20004e2d-00e4-4ab4-90c7-bd75d3798c42 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4262-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02802-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–14), praÅ¡ydamas priteisti: iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – LukiÅ¡kių TI-K), 17 480 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK), 3040 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 760 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 21 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. (laikotarpis su pertraukomis) buvo laikomas Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI, netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Kalinimo įstaigose laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad Kauno TI ir LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam laisvo ploto tekdavo apie 1,5 kv. m. Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo įrengtos spintos drabužiams, todėl asmeninius daiktus teko laikyti po lova.

PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo iÅ¡duodama nekokybiÅ¡ka patalynė, o minkÅ¡tajame inventoriuje gausu blakių. Kamerose nebuvo įrengtos atskiros vėdinimo sistemos, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo kameros bendros patalpos, nebuvo uždaras, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Atliekant gamtinius reikalus galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumÄ . Marijampolės AVPK duÅ¡u buvo leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę, nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo. PareiÅ¡kėjo teigimu, Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI kamerose buvo mažai natÅ«ralios Å¡viesos, oro temperatÅ«ra neatitiko teisės aktų reikalavimų, žiemos laikotarpiu buvo Å¡alta.

Kamerų bÅ«klė avarinė, patalpos nedezinfekuojamos, vėdinamos tik per langus. Akcentuoja, kad Kauno TI ir LukiÅ¡kių TI-K nėra skalbyklų. Kamerų Å¡varai palaikyti nebuvo iÅ¡duodamos higienos ir valymo priemonės. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsinio grybelio. Nurodo, kad pasivaikščioti buvo vedamas 1 val. per parÄ , nors pareiÅ¡kėjo teigimu, turėjo teisę į ne mažiau kaip 8 val. trukmės pasivaikščiojimÄ .

Akcentuoja, kad Marijampolės AVPK pareigÅ«nai elgėsi netinkamai ir atsisakė priimti jo praÅ¡ymus, teikdavo melagingÄ informacijÄ . Nurodo, kad bÅ«nant areÅ¡tinėje, artimieji negalėjo perduoti maisto produktų, jam buvo draudžiama apsipirkti, todėl pareiÅ¡kėjo teigimu, jam nusilpo imunitetas, nukrito svoris, jautė alkį. Pažymi, kad areÅ¡tinėje buvo tiekiamas nekokybiÅ¡kas maistas, dažnai tekdavo jį valgyti jau atÅ¡alusį. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo kalinamas pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Dėl tokių netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių atstovų. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 27–29). Atsakovės atstovas nurodo, kad Departamentas kontrolės funkcijÄ vykdo nagrinėdamas asmenų skundus dėl laikymo sÄ lygų ir ginčus dėl laisvės atėmimo vietų priimtų (atsisakytų priimti ar nepriimtų) sprendimų.

PareiÅ¡kėjas dėl jo laikymo sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais dėl jo skunde minimų aplinkybių į DepartamentÄ kreipęsis nebuvo. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Marijampolės AVPK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 38–48). Marijampolės AVPK areÅ¡tinės kamerose esantys sanitariniai mazgai yra ne tik atskirti pertvaromis, ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), bet ir, atsižvelgiant į areÅ¡tinės planus, įrengti kamerų kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims ar pareigÅ«nams pro kamerų duryse esančius langelius.

Kamerose sanitariniai mazgai yra tvarkingi. Kamerose veikia mechaninė oro Å¡alinimo sistema. Pažymi, kad Marijampolės AVPK pasivaikščiojimai yra organizuojami kiekvienÄ dienÄ , Å¡viesiu paros metu, esant tinkamoms oro sÄ lygoms, pagal policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininko sudarytÄ grafikÄ , suimtajam (sulaikytajam) sutikus pasivaikščioti. Pasivaikščiojimai organizuojami atskiromis kameromis. Nurodo, kad patalpose įrengtas natÅ«ralus ir dirbtinis vėdinimas, vėdinama per orlaides, vėdinimo kanalus, įrengtos oro padavimo ir oro iÅ¡traukimo ventiliacijos sistemos.

Atsakovės atstovas nurodo, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę areÅ¡tantams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. DuÅ¡ai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Duomenų apie tai, kad duÅ¡e nebuvo karÅ¡to vandens, neužfiksuota. PareiÅ¡kėjui visu areÅ¡tinėje buvimo laikotarpiu pagal žodinius praÅ¡ymus buvo iÅ¡duotos valymo priemonės. Marijampolės AVPK iÅ¡duodami čiužiniai yra iÅ¡ audinio nepralaidaus skysčiams ir iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti (dezinfekuoti) areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, kiekvienam apgyvendintam asmeniui iÅ¡duodami neužterÅ¡ti lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai.

Pabrėžia, kad pareiškėjas būdamas Marijampolės AVPK dėl minkštojo inventoriaus nesiskundė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Pageidavimų naudotis savo patalyne pareiškėjas nepateikė. Pažymi, kad pagal 2016–2018 metų graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašus, areštinėje graužikų nebuvo rasta. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas ir kiti asmenys, laikomi Marijampolės AVPK, maitinami pagal teisės aktų reikalavimus.

AreÅ¡tinių veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato areÅ¡tantams galimybės apsipirkti. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡duotos bÅ«tiniausios asmens higienos priemonės. Taip pat pažymi, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės AVPK buvo gautas ne vienas pareiÅ¡kėjo skundas (praÅ¡ymas), kuris buvo priimtas, užregistruotas ir iÅ¡nagrinėtas. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas Marijampolės AVPK buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl jo praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 154–170). Nurodo, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t. y.

Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Atsakovės atstovas nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Pažymi, kad T. K. į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti jam higienos priemonių nesikreipė.

Nurodo, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsakovės atstovas nurodo, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas pagal teisės aktų reikalavimus. Oro temperatūra kamerose atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjui pagal teisės aktų reikalavimus buvo užtikrinta teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti. LukiÅ¡kių TI-K mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Mano, kad T. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kauno TI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (2 t. b. l. 89–93). Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atitverti 2,1 m. aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos bei atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms.

Kamerose įrengti pilnai arba iÅ¡ dalies atidaromi langai, be to visose patalpose įrengta mechaninės ventiliacijos sistema. Kauno TI kamerų einamasis remontas atliekamas reguliariai, o asmenys laikomi kamerose taip pat privalo rÅ«pintis jų tvarka. Atsakovės atstovas pažymi, kad Kauno TI sÄ moningai nesiekė pažeminti pareiÅ¡kėjo orumo ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Kauno TI neturi duomenų, kad įstaigos ar pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo neteisėti, sukėlė kokių nors pasekmių fizinei ar psichinei sveikatai ar kitaip pakenkė pareiÅ¡kėjo savijautai, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K bei Kauno TI sÄ lygų nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. bei neteisėtų Departamento veiksmų. Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas <...>, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus <...>. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Kauno TI ir LukiÅ¡kių TI-K jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose jam tekdavo apie 1,5 kv. m laisvo judėjimo ploto.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (1 t., b. l. 154–156, 2 t., b. l. 53–54) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose:

Nr. 104, 105, 110, 112, 112A 118, 119, 120, 124, 133, 138, 153, 159, 165, 167, 174, 196, 198, 272, 286, 287, 295, 307, 327, 330, 343, 350, 372. PareiÅ¡kėjas 2016 m. gruodžio 7 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112 (plotas 7,28 kv.

m) ir joje tÄ dienÄ buvo laikomas vienas; 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienomis buvo kameroje Nr. 327 (plotas 7,65 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2016 m. gruodžio 11 d. Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo vienas; 2016 m. gruodžio 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 330 (plotas 7,52 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2016 m. gruodžio 13 – 14 dienomis kameroje Nr. 330 buvo du asmenys, o 2016 m. gruodžio 15 d. 1 asmuo kameroje, nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 330 buvo 2 asmenys; 2017 m. sausio 5 d. iÅ¡vyko į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę; 2017 m. birželio 19 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120 (plotas 7,38 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas; 2017 m. birželio 20 – 27 dienomis buvo kameroje Nr. 343 (plotas 8,08 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. birželio 28 d. iÅ¡vyko į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę; 2017 m. liepos 3 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas 7,38 kv. m), kameroje tÄ dienÄ buvo vienas; 2017 m. liepos 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 138 (plotas 7,44 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. liepos 5 – 19 dienomis buvo kameroje Nr. 138, joje buvo 2 asmenys; 2017 m. liepos 20 d.

– 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo kameroje Nr. 133 (plotas 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡vyko į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę; 2017 m. rugpjūčio 14 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110 (plotas 7,48 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 15 d. kameroje Nr. 110 buvo 2 asmenys; 2017 m. rugpjūčio 16 – 18 dienomis buvo kameroje Nr. 153 (plotas 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 167 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 20 d.

– 2017 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 167 buvo 2 asmenys; 2017 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡vyko į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę; 2017 m. rugsėjo 7 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104 (plotas 7,38 kv. m), joje buvo laikomas vienas, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 165 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. rugsėjo 8 – 20 dienomis kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys; 2017 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡vyko į Kauno TI; 2017 m. rugsėjo 26 d. grįžo į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105 (plotas 7,38 kv. m), joje buvo vienas; 2017 m. rugsėjo 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 159 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. rugsėjo 28 d.

– 2018 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 159 buvo 2 asmenys; 2017 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 307 (plotas 8,22 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 10 – 11 dienomis kameroje Nr. 307 buvo 2 asmenys, o 2017 m. spalio 12 d. 1 asmuo; 2017 m. spalio 13 – 17 dienomis kameroje Nr. 307 buvo vėl 2 asmenys; 2017 m. spalio 18 d. iÅ¡vyko į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios grįžo 2017 m. spalio 23 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112A (plotas 6,34 kv. m), joje tÄ dienÄ buvo vienas; 2017 m. spalio 24 – 25 dienomis buvo kameroje Nr. 372 (plotas 7,23 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 26 – 27 dienomis buvo kameroje Nr. 286 (plotas 7,60 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 28 – 30 dienomis buvo kameroje Nr. 286 vienas; 2017 m. spalio 31 d.

– 2017 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 286 buvo 2 asmenys; 2017 m. lapkričio 6 d. iÅ¡vyko į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios grįžo 2017 m. gruodžio 18 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110 (plotas 7,48 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 19 d. buvo kameroje Nr. 350 (plotas 8,09 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 350 buvo 2 asmenys; 2017 m. gruodžio 21 d. buvo kameroje Nr. 287 (plotas 7,70 kv. m.; 1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 22 d. – 2018 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 287 buvo 2 asmenys; 2018 m. sausio 10 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 196 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 11 d. iÅ¡vyko į Kauno TI, grįžo į LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. sausio 12 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 13 – 14 dienomis kameroje Nr. 118 buvo 2 asmenys; 2018 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 174 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 174 buvo 2 asmenys, o 2018 m. sausio 17 d. 1 asmuo; 2018 m. sausio 18 d.

– 2018 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 174 buvo 2 asmenys; 2018 m. vasario 19 d. iÅ¡vyko į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios grįžo 2018 m. vasario 23 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124 (plotas 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 272 (plotas 7,75 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 24 – 25 dienomis kameroje Nr. 272 buvo 2 asmenys; 2018 m. vasario 26 – 27 dienomis buvo kameroje Nr. 295 (plotas 7,95 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2018 m. vasario 28 d. iÅ¡vyko į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę, iÅ¡ kuriose grįžo 2018 m. kovo 2 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119 (plotas 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 119 buvo 2 asmenys, o 2018 m. kovo 4 d. 1 asmuo; 2018 m. kovo 5 – 13 dienomis buvo kameroje Nr. 198 (plotas 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 14 d. iÅ¡vyko į Marijampolės APVK areÅ¡tinę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 14 d., iš viso 228 paras. Iš nurodytų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo vienas, arba kartu su dar vienu asmeniu. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas visas 228 paras buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiškėjui kamerose tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 8,22 kv. m).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Kauno TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 11-3828 „Apie T. K. laikymo Kauno TI sÄ lygas“ (2 t., b. l. 89, 129) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo Kauno TI laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose:

Nr. 243, 345, 167. Pareiškėjas 2017 m. sausio 5 – 9 dienomis buvo Kauno TI kameroje Nr. 243 (plotas 15,31 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017 m. rugsėjo 21 – 26 dienomis buvo kameroje Nr. 345 (plotas 14,15 kv. m; 3 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 11 – 12 dienomis buvo kameroje Nr. 167 (plotas 16,02 kv. m; 3 asmenys kameroje). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas 13 parų. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, pareiÅ¡kėjas visas 13 parų buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo nuo 4,72 kv. m iki 7,6 kv. m). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Kauno TI veiksmus, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Kauno TI buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jam Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, todėl teismas dėl jo ir nepasisakys. Dėl privatumo neužtikrinimo ir netinkamo pareigÅ«nų elgesio PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes atliekant gamtinius reikalus galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų.

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies taip, kad bÅ«tų užtikrintas kaliniams minimalus privatumas. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jei suimtasis kameroje laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida) yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr.; EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)) (žr.

LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡imo „Dėl T. K. skundo“ (2 t., b. l. 45–50) matyti, jog tam tikrose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau kamerose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo kabinų nebuvo. Nurodoma, kad kamerose (kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas) įrengti sanitarinio mazgo kabinÄ nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Kaip jau nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas 228 paras, iÅ¡ jų 35 paras kamerose buvo vienas. Su kitais asmenimis pareiÅ¡kėjas kalėjo 193 paras. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui 193 paras, nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K 193 paras pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį sÄ lygomis. Pažymėtina, jog teismo nuomone, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, užuolaidų įrengimas ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas sanitarinių mazgų įrengimas.

Kauno TI atsiliepime nurodė, jog kamerose sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis. Sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai atskirti nuo likusio kameros ploto neturi techninių ir finansinių galimybių, nes tokie pakeitimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais (2 t., b. l. 91). Kaip jau nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo kalinamas 13 parų ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ kamerose buvo ne vienas. Atsižvelgdamas į byloje nurodytas aplinkybes ir teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui 13 parų nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad Kauno TI 13 parų pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Marijampolės AVPK atsiliepime bei Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos Jurgitos Sinkevičienės 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl suimtojo T. K. laikymo areÅ¡tinėje“ (1 t., b. l. 41, 52) nurodoma, kad sanitarinis mazgas areÅ¡tinėje atitvertas ne tik pertvaromis, tačiau ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), sanitariniai mazgai įrengti kameros kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims ar pareigÅ«nams pro kamerų duryse esančius langelius.

IÅ¡ byloje esančio Marijampolės AVPK atsiliepimo ir Marijampolės AVPK 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymos „Apie T. K. laikymÄ areÅ¡tinėse“, matyti, jog pareiÅ¡kėjas Marijampolės AVPK buvo kalinamas laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. (1 t., b. l. 40, 49). Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad toks sanitarinio mazgo įrengimas Marijampolės AVPK užtikrino pareiÅ¡kėjo privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Marijampolės AVPK kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių galimai netinkamo pareigūnų elgesio atvejų nei vienoje kalinimo įstaigoje jam atliekant gamtinius reikalus, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Marijampolės AVPK pareigÅ«nai elgėsi netinkamai ir atsisakė priimti jo praÅ¡ymus, teikdavo melagingÄ informacijÄ . Byloje esančiame Marijampolės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos Jurgitos SinkevičiÅ«tės 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl suimtojo T. K. laikymo areÅ¡tinėje“ nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant areÅ¡tinėje į jo pateiktus skundus dėl laikymo sÄ lygų buvo pateikti atsakymai, o policijos kompetencijai nepriskirti praÅ¡ymai ir skundai persiųsti juos nagrinėjančioms institucijoms (1 t., b. l. 52).

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. spalio 18 d., keturis 2017 m. spalio 23 d., 2017 m. spalio 30 d. Marijampolės AVPK gautus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus ir skundus bei atsakymus į juos (1t., b. l. 54–66). PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje neginčija nei vieno Marijampolės AVPK atsakymo. Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kada, koks pareigÅ«nas elgėsi netinkamai ir nepriėmė jo praÅ¡ymo, kokia jų pateikta informacija buvo melaginga. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginys dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio Marijampolės AVPK, laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ventiliacijos ir grotų PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K, Kauno TI ir Marijampolės AVPK kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos, todėl kamerose tvyrojo nemalonus sanitarinio mazgo kvapas. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose prieÅ¡ langus maždaug 1 m atstumu įrengtos grotos, todėl negalimas vėdinimas per langus. Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai vėdinimui pritaikyti (1 t., b. l. 160).

Pabrėžia, kad kamerose esantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarkos savo kameras, neturi problemų dėl jose atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl T. K.“ nurodo, kad kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (2 t., b. l. 45–50). Kauno TI nurodo, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (2 t., b. l. 91).

Marijampolės AVPK nurodo, jog areÅ¡tinės kamerose yra natÅ«ralus ir dirbtinis vėdinimas, vėdinama per orlaides, vėdinimo kanalus, taip pat įrengtos oro padavimo ir iÅ¡traukimo ventiliacijos sistemos (1 t., b. l. 42). Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015).

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 13 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, išskyrus ūkio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose.

Gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. TIÄ®ET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIÄ®ET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad langai kamerose, kuriose jis kalėjo buvo netinkami vėdinimui.

PrieÅ¡ingai, jo skunde nurodoma, kad Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI kameros vėdinamos per langus. Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjo skundo teiginiuose vyrauja prieÅ¡taravimai, nes vienur jis nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos per langus, kitur, kad prieÅ¡ langus yra įrengtos grotos, todėl negalimas vėdinimas per langus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas vadovausis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis apie kamerų vėdinimÄ . Atsižvelgdamas į byloje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos, todėl jose vyravo nemalonus kvapas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovų pažeidimų, nes pareiÅ¡kėjas neįrodė jų neteisėtų veiksmų Å¡iuo pagrindu.

Kamerų vėdinimas buvo užtikrintas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Dėl duÅ¡o ir karÅ¡o vandens PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Marijampolės AVPK duÅ¡u buvo leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę, nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjui pasinaudoti duÅ¡u ir karÅ¡tu vandeniu buvo sudarytos galimybės pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. KarÅ¡tas vanduo Marijampolės AVPK duÅ¡uose tiekiamas nuolat. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jam buvo sudarytos galimybės kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kokiu laikotarpiu nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo duÅ¡uose. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje buvo: 2016 m. gruodžio 2 – 7 dienomis, 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. birželio 12 – 19 dienomis, 2017 m. birželio 28 – liepos 3 dienomis, 2017 m. rugpjūčio 9 – 14 dienomis, 2017 m. rugsėjo 6 – 7 dienomis, 2017 m. spalio 18 – 23 dienomis, 2017 m. lapkričio 7 – 10 dienomis, 2017 m. gruodžio 15 – 18 dienomis, 2018 m. vasario 20 – 23 dienomis, 2018 m. vasario 28 d.

– 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. kovo 14 d. (1 t., b. l. 40). IÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir NVSC Marijampolės departamentas) 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-527 (23.14.3.4.12) bei 2017 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-420 (16.3.187.4.12), matyti, jog karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas į duÅ¡o patalpas, duÅ¡ai techniÅ¡kai tvarkingi (1 t., b. l. 92–93, 98–99). Akcentuotina, jog NVSC Marijampolės departamentas 2017 m. gruodžio 5 d. atliko operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Marijampolės AVPK areÅ¡tinės kamerose, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 26 d. skundÄ (1 t., b. l. 137).

Akcentuotina, kad kreipimosi į įstaigos administracijÄ ar atitinkamas institucijas (pvz., Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos) aspektas yra svarbus tuo, kad jos sužinojusios apie tam tikrų reikalavimų, Å¡iuo atveju higienos normų galimÄ nesilaikymÄ , gali imtis veiksmų, kad tai bÅ«tų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus nusiskundimus kreipėsi į NVSC Marijampolės departamentÄ dėl informacijos pateikimo.

Akcentuotina, jog NVSC Marijampolės departamentas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. buvo gavęs du pareiÅ¡kėjo skundus, kurių atžvilgiu atlikti operatyvieji patikrinimai ir nenustatyta jokių HN 134:2015 pažeidimų (1 t., b. l. 134–135). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas T. K. skunde nenurodo, kad dar kitu konkrečiu ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės AVPK administracijÄ ar NVSC Marijampolės departamentÄ dėl netiekiamo karÅ¡to vandens duÅ¡uose. Teismo nuomone, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės AVPK užtikrino pareiÅ¡kėjui galimybę pasinaudoti duÅ¡u teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl prausimosi po duÅ¡u, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad duÅ¡uose nebuvo karÅ¡to vandens, laikytinas neįrodyta aplinkybe, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog pasivaikščioti gryname ore Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI suteikiama kasdien po 1 val., o jo manymu, turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore 1 val. per dienÄ . Kauno TI nepateikė informacijos dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo nusiskundimo. Akcentuotina, jog iÅ¡ byloje esančio Marijampolės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos Jurgitos SinkevičiÅ«tės 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl suimtojo T. K. laikymo areÅ¡tinėje“, matyti, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės AVPK buvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti, tačiau 2016 m. gruodžio 4, 7 d., 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. gruodžio 17 d. bei 2018 m. kovo 1 d. atsisakė eiti pasivaikščioti (1 t., b. l. 52–53).

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 Antrosios bendrosios ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) [CPT/Inf (92)3] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Taigi minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose (t. y. už kameros ribų ir Å¡is laikas apima įvairiÄ veiklÄ kalinimo metu, pvz., darbÄ , sportÄ , Å¡vietimÄ ir pan.), o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Taip pat pažymėtina, kad Ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 48 punkte nurodoma, jog reikalavimas, kad kalinamiems asmenims bÅ«tų leidžiama kiekvienÄ dienÄ mažiausiai vienÄ valandÄ mankÅ¡tintis lauke, yra pripažįstamas pakankamu.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neįvardijo jokių imperatyvaus (privalomo) pobÅ«džio teisės aktų, kurie jam suteiktų teisę į ilgesnį nei 1 valandos pasivaikščiojimo laikÄ , taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kuriuose toks pasivaikščiojimo laikas bÅ«tų buvęs pripažintas nesuderinamu su Konvencijos 3 straipsniu. Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI jam buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore 1 val. kasdien, tačiau mano, kad pasivaikščiojimo laikas turi bÅ«ti ilgesnis.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisės dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nebuvo pažeistos, todėl jo teiginys, kad teisė pasivaikščioti lauke jam nebuvo tinkamai užtikrinta minėtose kalinimo įstaigose dėl laiko trukmės, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl spintos drabužiams susidėti PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo įrengtos spintos drabužiams susidėti, todėl asmeninius daiktus teko laikyti po lova.

Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo, kad teisės aktai nenumato drabužių spintų įrengimo areštinės kamerose. Lukiškių TI-K ir Kauno TI atsiliepimuose nepateikia informacijos dėl šio pareiškėjo nusiskundimo. TIĮET 14.6 – 14.9 papunkčiuose nustatyta, kad kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.

Å iame teikės akte nenurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti spinta drabužiams susidėti. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad galiojantys teisės aktai nenumato prievolės kamerose įrengti drabužių spintas, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad minėtose kalinimo įstaigose nebuvo spintų drabužiams susidėti, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl skalbyklų PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI nėra skalbyklų, tačiau Lietuvos higienos normos HN 76:1999 ir HN 76:2010 reikalauja, kad tardymo izoliatoriuose bÅ«tų įrengtos skalbyklos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, skalbiant drabužius rankomis ir juos džiovinant kamerose, iÅ¡Å¡aukiami higienos normų reikalavimų pažeidimai – drėgmė, pelėsis. Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi.

Taip pat sudaryta galimybė pasinaudoti virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, galiojantys teisės aktai nenurodo, kad gyvenamosiose kamerose bÅ«tų įrengtos drabužių džiovyklos arba įstaigoje bÅ«tų įrengta drabužių džiovinimo patalpa. Kauno TI nepateikė į bylÄ duomenų dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo nusiskundimo, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (toliau – ir NVSC Kauno departamentas) 2017 m. birželio 20 d. (2 t., b. l. 109–110) ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. (2 t., b. l. 113–114) ginčui aktualių patikrinimo aktų matyti, kad Kauno TI suteikiama galimybė įstaigoje laikomiems asmenims pasinaudoti skalbimo paslauga.

Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas remiasi negaliojančiais teisės aktais, nes HN 76:1999 negalioja nuo 2010 m. balandžio 11 d., o HN 76:2010 negalioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Å iuo metu galiojančiame HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 1d.) 107 punktu, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K asmeniniai suimtųjų ir nuteistųjų skalbiniai į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as).

Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga užpildo praÅ¡ymÄ . Minėti asmenys, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ .

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad galiojantys teisės aktai įpareigoja kalinimo įstaigas sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, tačiau neįpareigoja įrengti skalbyklas, kuriose suimtieji ir nuteistieji galėtų kada nori skalbti savo visus asmeninius drabužius. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gaudavo iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius jau sausus.

Taip pat turėjo galimybę pasinaudoti virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl skalbyklų nebuvimo LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl maisto kokybės PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog Marijampolės AVPK buvo tiekiamas nekokybiÅ¡kas maistas, dažnai tekdavo valgyti jau atvėsusį maistÄ . Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės AVPK areÅ¡tinė buvo sudariusi maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Niklita“ dėl areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų (1 t., b. l. 114–123).

Akcentuoja, kad už teikiamų paslaugų kokybės atitikimÄ Lietuvos Respublikos teisės aktams atsakomybė buvo nustatyta UAB „Niklita“. Nurodo, kad Marijampolės AVPK esantys asmenys maitinami tris kartus per dienÄ pagal patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Skiriami maisto produktai tikrinami, maisto temperatÅ«ra matuojama skaitmeniniu Lietuvos metrologijos inspekcijos patikrintu termometru su smeige. Atsakovės atstovas nurodo, kad neturi duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų dėl maisto kokybės, įskaitant ir karÅ¡to maisto pristatymo.

Policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 20 d.) 5 punkte nustatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ , – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, valgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, valgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, valgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės AVPK suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Minėti asmenys maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas tam tikras specialus maitinimas. Taip pat nėra duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl nekokybiÅ¡ko maisto tiekimo pagrįstas subjektyvia nuomone, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jam maitinimas Marijampolės AVPK buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Dėl maisto produktų perdavimo ir galimybės apsipirkti PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kai buvo Marijampolės AVPK, artimieji negalėjo perduoti maisto produktų, jam buvo draudžiama apsipirkti, todėl nusilpo imunitetas.

IÅ¡ byloje esančio Marijampolės AVPK 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ į pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 18 d. skundÄ , matyti, kad Marijampolės AVPK vidaus tvarkos apraÅ¡as numato, kad areÅ¡tantams galima su savimi turėti tik maisto produktus ir higienos reikmenis, įsigytus ir atsivežtus iÅ¡ tardymo izoliatorių (1 t., b. l. 61). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad areÅ¡tinių veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato areÅ¡tantams galimybės apsipirkti.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 18 punkte nustatyta, kad areštantams gali būti perduodami daiktai ir reikmenys, įvardyti TIVTT, 15 priede, išskyrus šiame priede įvardytus maisto produktus. Areštantams galima su savimi turėti tik maisto produktų, įsigytų ir atsivežtų iš tardymo izoliatorių.

Elektros prietaisų ir kitų Å¡iame priede nurodytų daiktų ir reikmenų, kurie nėra įvardyti Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, perdavimui Å¡iame straipsnyje nustatytas perdavimų periodiÅ¡kumas netaikomas. TIVTT 15 priede nurodytas suimtiesiems leidžiamų tardymo izoliatoriuose įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182 „Dėl areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” patvirtintų AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 108 punkte nustatyta, kad siuntiniu gali bÅ«ti perduoti Å¡ie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, paÅ¡to ženklai ir raÅ¡ymo popierius.

Apibendrindamas byloje iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui artimieji negalėjo perduoti maisto produktus, nes teisės aktai nenumato tokios galimybės. Kaip jau anksčiau nustatyta, pareiÅ¡kėjas Marijampolės AVPK buvo maitinamas tris kartus per dienÄ pagal patvirtintas fiziologinės mitybos normas. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo nei kuriais metais, nei maždaug kokiu laikotarpiu jam buvo nusilpęs imunitetas ir kuo tai pasireiÅ¡kė. IÅ¡ byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas dažnai buvo konvojuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Marijampolės AVPK ir atvirkščiai.

PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę įsigyti maisto produktus LukiÅ¡kių TI-K esančioje parduotuvėje ir juos atsivežti į Marijampolės AVPK. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl to, kad artimieji negalėjo jam perduoti maisto produktus ir jis negalėjo apsipirkti, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl neiÅ¡duotų valymo ir higienos priemonių PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad jam nebuvo iÅ¡duodamos valymo, higienos priemonės Marijampolės AVPK, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI.

Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus.

Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukcijÄ aprÅ«pina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai iÅ¡duodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti jam higienos priemonių nesikreipė. Taip pat akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas gaudavo pinigines perlaidas į savo asmeninę sÄ skaitÄ , todėl higienos priemones galėjo nusipirkti LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje. Kauno TI atsiliepime nurodo, kad tvarka kamerose turi rÅ«pintis patys suimtieji ir nuteistieji, esantys kameroje.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259 patvirtintų Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių 5.5 papunktyje nustatyta, kad suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji Kauno TI privalo laikytis Å¡varos ir tvarkos savo gyvenamosiose vietose. Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo, kad pagal areÅ¡tanto žodinį praÅ¡ymÄ aprÅ«pina jį valymo priemonėmis. Valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) suteikiami kamerų valymui dienotvarkėje numatytu laiku.

Pareiškėjui visu Marijampolės AVPK buvimo laikotarpiu pagal žodinius prašymus buvo išduotos valymo priemonės. Taip pat nurodo, kad pareiškėjui buvo išduotos būtiniausios higienos priemonės. HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

ApraÅ¡o 4 punkte nurodoma, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant ApraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte nurodoma, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. ApraÅ¡o 13 punkte nurodoma, jog laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ (t. y. 19 Eur).

Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Pagal minėtų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 60 punktÄ , areÅ¡tantai jų praÅ¡ymu turi bÅ«ti aprÅ«pinti bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi, dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, moterys – higieniniais įklotais. Å ių taisyklių 67 punkte nustatyta, kad areÅ¡tantai privalo laikytis asmens higienos, kamerose palaikyti tvarkÄ ir Å¡varÄ . Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kokios valymo priemonės ir kurioje kalinimo įstaigoje bei kokiu laikotarpiu, jam nebuvo iÅ¡duotos, o tik abstrakčiai konstatuoja faktÄ .

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovių atstovų pateiktais duomenimis apie valymo priemonių iÅ¡davimÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems bei Å¡varos kamerose palaikymÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginys dėl valymo priemonių neiÅ¡davimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu jis neturėjo finansinių ar kitokių galimybių įsigyti reikiamų higienos priemonių LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å¡ių kalinimo įstaigų administracijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti higienos priemones. ApraÅ¡e yra įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant iÅ¡duodamos arba neiÅ¡duodamos higienos priemonės. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, tai patvirtina byloje esantis PraÅ¡ymų pirkti bÅ«tiniausias prekes registravimo žurnalo iÅ¡raÅ¡as (2724-17 T. K.) (2 t., b. l. 2–3), todėl jis neatitiko ApraÅ¡o 5 ir 13 punktuose įtvirtintų sÄ lygų, nemokamoms higienos priemonėms gauti.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizuoja, kada ir kokios higienos priemonės Marijampolės AVPK jam nebuvo iÅ¡duotos, o tik abstrakčiai konstatuoja faktÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 22 d. skundo Marijampolės AVPK areÅ¡tinei, matyti, jog jis nurodo, kad 2017 m. spalio 18 d. atvykus į Marijampolės AVPK jam buvo iÅ¡duotas muilas ir tualetinis popierius (1 t., b. l. 60). Tas pats nurodyta ir Marijampolės AVPK 2017 m. lapkričio 6 d. atsakyme „Dėl informacijos pateikimo“ į pareiÅ¡kėjo skundÄ (1 t., b. l. 61–62).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas Å¡io atsakymo neginčija. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog neturi pagrindo nesivadovauti byloje esančiais duomenimis apie higienos priemonių iÅ¡davimÄ minėtose kalinimo įstaigose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl minkÅ¡tojo inventoriaus PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI buvo iÅ¡duodama nekokybiÅ¡ka patalynė, nuo kurios kyla alergija, minkÅ¡tas inventorius nedezinfekuojamas.

Kauno TI atsiliepime pažymi, kad asmuo, pastebėjęs kameros ar inventoriaus trÅ«kumus, apie pažeidimus turi informuoti įstaigos pareigÅ«nus. Kauno TI neturi duomenų, o ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl Å¡ių nusiskundimų. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad visiems į LukiÅ¡kių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie yra dezinfekuojami. Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo, jog į Marijampolės AVPK areÅ¡tinę patekę asmenys aprÅ«pinami tinkamu minkÅ¡tuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), atitinkančiu HN 134:2015 reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas bÅ«damas Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje skundų dėl minkÅ¡tojo inventoriaus neteikė, taip pat praÅ¡ymų naudotis savo patalyne. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Nuteistųjų ir suimtųjų buitinį aprÅ«pinimÄ iki 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija), vadovaujantis kuria, nuteistajam vyrui turėjo būti išduodama 1 antklodė, 1 pagalvė, 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiomis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija), laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodama 1 antklodė, 1 čiužinys, 1 pagalvė, 2 patalynės komplektai, 2 rankšluosčiai.

HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

IÅ¡ byloje esančių NVSC Marijampolės departamento 2017 m. gruodžio 5 ir 18 d. patikrinimo aktų Nr. PA.4-420 (16.3.187.4.12), Nr. PA.4-476 (16.3.187.4.12), matyti, jog Marijampolės AVPK iÅ¡duodami čiužiniai yra iÅ¡ audinio nepralaidaus skysčiams ir iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti (dezinfekuoti), kiekvienam apgyvendintam asmeniui iÅ¡duodami neužterÅ¡ti lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai. MinkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (1 t., b. l. 98–101). Pažymėtina, jog jau anksčiau nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius tardymo izoliatoriuose, todėl pakartotinai apie tai teismas nepasisakys.

Akcentuotina, jog iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės matyti, jog T. K. Lukiškių TI-K naudojosi savo asmenine patalyne, rankšluosčiais ir indais, tai patvirtinta jo parašu (2 t., b. l.

1) Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizuoja, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne ar minkÅ¡tuoju inventoriumi, nenurodo, kad bÅ«tų kreipęsis dėl Å¡ių aplinkybių su skundais ar praÅ¡ymais į atsakovės atstovus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam nuo iÅ¡duodamos patalynės kilo alergija. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovų ir kitų institucijų pateiktais duomenimis, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI–K, Kauno TI ir Marijampolės AVPK, aprÅ«pindami pareiÅ¡kėjÄ patalyne ir minkÅ¡tuoju inventoriumi, nepažeidė galiojančių teisės aktų nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad minėtose įstaigose buvo iÅ¡duodama nekokybiÅ¡ka patalynė yra subjektyvi nuomonė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bendros kamerų bÅ«klės Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Marijampolės AVPK natÅ«rali Å¡viesa į kamerÄ nepateko, nes ji buvo rÅ«syje, temperatÅ«ra neatitiko higienos normų reikalavimų, nes žiemos laikotarpiu buvo Å¡alta. Kamerų bÅ«klė avarinė, jos nedezinfekuojamos, gausu parazitų.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjo nusiskundimai pagrįsti jo subjektyvia nuomone, abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais. Marijampolės AVPK areštinės kameros atitinka higienos normų reikalavimus. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo: 2016 m. gruodžio 2 – 7 dienomis kameroje Nr. 5, 2017 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 8, 2017 m. birželio 12 – 19 dienomis kameroje Nr. 7, 2017 m. birželio 28 – liepos 3 dienomis kameroje Nr. 5, 2017 m. rugpjūčio 9 – 14 dienomis kameroje Nr. 2, 2017 m. rugsėjo 6 – 7 dienomis kameroje Nr. 3, 2017 m. spalio 18 – 23 dienomis kameroje Nr. 1, 2017 m. lapkričio 7 – 10 dienomis kamerose Nr. 6 (tik 2017 m. lapkričio 7 d. nuo 11.57 val. iki 13.38 val.) ir Nr. 1, 2017 m. gruodžio 15 – 18 dienomis kameroje Nr. 1, 2018 m. vasario 20 – 23 dienomis kameroje Nr. 1, 2018 m. vasario 28 d.

– 2018 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 1, 2018 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 1 (1 t., b. l. 40). Taigi pareiÅ¡kėjas Marijampolės AVPK ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose Nr. 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8. Marijampolės AVPK pareiÅ¡kėjas žiema buvo laikomas viso 16 parų (2016 m. gruodžio 2 – 7 dienomis, 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. gruodžio 15 – 18 dienomis, 2018 m. vasario 20 – 23, 28 dienomis). IÅ¡ į bylÄ pateiktų NVSC Marijampolės departamento patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi aktai susiję su pareiÅ¡kėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualÅ«s nagrinėjam ginčui.

Iš byloje esančio NVSC Marijampolės Departamento 2016 m. spalio 18 d. patikrinimo akto, matyti, kad buvo tikrintos gyvenamosios patalpos Nr. 1, 4, 5 ir 8 (pareiškėjas buvo kameroje Nr. 5 nepraėjus dviem mėnesiams po patikrinimo) (1 t., b. l. 88–91). Kontrolės metu specialistas atliko dirbtinės apšvietos ir oro temperatūros bei drėgmės matavimus. Kameroje Nr. 1 atliekamas remontas. Kameroje Nr. 5 vizualiai matomų pelėsių nerasta. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nebuvo pastebėta.

Iš byloje esančio NVSC Marijampolės Departamento 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto, matyti, kad kontrolės metu areštinėje nariuotakojų, graužikų ir kitų parazitų nenustatyta (1 t., b. l. 92–93). Įstaigoje yra įrengta dezinfekavimo patalpa. Čiužiniai, pagalvės ir antklodės su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėmis audinio ar iš audinio, tinkamo skalbti ir (ar) dezinfekuoti areštinėje esančiomis priemonėmis.

HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš NVSC Marijampolės departamento 2017 m. kovo 10 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 94–95) matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 8 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. sausio 9 d.). Patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje buvo valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), buitinių atliekų nebuvo. HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Marijampolės departamento 2018 m. sausio 16 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 102–103) matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr.

1. Jos apÅ¡vietimas ir vėdinimas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. IÅ¡ byloje esančio NVSC Marijampolės departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 106–107) matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 1, 2 ir 8. Kamerų inventorius, įrengimas ir įrenginiai buvo techniÅ¡kai tvarkingi, nesulūžę, Å¡varÅ«s, todėl teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 26 d. skundo NVSC Kauno departamentui, matyti, jog pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ingai nei teigia teismui pateiktame skunde, nurodo, jog kameroje buvo per daug akinančios Å¡viesos, per mažai patekdavo į jÄ gryno oro (1 t., b. l. 137).

Å is jo skundas buvo persiųstas NVSC Marijampolės departamentui. Po NVSC Marijampolės departamento 2017 m. gruodžio 5 d. atlikto patikrinimo Marijampolės AVPK, pareiÅ¡kėjas pateikė jiems atsiliepimÄ Ä¯ patikrinimo aktÄ ir prašė pakartotinai iÅ¡tirti kameros apÅ¡vietimÄ (1 t., b. l. 140–141). Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjo atsiliepimas rengtas 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. žiema, tačiau nesiskundė, kad kamerose Å¡alta. Taigi NVSC Marijampolės departamentas 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. sausio 16 d. atliko operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Marijampolės AVPK areÅ¡tinės kamerose, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 26 d. skundÄ ir 2017 m. gruodžio 20 d. atsiliepimÄ .

Patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. IÅ¡ byloje esančio NVSC Marijampolės departamento atsakymo teismui, matyti, jog daugiau T. K. skundų nebuvo gauta (1 t., b. l. 134–135). Pabrėžtina, kad Marijampolės AVPK į bylÄ pateikė su UAB „Dezinfa“ sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Dezinfa“ atlieka deratizacijos, dezinsekcijos ir dezinfekacijos darbus Marijampolės AVPK (1 t., b. l. 108–113). Teismo nuomone, tai parodo, jog įstaiga stengiasi palaikyti Å¡varÄ , užtikrina, kad joje nebÅ«tų parazitų.

Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skunde itin abstrakčiai nurodo menamus kamerų bendros bÅ«klės pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiÅ¡kė jo minimi galimi pažeidimai. Teismas neturi pagrindo abejoti Marijampolės AVPK ir NVSC Marijampolės departamento pateiktais duomenimis apie bendrÄ kamerų bÅ«klę. Byloje esančių įrodymų visuma paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytus nusiskundimus. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl Å¡viesos, temperatÅ«ros, parazitų Marijampolės AVPK kamerose ir bendros jos bÅ«klės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bendros kamerų būklės Lukiškių TI-K Pareiškėjas skunde nurodo, kad į Lukiškių TI-K kameras nepakankamai pateko natūrali šviesa, temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, nes žiemos laikotarpiu buvo itin šalta. Kamerų būklė avarinė, jos nedezinfekuojamos, jose veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsinio grybelio. Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, nurodo, kad oro temperatūra kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-k įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerų Å¡varai palaikyti LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį įmone, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kaip jau nustatyta, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose LukiÅ¡kių TI-K kamerose: 104, 105, 110, 112, 112A 118, 119, 120, 124, 133, 138, 153, 159, 165, 167, 174, 196, 198, 272, 286, 287, 295, 307, 327, 330, 343, 350, 372. IÅ¡ į bylÄ atsakovės atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi aktai susiję su pareiÅ¡kėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualÅ«s nagrinėjam ginčui.

Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 110 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. rugpjūčio 14 – 15 dienomis), 120 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. birželio 20 d.), 139, 148, 165 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. rugsėjo 7 – 20 dienomis), 166, 292, 300, 312 ir 327 (pareiškėjas joje buvo 2016 m. gruodžio 8 – 11 dienomis) (2 t., b. l. 10–12). Kamerų vėdinimas, drėgmės lygis atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau buvo nustatyti nežymūs pažeidimai – kameroje Nr. 120 dalyje lango buvo įskilęs stiklas, kamerose Nr. 110 ir 166 langų stiklai buvo nešvarūs. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. balandžio 10 d. patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrintos kameros Nr. 109, 110, 112A, 268 (2 t., b. l. 15–17). kamerų drėgmės lygis, temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 109 sudužęs stiklas. Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. NVSC Vilniaus departamentui nurodė, jog minėti pažeidimai pašalinti (2 t., b. l. 13–14). Iš NVSC Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto, matyti, kad buvo tikrintos kameros Nr. 110 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. rugpjūčio 14 – 15 dienomis), 116, 120 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. birželio 20 d.), kameros atitiko teisės aktų reikalavimus (2 t., b. l. 18–19). Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto, matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 106, 107, 108, 110, 114, 115, 116, 120, 139, 143, 147, 148, 165, 166, 265, 285, 290, 292, 295, 300, 301, 312, 325, 326, 327, 329, 346, 347, 364 ir 373 (2 t., b. l. 22–24).

Patikrinimo akte nurodyta, jog į kameras iÅ¡duodamas valymo inventorius, kamerų bÅ«klė iÅ¡ esmės tinkama, nustatyti nežymÅ«s pažeidimai – kameroje Nr. 120 grindų pavirÅ¡ius buvo nelygus (trÅ«ko dalies plytelės), kamerose Nr. 265, 373, 301 buvo vizualiai neÅ¡varÅ«s langai, palangės. LukiÅ¡kių TI-K birželio 6 d. informavo NVSC Vilniaus departamentÄ , kad pažeidimai paÅ¡alinti, suimtiesiems ir nuteistiesiems iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jie patys turi valyti kameras ir langus (2 t., b. l. 27). IÅ¡ NVSC Vilniaus departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akto, matyti, jog pažeidimai, nustatyti 2017 m. gegužės 17 d., buvo paÅ¡alinti, kameros atitiko teisės aktų reikalavimus (2 t., b. l. 28–29).

IÅ¡ NVSC Vilniaus departamento 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 110, 163, 175, 191, 190, 342, 331, 320, 274, 404, 324, 270, 283 ir 297 (2 t., b. l. 32–34). Nustatyta, kad kamerÄ Nr. 110 valo asmenys, atliekantys Å«kio darbus LukiÅ¡kių TI-K ir paskirti į valytojo pareigas, todėl į Å¡iÄ kamerÄ valymo inventorius neiÅ¡duodamas, tačiau kamerose, kuriose toks inventorius turi bÅ«ti, patikrinimo metu buvo priklausantis inventorius. Kameros Nr. 110 langų stiklai vizualiai Å¡varÅ«s, grotų buvimo ant langų nenustatyta.

Nariuotakojų ir (ar) kitų graužikų nebuvo nustatyta. NVSC Vilniaus departamentas 2017 m. birželio 30 d. tikrino kamerų Nr. 160, 171, 206, 287 (pareiÅ¡kėjas joje buvo 2017 m. gruodžio 21 – 22 dienomis), 288, 290, 293, 305, 328, 341, 342, 343 (pareiÅ¡kėjas joje buvo 2017 m. birželio 20 – 27 dienomis), 344, 374, 375 ir 377 oro drėgmę, dirbtinę apÅ¡vietÄ , bendrÄ kamerų bÅ«klę bei Å¡varÄ (2 t., b. l. 37–38). Pažeidimų nenustatyta. NVSC Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte nurodyta, kad į LukiÅ¡kių TI-K atvykusiems asmenims iÅ¡duodami tinkami naudoti čiužiniai (2 t., b. l. 40–42).

Patalynė dezinfekuojama. Tikrintos kameros Nr. 119 (pareiškėjas joje buvo 2018 m. kovo 3 – 4 dienomis) ir 333. Nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, langų rėmai nesulūžę, stiklai nesudužę, techniškai tvarkingi. Privalomas inventorius kamerose buvo. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalo, matyti, kad Lukiškių TI-K kameros periodiškai valomos nuo tarakonų, blakių ir blusų (1 t., b. l. 171–200).

IÅ¡ Å¡io žurnalo tai pat matyti, jog pareiÅ¡kėjo skundų ar praÅ¡ymų dėl nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo gauta. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl kamerų Å¡varos palaikymo, patvirtina byloje esanti 2016 m. gruodžio 21 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 575 sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ pastaroji įsipareigoja atlikti LukiÅ¡kių TI-K patalpų priežiÅ«rÄ iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimo darbus (2 t., b. l. 59–62).

Tokie patys įsipareigojimai numatyti ir 2018 m. sausio 5 d. tarp tų pačių Å¡alių sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje (2 t., b. l. 63–66). Akcentuotina, jog iÅ¡ byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakymo teismui matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. pareiÅ¡kėjo T. K. skundų dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose, nebuvo gauta (1t., b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog LukiÅ¡kių TI-K stengiasi užtikrinti, kad kamerose nebÅ«tų buitinių kenkėjų.

Be to, iš NVSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų matyti, kad patikrinimų metu nariuotakojų, graužikų ir kitų buitinių parazitų kamerose, taip oro temperatūros, drėgmės reikalavimų pažeidimai jose nenustatyti. Lukiškių TI-K kamerų būklė yra nuolat tikrinama, smulkūs pažeidimai kartais fiksuojami, tačiau operatyviai šalinami. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų bendros būklės pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiškė jo minimi galimi pažeidimai.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu dėl minėtų nusiskundimų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų kamerose. Be to, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į NVSC Vilniaus departamentÄ laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose, todėl teismo nuomone, atsakovės atstovui tektų nepagrįsta pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus galimus pažeidimus. Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K ir NVSC Vilniaus departamento pateiktais duomenimis.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl Å¡viesos, temperatÅ«ros, parazitų LukiÅ¡kių TI-K kamerose ir bendros jos bÅ«klės, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl bendros kamerų bÅ«klės Kauno TI PareiÅ¡kėjas skunde nurodo analogiÅ¡kus nusiskundimus ir dėl Kauno TI kamerų, kad į jas nepakankamai pateko natÅ«rali Å¡viesa, temperatÅ«ra neatitiko higienos normų reikalavimų, nes žiemos laikotarpiu buvo itin Å¡alta. Kamerų bÅ«klė avarinė, jos nedezinfekuojamos.

Kauno TI atsiliepime nurodo, kad kameros atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, kad Kauno TI neturi duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl nurodytų nusiskundimų. IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Kauno TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 11-3828 „Apie T. K. laikymo Kauno TI sÄ lygas“ (2 t., b. l. 89, 129) nurodytų duomenų, matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 5 – 9 dienomis buvo Kauno TI kameroje Nr. 243; 2017 m. rugsėjo 21 – 26 dienomis buvo kameroje Nr. 345; 2018 m. sausio 11 – 12 dienomis buvo kameroje Nr. 167.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė NVSC Kauno departamento patikrinimų aktus, tačiau iÅ¡ Å¡ių aktų matyti, jog jie visi nesusiję su pareiÅ¡kėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas jais vadovautis negali. Tačiau akcentuotina, kad iÅ¡ į bylÄ pateikto NVSC Kauno departamento 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakymo teismui, matyti, jog ginčo laikotarpiu T. K. skundų dėl jo laikymo sÄ lygų Kauno TI NVSC Kauno departamente nebuvo gauta (2 t., b. l. 67).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų bendros bÅ«klės pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiÅ¡kė jo minimi galimi pažeidimai.

PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į Kauno TI administracijÄ , nei į NVSC Kauno departamentÄ , todėl teismo nuomone, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus galimus pažeidimus. Akivaizdu, kad Kauno TI neturėdama pareiÅ¡kėjo ar kitų kartu su juo laikomų asmenų nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų ir neatliko kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas patikrinimų, todėl ir negali pateikti įrodymų apie tuo metu buvusiÄ kamerų bÅ«klę.

Be to pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas Kauno TI ginčo laikotarpiu buvo laikomas tik 13 parų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl Å¡viesos, temperatÅ«ros ir bendros Kauno TI kamerų bÅ«klės, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, sumažėjo pasitikėjimas savimi. IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatytų pažeidimų LukiÅ¡kių TI-K (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 193 paras) bei Kauno TI (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 13 parų), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančias, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 17 480 Eur ir iÅ¡ Kauno TI 760 Eur piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelės. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvačios sumos yra 770 Eur ir 40 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 770 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, priteistina 40 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog Marijampolės AVPK dėl skunde nurodytų aplinkybių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK 3 040 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Žalos atlyginimÄ , kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ Departamento pareiÅ¡kėjas sieja su Departamento veiksmais, kurie, pasak pareiÅ¡kėjo, pasireiÅ¡kė tuo, kad bÅ«tent Departamentas pagal savo kompetencijÄ gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu, tačiau Å¡ios pareigos Departamentas nevykdo.

Dėl Å¡ių argumentų pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisės kalėjimo metu buvo pažeistos ne dėl Departamento veiksmų, kuriuos pareiÅ¡kėjas įvardina kaip neteisėtus (neorganizuojant naujų laisvės atėmimo vietų statybų ir pan.), tačiau dėl atitinkamų jau priimtų ir galiojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, už kurių laikymÄ si atsakingos byloje Lietuvos valstybę atstovaujančios įkalinimo įstaigos. Už nepatogumus, kuriuos pareiÅ¡kėjui teko patirti kalint teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginama priteisiant neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybę atstovaujančių įkalinimo įstaigų.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamo ginčo atveju Departamento neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl jo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 21 280 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sÄ lygomis, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime konstatuotų iÅ¡vadų, todėl dėl jų teismas nepasisakys.

Pažymėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 770 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė