2000c9b6-e4b9-45ce-805d-8b53880bb899 · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-312-493/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00733-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal D. B. atstovo advokato M. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko V.

L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. birželio 11 d. nutarimo. Teismas n u s t a t ė : 1. 2020 m. vasario 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. K. D. B. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu Nr. 20-ANR_P-12272-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad ji 2020 m. sausio 8 d., 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 23, vairuodama automobilį Volvo XC60, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pradėdama apvažiuoti stovinčias transporto priemones, nedavė kelio prieÅ¡ais atvažiuojančiam automobiliui Ford CMAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, vengdamas susidÅ«rimo, įvažiavo į krÅ«mus apsigadindamas automobilį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101 punktų reikalavimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2020 m. kovo 31 d. nutarimu už minėto nusižengimo padarymÄ D.

B. paskirta 11 Eur bauda.

2. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu D. B. įgalioto atstovo advokato M. V. skundas tenkintas iÅ¡ dalies: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2020 m. kovo 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20110540349 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena D. B. atžvilgiu nutrakta. Tuo pačiu nutarimu D. B. įgalioto atstovo advokato M. V. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestas. Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima neginčijamai konstatuoti, jog D. B. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir bÅ«tent jos veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis.

3. Nesutikdamas su skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas V. L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kuriuo bÅ«tų paliekamas galio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«no priimtas nutarimas arba administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 3.1.

Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas nurodo, kad D. B. nesilaikė KET 9 ir 101 punktų reikalavimų, o byloje esantys objektyvÅ«s ir neginčytini įrodymai patvirtina, kad ji padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Priimant nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje buvo vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios iÅ¡vados. 3.2.

Skunde taip pat nurodyta, kad apeliantė iš įvykio vietos nuvažiavo, kas rodo, kad ji nuo pat pradžių bandė išvengti administracinės atsakomybės. Jeigu kitas eismo įvykio dalyvis nebūtų įsidėmėjęs apeliantės automobilio valstybinio numerio, kiltų grėsmė, kad nusižengimas išvis nebūtų buvęs išaiškintas. Taip pat, pažeidėja nedalyvavo ir bylos nagrinėjime, kas rodo, kad bylos eiga ji nesidomėjo, nepasinaudojo savo teise teikti papildomus paaiškinimus.

Tiek foto nuotraukose, tiek eismo įvykio schemoje pagrįstai pažymėtos automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratų žymės, kurios atsirado jo vairuotojui sukant vairÄ deÅ¡iniau bei stabdant. Kaip matyti, automobilis apgadintas braukiamojo pobÅ«džio žymėmis, kurios atsirado nuvažiavus nuo kelio į Å¡alia esančius krÅ«mus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Politechnikos gatve leidžiamas dvipusis eismas, tačiau dėl važiuojamosios dalies ploto transporto priemonėms prasilenkti gali bÅ«ti sunku, todėl transporto priemonių vairuotojai turi bÅ«ti ypatingai atidÅ«s, atsargÅ«s ir pagarbÅ«s vykdydami bendrÄ sias eismo dalyvių pareigas.

Nagrinėjamu atveju, kitas eismo dalyvis, siekdamas išvengti eismo įvykio, pastebėjęs kliūtį, t. y. priešais atvažiuojantį automobilį, ne tik, kad sulėtino greitį, tačiau, siekdamas išvengti skaudžių pasekmių ir dar didesnio turto apgadinimo, nuvažiavo nuo kelio.

4. D. B. atstovas advokatas M. V. skundu apygardos teismui praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir nustatyti, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra proceso iÅ¡laidos ir jas priteisti D. B. naudai iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Taip pat, priteisti D. B. naudai bylinėjimo iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. 4.1. Skundo autorius nurodo, kad, remiantis ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba.

Nagrinėjamu atveju, D. B. prašė jos naudai priteisti 786,50 Eur patirtų bylinėjimo iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , atstovaujant jos interesus tiek Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tiek Kauno apylinkės teisme. Patirtos atstovavimo iÅ¡laidos Kauno apylinkės teismo turėjo bÅ«ti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl priteistinos iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl kurio pareigÅ«no neteisėtų veiksmų buvo pradėta administracinė teisena ir ji nutraukta konstatavus, kad administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėtas. 4.2.

Skunde pažymima, kad apeliantė, apskundusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«no veiksmus, patyrė kardinaliai didesnes neigiamas pasekmes nei bÅ«tų patyrusi, jei nebÅ«tų skundusi jos atžvilgiu suraÅ¡yto administracinių nusižengimų protokolo, t. y. suvokdama, kad valstybės įgalioto atstovo paskirta nuobauda yra neteisėta, nebÅ«tų ėmusi veiksmų jai ginčyti, o tai iÅ¡ esmės ne tik kad pažeidžia teisingumo principÄ bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismÄ , kuri yra numatyta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek tarptautiniuose teisės aktuose.

Tokios pozicijos laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT). IÅ¡ naujausios teismo praktikos analogiÅ¡koje byloje galima matyti, kad EŽTT pažymėjo, jog Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiÅ¡kai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises. EŽTT bylos Černius ir Rinkevičius prieÅ¡ LietuvÄ sprendime yra iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl to, kad administraciniai teismai nepriteisė pareiÅ¡kėjams žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį.

EŽTT Å¡ioje byloje sutiko su pareiÅ¡kėjai, jog jų kreipimosi į teismÄ tikslas buvo ne tiesiog sudalyvauti teismo procese, o pasiekti norimÄ rezultatÄ . Å iuo aspektu teismas atsižvelgė į pareiÅ¡kėjų teiginius, kad kreiptis į teismÄ , siekiant apginti savo teises, bÅ«tų beprasmiÅ¡ka, jei galų gale jie atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieÅ¡ bylinėjimÄ si. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nėra aiÅ¡kiai reglamentuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, jos yra atlyginamos remianti kitais teisiniais pagrindais. 4.3. 2020 m. liepos 21 d. apeliantės D.

B. atstovas advokatas M. V. Kauno apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . PraÅ¡yme nurodyta, kad, atsižvelgiant į naujausiÄ Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , suformuotÄ bylos „Černius ir Rinkevičius prieÅ¡ LietuvÄ â€œ sprendime, kylÄ pagrįstų abejonių dėl ANK 666 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl praÅ¡oma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ .

5. Atsiliepimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ D. B. atstovas advokatas M. V. praÅ¡o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ atmesti bei pripažinti proceso iÅ¡laidomis bylinėjimo iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus dokumentus, ir priteisti jas D. B. naudai.

6. Atsiliepimu į apeliantės D. B. atstovo advokato M. V. apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas V. L. praÅ¡o skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

7. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. ir D. B. atstovo advokato M. V. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo motyvų.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip jau minėta, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu D. B. įgalioto atstovo advokato M. V. skundas tenkintas iÅ¡ dalies ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį D. B. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , konstatavo, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių D.

B. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl administracinė teisena nutrauktina. Apeliaciniame skunde keliamas D. B. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už jai inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrįstumo klausimas. IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir palikti galioti institucijos priimta nutarimÄ arba administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui.

10. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ . Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

11. Apeliacinės instancijos teismas aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisenÄ D. B. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, iÅ¡samiai motyvavo, kodėl jie nepakankamai pagrindžia D.

B. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju institucija, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ ir priėmė nutarimÄ D. B. administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

12. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teisenÄ D. B. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių įvykio aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti ir byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti - apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, iÅ¡tyrė ir įvertino visus raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į tai, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus negali bÅ«ti grindžiama iÅ¡ esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis, kai jos (kaltės) jokie objektyvÅ«s įrodymai neginčijamai nepatvirtina.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D. B. dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, nurodė, kad ji įvykio dienÄ važiavo P. g. ties namu Nr. 23, kur stovėjo du lengvieji automobiliai ir vienas krovininis automobilis. Kadangi krovininis automobilis buvo iÅ¡sikišęs į keliÄ , ji, įsitikinus, kad kliūčių nėra, pradėjo kelkraÅ¡tyje stovinčius automobilius lenkti. PrieÅ¡ jÄ atvažiavo nukentėjusiojo automobilis, jis pasuko į Å¡onÄ ir sustojo. IÅ¡ įvykio vietos ji pasiÅ¡alino, nes nemanė, kad buvo įvykis, vizualiai nematė nukentėjusiojo automobilio apgadinimų.

Apylinkės teisme apklausiami liudytojai G. S., M. V., R. K. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, neginčijamai patvirtinančių D. B. kaltę padarius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . RaÅ¡ytinėje bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, patikimai patvirtinančių, kad 2020 m. sausio 8 d., 12.40 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 23, D. B. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pradėdama apvažiuoti stovinčias transporto priemones, neįsitikino dėl saugumo, nedavė kelio prieÅ¡ais atvažiuojančiam automobiliui, kuris, vengdamas susidÅ«rimo, įvažiavo į krÅ«mus apsigadindamas automobilį.

13. Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko nurodytos aplinkybės - tai, kad D. B. iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, nedalyvavo bylos nagrinėjime priimant nutarimÄ , o nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas nuvažiavus nuo kelio į Å¡alia esančius krÅ«mus - taip pat savaime neįrodo D. B. kaltės Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje.

14. ANK 417 straipsnio 7 dalyje, dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo D. B. buvo surašytas minimas administracinio nusižengimo protokolas, numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus, KET pažeidimus, taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog D. B. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 101 punkto reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiÅ¡kė tuo, jog ji nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pradėdama apvažiuoti stovinčias transporto priemones, neįsitikino dėl saugumo, nedavė kelio prieÅ¡ais atvažiuojančiam automobiliui. Visų pirma pastebėtina, jog iÅ¡ byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko dviejų eismo juostų kelyje, kurio vienoje kelio pusėje buvo sustoję trys lengvieji automobiliai ir vienas krovininis automobilis, kurio galinė dalis iÅ¡sikiÅ¡usi į keliÄ .

Nukentėjusiajam, važiuojančiam savo eismo juosta, dar gerokai prieÅ¡ privažiuojant Å¡alikelėje stovinčias transporto priemones, prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta atvažiuojantis D. B. automobilis yra gerai matomas. Tuo tarpu D. B. važiavo keliu, kuris lengvai krypo į kairę, todėl jos matomumas buvo blogesnis. A. A. privažiavus prie krovininio automobilio, D. B. jau buvo pradėjusi Å¡alikelėje stovinčių automobilių apvažiavimo manevrÄ ir judėjo ties antruoju Å¡alikelėje stovinčius automobiliu.

Be to, iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad D. B. ir A. A. vairuojamų automobilių greičiai yra akivaizdžiai skirtingi, t. y. D. B. juda gerokai lėčiau. Taigi, nors D. B. buvo inkriminuotas KET 101 punkto pažeidimas, kuriame numatyta, kad prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, byloje nustatytų aplinkybių visuma – kad vieta, kurioje stovi automobiliai yra su nežymiu posÅ«kiu į kairę, kad D.

B. jau buvo pradėjusi manevrÄ ir jį įpusėjusi, sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad D. B., prieÅ¡ pradėdama apvažiuoti Å¡alikelėje stovinčius automobilius, objektyviai galėjo nematyti atvažiuojančio A. A. automobilio, todėl Å¡io KET taisyklių pažeidimo padarymas jai inkriminuotas nepagrįstai.

15. Protokole ir institucijos nutarime taip pat nurodyta, kad D. B. savo veiksmais, t. y. nesilaikydama visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, padarė ir KET 9 punkto, inter alia numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, pažeidimÄ .

Apygardos teismas pažymi, jog KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobÅ«džio eismo dalyvio pareiga, kurios turėjo laikytis tiek D. B., tiek į nuo kelio nuvažiavęs A. A., o siekiant nustatyti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto pažeidimo kaltÄ asmenį, bÅ«tina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuriuo pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkrečiÄ KET specialiosios dalies normÄ , kuri buvo pažeista.

Nustačius, jog be KET 9 punkto pažeidimo, D. B. inkriminuotas KET 101 punkto pažeidimas padarytas nebuvo, nes prieÅ¡ apvažiuodama kliÅ«tį D. B. galėjo objektyviai nematyti nukentėjusiojo automobilio, administracinio nusižengimo protokole ir D. B. atžvilgiu priimtame nutarime nelieka nei vienos pažeidėjai inkriminuotos specialiosios normos, kuriÄ savo elgesiu bÅ«tų pažeidusi D. B..

16. Kita vertus, analizuojant administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime pateiktÄ D. B. pažeidimo esmę, matyti, jog jame nurodyta, kad dėl D. B. neva padaryto KET 9 ir 101 punktuose numatytų pažeidimų pasekoje kilo eismo įvykis, ir kitas automobilis, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, įvažiavo į krÅ«mus, apsigadindamas automobilį. Reikia pastebėti, jog nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimÄ (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 str. 2 d.).

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimÄ , asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymÄ . Tokiu bÅ«du, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimÄ klausimas apskritai nėra ir negali bÅ«ti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimÄ , kaip tai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis, nebenumato.

Å ioje administracinėje byloje yra sprendžiamas tik D. B. atsakomybės klausimas dėl KET 101 punkte įtvirtinto formalaus pažeidimo (prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams), tačiau nenustatinėjama, ar Å¡is, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimÄ â€“ tai nėra Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nėra abejonės, jog tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iÅ¡ jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , yra ginčas dėl Å¡ių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi bÅ«ti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios KET normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-500/2013). Remiantis išdėstytu, teismas nagrinėjamoje D. B. administracinio nusižengimo byloje plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir juos pagrindžiančių bylos duomenų, kuriais apeliaciniame skunde įrodinėjama lengvojo automobilio vairuotojos D.

B. kaltė dėl eismo įvykio kilimo.

17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį D. B. atžvilgiu nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę. Naikinti šį procesinį sprendimÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko V. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

18. Dėl asmens, kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta, D. B. atstovo advokato M. V. apeliacinio skundo motyvų.

19. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu D. B. įgalioto atstovo advokato M. V. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad tais atvejais, kai iÅ¡teisintasis ar kaltinamasis advokatÄ samdėsi pats, bylinėjimo iÅ¡laidos BPK numatyta tvarka nepriteisiamos. AukÅ¡tesnės instancijos teismas su tokiais apylinkės teismo motyvais sutinka.

20. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso iÅ¡laidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso iÅ¡laidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimÄ nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo iÅ¡laidos; kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis.

Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas.

21. Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

22. Remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡teisintojo turėtų iÅ¡laidų, patirtų pačiam savo nuožiÅ«ra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iÅ¡ nukentėjusiojo, nei iÅ¡ valstybės. Tokias iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pasikvietė gynėjÄ ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019).

23. Taigi, prieÅ¡ingai nei D. B. atstovo advokato cituojamame EŽTT sprendime susidariusioje situacijoje, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms atlyginimÄ â€“ įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo tvarka yra eksplicitiÅ¡kai reglamentuota ANK 666 straipsnyje. Tuo tarpu vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog iÅ¡teisintam asmeniui patirtos teismo iÅ¡laidos nepriteisiamos iÅ¡ kitos Å¡alies, nėra pagrindas konstatuoti esant skundžiamÄ nutarimÄ nepagrįstÄ ir neteisėtÄ .

Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiÅ¡kęs savo valiÄ dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo bÅ«ti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo iÅ¡laidos ir apylinkės teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai. Atitinkamai apeliantės D. B. atstovo advokato praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį teismÄ taip pat netenkinamas. Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka KonstitucijÄ , tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų bÅ«ti taikomas toje byloje, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai.

Nagrinėjamu atveju apeliantės skundÄ nagrinėjančiam aukÅ¡tesnės instancijos teismui abejonių dėl ANK 666 straipsnio atitikties Konstitucijai nekyla. Apeliantės atstovo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ iÅ¡ esmės yra susijęs su ANK 666 straipsnyje įtvirtinta bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tvarka, jos kritika ir subjektyviu jos vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantės ar jos atstovo netenkina įstatymo leidėjo numatytas bylinėjimo išlaidų paskirstymas, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Konstitucijai.

24. Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neįtvirtina teisės pažeidimu kaltinto ir vėliau iÅ¡teisinto asmens teisės į teismo procese patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakant į klausimÄ , ar asmeniui privalo bÅ«ti suteikiamas toks iÅ¡laidų atlyginimas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nacionalinę teisę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Masson ir Van Zon prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimų Nr. 15346/89, 15379/89) 49 par.; 2010 m. kovo 30 d. sprendimas Shimidzu ir Berllaque prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 648/06)).

25. Dėl anksčiau nurodytų argumentų, D. B. atstovo advokato M. V. praÅ¡ymas iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme taip pat netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. birželio 11 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko V. L. bei D. B. įgalioto atstovo advokato M. V. apeliacinių skundų netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis