1ffd20eb-d7b5-48d8-bcb2-a34f234cae67 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-727-464/2017Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.2.; 3.3.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Y.

B. (Y. B.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties atsisakyti priimti atsakovo Y. B. (Y. B.) atskirÄ jį skundÄ , paduotÄ civilinėje byloje Nr. 2KT-39-567/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. N2-350-558/2017 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-834-553/2017 sujungimo,                          n u s t a t ė : Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi (atskirojo skundo medžiaga, b. l. 1–3) Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, remdamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡sprendė Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-834-553/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. N2-350-558/2017 sujungimo klausimÄ , Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-834-553/2017, kurioje pareikÅ¡tos pretenzijos dėl sutuoktinių turto, prijungusi prie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-350-558/2017 dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai vienoje byloje spręstini klausimai yra nagrinėjami skirtingose bylose, juolab kad Å¡alių santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs dėl teisinio pagrindo sustabdyti bylÄ sutuoktinių turto padalijimo dalyje ir kitų reikalavimų iÅ¡nagrinėjimo skyrium nebuvimo. Taip pat pažymėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotÄ bendrÄ jÄ taisyklę jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiÅ¡kia pretenzijas į sutuoktinių turtÄ , Å¡i byla turi bÅ«ti sujungiama ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla.

Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių santuokos nutraukimo byloje spręstinus klausimus nagrinėti skyrium, Å¡iuo atveju nenustatyta.Atsakovas Y. B. 2017-02-23 pateiktu atskiruoju skundu (atskirojo skundo medžiaga, b. l. 8–14) prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutarties dalį, kuria sujungtos bylos perduotos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodęs argumentus, susijusius su sujungtos į vienÄ bylos teismingumu. Atsakovo teigimu, nesant nė vienam iÅ¡ CPK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų bylų perdavimo pagrindų, teismas neturėjo pagrindo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-834-553/2017 perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 str. 4 d.), todėl šiuo atveju sujungtos bylos galėjo būti perduotos nagrinėti tik Vilniaus apygardos teismui. Sujungtų bylų perdavimas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui niekaip neprisidės prie operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo. Skundžiama nutartis paremta nesutikimu su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių klausimus nagrinėti atskirai, kas apskritai negalėjo būti sujungimo ar perdavimo pagrindams reikšminga aplinkybe.

IeÅ¡kovė pati pasirinko kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, Å¡i byla buvo užvesta pirmiausiai. Po trejų su puse metų ieÅ¡kovė persigalvojo ir paprašė bylas sujungti – tokiu bÅ«du sudaromos prielaidos bylų vilkinimui.                                                                 Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-02-28 nutartimi (atskirojo skundo medžiaga, b. l. 24–25) atsisakė priimti atsakovo Y.

B. 2017-02-23 atskirÄ jį skundÄ ir grÄ Å¾ino jį atsakovui.Nurodė, kad civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nagrinėtinos bÅ«tent apylinkės teismuose (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 381 str. 1 d. ir kt.). Kadangi sujungtų bylų perdavimas tiesiogiai nulemtas procesinės priemonės – civilinių bylų sujungimo taikymo, turint nuspręsti ir tai, koks teismas nagrinės sujungtas bylas, jis negali bÅ«ti atskirai skundžiamas apeliacine tvarka, nes Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1 p., 2 p.), prieÅ¡ingai, sudaro galimybes greičiau ir tinkamai iÅ¡nagrinėti santuokos nutraukimo bylÄ .

Atskirojo skundo argumentai Atsakovas Y. B. atskirajame skunde (atskirojo skundo medžiaga, b. l. 28–31) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-02-28 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti atsakovo Y. B. 2017-02-24 atskirÄ jį skundÄ ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutarties dalį, kuria sujungtos bylos buvo perduotos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, atmetant ieÅ¡kovės I. B. 2017-01-31 praÅ¡ymÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutarties dalį, kuria sujungtos bylos buvo perduotos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Tokia teisė aiÅ¡kiai įtvirtinta CPK 34 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui, gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas. TokiÄ atsakovo teisę patvirtina ir teismų praktika, kurioje pažymima, kad teismui priėmus nutartį, kuria teismas (i) sujungia civilines bylas ir (ii) sujungtÄ civilinę bylÄ perduoda nagrinėti teismui, bylos Å¡alys turi teisę skųsti teismo nutarties dalį dėl sujungtų bylų perdavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1839/2014;

Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2208-513/2011).IeÅ¡kovė I. B. paaiÅ¡kinimuose dėl pateikto atskirojo skundo praÅ¡o skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kinimuose nurodomi tokie argumentai:Teisės apskųsti nutartį, kuria iÅ¡spręstas bylos perdavimo iÅ¡ vieno teismo kitam klausimas, įtvirtinimas nereiÅ¡kia, kad tokia teisė egzistuoja ir dėl nutarties, kuria iÅ¡spręstas bylų sujungimo klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1839/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl kitokio pobÅ«džio civilinių bylų sujungimo – tuo atveju buvo sujungtos civilinė byla dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir civilinė byla dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2208-513/2011 klausimas dėl galimybės apskųsti teismo nutartį iÅ¡ viso nebuvo keliamas. Kasacinio teismo suformuluota bendroji taisyklė, kad tuo atveju, jei vienas iÅ¡ sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje reiÅ¡kia pretenzijas į sutuoktinių turtÄ , Å¡i byla turi bÅ«ti nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla.Tik pirmosios instancijos teismui yra suteikta teisė spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimÄ .

Todėl atsakovo reikalavimas, panaikinus skundžiamÄ nutartį, priimti atskirÄ jį skundÄ bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutarties dalį dėl sujungtų bylų perdavimo, reikÅ¡tų įtvirtintos teismų kompetencijos pažeidimÄ .Atsakovo argumentai, pagrindžiantys bÅ«tinumÄ panaikinti 2017-02-17 nutarties dalį dėl sujungtų bylų perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nepagrįsti. Atsakovas supainioja dviejų skirtingų institutų taikymÄ , todėl argumentas, jog sujungtos bylos buvo perduotos nesant CPK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant byloje keliamus klausimus.

CPK 33 straipsnio 4 dalis netaikytina, nes santuokos nutraukimo klausimus nagrinėja apylinkių teismai. Atsakovas nepagrindžia ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmų, prieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju piktnaudžiauja ne ieÅ¡kovė, o atsakovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuri nėra apeliacijos objektas.                          Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto (atsakovo) Y.

B. atskirojo skundo argumentacijÄ , patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto 2017-02-23 atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutarties perduoti konkrečiam teismui nagrinėti skirtinguose teismuose anksčiau nagrinėtas ir į vienÄ civilinę bylÄ CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka sujungtas bylas, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apeliacinio apskundimo objektu gali bÅ«ti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali bÅ«ti skundžiamos paduodant atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo Å¡iais atvejais:

1) CPK tiesiogiai numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nesutinkant su nutartimi, dėl kurios atskirasis skundas negali bÅ«ti paduotas, motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ . Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atskirasis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 str.).Apeliantas savo teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo nutartį (jos dalį) dėl ginčo perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui kildina iÅ¡ CPK 34 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Apelianto Y. B. įsitikinimu, CPK 136 straipsnio 4 dalis dėl bylų sujungimo turėjo bÅ«ti taikoma kartu su CPK 34 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo priimtos savo žinion bylos perdavimÄ kitam teismui, todėl nutarties dalis dėl bylos perdavimo kitam teismui gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia apelianto pozicija stokoja teisinio pagrįstumo. CPK 34 straipsnio 4 dalis nenumato abstrakčios galimybės skųsti bet kuriÄ teismo nutartį, kuria vieno teismo žinion priimta byla vėliau perduodama nagrinėti kitam teismui, prieÅ¡ingai, tokia galimybė pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ egzistuoja tik dviem konkrečiais bylos perdavimo kitam teismui atvejais:

1) jeigu pripažįstama, kad ta byla operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau bus iÅ¡nagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietÄ , iÅ¡skyrus iÅ¡imtinio teismingumo atvejus (CPK 34 str. 2 d. 1 p.);

2) jeigu iÅ¡kėlus bylÄ tame teisme paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Taigi įstatymų leidėjo valia teisė teikti atskiruosius skundus ir skųsti teismo procesinius veiksmus dėl jame iÅ¡keltos civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pripažįstama tik Å¡iais dviem tiesiogiai įstatyme aptartais atvejais. Visose kitose situacijose galioja bendroji taisyklė – turi bÅ«ti vertinama, ar konkretus teismo atliktas procesinis veiksmas (nagrinėjamu atveju bylos perdavimas nagrinėti kitam teismui) užkerta keliÄ tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).

