Legislator Case Law & Legislation
2005ea70-55ab-4c70-977b-9fe65e75fe51 AI generated

2005ea70-55ab-4c70-977b-9fe65e75fe51 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2005ea70-55ab-4c70-977b-9fe65e75fe51
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimÄ , tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. J. ir J. M. J.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 20837,96 Eur skolos nuo 2006-09-01 iki kiekvieno vaiko pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2005ea70-55ab-4c70-977b-9fe65e75fe51 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ä®gyvendinant atgręžtinį reikalavimÄ , prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdęs asmuo negali turėti daugiau teisių už pirminį kreditorių. Kadangi iÅ¡laikymo įsiskolinimo galima reikalauti ne daugiau kaip už trejus metus, ieÅ¡kovė, kaip vaikams įvykdžiusi prievolę už atsakovÄ gali reikalauti iÅ¡ atsakovo tiek, kiek bÅ«tų galėję reikalauti pirminiai kreditoriai, t.y. vaikai – iÅ¡laikymo už praeities laikotarpį ne daugiau kaip už trejus metus. Pažymėtina, kad sÅ«nus M. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt metų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-4075-897/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38388-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.1; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Lilijai Miftachovai, dalyvaujant ieškovės L. J. ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, M. J. ir J. M. J. atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei, atsakovui V.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimÄ , tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. J. ir J. M. J.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 20837,96 Eur skolos nuo 2006-09-01 iki kiekvieno vaiko pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios sÄ lygas Å¡alių nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, o nepilnametės dukters J. M. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo pareiga tenka abiem Å¡alims tokiu bÅ«du: atsakovas iÅ¡laiko su juo gyvenantį sÅ«nų, o ieÅ¡kovė iÅ¡laiko su ja gyvenančiÄ dukrÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė gyveno (duomenys neskelbtini), o sÅ«nus labiau norėjo gyventi su ieÅ¡kove, todėl ieÅ¡kovė apsigyveno su abiem vaikais, kuriuos visÄ laikotarpį pilnai iÅ¡laikė iki kiekvienas iÅ¡ jų sulaukė pilnametystės. Atsakovas su vaikais nebendravo, iÅ¡laikymo jiems neteikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų sÄ skaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.).

Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡io asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iÅ¡ tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iÅ¡ tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį, o tarp tėvų, iÅ¡ kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamÄ iÅ¡laikymÄ , o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaikÄ iÅ¡laikyti, iÅ¡sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytÄ prievolę.

Reikalavimo teisių priteisti už kitÄ iÅ¡ tėvų teiktÄ iÅ¡laikymÄ Ä¯gijimui netrukdo asmeninis iÅ¡laikymo prievolės pobÅ«dis, nes abu tėvai turi tapačiÄ bendrÄ prievolę iÅ¡laikyti vaikÄ ir Å¡ios prievolės asmeniÅ¡kumas nepaneigiamas vienam iÅ¡ tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės prievolės atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ įsiskolinusį vienÄ iÅ¡ tėvų. Apskaičiavus iÅ¡laikymo vertę pagal atskirais laikotarpiais galiojusius minimalios mėnesio algos dydžius, ieÅ¡kovė gauna, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno vaiko pilnametystės ji vaikams suteikė ne mažesnį kaip 41675,92 Eur vertės iÅ¡laikymÄ , todėl iÅ¡ atsakovo turi teisę į ½ dalies prievolės atlyginimÄ , t.y. 20837,96 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kusių savarankiÅ¡kų reikalavimų, atstovė advokatė Dovilė BoguÅ¡evičienė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ skaičiuoja pagal Lietuvoje atitinkamais laikotarpiais buvusios minimalios mėnesio algos dydžius, todėl Å¡ių sumų nereikia įrodinėti. PraÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes jis buvo praleistas nežymiai, be to, ieÅ¡kovė visÄ laikÄ gyveno ir tebegyvena (duomenys neskelbtini), todėl jai sudėtinga bylinėtis Lietuvoje.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , suteikiant galimybę atsakovui mokėti priteistÄ skolÄ po 50 Eur per mėnesį; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė su abiem vaikais iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi sÅ«nus norėjo vykti gyventi su motina, atsakovas tam neprieÅ¡taravo, tačiau iÅ¡sivežusi vaikus ieÅ¡kovė neleido su jais bendrauti.

