2015-12-09 Nr. AB-23822-3-61-3-04779-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus teritorinė muitinė, V. V., A. D., S. K. ir M. B.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2015-12-09 Nr. AB-23822-3-61-3-04779-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1428-438/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04779-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 72.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus teritorinė muitinė, V. V., A. D., S. K. ir M. B.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, vėliau jį patikslino, prašydamas panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. S-191(7-155/2014), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1A-294 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0066 bei grąžinti mokestinės prievolės įregistravimo pareiškėjui klausimą sprendimui priimti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 1 dalį, proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir laikoms įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų. Vadovaudamasis šiuo teisiniu reglamentavimu, teismas sprendė, kad pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Tuo pačiu pagrindu darė išvadą ir apie tai, kad jam (pareiškėjui) yra tinkamai įteikta Vilnius apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis dėl pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Kad pareiškėjui siųsti teismo procesiniai dokumentai yra įteikti ir pareiškėjas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, teismo vertinimu, įrodo ir aplinkybė, kad 2015 m. spalio 22 d. teisme gautas advokato padėjėjo V. K. prašymas atidėti teismo posėdį. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad atvykti į teismo posėdį negali dėl to, kad dalyvauja Lietuvos advokatūros seminare. Advokato padėjėjas taip pat nurodė, kad kiti advokato D. Z. biuro atstovai į posėdį atvykti negali dėl užimtumo kitose bylose.
Spręsdamas dėl pareiškėjo atstovo prašymo pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad advokato padėjėjas V. K. nepateikė jokių objektyvių jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Kita vertus, teismas nurodė, kad atstovo dalyvavimas seminare nelaikytinas pateisinama priežastimi neatvykti į teismo posėdį. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo teisė bylą vesti per atstovą (ABTĮ 49 str.) neturi tapti įrankiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir veikti prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, t. y. vilkinti bylos procesą. Teismas pabrėžė, kad teismo posėdis paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi. Pareiškėjas, norėdamas turėti byloje atstovą ir siekdamas sąžiningai naudotis šia procesine teise, privalėjo pasirūpinti tokiu atstovavimu, kuris užtikrintų bylos išnagrinėjimą jau paskirtame teismo posėdyje. Tuo tarpu, pareiškėjas atstovavimo sutartį 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė su advokato padėjėju, kuris į teismo nustatytu laiku paskirtą teismo posėdį atvykti negalėjo dėl nepateisinama vertintinos priežasties, t. y. seminaro. Teismas pažymėjo ir tai, kad visi proceso dalyviai, tarp kurių yra ir užsienio šalių piliečių, laiku ir tinkamai buvo informuoti apie paskirtą teismo posėdį, o advokato padėjėjas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė tik posėdžio dieną, t. y. 2015 m. spalio 22 d., todėl teismas neturėjo galimybės informuoti proceso dalyvių apie šį prašymą.
Atsižvelgdamas į tai, kad teismas yra pripažinęs, jog bylą išnagrinėti neišklausius pareiškėjo nėra galimybės, į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pateisinančių jo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, taip pat nepateikė ir pagrįsto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bei vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 5 punktu, teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.
II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad 2015 m. spalio 5 d. nutartis ir teismo šaukimas pareiškėjui įteikti tinkamai. Akcentuoja, kad procesinius dokumentus Lietuvos paštas teismui grąžino anksčiau nei yra nustatytas korespondencijos saugojimo laikas. Pareiškėjas informuoja, kad pašto darbuotojai atsisakė įteikti dokumentus pareiškėjo šeimos nariams, nors toks prašymas buvo pateiktas (ABTĮ 75 str.).
Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Mano, kad atsakomybė už tai, jog pareiškėjas siuntos neatsiėmė, tenka pačiam pareiškėjui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjo atstovas apie teismo posėdį žinojo, todėl tokią informaciją turėjo žinoti ir pareiškėjas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas paliktas nenagrinėtas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nustatė, kad 2015 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (b. l. 71), tačiau pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjui jo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), b. l. 1, 12, 16, 17) siųsti teismo procesiniai dokumentai, tarp jų – ir šaukimas bei 2015 m. spalio 5 d. nutartis (b. l. 64, 73, 74, 76–83), grįžo neįteikti su Lietuvos pašto atžyma, kad adresatas korespondencijos neatsiėmė, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 5 punktu, pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtu.
Pareiškėjas su šia teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu nustatomos šios būtinos prielaidos: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-246/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtu, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio, kai, atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pvz. pasinaudoti ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012).
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, nebuvo nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas negali išspręsti bylos pagal joje esančią medžiagą, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjo skundo trūkumų, kuriuos pareiškėjas pašalino, pateikdamas patikslintą skundą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties argumentai, jog pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, siekiant nustatyti skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir išnagrinėti bylą išsamiai ir objektyviai, nėra pakankamos padaryti išvadą, jog byla negali būti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta neišklausius paties pareiškėjo paaiškinimų. Atsižvelgdama į tai bei į tokio pobūdžio bylų specifiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl negalimumo išnagrinėti bylą be pareiškėjo šiuo atveju yra nepakankami palikti skundą nenagrinėtu bei neatitinka ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto taikymo prielaidų.
Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus, teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.
Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad tam tikros aplinkybės gali būti nustatytos tik pareiškėjo paaiškinimais, o įrodymų nepakankamumas savaime negali būti pagrindas palikti skundą nenagrinėtu.
Papildomai pažymėtina, kad, siekiant visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo, ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta administracinio teismo teisė įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus ar papildomus paaiškinimus raštu dėl keliamų reikalavimų, o to paties straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 57 straipsnio 4 dalies nuostatos suteikia teismui teisę šalių prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus įrodymus. ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtą, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio, kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės išnagrinėti skundą yra išnaudotos.
Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 103 straipsnio 5 punktą, palikdamas pareiškėjo skundą nenagrinėtą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bylą grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas Skirgailė Žalimienė