2001a121-accb-49d2-86fa-7af5dcf20a28 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja

Pirmosios

instancijos teismo teisėja                                  Civilinė byla Nr.

2S – 9 – 198 / 2011

Vaida Dirgėlienė                                                                 Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                Â

                           121.14; 122.4; 124.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. I., jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei,

suinteresuotam asmeniui V. Š., jos atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V. Å . apeliacinį

skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-58-834/2010 pagal pareiÅ¡kėjo S. I. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal

įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. Å ., VÄ® Registrų centras Utenos filialas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Suinteresuoto asmens (pareiškėjos) V.

Å . praÅ¡ymu atnaujinus procesÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. I. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal

įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. Å . prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-482-786/2009. Nurodė, jog 1976 m. rugsėjo mėn. sudegė jos tėvų namai ir nuo tų metų gyveno ginčo namuose, kuriuos jos tėvai įsigijo iÅ¡ J. S.. Tėvai namuose tvarkėsi kaip savuose – statėsi pečius, dengė stogus. Tėvai namuose gyveno iki pat mirties. Ten ji pati užaugo. Kol ji buvo maža, buvo atvykęs J. S., o po to nebeatvykdavo, nes tėvai baigė mokėti už namÄ . S. I. niekada nebuvo atvažiavęs. Todėl mano, jog pastatų S. I. negalėjo įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį, kadangi namai nepriklauso nei S. I., nei J. S.. Namus (duomenys neskelbtini), jos tėvai nupirko iÅ¡ J. S.. Juos prižiÅ«rėjo kaip savo nuosavybę. Mirus tėčiui jos mama pastatų neįteisino, nes manė, jog pakanka

nuvežti pažymas į Kurklių seniÅ«nijÄ . Dėl namų pardavimo derybos vyko su J. S., bet ne su S. I.. Jos tėvas už

namÄ J. S. iÅ¡simokėjo dalimis.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ panaikinti 2009 m. gegužės 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-482-786/2009, kuriuo nustatė

faktÄ , jog S. I. nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr.

90/48896, esančius (duomenys neskelbtini), atmetė. Nustatė, kad 2009 m. gegužės 19 d. Anykščių rajonas apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-482-786/2009 priėmė

sprendimÄ , kuriuo nustatė faktÄ , jog S. I. nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. 90/48896, esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo V. Å . apie tai sužinojo 2009 m. liepos 08 d., kai priėmė palikimÄ po savo motinos A. D. mirties. Teismas

sprendė, kad nagrinėjant bylÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį

fakto nustatymo į procesÄ nebuvo įtraukta ir apklausta suinteresuoto asmens V. Å . motina A. D., kuri minėtuose

namuose gyveno. Todėl procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas.

Nurodė, kad nors suinteresuotas asmuo V. Å . bei byloje apklausta liudytoja A. L. ir teigia, kad tėvai namus pirko iÅ¡ J. S. ir mokėjo dalimis, tačiau teismui nebuvo pateikta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kuriÄ J.

S. būtų pardavęs namus, esančius (duomenys neskelbtini), S. D., taip pat nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys,

jog S. D. J. S. sumokėjo už namÄ . Teismo nurodė, kad byloje apklausti liudytajai nepatvirtino, jog tikrai buvo

sumokėti pinigai. Todėl sprendė, jog įrodymų, patvirtinančių, kad J. S. buvo pardavęs, o S. D. buvo iš jo

nupirkęs namus, esančius (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo nustatė faktÄ , jog S. I. nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. 90/48896, esančius (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo, kadangi atnaujinus procesÄ civilinėje byloje nenustatyta, jog namus, kuriuos S. I. įgijo pagal įgyjamÄ jį senatį, S. D. ir A. D. buvo nupirkę iÅ¡ J. S..