Vaikai ne tik nebuvo atvežami į LietuvÄ , tačiau nebuvo sudaromos sÄ lygos pabendrauti su jais ryÅ¡io priemonėmis. Atsakovas neturėjo jokių finansinių galimybių nuvykti į (duomenys neskelbtini), neturėjo kontaktų, kuriais galėtų susiekti su vaikais. Atsakovas sirgo (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos problemų objektyviai sumažėjo atsakovo galimybės dirbti geriau apmokamus darbus, todėl atitinkamai sumažėjo jo galimybės teikti vaikams iÅ¡laikymÄ . Dėl Å¡ios priežasties yra neteisingas skolos skaičiavimas pagal minimaliÄ mėnesio algÄ , nes atsakovas neturėjo galimybių teikti pusės minimalios algos dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui.

Jeigu ieškovė būtų kreipusis dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tikėtina, kad išlaikymo dydis būtų priteistas mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos, dėl šios priežasties ir įsiskolinimas negali būti skaičiuojamas remiantis šiuo kriterijumi. Vienintelis atsakovo turimas nekilnojamasis turtas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas su sugyventine ir keturiais nepilnamečiais vaikais. Dukrai (duomenys neskelbtini) yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Atsižvelgiant į atsakovo Å¡eimyninę situacijÄ , turtinę padėtį bei sveikatos bÅ«klę, kuri lemia sumažintas galimybes gauti pajamas, ieÅ¡kinio patenkinimas praktiÅ¡kai reikÅ¡tų, kad atsakovo Å¡eima, kurioje gyvena keturi nepilnamečiai vaikai ir vienas iÅ¡ jų yra neįgalus, neteks vienintelio turimo gyvenamojo ploto. Atsakovas įsiskolinimo dengimui galėtų skirti ne daugiau nei 50 Eur per mėnesį. Pagal CK 3.200 str. nuostatas iÅ¡laikymas yra priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

Taigi iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 str. 9 p. nustatytas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir CK 3.200 str. įtvirtintas maksimalus trijų metų laikotarpis, už kurį gali bÅ«ti priteisiamas įsiskolinimas. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad atsakovui neįvykdžius prievolės teikti iÅ¡laikymÄ , ir Å¡iÄ prievolę už jį įvykdžius ieÅ¡kovei, ji įgijo kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ įsiskolinusį vienÄ iÅ¡ tėvų.

Ä®gyvendinant atgręžtinį reikalavimÄ , prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdęs asmuo negali turėti daugiau teisių už pirminį kreditorių. Kadangi iÅ¡laikymo įsiskolinimo galima reikalauti ne daugiau kaip už trejus metus, ieÅ¡kovė, kaip vaikams įvykdžiusi prievolę už atsakovÄ gali reikalauti iÅ¡ atsakovo tiek, kiek bÅ«tų galėję reikalauti pirminiai kreditoriai, t.y. vaikai – iÅ¡laikymo už praeities laikotarpį ne daugiau kaip už trejus metus. Pažymėtina, kad sÅ«nus M. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt metų.

Taigi per paskutinius trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos nebebuvo jokios pareigos teikti sÅ«nui iÅ¡laikymo. Dar daugiau, jau yra suėjęs penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį atsakovas praÅ¡o taikyti ir reikalavimÄ dėl įsiskolinimo už iÅ¡laikymo prievolės sÅ«nui M. įvykdymÄ pilnai atmesti. Duktė J. M. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Kadangi iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus, o ieÅ¡kinys pateiktas (duomenys neskelbtini), vadinasi iÅ¡laikymo įsiskolinimas dukrai gali bÅ«ti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡laikytinių skaičių, sutiktina, kad už šį laikotarpį iÅ¡laikymas bÅ«tų skaičiuojamas po 60 Eur per mėnesį, tokiu atveju susidaręs įsiskolinimas sudarytų 420 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sÅ«nui iÅ¡vykus į (duomenys neskelbtini) jis iÅ¡ viso į sÅ«naus sÄ skaitÄ pervedė apie 800 Lt.

SÅ«nus M. žadėjo grįžti į LietuvÄ , nes jis mokėsi (duomenys neskelbtini), todėl tikėjo, kad sÅ«nus grįš vien tam, kad pasiteisintų jo mokslai. Kurį laikÄ ir jis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau baigėsi (duomenys neskelbtini), todėl atvyko į LietuvÄ jos prasitęsti. Nepavykus prasitęsti (duomenys neskelbtini), jis liko Lietuvoje. Skiriantis žmonai paliko pakankamai daug, o gyvendamas Lietuvoje neturėjo iÅ¡ ko finansiÅ¡kai padėti (duomenys neskelbtini) gyvenančiai žmonai.

