiesiems apskritai neatlygino.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstos ir neteisėtos. Šis teismas nukentėjusiojo neturtinės žalos dydį dėl sūnaus žūties vertino prieš 4–6 metus buvusia teismų praktika. Tačiau nuo 2016 iki 2022 metų sparčiai kito šalies ekonominė situacija, infliacija, bendras pragyvenimo lygis, vartojimo kainų indeksas, todėl negalima vienodai vertinti asmens patirtą neturtinę žalą ankstesniu laikotarpiu ir žalos patyrimo metu. Be to, turi būti atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais iš esmės didinama nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos maksimali suma.

Teigiama, kad vertinant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą moralinės satisfakcijos aspektas buvo ignoruojamas. Teismai, nustatydami patirtos neturtinės žalos dydį, suteikė prioritetą civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, ignoruodami labai svarbius nukentėjusiojo interesus, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias būtinumą atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (kuri pasireiškė itin piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidimu), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pažeistos ir nukentėjusiojo teisės, įtvirtintos BPK 44 straipsnio 10 dalyje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Pats savaime bausmės griežtinimas ar švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Klausimas dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo nukentėjusiojo V. B. buvo keliamas ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas į pateiktus apeliacinio skundo argumentus nutartyje atsakė, pateikdamas motyvuotas išvadas. Nesutikimas su šiomis išvadomis, nenurodant, kokias konkrečiai BK 75 straipsnio aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos priteisimu iš civilinės atsakovės, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiuo klausimu patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas paprastai yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir priteisti visą prašomą neturtinės žalos sumą grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su priteistu neturtinės žalos dydžiu, o teiginiai dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir esminių BPK 113 straipsnio 2 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų yra deklaratyvūs ir reikiamai nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl tai nesudaro kasacijos pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo V. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis