1fff4c64-5d24-431a-92fa-c2b2ca74bca6 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-8108-476/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00550-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.; 1.3.5.5.; 1.3.5.7.; 1.3.5.9.; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 19 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „V.“ atstovams direktoriui Pavel Zonov, advokato padėjėjui Vitaliui Venckui atsakovės A. A. atstovei advokatei Jolantai Žukauskienei, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „V.“ ieÅ¡kinį atsakovei A. A. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovės A. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „V.“ dėl dienpinigių ir netesybų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „V.“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1. panaikinti 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimÄ dėl darbo bylos Nr. DGKS-1681;

2. iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ ir pripažinti, kad ieÅ¡kovas yra atsiskaitęs su atsakove visa apimtimi;

3. priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovo atstovai palaikė ieÅ¡kinyje nurodytÄ pozicijÄ , teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei buvo priteista 1735 Eur dienpinigių ir 500 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

IeÅ¡kovas už 2018 m. gruodžio mėnesį priskaitė atsakovei iÅ¡mokėti 1382 Eur sumÄ už 16 darbo dienų (įskaitant 1040 Eur dienpinigių, 24 dienos komandiruotėje). Už 2019 m. sausio mėn. priskaitė iÅ¡mokėti 1844,86 Eur sumÄ už 22 darbo dienas (įskaitant 1320 Eur dienpinigių, 30 dienų komandiruotėje). Už 2019 m. vasario mėn. priskaitė iÅ¡mokėti 460,71 Eur sumÄ už 8 darbo dienas (įskaitant 390 Eur dienpinigių, 12 dienų komandiruotėje). IÅ¡ viso ieÅ¡kovas atsakovei sumokėjo 3687,57 Eur (iÅ¡ jų 2750 Eur dienpinigių).

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė komandiruotėje iÅ¡ viso buvo 66 dienas, dienpinigių iÅ¡mokėta 2750 Eur suma, t. y. 2750 Eur / 66 dienos = 42 Eur per vienÄ dienÄ . Nors ir darbo sutartyje Å¡alys nenumatė sÄ lygos dėl ne mažesnių kaip 50 procentų dienpinigių dydžio mokėjimo, tačiau toks sutikimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas atsakovės veiksmais. IeÅ¡kovas visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį mokėjo atsakovei mažesnius dienpinigius. Atsakovė jokių pretenzijų nei raÅ¡tu ar žodžiu nėra pareiÅ¡kusi per visÄ jos darbo laikÄ .

Atsakovė pradėjo reikÅ¡ti piniginius reikalavimus tik po to, kuomet ji buvo atleista iÅ¡ darbovietės. Atsakovė savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo. Apskritai, darbo sutartyje iÅ¡ anksto neįmanoma nustatyti konkretaus dienpinigių dydžio ir kaip jie galėtų bÅ«ti mažinami, nes tai priklauso nuo Å¡alies, į kuriÄ darbuotojas komandiruojamas, nuo komandiruotės trukmės, miesto, kuriame numatoma dirbti (net toje pačioje pragyvenimo lygis ir kaÅ¡tai dažnai skiriasi skirtinguose miestuose) ir daugybės kitų faktorių.

Taigi, teisės aktai numato, jog darbdavys turi teisę sumažinti dienpinigių normÄ , tačiau tai negali bÅ«ti mažesni nei 50 procentų dydžio, t. y. Å¡iuo atveju ne mažiau nei 32,5 Eur per vienÄ dienÄ . IeÅ¡kovo mokėtina dienpinigių norma buvo 42 Eur per vienÄ dienÄ , t. y. ženkliai daugiau, nei 50 procentų maksimalaus dydžio. Be to, Darbo ginčų komisijos sprendime nėra atsižvelgta ir į tai, kad atsakovė 2018 m. gruodžio mėnesį 4 dienas (gruodžio 17-20) nebuvo darbe, tačiau nepaisant to, atsakovei buvo sumokėta ir už Å¡ias dienas, skaičiavo dienpinigius.

Taigi, akivaizdu, jog su atsakove yra atsiskaityta visa apimtimi, jos reikalavimas yra nepagrįstas. Apskritai, atsakovė dirbo savo esme nekvalifikuotÄ darbÄ â€“ valė klientams namus, todėl Sprendimu priteista suma atsakovei yra neadekvati pareigoms: darbo rinkoje nėra ir negali bÅ«ti tokių atlyginimų ir uždarbių valytojoms, nes valymo paslaugas teikiančios įmonės iÅ¡ klientų už objektų (namų, verslo patalpų ir kt.) valymÄ gauna mažesnes sumas nei turėtų iÅ¡mokėti valytojoms.