IlgÄ laikÄ sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Butas Lietuvoje per pusę priklausė abiem su žmona, tačiau žmona jai tenkančios mokesčių dalies nemokėjo, todėl už jos nesumokėtÄ skolÄ jos dalis buto buvo parduota iÅ¡ varžytynių. Dabar iÅ¡ varžytynių parduotas kambarys yra iÅ¡nuomotas (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje gyvena jis su sugyventine ir vaikais, o kitame – (duomenys neskelbtini). Å iuo metu turi keturis nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi neįgalumÄ .

Atsakovas yra spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, pagal profesijÄ niekada nedirbo, Å¡iuo metu oficialiai yra bedarbis, dirba atsitiktinius darbus, gyvena iÅ¡ vaikų paÅ¡alpų. Ä® medikus dėl (duomenys neskelbtini) nesikreipė, nes bijojo, kad neatimtų vaikų. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ mokėjo už buto komunalines paslaugas, iki parduodant iÅ¡ varžytinių ieÅ¡kovės dalį – mokėjo ir už ieÅ¡kovę. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, M.

J. ir J. M. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutinka. J. M. J. gyveno su mama, kaip ir buvo nustatyta tėvų santuokos nutraukimo byloje. M. J. taip pat faktiÅ¡kai gyveno (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) gavimo pokalbis (duomenys neskelbtini) ambasadoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) M. J. ((duomenys neskelbtini) adresu) buvo atsiųsta nuolatinio gyventojo kortelė (iÅ¡davimo data (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini)).

Tretieji asmenys praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Byla ves per advokatę Dovilę BoguÅ¡evičienę. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir reikalavimÄ dėl įsiskolinimo už iÅ¡laikymo prievolės sÅ«nui M. J. įvykdymÄ pilnai atmesti, nes sÅ«nus pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., t.y. prieÅ¡ deÅ¡imt metų iki ieÅ¡kinio pateikimo. IeÅ¡kovės atstovė praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes jis praleistas nežymiai, vos kelis mėnesius, nes ieÅ¡kinys buvo paduotas (duomenys neskelbtini) d.

Pagrindine ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo sudėtinga pradėti bylinėjimosi procesus Lietuvoje. Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas iki teismui iÅ¡einant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, tačiau tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Jeigu nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas, jo negalima reikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka. Teismas, esant reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, privalo patikrinti, ar Å¡is terminas tikrai yra praleistas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 1 ir 2 d.). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos yra pažeistos.

Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kai ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali ir nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Å iuo atveju tokiam asmeniui įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistÄ teisę jis sužinojo vėliau, nei Å¡i buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo apie pažeistÄ teisę vėlai sužinojo ne dėl savo nerÅ«pestingumo ir aplaidaus elgesio, t.y. privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Asmens teisių pažeidimo diena ir sužinojimo apie tų teisių pažeidimÄ diena dažniausiai nesutampa, kai pažeidžiamos daiktinės teisės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei apie tai, kad atsakovas neskiria lėšų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui buvo žinoma nuo pat to momento, kai ji su abiem nepilnamečiais vaikais (M. J. ir J. M. J.) iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir apsigyveno (duomenys neskelbtini). Kaip savo raÅ¡ytiniuose procesiniuose dokumentuose teigia ieÅ¡kovė, atsakovas sÅ«naus M. iÅ¡laikymui lėšų neskyrė nuo (duomenys neskelbtini).

Atitinkamai, teismo vertinimu, ieškovei neabejotinai buvo žinoma ir sūnaus M. pilnametystės data, t.y. (duomenys neskelbtini). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1 ir 2 d.). Svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kurias nustačius pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, įstatymas nenurodo.

Svarbiomis priežastimis gali bÅ«ti pripažinta sunki asmens liga, neraÅ¡tingumas ir pan., jeigu tai realiai trukdė asmeniui laiku pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Taigi ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis tik jeigu jos susijusios su ieÅ¡kovo asmeniu. Fizinio asmens liga pati savaime nėra svarbi termino praleidimo priežastis, nes ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti per atstovÄ , ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ teismui galima pareikÅ¡ti raÅ¡tu ir pan. Ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, teismas nustato nagrinėdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės, nes tokiu bÅ«du įmanoma iÅ¡siaiÅ¡kinti visas terminui atnaujinti reikÅ¡mingas aplinkybes.

Tačiau sprendžiant šį klausimÄ , bÅ«tina turėti omenyje ieÅ¡kinio senaties termino paskirtį ir jo trukmę. Pavyzdžiui, bendrÄ jį deÅ¡imties metų senaties terminÄ galima atnaujinti tik iÅ¡imtiniais atvejais. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kada tos aplinkybės atsirado – termino pradžioje ar pabaigoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo skolos sÅ«nui M. J. buvo pateiktas po deÅ¡imties metų nuo jo pilnametystės, t.y. praleidus bendrÄ deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės atstovės nurodyta priežastis, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apsunkinta jos galimybė bylinėtis Lietuvoje, Å¡iame kontekste nelaikytina nei svarbia, nei pateisinama, nes ir Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo ir viso bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nebuvo atvykusi į LietuvÄ , bylÄ vedė per įgaliotÄ atstovę. Kitų priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovė objektyviai negalėjo kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui skolos priteisimo anksčiau nei praėjus deÅ¡imčiai metų nuo sÅ«naus pilnametystės, į bylÄ nepateikta.

Be to, teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės atstovės teiginį, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senatį praleido nežymiai, prieÅ¡ingai – buvo praleistas maksimalus įstatyme numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl teismas atsakovo praÅ¡ymÄ reikalavimui dėl įsiskolinimo už iÅ¡laikymo prievolės sÅ«nui M. J. įvykdymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį laiko pagrįstu ir jį tenkina pilnai, atmesdamas ieÅ¡kinį dalyje dėl teikto iÅ¡laikymo sÅ«nui M. J. skolos priteisimo, pritaikius ieÅ¡kinio senatį.

Dėl teikto iÅ¡laikymo įsiskolinimo dukrai J. M. J. priteisimo Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Tėvai Å¡iÄ prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui iÅ¡laikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismÄ .

Jeigu tėvai ar vienas iÅ¡ jų nevykdo Å¡ios prievolės ar jÄ vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti iÅ¡laikymÄ gali bÅ«ti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia iÅ¡laikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sÄ lygas (pvz., kokio dydžio bei kokia forma vykdyti) arba sudaro grėsmę, kad iÅ¡laikymas nutruks ar nebus tinkamai teikiamas (pvz., nutraukiamas bendro Å«kio tvarkymas, neteikiamos lėšos kitam sutuoktiniui, kuris pagal sutuoktinių susitarimÄ ar Å¡eimoje priimtÄ tvarkÄ paprastai nuolat ar daugiau rÅ«pinosi kasdieniais vaiko priežiÅ«ros ar aprÅ«pinimo klausimais).

IÅ¡laikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sÄ lygų sudarymas (aprÅ«pinimas bÅ«stu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sÄ lygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). IÅ¡laikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, bÅ«sto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali bÅ«ti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iÅ¡ teikiamo iÅ¡laikymo. IÅ¡laikymas turtu yra iÅ¡imtinė iÅ¡laikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems iÅ¡laikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

IÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui gali bÅ«ti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprÅ«pinant jį bÅ«stu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba jÄ natÅ«ra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautÄ turtÄ naudoja vaikui iÅ¡laikyti. Jeigu iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiÅ¡kia, kad jie nebus pažeisti ateityje, arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai.

Jeigu iÅ¡laikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo gali bÅ«ti tenkinamas, jeigu vaikas dar nesulaukė pilnametystės ar nėra kitų aplinkybių pagal CK 3.194 str. 4 d. IÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir Å¡is juridinis faktas yra pagrindas nutraukti iÅ¡laikymo teikimÄ (CK 3.194 str. 4 d.). Teismui nagrinėjant bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui Å¡is juridinis faktas sudaro pagrindÄ nepriteisti iÅ¡laikymo vaikui sukakus pilnametystę, jeigu nėra kitų aplinkybių, dėl ko iÅ¡laikymas turi bÅ«ti nustatomas ilgesniam laikui (CK 3.194 str. 3 d.).

Jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų sÄ skaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡io asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iÅ¡ tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iÅ¡ tėvų (CK 6.50 str. 3 d.).

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitÄ iÅ¡ tėvų teiktÄ iÅ¡laikymÄ Ä¯gijimui netrukdo asmeninis iÅ¡laikymo prievolės pobÅ«dis, nes abu tėvai turi tapačiÄ bendrÄ prievolę iÅ¡laikyti vaikÄ ir Å¡ios prievolės asmeniÅ¡kumas nepaneigiamas vienam iÅ¡ tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ įsiskolinusį vienÄ iÅ¡ tėvų.

Kai vienas iÅ¡ tėvų teikia visiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto iÅ¡laikymo atlyginimÄ , bet iÅ¡laikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Å iÄ aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į iÅ¡laikymo prigimtį, tikslus ir terminuotÄ pobÅ«dį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai iÅ¡laikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti Å¡iÄ prievolę ateityje.

Jeigu civilinėje byloje buvo pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad iÅ¡laikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iÅ¡ kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamÄ iÅ¡laikymÄ , o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaikÄ iÅ¡laikyti, iÅ¡sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytÄ prievolę.

Jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iÅ¡ tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iÅ¡ tėvų (CK 6.50 str. 3 d.).

Esant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolei tai yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolę, turi įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktÄ , Å¡ios prievolės dydį ir faktÄ , kad ieÅ¡kovas įvykdė prievolę už atsakovÄ (įvykdytos prievolės dydį).

Kadangi ieÅ¡kovui reiÅ¡kiant reikalavimÄ CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, sprendžiamas klausimas ne dėl bÅ«simo, nepilnamečiam vaikui reikalingo iÅ¡laikymo priteisimo ir jo bÅ«simų poreikių, bet įvykdytos prievolės iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ už vienÄ iÅ¡ tėvų klausimas, todėl tokios prievolės įvykdymas turi bÅ«ti įrodytas konkrečiais tokias iÅ¡laidas pagrindžiančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad bÅ«tiniesiems vaiko poreikiams patenkinti pripažįstamo bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymo nereikia įrodinėti.

Teismo vertinimu, Å¡is ieÅ¡kovės argumentas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Todėl ieÅ¡kovės teiginys, jog ji neturi pareigos pateikti duomenų reikalaujamo įsiskolinimo dydžio iÅ¡laidoms pagrįsti, yra nepagrįstas.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.).

Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už dukters (duomenys neskelbtini) mokyklÄ yra sumokėjusi 665 $, o už ortodontinį gydymÄ â€“ 5776 $, kas iÅ¡ viso pagal oficialių valiutų kursÄ sudaro 5410,44 Eur. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo jos nepilnametei dukrai J.

M. J. teikto iÅ¡laikymo skolÄ vertinamas kaip pagrįstas iÅ¡ dalies, todėl tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo pusę 5410,44 Eur sumos, t.y. 2705,22 Eur. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 2705,22 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 284 str. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas iÅ¡imtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo pobÅ«dį nurodė, kad galima atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimÄ , kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ .

Priimant sprendimÄ dėl iÅ¡dėstymo, teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai (LAT 2001-11-07 nutartis Nr. 3K-3-1113/2001). Sprendimo vykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtinais atvejais, kai susidaro ypatingos aplinkybės, dėl kurių negalima įvykdyti sprendimo įprasta tvarka. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, nuolatinės priežiÅ«ros reikalaujanti neįgali nepilnametė dukra iÅ¡ dalies riboja atsakovo galimybes susirasti ir dirbti nuolatinį darbÄ , iÅ¡ kurio gautų pakankamas pajamas sau ir nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti, o iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, daro iÅ¡vadÄ , jog yra teisinis pagrindas iÅ¡dėstyti iÅ¡ atsakovo V.

J. priteistÄ 2705,22 Eur iÅ¡laikymo skolos mokėjimÄ dalimis, todėl atsakovo praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡dėstant minėtos skolos mokėjimÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui kiekvienÄ mėnesį mokant po 75,14 Eur iki visiÅ¡ko iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos padengimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, t.y. 13 proc. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius 1000 Eur iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius 300 Eur iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ Å¡ioje civilinėje byloje.

Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 130 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 261 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nagrinėjant civilinę bylÄ teisme nepatirtos daugiau nei 5,00 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo), todėl teismas Å¡ių iÅ¡laidų sumos iÅ¡ Å¡alių valstybės naudai nepriteisia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kinį dalyje dėl teikto iÅ¡laikymo sÅ«nui M. J. skolos priteisimo, pritaikius ieÅ¡kinio senatį, atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2705,22 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2705,22 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus. IÅ¡ atsakovo V. J. priteistos 2705,22 Eur iÅ¡laikymo skolos mokėjimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį nuo Å¡io sprendimo įsitesėjimo dienos įpareigojant atsakovÄ V. J. mokėti ieÅ¡kovei L. J. po 75,14 Eur iÅ¡laikymo skolos sumos iki visiÅ¡ko iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos padengimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 130 Eur (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 261 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Å¡ioje civilinėje byloje 2020-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Lina Tamulevičienė