Tokį teisėjų kolegijos vertinimÄ dėl CPK 34 straipsnio 4 dalyje numatytų atskirųjų skundų padavimo atvejų lemia ne tik Å¡ios normos teksto pažodinis aiÅ¡kinimas, bet ir sisteminio civilinio proceso normų bei įstatymo leidėjo ketinimų aiÅ¡kinimo taisyklės. Antai CPK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko diskrecijos teisė iÅ¡spręsti klausimÄ dėl konkrečios bylos iÅ¡ vieno apygardos teismo perdavimo kitam apygardos teismui.

Akivaizdu, kad atskirasis skundas dėl Å¡ios teisės įgyvendinimo, nepaisant paskesnėje, t. y. CPK 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, taip pat negalėtų bÅ«ti paduotas (CPK 301 str. 1 d., 331 str. 6 d.). Å i aplinkybė taip pat leidžia nesutikti su atskirojo skundo argumentais, iÅ¡ esmės reiÅ¡kiančiais, kad CPK 34 straipsnio 4 dalis pati savaime jau teikia pagrindÄ apskųsti nutartį (ar jos dalį) ir dėl sujungtų aukÅ¡tesnės bei žemesnės pakopos teismų nagrinėtų bylų perdavimo nagrinėti pirmÄ ja instancija žemesnės pakopos teismui.

Å io aiÅ¡kinimo kontekste aktuali yra ir įstatymų leidėjo pozicija, iÅ¡dėstyta kitoje procesinėje normoje – CPK 35 straipsnyje, kurioje yra įtvirtinta vienintelė galimybė atskirai nuo teismo sprendimo atskiruoju skundu apskųsti aukÅ¡tesnės instancijos (pakopos) teismo nutartį, kuria Å¡is nusprendžia grÄ Å¾inti žemesnės pakopos teismo nepagrįstai jam perduotÄ pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ bylÄ .                  Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje Vilniaus apygardos teismas bylų sujungimo klausimÄ pagrįstai iÅ¡sprendė remdamasis bÅ«tent CPK 136 straipsnio 4 dalies, o ne CPK 34 straipsnio nuostatomis.

CPK 136 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios Å¡alys, arba kelios bylos pagal vieno ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vienÄ bylÄ , kad jos bÅ«tų kartu iÅ¡nagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium.

Teisėjų kolegija, saistoma atskirojo skundo ribų, nagrinėjamoje situacijoje nevertina bylų sujungimo tikslingumo, nes tai reikÅ¡tų apelianto atskirojo skundo, kuris nebuvo priimtas, argumentų nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Tačiau skundžiamos nutarties argumentams, kad iÅ¡sprendus keliuose skirtinguose teismuose esančių bylų sujungimo klausimÄ , neiÅ¡vengiamai turi bÅ«ti nusprendžiama ir dėl to, kuris iÅ¡ tas bylas anksčiau nagrinėjusių teismų toliau turi nagrinėti bylÄ , visiÅ¡kai pritartina.

Nagrinėjamoje byloje aktualu dar ir tai, kad pažeisto ar neteisingai iÅ¡spręsto teismingumo klausimas (CPK 34 str. 2 d. 4 p.), prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, Vilniaus apygardos teismui perduodant sujungtus į vienÄ bylÄ reikalavimus nagrinėti konkrečiam teismui, nebuvo keliamas ir pirmosios instancijos teismas jo nesprendė – byloje nėra jokių duomenų, kad kuri nors iÅ¡ sujungtų bylų buvo priimta nagrinėti teisme pažeidžiant teismingumo taisykles. Vadinasi, procesinį sprendimÄ perduoti bylÄ nagrinėti atitinkamam teismui lėmė pats bylų sujungimo faktas, o ne pažeistos teismingumo taisyklės (bÅ«damos nesujungtos, bylos bÅ«tų ir toliau nagrinėjamos skirtinguose teismuose), todėl galimybės apskųsti teismo nutarties dalį dėl bylos perdavimo kitam teismui tokioje situacijoje, kuri susidarė nagrinėjamoje byloje, įstatymas apeliantui nesuteikia.

Taip pat nenustatytas ir kitas pagrindas atskirajam skundui priimti – kelias tolesnei Å¡ios bylos eigai nėra užkirstas (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Aptardama kitų apelianto skundo argumentų (dėl nukrypimo nuo teismų praktikos) pagrįstumÄ teisėjų kolegija, viena vertus, akcentuoja, kad kiekvienoje konkrečioje byloje teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai neturi bÅ«ti taikomi abstrakčiai ir bet kokiame kontekste. Kitoje byloje jais gali bÅ«ti remiamasi tik tuomet, jeigu abiejose bylose yra susiklosčiusios tapačios arba labai panaÅ¡ios faktinės situacijos.

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/ 2009).Nagrinėjamos ir apelianto cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartimi iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1839/2014 faktinių aplinkybių (situacijos) esminio tapatumo teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl ir minėtoje nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra aktualÅ«s. Nurodytoje kaip precedentinė byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡ sutartinių teisinių santykių atsiradusių ginčų bei iÅ¡ jų kylančių prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įvykdymo sujungimo į vienÄ bylÄ bei dėl jos perdavimo nagrinėti vienam iÅ¡ teismų, taip pat buvo pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne tik bylų sujungimo, bet ir bylų teismingumo klausimÄ pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie tolesnę nurodomos bylos procesinę eigÄ leidžia įsitikinti, kad dėl sujungtos bylos teismingumo, priėmus atskirÄ jį skundÄ , buvo spręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-471-157/2015 (CPK 179 str. 3 d.).  Nagrinėjamo ginčo atveju kilo poreikis spręsti iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių atsiradusių reikalavimų sujungimÄ Ä¯ vienÄ bylÄ ir iÅ¡nagrinėti juos kartu, atsižvelgiant į CPK 382 straipsnio 4 punkto, 385 straipsnio reikalavimus, o netinkamai iÅ¡ pat pradžių iÅ¡spręsto teismingumo klausimo problema, kaip jau buvo konstatuota Å¡ios nutarties 16 punkte, nekilo.

Bylų sujungimo, remiantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, į vienÄ bylÄ procesinis veiksmas taip pat negali bÅ«ti skundžiamas atskiruoju skundu, apie tai nuosekliai pasisakoma teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1429/2010; 2013-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687/2013; 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867/2013; 2014-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2229/2014; 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-819-157/2015). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-03-29 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-301/2012 pažymėjo, kad nei CPK 136 straipsnio 4 dalyje, nei kitose CPK normose nenumatyta teisė apeliacine tvarka atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylų sujungimo ar atsisakymo sujungti bylas.

Jeigu teismas bylas sujungia, įgyvendinami ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principai, dėl to nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, prieÅ¡ingai, procesas tampa tik spartesnis.Kita vertus, remtis precedentais, ypač tos pačios pakopos, o ne aukÅ¡tesnės instancijos teismo precedentais, bÅ«tina apdairiai ir atsižvelgiant tiek į precedento sukÅ«rimo laikÄ , tiek ir į kitokius turinčius reikÅ¡mės veiksnius, pavyzdžiui, į faktÄ , ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis;

į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.

Å iame kontekste vienos Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 vienasmeniÅ¡kai teisėjo priimtos nutarties apelianto skundo pozicijai pagrįsti, kad bylos Å¡alys turi teisę atskiruoju skundu kvestionuoti aukÅ¡tesnės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus primininkui deleguotos teises perduoti sujungtÄ bylÄ nagrinėti žemesnės instancijos teismui įgyvendinimÄ , t. y. skųsti teismo nutarties dalį dėl sujungtų bylų perdavimo, aiÅ¡kiai nepakanka. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl teismo procesinio sprendimo dalies, kuria iÅ¡spręstas sujungtų bylų perdavimo nagrinėti konkrečiam teismui klausimas.

Pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį pagrindo nėra. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjosGoda Ambrasaitė - Balynienė Virginija Čekanauskaitė Dalia Kačinskienė