Ieškovas teigia, kad nei Komisija, nei teismas negali versti mokėti tokių atlyginimų, dienpinigių ir kt. sumų, kurios pačios savaime yra neprotingos ir nuostolingos. Ieškovas nesutinka ir su priteista 500 Eur netesybų suma, kadangi tariamai nebuvo tinkamai ir laiku su atsakove atsiskaityta. Ieškovas nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovės reikalavimas būtų pagrįstas, tačiau sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu.

Å ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpÄ darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimÄ kitų darbuotojų interesų pažeidimÄ .

Atsakovė bendrovėje UAB „V.“ dirbo tik nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn., t. y. tik tris mėnesius. Taigi, akivaizdu, jog priteistina 500 Eur netesybų suma yra nepagrįstai per didelė, lyginant su tuo, kad atsakovė dirbo tik tris mėnesius. Taigi, netesybų suma turėjo būti ženkliai mažesnė. Atsakovė A. A. priešieškiniu prašė:

1. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „V.“ 1735 Eur dienpinigių; 5000 Eur netesybų, apskaičiuotų nuo 2019-02-13 iki 2019-07-03 (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos) ir toliau skaičiuoti netesybas už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti dienÄ po 117 Eur nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos;

2. priteisti iš ieškovo UAB „V.“ 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

3. Priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ neatitinka įstatymų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos objektas ir teismas nesprendžia dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo/panaikinimo., todėl toks ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti nei patenkintas, nei atmestas.

Nagrinėjamu atveju byla nagrinėtina teisme pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, bylos Å¡alys turi pareigÄ Ä¯rodinėti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. 2018 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp atsakovės (darbuotojos) A. A. ir ieÅ¡kovo (darbdavio) UAB „V.“. Darbo sutartimi Å¡alys susitarė dėl LR Vyriausybės nustatyto 1,3 MMA darbo užmokesčio per mėnesį. Atsakovė ieÅ¡kovo įmonėje dirbo nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Atsakovė buvo komandiruota dirbti į kitÄ Å¡alį – Å vedijÄ . IeÅ¡kovė dirbo paslaugų srityje namų ekonomės pareigose. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. vasario 12 d. DK 55 str. 1 d. numatytu pagrindu (darbuotojo pareiÅ¡kimu). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodo, kad atsakovė komandiruotėje iÅ¡ viso buvo 66 dienas, dienpinigių iÅ¡mokėta 2750 Eur (2750 Eur/66 dienų = po 42 Eur už kiekvienÄ komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ ). Atsakovė komandiruotėje iÅ¡buvo ne 66 dienas, kaip nurodo ieÅ¡kovas, o 69 dienas, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Už tris dienas ieÅ¡kovei priklausančių 195 Eur (65 Eur x 3 d. = 195 Eur) atsakovas nesumokėjo. Atsakovės komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų dienpinigių dydį taip pat patvirtina 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. vasario mėn. darbo užmokesčio žiniaraščiai. IeÅ¡kovo teigimu, jis su atsakove yra pilnai atsiskaitęs, nes iÅ¡mokėjo visus priklausančius dienpinigius už 66 dienas (2750 Eur/42 Eur už dienÄ ). Atsakovė su tuo nesutinka, nes ieÅ¡kovas liko nesumokėjęs už tris, o už kitas 66 dienas sumokėjo tik dalį dienpinigių, nes ieÅ¡kovei už kiekvienÄ komandiruotėje Å vedijoje iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ turi bÅ«ti mokama ne po 42 Eur, kaip mokėjo ieÅ¡kovas, o po 65 Eur, kurių dydis nustatytas Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, ieÅ¡kovas atsakovei iÅ¡ viso liko skolingas 1735 Eur dienpinigių, kuriÄ sudaro: 195 Eur (už tris dienas) ir 1540 Eur dienpinigių nepriemoka (už 66 d. mokėta po 42 Eur, o turėjo bÅ«ti mokama po 65 Eur, nepriemoka – 1 540 Eur).

IeÅ¡kovas pripažįsta, kad nemokėjo atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto 65 Eur dydžio dienpinigių už komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ Å vedijoje ir nepagrįstai teigia, kad dėl mažesnių dienpinigių dydžio mokėjimo atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ savo veiksmais, nes visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį pretenzijų nereiÅ¡kė. Atsakovė su ieÅ¡kovo teiginiais nesutinka, nes po kiekvieno darbo užmokesčio mokėjimo reiÅ¡kė pretenzijas dėl per mažų dienpinigių, tačiau ieÅ¡kovas ir toliau mokėjo mažesnius dienpinigius nesant susitarimo su atsakove.

Kita vertus, mažesnių dienpinigių mokėjimas yra bloginantis darbuotojo padėtį, todėl atsakovės sutikimas turėjo būti aiškiai išreikštas, nes priešingu atveju mažesnių dienpinigių mokėjimas pažeidžia atsakovės (darbuotojos), kaip silpnesnės darbo sutarties šalies, interesus. Ieškovas nepagrįstai mokėjo mažesnio dydžio dienpinigius, nes mažesni dienpinigių dydžiai turi būti numatyti darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje nenumatyta mokėti mažesnių dienpinigių, nesusitarta ir jokiu kitu papildomu susitarimu.

Su kolektyvine sutartimi atsakovė nebuvo supažindinta, galimai jos įmonėje nėra. Būtent dėl tos priežasties, kad ieškovė nemokėjo visų priklausančių dienpinigių, darbo sutartis nutraukta atsakovės pareiškimu (DK 55 str. 1 d.). Be to, atsakovė neturėjo jokių motyvų sutikti su mažesniais dienpinigiais, nes sutartas darbo užmokestis nedidelis (LR Vyriausybės nustatytas 1,3 MMA), atsakovė dirbo kitoje šalyje – Švedijoje, patyrė papildomas gyvenamojo būsto išlaidas, todėl visi priklausantys dienpinigiai buvo reikalingi, nes sutarto darbo užmokesčio net maistui nepakaktų.

Dienpinigiai kompensuoja padidėjusias išlaidas. Taigi, atsakovė neturi pagrindo sutikti su mažesnio dydžio dienpinigiais, nes ieškovė nesuteikė atsakovei gyvenamojo būsto, neteikė jokių kitokių kompensacinio pobūdžio lengvatų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti dėl mažesnių dienpinigių, kurie atsakovei buvo reikalingi būtent padidėjusioms pragyvenimo išlaidoms padengti dirbant kitoje valstybėje. Dėl netesybų pažymėtina, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta 2019 m. vasario 12 d., o ieškovas iki šiol pilnai nėra atsiskaitęs su atsakove.

DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Ieškovas ir atsakovė nesudarė jokio atskiro susitarimo dėl vėlesnio, nei darbo sutarties nutraukimo diena, atsiskaitymo, todėl ieškovas turėjo pilnai atsiskaityti su atsakove 2019 m. vasario 12 d.

Atsakovas su ieÅ¡kove pilnai neatsiskaitė, nes neiÅ¡mokėjo atsakovei visų jai priklausančių dienpinigių, kuriuos atsakovė praÅ¡o teismo priteisti. Atsakovės darbo santykiai su ieÅ¡kove truko trumpiau nei tris mėnesius, todėl ieÅ¡kovės vidutinis dienos darbo užmokestis skaičiuojamas taip: atsakovės vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui imamas visas apskaičiuotas darbo užmokestis (įskaitant atsakovės praÅ¡omus priteisti dienpinigius) per visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį – 5422,57 Eur, kuris dalijamas iÅ¡ 46 faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičiaus.

Atsakovės vidutinis dienos darbo užmokestis ieÅ¡kovo įmonėje – 117,88 Eur. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos netesybos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo metu nebuvo galimybės nustatyti teismo sprendimo priėmimo datos, todėl netesybos skaičiuojamos nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos), už 141 pradelstÄ atsiskaityti dienÄ â€“ 16 621,36 Eur netesybų, ir praÅ¡oma teismo toliau skaičiuoti netesybas nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo dienos, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ po 117 Eur.

IeÅ¡kovas su atsakove neatsiskaitė, nes ieÅ¡kovė be pagrindo įsitikinusi, kad atsakovei nepriklauso Vyriausybės nustatytas maksimalus dienpinigių dydis, t. y. su atsakove neatsiskaityta dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl taikytinos teisinės pasekmės – netesybų atsakovei mokėjimas, kuris siejamas su vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu ir pradelstų dienų skaičiumi. Nagrinėjamu atveju pagal teisės aktus paskaičiuotos netesybos yra 16 621,36 Eur. Atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, taip pat į tai, kad paskaičiuotos netesybos beveik 10 kartų virÅ¡ija praÅ¡omÄ priteisti dienpinigių sumÄ taip pat į atsakovės iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ieÅ¡kovo įmonėje (2 mėn.), netesybas atsakovė sutinka sumažinti net tris kartus iki 5 000 Eur, kurios yra teisingos ir proporcingos, turint omenyje tai, kad netesybų dydis iÅ¡augo ir toliau didėja iÅ¡imtinai dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų, t.y. delsimo atsiskaityti, todėl ieÅ¡kovė turi prisiimti ir iÅ¡ to kylančias teisines pasekmes.

IeÅ¡kovas UAB „V.“ pateiktame atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad praÅ¡omų priteisti netesybų nėra jokio pagrindo dėl ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų. Net jei netesybos ir bÅ«tų priteisiamos jos negali bÅ«ti skaičiuojamos taip, kaip nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje, visų pirma dėl to, kad į vidutinį darbo užmokestį negali bÅ«ti įskaičiuojami dienpinigiai. Pateiktas netesybų skaičiavimas yra absurdiÅ¡kas ir dėl to, kad skaičiuojant taip, kaip nurodo atsakovė, iÅ¡eitų, kad už nekvalifikuotÄ valytojos darbÄ atsakovei turėtų bÅ«tų sumokėtos penkiaženklės sumos, nors ji dirbo labai trumpai, be to, visÄ ginčo laikotarpį jokių darbinių funkcijų apskritai nevykdė.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų nepagrįstai paminti darbdavio interesai, nes jis turėtų iÅ¡mokėti tokias sumas, kokių darbuotoja rinkos sÄ lygomis niekur (jokioje darbovietėje) analogiÅ¡kose pareigose negalėtų uždirbti. IeÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å¡alys 2018 m. gruodžio 4 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 4, pagal kuriÄ atsakovė A. A. buvo priimta dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „V.“, nurodant darbo vietÄ Lietuvoje bei Å vedijoje, Å«kio ekonomės pareigose nuo 2018 m. gruodžio 5 d.

Darbo sutarties 1.3. punkte Å¡alys sutarė, kad atsakovei bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta 1,3 MMA mėnesinė alga ir 15 proc. 1 MGL priedas už kiekvienÄ darbo dienÄ dėl kilnojamojo darbo pobÅ«džio. Atlyginimas mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį darbuotojui praÅ¡ant, kiekvieno mėnesio 10-15 d. Darbo sutarties 4 punkte Å¡alys sutarė, kad nustatyta darbo laiko norma yra 8 val. per dienÄ , 5 darbo dienų savaitė. UAB „V.“ direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 18 „Dėl komandiruočių ir dienpinigių iÅ¡mokėjimo“ nurodyta iÅ¡mokėti dienpinigių iÅ¡laidas kartu su atlyginimu A.

A., kuri komandiruota į Å vedijÄ už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., skaičiuojant 43,33 Eur dienpinigių normÄ , viso už 24 dienas - 1040 Eur. 2018 m. gruodžio mėnesio UAB „V.“ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis patvirtina, kad A. A. komandiruotėje iÅ¡buvo 24 dienas. UAB „V.“ 2018 m. gruodžio darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad A. A. buvo priskaičiuotas 462,22 Eur pareiginis atlyginimas ir 1040 Eur dienpinigiai už komandiruotę. UAB „V.“ direktoriaus 2019 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. 19 „Dėl komandiruočių ir dienpinigių iÅ¡mokėjimo“ nurodyta iÅ¡mokėti dienpinigių iÅ¡laidas kartu su atlyginimu A. A., kuri komandiruota į Å vedijÄ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 31 d., skaičiuojant 44 Eur dienpinigių normÄ , viso už 44 dienas - 1320 Eur. 2019 m. sausio mėnesio UAB „V.“ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis patvirtina, kad A. A. komandiruotėje sausio mėnesį iÅ¡buvo 30 dienų. UAB „V.“ 2019 m. sausio darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad A.

A. buvo priskaičiuotas 721,50 Eur pareiginis atlyginimas ir 1320 Eur dienpinigiai už komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikotarpį. UAB „V.“ direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 19 „Dėl komandiruočių ir dienpinigių iÅ¡mokėjimo“ nurodyta iÅ¡mokėti dienpinigių iÅ¡laidas kartu su atlyginimu A. A., kuri komandiruota į Å vedijÄ už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d., skaičiuojant 32,50 Eur dienpinigių normÄ , viso už 12 dienų – 390 Eur. 2019 m. vasario mėnesio UAB „V.“ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis patvirtina, kad A.

A. komandiruotėje sausio mėnesį iÅ¡buvo 12 dienų. UAB „V.“ 2019 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad A. A. buvo priskaičiuotas 149,94 Eur pareiginis atlyginimas ir 390 Eur dienpinigiai už komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikotarpį. Darbo sutartis su atsakove A. A. nutraukta 2019 m. vasario 12 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2019 m. kovo 6 d. atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „V.“ 1690 Eur dienpinigius už komandiruotę Å vedijoje bei įpareigoti sumokėti netesybas ir kelionės iÅ¡ Å vedijos į LietuvÄ 150 Eur.

Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. DGKS-1681 atsakovės praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ UAB „V.“ A. A. naudai priteista 1735 neiÅ¡mokėtų dienpinigių dalis bei 500 Eur netesybų. Dėl reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ IeÅ¡kovas UAB „V.“ ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ panaikinti 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-1681.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«rėjimo dalykas, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl Darbo ginčų komisijos panaikinimo teisme nenagrinėjamas. Teismas byloje nagrinės tik tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl dienpinigių sumažinimo bei atsakovės praÅ¡omos priteisti netesybų sumos už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ pagrįstumo klausimÄ . Dėl neiÅ¡mokėtų dienpinigių dalies priteisimo Byloje tarp ieÅ¡kovo UAB „V.“ ir atsakovės A.

A. iÅ¡kilo ginčas dėl neiÅ¡mokėtos dienpinigių dalies bei jų dydžio nustatymo. IeÅ¡kovo teigimu, jis su atsakove yra atsiskaitęs visiÅ¡kai, nes už 66 dienas, praleistas komandiruotėje, ieÅ¡kovei yra iÅ¡mokėjęs 2750 Eur dienpinigių, kas su daro 42 Eur per dienÄ . Atsakovės teigimu, jei turėjo bÅ«ti mokama 65 Eur dienpinigiai už dienÄ bei už 69 dienas, o ne 66 dienas praleistas komandiruotėje, o mažesnių dienpinigių mokėjimÄ ieÅ¡kovas turėjo sulygti su ja darbo sutartyje arba atskiru susitarimu, todėl jo neesant yra susidariusi 1735 Eur dienpinigių nepriemoka, kuriÄ ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Nagrinėjant kilusį buvusios darbuotojos A. A. ir darbdavio UAB „V.“ ginÄÄ bei sprendžiant klausimÄ dėl darbuotojo teisės į dienpinigius tarnybinės komandiruotės metu, taip pat dėl darbdavio teisės mažinti mokamų dienpinigių normas, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti dienpinigių prasmę ir paskirtį, taip pat, ar tarp ginčo Å¡alių buvo susitarimas dėl atsakovei mokėtinų dienpinigių sumažinimo. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo iÅ¡laidas, atsirandančias dėl iÅ¡vykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos iÅ¡vyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

Tokių padidėjusių iÅ¡laidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 107 straipsnio 1, 3 dalys).

Šalių darbinių santykių laikotarpiu galiojusio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje.

Taigi nagrinėjamos bylos atveju, nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, susitarimas dėl mažesnių, nei nustatyta teisės aktuose dienpinigių, turėtų bÅ«ti įtrauktas į darbo sutartį kaip papildoma sutarties sÄ lyga. Tokio aiÅ¡kaus susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo dėl mažesnių nei numatyto teisės aktai dienpinigių mokėjimo buvimo svarbÄ savo praktikoje yra pabrėžęs ir kasacinis teismas (2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2018 m. gruodžio 4 d. sudarė darbo sutartį pagal Vyriausybės patvirtintÄ pavyzdinę formÄ . Å io abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yto dokumento tekste jokios papildomos darbo sutarties sÄ lygos, kurioje Å¡alių bÅ«tų sulygta, kad A. A. sutinka, jog jai bÅ«tų mokami iki 50 proc. sumažinti dienpinigiai, nėra. Taip pat nėra ir jokio A. A. pasiraÅ¡yto sutikimo ar atskiro susitarimo tarp ginčo Å¡alių dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo atsakovei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, buvo patvirtintas „Maksimalių dienpinigių dydžių sÄ raÅ¡as“ (nauja nutarimo redakcija 2018 m. balandžio 18 d.

Nr. 383). Kadangi atsakovė buvo komandiruota į Å vedijos Karalystę, maksimalus dienpinigių dydis yra 65 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovės komandiruotėjė praleistas laikas sudaro 66 dienas, tačiau atsakovė teigia, kad jei nepagrįstai yra nesumokėti dienpinigiai už dar 3 komandiruotėje praleistas dienas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė darbui į Å vedijÄ buvo komandiruota gruodžio 5 d., tačiau 2018 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje Å¡io mėnesio 24, 25 ir 26 dienos nėra žymimos kaip atsakovės komandiruotės dienos.

Ieškovas jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė minėtomis dienomis buvo grįžusi iš komandiruotės nepateikė (CPK 178 str.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovas, už minėtas dienas, nepagrįstai neišmokėjo atsakovei Vyriausybės nutarime nustatyto dydžio dienpinigių. Be to, ieškovas teigia kad nors atsakovė 2018 m. gruodžio 17-20 dienomis nebuvo darbe, jei vis tiek buvo mokami dienpinigiai, tačiau šių savo teiginių jokiais rašytiniais įrodymais taip pat nepagrindė.

Teismui nustačius, kad atsakovė komandiruotėje iÅ¡buvo nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 12 d., t. y. 69 dienas bei neesant Å¡alių susitarimo dėl A. A. mokamų mažesnių nei numatyta dienpinigių dydžio, teismas sprendžia, kad UAB „V.“ nepagrįstai ieÅ¡kovei skaičiavo mažesnius dienpinigių dydžius nei numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526. Skaičiuojant pagal nustatytÄ maksimalų dienpinigių Å vedijos Karalystėje dydį, atsakovei mokėtinų dienpinigių suma už jos komandiruotėje praleistÄ laikÄ sudarytų 4485 Eur.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtos 2750 Eur dienpinigių sumos. Anot ieÅ¡kovo, nors darbo sutartyje Å¡alys nenumatė sÄ lygos dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo, tačiau toks sutikimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas atsakovės veiksmais. IeÅ¡kovas nurodė, kad visÄ sutarties su atsakove galiojimo laikotarpį mokėjo mažesnius dienpinigius, atsakovė jokių pretenzijų nei raÅ¡tu, nei žodžiu ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė. Atsakovė reikalavimÄ dėl didesnių dienpinigių pareiÅ¡kė tik pasibaigus tarp Å¡alių darbo santykiams.

Atsakovė su tokiais ieÅ¡kovo argumentais nesutiko nurodydama, kad ji reiÅ¡kė pretenzijas ieÅ¡kovui dėl mokamų per mažų dienpinigių po kiekvieno atlyginimo, tačiau ieÅ¡kovas nereagavo ir toliau mokėjo mažesnius dienpinigius, neesant dėl to jokio susitarimo. Pažymėtina, jog teismui tikrinant darbuotojui su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti Å¡ių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ bei iÅ¡mokėjimo pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju darbdavys UAB „V.“ nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė buvo supažindinta su dienpinigių skaičiavimo tvarka bei įsakymais dėl komandiruočių ir dienpinigių išmokėjimo, kuriuose matyti paskaičiuotų dienpinigių sumos. Teismo vertinimu, darbdavio vienvaldiškas sprendimas mokėti mažesnius dienpinigius nei numato įstatymas, neesant darbuotojo raštiško sutikimo, kaip to reikalauja įstatymas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog darbdavys (ieškovas) nepagrįstai taikė mažesnius dienpinigių dydžius, nes mažesni dydžiai nebuvo numatyti nei darbo sutartyje, nei atskirame susitarime, o ieškovo argumentai, kad dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo atsakovė pritarė savo veiksmais nereikšdama dėl to jokių pretenzijų, neesant duomenų apie tai, kad ji buvo supažindinta su įsakymais, kuriuose matėsi dienpinigių apskaičiavimo tvarka bei dienos dienpinigių norma, vertintini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika, kuria vadovaujasi ieÅ¡kovas grįsdamas savo argumentus dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo atsakovei, tai yra, kad „papildomos sÄ lygos dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio neįtraukimas į darbo sutarties tekstÄ ir darbdavio paraÅ¡o atskirame darbuotojo pasiraÅ¡ytame dokumente nebuvimas nelaikytas esminiu reikalavimų darbo sutarties formai pažeidimu (Klaipėdos apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2A-1748796/2018)“, nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikoma, kadangi skiriasi nagrinėjamos bylos ir cituotos bylos faktinės aplinkybės. Cituojamoje byloje teismų buvo nustatyta, kad darbuotojas pasirašė sutikimÄ dėl dienpinigių mažinimo ir sutiko gauti sumažintus dienpinigius, t. y. mažesnius už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas, bet ne mažiau kaip 50 procentų nuo normų, tačiau ant minėto sutikimo nebuvo darbdavio paraÅ¡o, todėl cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar toks sutikimas, neesant jame darbdavio paraÅ¡o, gali bÅ«ti laikomas sudedamÄ ja Å¡alių pasiraÅ¡ytos darbo sutarties dalimi.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė A. A. jokio sutikimo dėl jai mokėtinų mažesnių dienpinigių pasirašiusi nebuvo, šalys apskritai nebuvo pasirašiusios jokio susitarimo dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo. Nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad dienpinigių mažinimas atsakovei neturėjo būti taikytas, UAB „V.“ nepagrįstai atsakovei A. A. skaičiavo mažesnius dienpinigių dydžius, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 1735 Eur dienpinigių priteisimo iš ieškovo tenkintinas.

Dėl netesybų už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „V.“ priteisti 5000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos), toliau skaičiuoti netesybas už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti dienÄ po 117 Eur nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. IeÅ¡kovas su Å¡iuo atsakovės reikalavimu nesutinka, teigdamas, kad priteisti netesybų nėra jokio pagrindo, o prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ suma yra ženkliai per didelė, kadangi dienpinigiai į vidutinį darbo užmokestį negali bÅ«ti įskaičiuojami, be to, atsakovė įmonėje nedirbo nei trijų mėnesių.

DK 147 straipsnio 2 dalies norma numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė, negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

AiÅ¡kindamas Å¡ias Darbo kodekso nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 146 straipsnio 2 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). B Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas UAB „V.“ su atsakove pilnai neatsiskaitė jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .

Atsakovė teigė, kad ieškovas neišmokėjo jai visų priklausančių dienpinigių, tai yra nesumokėjo dienpinigių už 3 dienas, o už likusias 66 dienas sumokėjo tik dalį jai priklausančių dienpinigių. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo bei atsakovės atstovų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, neesant tarp ginčo šalių sudaryto jokio atskiro susitarimo dėl vėlesnio, nei darbo sutarties nutraukimo diena, atsiskaitymo bei teismui pripažinus, kad ieškovas neišmokėjo visų atsakovei priklausančių dienpinigių, darytina išvada, kad dėl neatsiskaitymo laiku su atsakove yra kaltas ieškovas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. A. pagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB „V.“ netesybas, numatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo tokiÄ netesybų apskaičiavimo tvarkÄ : atsakovės vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui imamas visas apskaičiuotas darbo užmokestis (įskaitant atsakovės praÅ¡omus priteisti dienpinigius) per visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį – 5422,57 Eur, kuris dalijamas iÅ¡ 46 faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičiaus ir gaunamas vidutinis dienos darbo užmokestis ieÅ¡kovo įmonėje – 117,88 Eur.

Netesybos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos), tai yra už 141 pradelstÄ atsiskaityti dienÄ ir gaunama 16 621,36 Eur netesybų suma. Teismas pažymi, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normoje yra nustatyta konkreti netesybų apskaičiavimo tvarka ir ji susieta su darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu, bet ne dienpinigių dydžiu. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo iÅ¡laidas, atsirandančias dėl iÅ¡vykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos iÅ¡vyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

Teisės aktai atskiria darbo užmokestį nuo dienpinigių. Dienpinigiai nelaikomi darbo užmokesčio dalimi. Dienpinigiams, skirtingai nei darbo užmokesčiui, yra taikomos skirtingos apskaičiavimo tvarkos ir apmokestinimas, jų paskirtis yra skirtinga. Darbo užmokestis yra atlygis už darbuotojo darbÄ bendrovėje, o dienpinigiai skirti iÅ¡ dalies kompensuoti iÅ¡laidas, susijusias su iÅ¡vykimu (nakvynės, kelionės, maitinimo, valiutos keitimo ir pan.). Å iuo atveju į bylÄ Ä¯rodymų, kad kolektyviniuose susitarimuose ar praktikoje yra numatyta, jog dienpinigiai laikomi minimalaus atlyginimo darbo užmokesčio dalimi, atsakovė nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad dienpinigiai nelaikomi darbo užmokesčio dalimi ir skaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį į jį neįtraukiami. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinyje nurodoma vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka yra nepagrįsta, nes atsakovė skaičiuodama vidutinį darbo užmokestį į jį įtraukė ir dienpinigius, taip pat nepagrįstas ir atsakovės apskaičiuotas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 117 Eur, todėl atsakovės prašomos priteisti 5000 Eur netesyboų sumos nėra jokio teisinio pagrindo.

Byloje esanti tarp ginčo Å¡alių sudaryta 2018 m. gruodžio 4 d. darbo sutartis Nr. 4, patvirtina, kad priimant atsakovę į darbÄ bei pasiraÅ¡ant darbo sutartį 1.3. punktu Å¡alys sulygo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto 1,3 MMA darbo užmokesčio per mėnesį, kas sudaro 721,5 Eur (neatskaičius mokesčių). Toks atlyginimas atsakovei ir buvo mokamas, tai patvirtina UAB „V.“ darbo užmokesčio pažymos. Atsižvelgiant į tai bei į DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ konkrečia netesybų apskaičiavimo tvarkÄ , atsakovės vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 721,5 Eur (neatskaičius mokesčių) turi bÅ«ti dauginamas iÅ¡ pradelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus, tai yra penkių mėnesių, todėl netesybos nagrinėjamu atveju turėtų sudaryti 3607,5 Eur (721,5 Eur x5).

Byloje ginčas kilo dėl praÅ¡omos priteisti netesybų sumos dydžio, nes su atsakovės paskaičiuota 5000 Eur netesybų suma ieÅ¡kovas nesutinka, nurodo, kad netesybos atsakovei iÅ¡ viso neturėtų bÅ«ti priteisiamos. Tokius savo argumentus ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad A. A. įmonėje dirbo itin trumpÄ laikÄ , todėl netesybų suma yra nepagrįstai didelė. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog aiÅ¡kinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį (iki 2017-07-01 galiojusi DK redakcija) svarbu nustatyti Å¡ios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti Å¡ios normos sisteminį aiÅ¡kinimÄ .

DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ .

Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Å ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.

Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiÅ¡kai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelsimo laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neiÅ¡mokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimas už visÄ uždelsimo laikÄ gali reikÅ¡ti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieÅ¡taraujančios teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, taikymÄ . Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik Å¡iuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2014 m. sausio 2 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/201).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigiami kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2010), o kompensacija už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ , gali bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpÄ darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimÄ kitų darbuotojų interesų pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „V.“ dirbo vos du mėnesius ir septynias dienas, nes buvo priimta dirbti nuo 2018 m. gruodžio 5 d., o savo pačios prašymu iš darbo atleista 2019 m. vasario 12 d. Per šį laikotarpį atsakovei priskaičiuota ir išmokėta viso 3687,57 Eur pareigybinio atlyginimo ir dienpinigių, tarp šalių ginčo dėl šios sumos išmokėjimo nėra. Atsakovės teigimu ieškovas jei neišmokėjo visų dienpinigių, tai yra 1735 Eur. Teismas pripažino, kad šis atsakovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, teismas konstatuoja, kad apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ 3607,5 Eur Eur (priskaityta suma) – priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas ieÅ¡kovo UAB „V.“ atžvilgiu, kuris iÅ¡ esmės nutraukiant su atsakove darbo santykius buvo iÅ¡mokėjęs visÄ jai už iÅ¡dirbtÄ laikotarpį priklausantį atlyginimÄ , tai yra 1333,66 Eur (neatskaičius mokesčių) bei didžiÄ jÄ dalį dienpinigių – 2750 Eur.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad priskaičiuota netesybų suma yra mažintina, už uždelsimo atsiskaityti laikÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant sumÄ , atitinkančiÄ atsakovės 1 mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 721,5 Eur (priskaityta suma neatskaičius mokesčių). PrieÅ¡ingu atveju Å¡ios kompensacijos nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp atsakovei A. A. priklausančių darbo pajamų už jos iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ir daugelį kartų jos darbo pajamas virÅ¡ijančios kompensacijos.

Darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju arba nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių rizikÄ . Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, be kita ko, skatina darbdavį (atsakovÄ ) greičiau eliminuoti teisės pažeidimÄ ir įvykdyti savo pareigÄ darbuotojui (ieÅ¡kovui). Darbdaviui (atsakovei) operatyviai įvykdžius teismo procesinį sprendimÄ , kuriuo darbuotojui (ieÅ¡kovui) priteistos uždelstos iÅ¡mokėti iÅ¡mokos, po teismo sprendimo įsiteisėjimo darbdavys (atsakovė) gali apskritai jau nebeturėti pareigos mokėti darbuotojui (ieÅ¡kovui) už uždelsimÄ atsiskaityti arba Å¡ios terminuotos iÅ¡mokos mokėjimas laiko atžvilgiu gali bÅ«ti minimalizuotas.

Vadovaujantis nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės, dirbusios penkių darbo dienų savaitės režimu, naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina po 34,35 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (kiekvienÄ uždelsimo atsiskaityti laikotarpio darbo dienÄ ), esant penkių darbo dienų savaitei, nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl 5 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo. Atsakovė A. A. taip pat prašė jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „V.“ priteisti 5% metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas pažymi, kad darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s įstatymai, o jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (toliau – CK 1.1 str. 3 d.).

Taigi civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013). Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 str. 2 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ių palÅ«kanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iÅ¡ skolininko gautinomis lėšomis, kurių Å¡is nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl laiku negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai. DK nustatyta, kad darbdavys turi sumokėti netesybas jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ , kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovei A. A. priteista 721,50 Eur netesybų suma už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ su ja nutraukus darbo santykius.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika darytina iÅ¡vada, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos netesybos yra kaip sankcija darbdaviui UAB „V.“ laiku neatsiskaičius su atleistu iÅ¡ darbo darbuotoju, todėl priteisus iÅ¡ ieÅ¡kovo dar ir procesines palÅ«kanas numatytas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, ieÅ¡kovas UAB „V.“ patirtų dvigubÄ finansinių sankcijų taikymÄ . Be to, pabrėžtina, jog Å¡iuo atveju atsakovės reikalavimas kilo iÅ¡ darbo teisinių santykių, o ne iÅ¡ prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos, todėl nėra pagrindo atsakovei priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ bei į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų suma viso sudarė 6735 Eur, o sprendimu nutarta atsakovei priteisti 2456,5 Eur sumÄ , laikytina, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkintas 36,47 procentais. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie patirtas 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas 36,47 procentais, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 255,29 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“(CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 142, 230, 279, 285-287 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 1735 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus) neiÅ¡mokėtų dienpinigių. Priteisti iÅ¡ UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), A.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) 721,50 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ , 50 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. liepos 19 d.) ir po 34,35 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus, 35 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo dienos užmokesčio už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo, t.y. nuo 2019 m. liepos 20 d., iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su A.

A., skaičiuojant už kiekvienÄ darbo dienÄ esant penkių darbo dienų savaitei. SprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 721,50 Eur (septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro, 50 ct) (neatskaičius mokesčių) priteisimo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Stonų g. 3-21, Raseiniai, iÅ¡ UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vykdyti skubiai.je prieÅ¡ieÅ¡kinį at Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Å iam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-1681, priimtÄ 2019 m. kovo 26 d. darbo byloje Nr. APS-2-4651/2019, laikyti netekusiu galios. Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisijai darbo bylÄ Nr. APS-2-4651/2019. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei A.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 255,29 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 29 ct) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Irena Narbutienė