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (pareiÅ¡kėja) V. Å . praÅ¡o panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-07-01 nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismo nutartis yra Å¡aliÅ¡ka, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos visos aplinkybės, neteisingai taikytos ir aiÅ¡kintos materialinės bei procesinės teisės normos, o bÅ«tent:

1. Teismas visiÅ¡kai nesivadovavo ginčo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis ir poįstatyminiais aktais. Minėto CK 110 str. norma imperatyviai nustatė asmeninę piliečio teisę nuosavybei tik į vienÄ gyvenamÄ jį namÄ arba jo dalis. To paties CK 112 str. nuostata imperatyviai reglamentavo tvarkÄ , kad kai asmeninėje nuosavybėje atsiranda daugiau nei vienas gyvenamasis namas, jis turi bÅ«ti per vienerių metų laikotarpį parduodamas. Tai patvirtina, kad J. S. tuo laikotarpiu negalėjo turėti daugiau nei vieno gyvenamojo namo bei kad jis tikrai buvo pardavęs V. Å . tėvams gyvenamÄ jį namÄ , susidedantį iÅ¡ vieno kambario ir tvarto. PareiÅ¡kėjas S. I. nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 1961 iki 1973 m. nepertraukiamai ginčo patalpas valdė.

2. Teismas neteisingai įvertino VÄ® Registrų centro atstovo paaiÅ¡kinimus dėl nuosavybės fakto registravimo, kad norint įregistruoti nuosavybę V. Å . tėvams reikėjo pateikti inventorizavimo bylÄ ir pirkimo pardavimo sutartis. Pagal LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimo Nr. 297 8 str., pagrindiniais dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, buvo: vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir pažymėjimai; dokumentai, netiesioginiu bÅ«du patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus; techninio inventorizavimo dokumentai. Kadangi nebuvo raÅ¡ytinės sutarties, V. Å . tėvai registravo nuosavybę minėtų dokumentų pagrindu.

3. Teismas netyrė to fakto, kad ginčo namÄ I. I. 1961-03-25 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo pardavusi

J. S.. Pardavimo sutartimi konstatuota, kad gyvenamasis namas buvo iš vieno kambario ir tvarto su priestatu. S. I. savo nuosavybę grindė 1961-03-03 Kavarsko rajono teismo sprendimu. Todėl neaišku,

kaip jis galėjo nuosavybės teisę įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Be to, S. I. nėra pateikęs jokių dokumentų ar kitų įrodymų apie tai,

jog jis pastatus prižiūrėjo, juos remontavo, tvarkė ūkį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo S. I. praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ

ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantės skunde dėstomos aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka faktinių aplinkybių. Tai, kad gyvenamasis namas buvo laikinai naudotis perleistas A. ir S. D., įstatymiÅ¡kai nesudarė kliÅ«ties S. I. valdyti priklausantį turtÄ , nes jis nuo turto valdymo niekada neatsisakė. PraÅ¡ydama panaikinti teismo sprendimÄ apeliantė nurodė, kad jos tėvai neva įsigijo ginčo namÄ iÅ¡ J. S. pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau nei ji pati, nei jos atstovas byloje nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų. To paties kaimo gyventojai bei kurie pažinojo S. I. ir jo tėvus, paaiÅ¡kino, kad į ginčo namÄ A. ir S. D. buvo tik įleisti gyventi laikinai, sudegus jų sodybai. Apeliantė teigdama, kad nuosavybę jos tėvams sukÅ«rė įraÅ¡ai Å«kinėse knygose, prieÅ¡tarauja byloje pateiktoms Å«kinėms knygoms, iÅ¡ kurių įrašų matyti, kad D. Å¡eima gyvena

J. S. priklausančiuose namuose. Ir VĮ Registrų centras atstovas, ir byloje apklaustas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kurklių seniūnijos seniūnas taip pat patvirtino, kad esant tokiam įrašui jokia teisinė registracija į šiuos namus negalima, seniūnijos išduota pažyma, skirta Anykščių rajono notarų biurui, yra niekinė, nesukurianti jokių teisių. Seniūnas dar paaiškino, kad jeigu būtų tinkamai pildomi įrašai ūkinėse knygose, tokia pažyma apskritai negalėjo būti išduota.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 371

str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-482-786/2009 priėmė sprendimÄ , kuriuo nustatė faktÄ , jog S. I. nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. 90/48896, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76). Suinteresuotas asmuo V. Å . į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukta nebuvo, apie priimtÄ teismo sprendimÄ sužinojo 2009-07-08, kai priėmė palikimÄ po savo motinos A. D. mirties. Procesas civilinėje byloje atnaujintas teismo 2010-02-09 nutartimi CPK 366 str. 1 d. 2 ir 7 p. pagrindais (b.l.193-195, t-1). Teismas nutartyje dėl proceso atnaujinimo konstatavo, kad sprendime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo buvo pasisakyta dėl A. D., gyvenusios ginčo name, teisių ir pareigų. A. D. apklausta nebuvo. Nustatė, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta dėl A. D. teisių ir pareigų turi įtakos ir V. Å . teisėms, nes V. Å . po savo motinos A. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pateikė praÅ¡ymÄ palikimui priimti.

    Anykščių rajono apylinkės teismas 2009-05-19 sprendimu nustatęs faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , kuriame jis nurodė, kad šį turtÄ jis nepertraukiamai valdė nuo 1961 metų iki 1973 metų, t.y. daugiau nei 10 metų ir todėl yra sÄ Å¾iningas ir teisėtas minėtų pastatų valdytojas (b.l. 3, 4, t-1). Teismas sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo ir tvarkė namus. Niekas kitas Å¡ių pastatų neužvaldė (b.l.58, t-1). Atnaujinus procesÄ civilinėje byloje nustatyta ir Å¡alys neginčija, kad ginčo name nuo 1976 metų iki mirties gyveno suinteresuoto asmens V. Å . tėvai S.

D. ir A. D.. S. D. mirė (duomenys neskelbtini), A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.66, 75 ). Neginčijama šalių aplinkybė, kad kartu su tėvais nuo 1976 metų ginčo name gyveno ir St. D. ir A. D. dukra V. Š. ir kiti jų vaikai (

Utenos apskrities archyvo 2009-07- 16 raÅ¡tas Nr.4-1760 su priedais dėl S. D. Å«kinio kiemo, b.l.83-88, t-1). PareiÅ¡kėjas S. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčo namo valdymÄ

tęsė per S. ir A. D., namo valdymo neatsisakė. Pirmos instancijos teismas skundžiama 2010-07-01 nutartimi atmesdamas V. Å . praÅ¡ymÄ panaikinti 2009-05-19 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimÄ dėl S. I. nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo konstatavo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog J.

S. buvo pardavęs, o S. D. buvo iÅ¡ jo nupirkęs namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atnaujinus procesÄ civilinėje byloje suinteresuotas asmuo V. Å . pateikė teismui paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 1995-12-07, notarinio registro Nr.1-332, iÅ¡ kurio matyti, kad S. D., mirusio (duomenys neskelbtini) turtÄ paveldi jo žmona A. D.. PaveldimÄ turtÄ sudaro ginčo namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), priklausantys mirusiajam pagal Kurklių seniÅ«no pažymÄ Nr.334, iÅ¡duotÄ 1995-11-10 ir Ukmergės inventorizacijos biuro pažymÄ Nr.001475, iÅ¡d. 1995-11-02 (b.l.100, 103, 105 t-1). Paveldėjimo teisės liudijimas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas. Taip pat pateikė Anykščių rajono notarų biuro 2009-07-17 liudijimÄ , notarinio registro Nr. 2917, iÅ¡ kurio matyti, kad po 2009-06-14 A. D. mirties jos dukra V. Å . ir A. L. pateikė praÅ¡ymus palikimui  į ginčo turtÄ priimti (b.l.162, t-1).

 PareiÅ¡kėjas ginčo turto valdymo pradžiÄ nurodo 1961 metus. Tuo metu pareiÅ¡kėjas buvo 6 metų amžiaus, nes gimęs 1955 metais. IÅ¡ byloje esančios pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ginčo turtÄ ( namų valdÄ , susidedančiÄ iÅ¡ vieno aukÅ¡to gyvenamo medinio namo, turinčio vienÄ gyvenamÄ kambarį ir tvarto su priestatu, esančiÄ (duomenys neskelbtini)) I.

I. (pareiškėjo senelė), mirusi (duomenys neskelbtini), pardavė J. S. 1961-03-25 ( notarinio registro Nr.238, patvirtinta

Anykščių Valstybinės notarinės kontoros notarės Mališauskienės A.J. b.l.9,170). Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas nuo 1961 metų iki J. S. mirties ( (duomenys neskelbtini) , b.l. 10) gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) atvirai, nepertraukiamai valdyti ir negalėjo. Be to, byloje iš

liudytojos F. S. paaiškinimų nustatyta, kad J. S. nuo 1975 m. gyveno ne ginčo name, o name pirktame iš P. B., gyvenusio prie Kurklių žvyro karjero (b.l.30, t-2)

PareiÅ¡kėjas S. I. palikimo pagal 2000-04-10 J. S. testamentÄ (b.l.182) nėra priėmęs. Konkretus turtas,

kurį testatorius po savo mirties palieka S. I. testamente nenurodytas. Dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta faktinę aplinkybę, kad nuo 1976 metų ginčo name gyveno S. ir A. D. šeima. Atmestini, kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti pareiškėjo S. I. argumentai,

kad ginčo namo valdymÄ jis įgyvendino per name gyvenančius asmenis S. ir A. D.. Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo turtÄ

prižiÅ«rėjo, juo rÅ«pinosi kaip savu. Pirmos instancijos teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu nustatydamas faktÄ , jog S. I. nuosavybės

teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, kad J. S. buvo pardavęs, o S. D. buvo iÅ¡ jo nupirkęs namus, esančius (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Tačiau įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas tik įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); visÄ valdymo laikÄ daiktas turi bÅ«ti valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis).

Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas; daiktas valdomas nepertraukiamai; VisÄ valdymo laikÄ daiktas valdomas kaip savas, kai pareiÅ¡kėjas elgiasi kaip daikto savininkas ir suvokia, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK

178 str.). Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu nenustatinėjo visų nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygų visumos, netinkamai vertino įrodymus ir jų pagrindų padarė nepagrįstas iÅ¡vadas (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad ginčo turtÄ nuo 1961 metų iki Å¡iol valdė kaip savo teisėtai, sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai, atvirai daugiau kaip 10 metų (CPK 178 str.). Todėl pirmos instancijos teismo 2010-07-01 nutartis naikinama, priimamas naujas sprendimas (CPK 371 str.1 d.3 p.)

                PareiÅ¡kėja V. Å . už apeliacinį skundÄ sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio (t 2., b. l. 58). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,75 Lt (t. 2, b. l. 62). Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. IÅ¡laidos, susijusios su

procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš suinteresuoto asmens S. I. CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį, kuria atmestas V. Š. prašymas panaikinti 2009m. gegužės 19 d.

Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-482-786/2009 , panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :

S. I. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 90/48896, esančius (duomenys neskelbtini), atmesti.

Priteisti iš S. I., a. k. (duomenys

neskelbtini) 132 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt du litus) žyminio mokesčio V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai

bei 6,75 Lt (Å¡eÅ¡is litus ir 75 centus) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

      Â

Teisėjai                                                                           Â

Birutė Jonaitienė

                                                                                                Â

Laimantas Misiūnas

                                                                                                 Laimutė

Sankauskaitė

                                                                                       Â