Legislator Case Law & Legislation
1ffaf731-fd2c-40ff-9dd6-781b2e2cca45 AI generated

1ffaf731-fd2c-40ff-9dd6-781b2e2cca45 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1ffaf731-fd2c-40ff-9dd6-781b2e2cca45
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-923-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03030-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

1ffaf731-fd2c-40ff-9dd6-781b2e2cca45 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais skaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o ja : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-923-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03030-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. G. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–3). PaaiÅ¡kino, kad nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas uždaroje zonoje karantino patalpose. PareiÅ¡kėjui atliekant nuobaudÄ kamerose Nr. 1, 2, 3, 12 nebuvo užtikrinti vienam asmeniui tenkantys minimalÅ«s ploto reikalavimai. Aplink tualeto duris sienos buvo aptrupėję, tinkas nusilupęs, kameroje nėra Å¡viestuvų gaubtų, elektros įrenginiai netvarkingi, tualeto patalpose ant sienų nubėgęs vanduo, kameroje trÅ«kdavo oro.

PareiÅ¡kėjas dėl tamsos kameroje negalėjo skaityti ar raÅ¡yti, turėjo kreiptis į gydytojus dėl regėjimo, ne kartÄ kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl langų kamerose nuvalymo. Nurodo, kad kamerų valymui nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės. Teigia, kad kalėdamas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, suprastėjo regėjimas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ įkalinimo įstaigos neveikimo, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų, kurios nepažeistų žmogaus teisių.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 18–24). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu paskirtas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose: Nr. 1K, Nr. 2K, Nr. 3K, Nr. 12K. Kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, Å¡iose patalpose jis atliko nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įkalinimo įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus.

PareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Å iose patalpose vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Mano, kad pareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai, nepateikdamas jokių jo žodžius patvirtinančių įrodymų, nurodė, kad pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko atlikti nuobaudas, buvo prastas apÅ¡vietimas, kamerų tipo patalpų sienos buvo netvarkingos. Visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodė tariamai buvusius higienos reikalavimų trÅ«kumus, t. y. kad kamerų tipo sienų dažai buvo aptrupėję bei buvo matomi pelėsio požymiai jo nurodytose kamerose, nepateikdamas jokių jo žodžius patvirtinančių įrodymų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl galimai pažeidžiamu higienos normų reikalavimų.

Pažymi, kad nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistė 2019-07-15 atliko patikrinimÄ Vilniaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 1K, Nr. 2K, Nr. 3K, Nr. 12K, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kamerose patikrinimo metu buvo tam tikras dirbtinės apÅ¡vietos trÅ«kumas, kamerose esantys Å¡viestuvai buvo nevisai tvarkingi (be apsauginių gaubtų). Taip pat nustatyta, kad kamerose esančių langų stiklai ir palangės buvo vizualiai neÅ¡varÅ«s, tačiau kartu ir konstatuota, kad Vilniaus PN gyvenamÄ sias patalpas turi valyti patys patalpose laikomi nuteistieji.

Kitų pažeidimų (netvarkingų sienų, pelėsio požymio) patikrintose kamerų tipo patalpose nenustatyta. Tačiau akcentuoja, kad patikrinimas atliktas 2019-07-15, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po pareiÅ¡kėjo perkėlimo i kitÄ pataisos įstaigÄ . Nurodo, kad kiekvienoje Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje yra įrengta po du Å¡viestuvus (pačioje kameroje, sanitariniame mazge įrengtas atskiras Å¡viestuvas), su apsauginiais gaubtais. Å viestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apÅ¡vietimÄ , nustatytÄ teisės aktuose.

Nuobaudas atliekantys nuteistieji nuolat ardo, laužo kamerose įrengtus Å¡viestuvus. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų ir buvo konstatuoti tam tikri neženklÅ«s apÅ¡vietimo trÅ«kumai, apÅ¡vietimo įrenginių konstrukcijų trÅ«kumai kamerų tipo patalpose. Nuteistieji, gadindami patalpose esantį inventorių, siekia vieno iÅ¡ tikslų, t. y. kreiptis į teismÄ , nurodant, kad jiems sukuriamos netinkamos kalinimo sÄ lygos įstaigoje, siekdami tokiais neteisėtais veiksmais pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, skunde nurodytų tariamai buvusių patalpų trÅ«kumų i Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ , teigia, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ .

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais skaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o ja : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjo teigimu, atliekant nuobaudÄ kamerose Nr. 1, 2, 3, 12 nebuvo užtikrinti vienam asmeniui tenkantys minimalÅ«s ploto reikalavimai. Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20), 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

– pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ matyti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 Vilniaus PN atskirais buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 1K, 2K, 3K, 12K, taigi pareiÅ¡kėjui turėjo tekti 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto.

Nors atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju, tačiau, teismo vertinimu, net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų kiekvienoje iÅ¡ kamerų, pateikti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iÅ¡ paminėtų kamerų ir gyvenamųjų patalpų nebÅ«tų buvę pažeisti. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Vilniaus PN vienam asmeniui tekusio per mažo gyvenamosios patalpos ploto atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tamsos kameroje jis negalėjo skaityti ar raÅ¡yti, turėjo kreiptis į gydytojus dėl regėjimo, ne kartÄ kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl langų kamerose nuvalymo, be to, nurodo, kad kameroje nėra Å¡viestuvų gaubtų, elektros įrenginiai netvarkingi. PareiÅ¡kėjo teigimu, aplink tualeto duris sienos buvo aptrupėję, tinkas nusilupęs, tualeto patalpose ant sienų nubėgęs vanduo, kameroje trÅ«kdavo oro. Nurodo, kad kamerų valymui nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-10; toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Å ių taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai.

Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. IÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas. Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktį, kameros turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Å¡ių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali bÅ«ti aprÅ«pinamos elektriniais oro Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais.

Kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi bÅ«ti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (Eksploatavimo taisyklių 16.4 papunktis). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Teismas, pagal byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-07-19 patikrinimo metu konstatavo, jog Vilniaus PN kamerose apÅ¡vietimas yra nepakankamas, taip pat, jog Å¡viestuvai buvo techniÅ¡kai netvarkingi, t. y. ant Å¡viestuvų nebuvo gaubto, patikrinimo akte pažymėjo, kad VPN gyvenamosiose patalpose yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas per langus, o natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento teisės aktai nereglamentuoja (b. l. 29–30). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-09-16 patikrinimo akte užfiksavo, kad bendra dirbtinė apÅ¡vieta teisės aktų reikalavimus jau atitiko, Vilniaus PN administracija 2019-08-07 raÅ¡tu informavo, kad 2019-07-19 patikrinimo akte užfiksuoti pažeidimai paÅ¡alinti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-06-16 patikrinimo akte konstatavo, kad kamerose įrengti Å¡viestuvai jau yra su apsauginiais gaubtais, tik kameroje Nr. 25 nebuvo vieno apsauginio gaubto (b. l. 33–34). Teismas pastebi, kad iÅ¡ nurodytos bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus PN imasi priemonių, jog kalinimo sÄ lygos nuteistiesiems atitiktų teisės aktų reikalavimus ir gerina sÄ lygas atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytus pažeidimus. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai Vilniaus PN kamerose paÅ¡alinti, apie tai Vilniaus PN administracija informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ 2019-08-07 raÅ¡tu.

Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pažeidimus (kurie po pusė mėnesio ištaisyti) nustatė ne pareiškėjo nurodomu jo kalinimo laikotarpiu, tačiau praėjus vienam mėnesiui po jo, taigi tokie fiksuoti pažeidimai pareiškėjo teisių objektyviai negalėjo pažeisti, o duomenų, kad pažeidimai būtų fiksuoti pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 nėra. Teismas pastebi, kad pareiškėjo skundas yra gana abstraktaus, bendro pobūdžio, pareiškėjas apšvietimo bei higienos normų neatitiktį grindė tik savo subjektyviais teiginiais, teismui nepateikė konkrečių duomenų, kuriuose kamerose ir kokiu konkrečiu laikotarpiu jo nurodyti pažeidimai galėjo egzistuoti.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis ne kartÄ kreipėsi į gydytojus dėl regėjimo objektyviai yra nepagrįsti, nes atsakovės atstovo pateikti pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenys tokius argumentus paneigia, juose nėra užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl suprastėjusio regėjimo. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Vilniaus PN administracijÄ dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Pastebėtina, kad kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ginčo laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 bÅ«tų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus. PareiÅ¡kėjo pateikti duomenys, kad jis kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kuris 2019-07-19 užfiksavo pažeidimus Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, nes tokios aplinkybės nepatenka į ginčo laikotarpį.

PareiÅ¡kėjo pridedami dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad Vilniaus PN administracija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pateikė atsakymus į pareiÅ¡kėjo 2019-06-24 praÅ¡ymÄ , taip pat į ginčo laikotarpį nepatenka, nes pareiÅ¡kėjas, kaip pats nurodo skunde, buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose tik iki 2019-06-14. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo laikomas neįrodytu bei nepagrįstu, nes pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai savo skunde ir jo papildyme nurodė, jog higienos priemonės neiÅ¡duotos, tačiau tokio savo teiginio niekaip nedetalizavo.

Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų reiÅ¡kęs kokius nors nusiskundimus ginčo laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 įkalinimo įstaigos administracijai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovas nuolat tobulina kamerų sÄ lygas pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu užfiksuotus rezultatus, o pareiÅ¡kėjas savo argumentų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jokiais objektyviais duomenimis ar konkrečiais argumentais nepagrindė, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovo Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė