2019-03-27 Nr. AB-7671-3-64-3-01211-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-895-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01211-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. Š. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, Šiaulių TI jis buvo kalinamas nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. Kameros buvo perpildytos, kamerose buvo po 7–8 asmenis, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, buvo pelėsis, tvyrojo nemalonus kvapas, tualetai nebuvo atitverti nuo kameros ploto. Kameroje nebuvo šilto vandens, nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, apšvieta. Dėl šių aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl prašė atlyginti neturtinę žalą.

3. Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Šiaulių TI nurodė, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Iš Šiaulių TI Įskaitos skyriaus pažymos „Dėl E. Š.“ matyti, kad pareiškėjas į įstaigą etapuotas 2014 m. gruodžio 9 d. ir laikytas iki 2014 m. gruodžio 19 d. Jam tekdavo nuo 3,75 kv. m. iki 5,63 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, jog pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose nebuvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Kiekvienoje kameroje yra teisės aktų numatytas inventorius, valymo inventorius išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valo patys suimtieji ir nuteistieji. Dirbtinis kamerų apšvietimas taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau patys suimtieji neretai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu, kitokios ventiliacijos įrengimas negalimas dėl pastato statuso. Padidinti natūralų apšvietimą galimybių nėra, kadangi dėl to reikėtų didinti langų angas, o pastatas įtrauktas į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą, tad tokie pakeitimai negalimi. Šiaulių TI pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam nebuvo tyčia sudarytos blogesnės laikymo sąlygos ir netaikomi kokie nors įstatymo nenumatyti apribojimai.

6. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai per daug abstraktūs, nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs, pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeistos.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos gyvenamosiose kamerose.

9. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį, t. y. 10 parų, net ir atėmus iš kameros ploto sanitarinio mazgo plotą, buvo kalinimas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui.

11. Teismas nurodė, jog kadangi Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas įstaigoje, taikytos buvo tos taisyklių nuostatos ir tie higienos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas nenustatė teisės aktų pažeidimų, susijusių su nepakankamu natūraliu apšvietimu, tokio apšvietimo trūkumas kompensuojamas tinkamu dirbtiniu apšvietimu. Be to, Šiaulių TI nebuvo galimybės įrengti mechaninę ventiliacijos sistemą, tai kompensuojama vėdinant per langus.

12. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas konstatavo, jog nepaisant to, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, toks įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskiru tualetu, privatumą.

13. Teisės aktai nenumatė reikalavimo įrengti šilto vandens tiekimo sistemą į kameras, todėl šis pareiškėjo argumentas buvo atmestas.

14. Sprendžiant dėl priteistinos sumos, teismas atsižvelgė į keletą aplinkybių. Pirmiausiai teismas nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta, jog Šiaulių TI kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigė. Be to, Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos kamerose ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui visą jo kalinimo laikotarpį (10 dienų) buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau galbūt nebuvo užtikrintos kitos sąlygos (tinkamas tualetų įrengimas) Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose. Taip pat teismas nurodė, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 31 mėnesiui nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI. Taigi teismas konstatavo, kad teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimas yra tinkama ir pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus.

III. 15. Pareiškėjas E. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam neturtinę žalą.

16. Pareiškėjas nurodo, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, patyrė itin neigiamus išgyvenimus, todėl mano, jam turi būti priteista neturtinė žala.

17. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apelianto apeliacinis skundas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jame nenurodomi nei ginčijami klausimai, nei aplinkybės, nei įstatymai ar bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybės, todėl Šiaulių TI prašo teismo apeliacinį procesą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių TI ginčo laikotarpiu pareiškėjui 10 parų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, bei nenustatęs kitų pažeidimų, pripažino, kad teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimas yra tinkama ir pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus.

20. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjo pretenzijos ginčo laikotarpiu dėl sanitarinio mazgo privatumo neužtikrinimo Šiaulių TI yra pagrįstos, kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus, susijusius su vienam asmeniui tenkančia ploto norma kamerose, higienos normų reikalavimais, pripažino nepagrįstais.

24. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui 10 parų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja su neturtinės žalos dydžio nustatymu susijusių klausimų išsprendimą pirmosios instancijos teisme, todėl pažeidimų aplinkybių, kurias detaliai įvertino teismas skundžiamame sprendime, kolegija plačiau nevertins.

26. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių TI pareiškėjui 10 parų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, dėl to jis patyrė neturtinę žalą ir pažeidimo pripažinimas yra tinkama ir pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus.

29. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, reikšmingą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; kt.), teisėjų kolegija vertina, kad nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui turi būti priteisiamas pinigais.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui E. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė