1ffabb2e-c4bf-4af1-af9d-ac0187f99540 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-405-655/2015Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00235-2013-4Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.6.8.; (S) 1.2.26.2.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant  Benediktai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui L.

S., gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, nukentėjusiajam R. S. , nukentėjusiojo atstovui advokatui Kaziui Pėdnyčiai, nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)Vilniuje, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : K. G. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ . Nusikalstamos veikos padarytos esant Å¡ioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013-04-14, apie 19.30 val., bÅ«damas vieÅ¡ojoje vietoje - kavinėje „S.“, esančioje(duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. G. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Be priežasties, sudavė kumščiu į veidÄ kavinėje buvusiam R.

S. ne mažiau, kaip vienÄ smÅ«gį, bei pastarajam nukritus ant grindų, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų spyrė R. S. ne mažiau kaip du kartus kojomis į veido sritį, padarydami R. S. odos nubrozdinimus nosies ir kaktos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarydami kairio skruostikaulio lūžį, bei kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžį, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis K. G. savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dienos pavakarę užėjo į kavinę pavakarieniauti Tuo metu kavinėje buvo daug žmonių, prie staliuko, esančio dešinėje, R. S. miegojo „užsikniaubęs“ ant stalo. Kai užėjo į kavinę, laisvų vietų nebuvo, todėl prisėdo prie pažįstamų T. G., E. Č.. Kartu su jais buvo dar kažkokia mergina, kurios vardo neprisimena. Jie visi buvo neblaivūs. R. S. draugas J.

J. vaikÅ¡tinėjo po salę, kabinėjosi prie merginų, buvo priėjęs ir prie jų staliuko, paskui išėjo į laukÄ . Kaltinamasis su pažįstamais sėdėjo prie lango, kai J. J. iÅ¡ lauko pusės sudaužė lango stiklÄ . Po to jis grįžo į kavinę ir nuėjo pas barmenę. Prie baro mojavo rankomis, sudaužė kabančius stiklinius bokalus. R. S. tuo metu dar miegojo. T. G. nuėjo prie barmenės ir J. J., bet apie kÄ jie kalbėjo, nežino. Netrukus T. pradėjo Å¡aukti. Atsisukęs pamatė, kad R. stovi prie T. ir laiko jÄ už nugaros.

Kai atstojęs nuo staliuko bandė prieiti prie jų, norėdamas padėti T., iÅ¡ kairės pusės priėjo kažkoks žmogus ir trenkė į veidÄ nukentėjusiajam. R. pradėjo lįsti prie kaltinamojo, gal galvojo, kad Å¡is jam trenkė, todėl nukentėjusįjį nuo savęs atstÅ«mė. Nukentėjusysis vėl bandė prieiti prie kaltinamojo, todėl jį vėl atstÅ«mė nuo savęs ir jis nugriuvo ant grindų. Kavinėje esantys žmonės apstojo aplinkui. Nukentėjusiojo nespardė ir nemušė, o tik atstÅ«mė nuo savęs du kartus ir jis parkrito nuo antro atstÅ«mimo.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad T. G. yra jo pažįstama, su R. S. jis nebendrauja, alkoholio tÄ vakarÄ nevartojo. Merginos, kuri buvo su R. (trenkė į veidÄ nukentėjusiajam) vardas O., pavardės nežino. Kai antrÄ kartÄ nukentėjusįjį stÅ«mė, Å¡is griuvo ant nugaros. Nežino, ar buvo daiktų į kuriuos jis griÅ«damas galėjo atsitrenkti. Kai Å¡is nugriuvo, daugiau nematė kas vyko. Pats nukentėjusiojo nefotografavo, jo miegančio ant stalo nuotraukÄ gavo iÅ¡ I.

B., kuri tÄ kartÄ Å¡ventė savo gimtadienį. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl prabudęs nukentėjusysis ėjo link kaltinamojo. Su nukentėjusiuoju po įvykio buvo susitikę, jis prašė 15 000 Lt ir sakė, kada jei sumokės, nebus bylos, tačiau jis praÅ¡omų pinigų nedavė, nes yra nekaltas. Su nukentėjusiuoju, po Å¡io išėjimo iÅ¡ ligoninės, buvo susitikę porÄ kartų. Norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , t.y. norėjo sužinoti, koks yra nukentėjusiojo tikslas teigti, kad jį sužalojo kaltinamasis.

Nukentėjusysis R. S. teismui nurodė, kad kategoriÅ¡kai nesutinka su kaltinamojo parodymais. TÄ sekmadienį su J. J. ir kitais draugais žaidė krepÅ¡inį, o toliau ten buvo vyresnio amžiaus žmonės. Po krepÅ¡inio nuėjo į kavinę, kur buvo iki 19:00 val. Kiek alkoholio iÅ¡gėrė tiksliai neprisimena, mano kad gal kokius 3-4 bokalus alaus. BÅ«nant kavinėje, apie 16 val., ten atėjo K., kuris prisėdo prie kitos kompanijos, visi vartojo alkoholį. Po žaidimo nukentėjusysis buvo pavargęs gal buvo užsnÅ«dęs. J.

J. dirbo mokytoju mokykloje, todėl beveik visus pažįsta. Jis prie kiekvieno staliuko buvo prisėdęs pabendrauti. IÅ¡ J. žodžių žino, kad stiklas buvo įskilęs ir jis sudužo. PirmÄ , kÄ jis iÅ¡girdo, tai buvo K. žodžiai, kad jie papuolė, kad turės sumokėti už stiklÄ . Kodėl K. jį puolė tuomet, kai nukentėjusysis norėjo praeiti, nežino. Mano, kad Å¡is užstojo keliÄ ir atstÅ«mė todėl, kad galvojo, jog nukentėjusysis nori pabėgti. Panelės, apie kuriÄ kalba K., nematė, jai rankos neužsuko.

K. iÅ¡ karto pasakė, kad nukentėjusysis jam skolingas pinigus. Kai ėjo apžiÅ«rėti tos vietos, jis nukentėjusįjį atstÅ«mė, stÅ«mė antrÄ kartÄ ir iÅ¡ karto buvo smÅ«gis į veidÄ . Kai pargriuvo nuo K. smÅ«gio į veidÄ , pajuto dar du smÅ«gius į veidÄ . Kadangi greitai viskas atsitiko ir nieko Å¡alia nebuvo, mano, kad visus smÅ«gius sudavė K. Buvo sulaužyta nosis ir virÅ¡utinis žandikaulis, todėl buvo įstatyti įtvarai, kuriuos neÅ¡iojo visÄ mėnesį. Nosies operacija nebuvo daryta, todėl oras kaupiasi akiduobėje.

Gydymas truko visÄ mėnesį, t.y. savaitę gulėjo Žalgirio ligoninėje, vėliau SantariÅ¡kių klinikose. Patirtus nuostolius sudaro tai, kad darbo dienomis nebuvo darbe, Sodra neapmokėjo biuletenio kol vyksta tyrimas. Teko pirkti vaistus, po to buvo daroma tomografija, skiriamos apmokamos procedÅ«ros. Taip pat praÅ¡o priteisti 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kuriÄ sudaro tai, kad patyrė muÅ¡amas vieÅ¡oje vietoje pažeminimÄ , visokius nepatogumus, negalėjo iÅ¡važiuoti į BaltarusijÄ , teko maitintis per Å¡iaudelius jogurtais.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad po išėjimo iÅ¡ ligoninės, su kaltinamuoju buvo susitikę 3 kartus. Kartu buvo žmona, draugas P. B.. K. atvažiavo vienas, bet po to priėjo draugas E. Č.. Kai susitiko, atsipraÅ¡ymo nebuvo, bet K. prisipažino, kad mušė. Jis teigė, kad nukentėjusysis netyčia gavo, nes ne tuo laiku ir ne toje vietoje atsirado, siÅ«lė pinigus. Už kiekvienÄ sulaužymÄ pasiÅ«lė po 1000 Lt, t.y. pasiÅ«lė 2000 Lt. kai po savaitės susitiko antrÄ kartÄ , jis pasakė, jeigu jie susitars, byla bus nutraukta.

Nukentėjusysis kaltinamajam nurodė, kad apytikslė suma bÅ«tų apie 8000 -10 000 Lt, tačiau kaltinamasis pasiÅ«lė tik 4000 Lt, todėl nesutiko. TrečiÄ kartÄ susitiko, kai byla buvo užbaigiama. Nukentėjusysis nurodė konkrečiÄ sumÄ 14 000 Lt, o kaltinamojo atsakymas buvo, kad tokių pinigų neturi, nebent iÅ¡simokėtinai, o jei nori tai 12 000 Lt iÅ¡ karto. Kai nukentėjusysis sutiko, kad 14 000 Lt bÅ«tų iÅ¡mokėti dalimis, kaltinamasis kitÄ dienÄ paskambinęs pasakė, kad jie susitiks teisme.

Liudytoja I. O. teismui nurodė, kad ji K. G. pažįsta, o R. S. nepažįsta, Å¡iandienÄ mato pirmÄ kartÄ . 2013 m. balandžio mėn., kavinėje Parko g. buvo Å¡venčiamas T. G. gimtadienis. AntrÄ dienÄ taip pat Å¡ventė, į kavinę atėjo apie 11 val. Jų grupelėje buvo T. G., E. Č., K. G.. Kilusio konflikto liudytoja nematė, nes Å¡venčiant antrÄ dienÄ iÅ¡ eilės, ji Å¡ventės metu užmigo, todėl jokio triukÅ¡mo negirdėjo, konflikto nematė. Apie kilusį konfliktÄ Å¾ino tik iÅ¡ vėlesnių pasakojimų, o nukentėjusiojo įvykio dienÄ nematė.

Kad į kavinę buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba, nematė. Kai pabudo, K. G. ir E. Č. buvo su ja, kavinėje buvo daug žmonių, bet neatkreipė į juos dėmesio. Liudytoja T. G. teismui nurodė, kad ji K. G. pažįsta, o R. S., ne. KÄ matė 2013 balandžio mėnesį, ne itin gerai gali prisiminti. Žino tik tai, kad įvykio metu buvo du smarkiai iÅ¡gėrę vaikinai, kurie visÄ dienÄ sėdėjo kavinėje. Vienas iÅ¡ jų buvo R. S.. Buvo dar vienas vaikinas, kuris vis „kabindavosi“, prieidavo prie jų staliuko.

Pamena, kad jis, išėjęs parÅ«kyti, stovėjo Å¡alia lango, kur sėdėjo liudytoja ir pradėjo belsti į langÄ . Kadangi jie nekreipė dėmesio, Å¡is iÅ¡mušė stiklÄ . Po to kažkuris iÅ¡ vaikinų išėjo į laukÄ ir atvedė jį prie baro, pradėjo aiÅ¡kintis. Liudytojai irgi nuėjo pasiaiÅ¡kinti kas ten vyksta. Vaikinas, kuris iÅ¡mušė stiklÄ , pradėjo mosuotis rankomis ir visi bokalai, kurie stovėjo, buvo nutrenkti, todėl liudytoja pradėjo su juo aiÅ¡kintis ir jį auklėti.

Tuomet atsikėlė R. S., kuris iki to miegojo prie kito staliuko ir užpuolė liudytojÄ , pradėjo rankÄ sukti, už tai, kad Å¡i konfliktavo su jo draugu. Tada priėjęs K., norėjo jÄ apginti, ir R. S. nustÅ«mė. Matė, kad R. S. svyravo, tada K. jį dar kartÄ pastÅ«mė ir Å¡is nugriuvo. Negalėtų pasakyti, kad R. S. kas nors mušė gulintį, nes ji su K. iÅ¡ karto nuėjo rÅ«kyti į laukÄ . Buvo labai iÅ¡gėrus, todėl visai nebeįdomu pasidarė, kas vyksta viduje. Negalėtų pasakyti, kas R.

S. kas nors spardė, nes ten buvo labai daug žmonių, buvo kažkokia panika ir sujudimas, o kas tiksliai įvyko, nežino. Matė, kad R. S. veidas buvo kruvinas. Kai grįžo parÅ«kiusi, atrodo, policija buvo atvažiavusi. Atsimena, kad barmenės paprašė ledo, jį dėjo nukentėjusiajam ant kaklo. Prisimena, kad prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , policijÄ , bet kas iÅ¡kvietė, nežino. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad konfliktas prasidėjo su tuo asmeniu, kuris daužė bokalus. Nesuprato, dėl ko buvo stipriai sužalotas nukentėjusysis.

Liudytoja V. S. teismui nurodė, kad ji yra kavinės, kurioje kilo incidentas savininkė. Paties įvykio nematė, nes tÄ dienÄ nedirbo. Apie įvykį ir iÅ¡kviestÄ policijÄ jai pasakė paskambinęs darbuotojas, todėl tik iÅ¡ pasakojimų žino, kas įvyko. Vaizdo kameros kavinėje yra, bet jos nukreiptos į kasos aparatÄ ir į darbo vietas - barÄ ir virtuvę. Lankytojai nefilmuojami, todėl salės vaizdo įraÅ¡o nebuvo. Po įvykio nesigilino, kas kÄ mušė, nes tai ne pirmas kartas, kai kavinėje kyla muÅ¡tynės. Ar buvo padaryta žala barui, neprisimena, nes buvo ne vienÄ kartÄ iÅ¡daužtas stiklas.

IeÅ¡kinio pateikusi nėra. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad anksčiau su R. S. ir K. G. konfliktų nebuvo kilę, nusiskundimų iÅ¡ personalo dėl netinkamo Å¡ių asmenų elgesio, nebuvo.Liudytojas E. Č. teismui paaiÅ¡kino, kad žino, jog 2013 m. balandžio mėn. kavinėje Parko g. buvo incidentas, bet kad buvo kažkokios muÅ¡tynės, nematė. Atėjęs į kavinę, prisėdo prie T. G. ir I. O.. Dar kavinėje sėdėjo jaunų žmonių kompanija, dar buvo kokių 7-8 žmonių kompanija, iÅ¡ matymo pažįstamas V., su kuriuo kartu žaidė futbolÄ , jo pavardės nežino.

Po to, iÅ¡ tos didelės kompanijos žmonės išėjo ir liko tik dviese. Toje didelėje kompanijoje matė R. S., kuris užmigo prie stalo, dar buvo jo draugas J.. Kai R.miegojo, J. buvo išėjęs parÅ«kyti. Jis atsirėmė į langÄ , kuris skilo į mažas dalis. J. ėjo aiÅ¡kintis su barmene, ar kilo koks konfliktas, neatsimena, nes buvo neblaivus. Barmenė J. liepė apsiraminti. Po to buvo atsikėlęs R., buvo K. priėjęs, bet jokio konflikto tarp jų nebuvo. T. G. buvo priėjusi prie J., o R. pradėjo jai iÅ¡sukinėti rankas, todėl K. atstÅ«mė R., nes Å¡is pradėjo lįsti į akis.

Kaip suprato, K. nenorėjo kažkokių konfliktų, tiesiog atstÅ«mė R. S., kad nebÅ«tų ten kažkokių muÅ¡tynių. Visų muÅ¡tynių aplinkybių nematė, nes buvo išėjęs namo pinigų paimti, o kai grįžo, jau buvo atvažiavusi policija. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad K. tiesiog vienÄ kartÄ atstÅ«mė nukentėjusįjį, tik nepamena, ar R. S. buvo prisėdęs ar nukritęs, nes jis buvo labai girtas. Tuo metu, kai buvo kavinėje, spardymų, muÅ¡imų nebuvo.

Kavinėje buvo ir daugiau žmonių, tačiau nemano, kad jie galėjo muÅ¡ti nukentėjusįjį. Po įvykių buvo susitikimas su nukentėjusiuoju. Liudytojui paskambino K., kuris prašė prieiti prie muzikos mokyklos, kad susitikti pakalbėti su vaikinu, kuris buvo sumuÅ¡tas. Ä® susitikimÄ Ä—jo tam, jog pasakyti, kad kai liudytojas buvo kavinėje, K. nukentėjusiojo nemušė. Girdėjo kai K. sakė nukentėjusiajam, kad jį tik atstÅ«mė, todėl „už tas aplinkybes“, gali duoti du tÅ«kstančius, bet R. prašė 10 000 Lt.

Susitikimo metu R. buvo „su kabėm“, bet nežino kas iÅ¡ tikrųjų jam ten buvo padaryta. R. pasakė, kad jis vienintelį K. pažįsta, todėl jis ir atsakys. Liudytojas J. J. teismui nurodė, kad K. G. pažįsta iÅ¡ matymo, o R. S. yra jo draugas. Sekmadienį po krepÅ¡inio, su kompanija nuėjo iÅ¡gerti alaus. Jų buvo apie 10 žmonių. Po to palaipsniui po vienÄ visi iÅ¡eidinėjo, o jie su R. pasiliko. Be jų, kavinėje dar buvo kompanija, kur sėdėjo K., ten buvo trys vyrai ir pora moterų.

Buvo dar viena jaunesnių žmonių kompanija, bet jie sėdėjo kitoje pusėje. Vienu momentu vakare, iÅ¡eidamas į laukÄ , liudytojas atsirėmė į stiklÄ abiem rankom. Tas stiklas buvo įskilęs, todėl pradėjo slysti žemyn ir įslydo į vidų, todėl nuėjo prie barmenės, pasakyti, kad užsiraÅ¡ytų duomenis, kad vėliau atsiskaitys su savininke. Tuo metu pripuolė T. G., kuri pradėjo aiÅ¡kinti, kad liudytojas turės problemų. Paskui K. buvo priėjęs. IÅ¡gėrusi T. G. priėjo dar prieÅ¡ liudytojui prieinat pas barmenę.

R. pabudo tuo metu, kai liudytojas savo dokumentus rodė barmenei. K. irgi pradėjo sakyti, kad liudytojas pakliuvo į bėdÄ , kad turės problemų. R., priėjęs iÅ¡ Å¡ono, iÅ¡ kairės pusės, paklausė kokios problemos, sakė kad viskÄ sutvarkysim. Tuo metu K. smogė dilbiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ R.. Kai Å¡is suklupo, atėjo ir dar kartÄ trenkė. R. per kelis žingsnius atsitraukė ir taip pusiau, atsisėsdamas prie sienos, ne atsigulė, o prisėdo. Kai liudytojui atrodė, jog viskas nurimo ir jis pradėjo diktuoti barmenei savo duomenis, iÅ¡girdo stiklo dūžius ir moteriÅ¡kus klyksmus.

Atsisukdamas pamatė, kad už kokių 3 metrų guli R. ir jis yra spardomas. Tuo metu nematė, kas jį spardė, nes stovėjo dvi moterys nugara į R., kurios bandė atsistumti K. ir E.. Kas kaip kur ten spardė, tiksliai nematė, nes pribėgęs užgulė R.. Pats taip pat gavo pora smÅ«gių į rankÄ . R. gulėjo ant nugaros ir nejudėjo. Kai uždengęs R., pakėlė galvÄ , matė, kad Å¡alia stovi T. G. ir O. už jų stovėjo K., E. ir galbÅ«t dar vienas asmuo. T. G. padėjo R. pakelti, atnešė ledo, bandė suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ .

Tuo metu liudytojas priėjo prie K. su E. ir paklausė už kÄ jie taip padarė, tačiau jie nieko neatsakė. Barmenė iÅ¡kvietė policijÄ , bet kai policija atvažiavo K. jau nebebuvo, o dėl E. buvimo, neprisimena.              Liudytoja E. T. teismui paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta tik kaip kavinės, kurioje dirbo, klientus. R. ateidavo kiekvienÄ sekmadieniais su kompanija iÅ¡gerti alaus, o K. ateidavo su vaikais pavalgyti. Prisimena, kad pradžioje R. buvo su kompanija, kuri vėliau iÅ¡siskirstė, R. su draugu liko dviese, jie iÅ¡gėrinėjo.

Kavinėje tÄ vakarÄ buvo daug žmonių, vieni ateidavo, kiti iÅ¡eidavo. Lankytojai ateidavo ir prie baro, kur ji dirbo. Žino, kad R. buvo prisigėręs ir užmigo kavinėje, negalėjo jo prikelti. Tuo metu jo draugas sudaužė kavinės langÄ , sudaužė taures. R. buvo stipriai iÅ¡gėręs, jis kabinėjosi prie žmonių, kurie jį atstumdavo ir sakė, kad Å¡is nelįstų prie jų. Negali pasakyti kaip R. buvo sumuÅ¡tas, nes tuo metu skambino direktorei dėl iÅ¡muÅ¡to stiklo. Skambino bÅ«dama kitoje salėje, nes ten buvo triukÅ¡mas, neįmanoma susikalbėti, o kai grįžo jau viskas buvo įvykę.

Kas nukentėjusįjį mušė, nematė.              Liudytojas R. K. teismui nurodė, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ apie tai, kad Naujojoje Vilnioje, kavinėje kilo muÅ¡tynės, kad muÅ¡tynių pasėkoje sudaužytas stiklas, vyko į įvykio vietÄ . Atvykus muÅ¡tynių nematė, buvo tik grupelė žmonių, kurie stovėjo lauke ir Å¡nekėjosi tarpusavyje. Surašė duomenis, kiek prisimena, bare lyg tai sėdėjo vienas pilietis sumuÅ¡ta galva. Paties veiksmo nematė, bet kaip suprato iÅ¡ pasakojimų, susimušė kavinėje sėdėjusios dvi žmonių grupės, kurios viena kitÄ pažįsta iÅ¡ matymo.

MuÅ¡tynių dalyvius nustatė tik maždaug, nes jie vienas kitÄ kaltino ir buvo labai sunku suvokti, kas kÄ padarė ir nuo ko prasidėjo ta istorija. Buvo kalbos, kad nukentėjusįjį sumušė asmuo, kurio dabar kavinėje nėra. Nepamena ar nukentėjusysis nurodė kas jį sumušė. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, veikos padarymo motyvai (chuliganiÅ¡ki arba asmeniniai), veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Kvalifikuojant veikÄ svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį.

Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta t.y. vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, formuoja praktikÄ , kad bylas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nagrinėjantys teismai, be kitų požymių, turi nustatyti bei įrodyti Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo skatinamÄ jÄ priežastį (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-248/2008, 2K-159/2009). Nors Å¡is BK straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).

Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu, padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymÄ , veika kvalifikuojama kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Priimant nuosprendį, teismas vadovaujasi įrodymais, iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.).

Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas vertino teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumÄ , neatsiedamas jų vieno nuo kito. Asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus bei iÅ¡klausęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kvalifikuotos teisingai – jis, vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ . Kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, kad jis nukentėjusiajam smÅ«gių nesudavė, o tik jį pastÅ«mė ir dėl to nukentėjusysis parkrito, teismas vertina kritiÅ¡kai, laikydamas tai kaltinamojo gynybos pozicija.

Byloje surinkti įrodymai tokius kaltinamojo teiginius paneigia. Ä®rodymais, pagrindžiančiais pareikÅ¡tus kaltinimus teismas pripažįsta nukentėjusiojo ir liudytojo J. J. parodymus, kitÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ . Netikėti liudytojo J. J. parodymais, kuris savo kÅ«nu pridengė nukentėjusįjį nuo smÅ«gių, teismas neturi pagrindo. Vertindamas kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme, bei gretindamas juos su kaltinamojo veiksmais po incidento, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Akcentuotina tai, kad kaltinamasis K. G., kategoriÅ¡kai neigdamas nusikalstamų veikų padarymÄ , tris kartus susitikinėjo su nukentėjusiuoju ir derino finansinius žalos atlyginimo klausimus, siekdamas, jog bÅ«tų nutrauktas baudžiamasis procesas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Kaltinamojo ir liudytojų akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, teismo vertinimu nelaikytina priežastimi, įtakojusia kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymÄ .Specialisto iÅ¡vada Nr. G 2178/13 (01) patvirtina, kad R.

S. padaryta odos nubrozdinimai nosies ir kaktos srityse, kairio skruostakaulio lūžis, kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais galimai užduotyje nurodytu laiku (2013-04-14) ir būdu. Sužalojimai dėl kairiojo skruostakaulio lūžio bei kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai nosies ir kaktos srityse vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo galimybė pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius mažai tikėtina, tačiau neatmetama.

Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. ( 1t., b. l. 133-135). Specialisto išvada Nr. G 367/14 (01) patvirtina, kad R. S. nustatytiems veido kairės pusės kaulų lūžiams padaryti reikėjo nemažiau kaip vieno smūgio kietu buku, tikėtina riboto paviršiaus daiktu. Tokiu daiktu galėjo būti tiek kumštis, tiek ir koja. ( 1 t., b. l. 138,139). Valstybinės ligonių kasos pareikštas 679,70 EUR civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra įrodytas ir pagrįstas bylos medžiaga.

R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 875, 08 EUR turtinės žalos ir dėl 1882,53 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 6950,88 EUR neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. CK 6.250 str. 2 d. nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai:

1) neturtinės žalos pasekmės;

2) žalÄ padariusio asmens kaltė;

3) žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis;

4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis;

5) kitos, turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėse, gydėsi ambulatoriÅ¡kai. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 3000 EUR suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Ä®vykdytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. G. neteistas ( 2 t., b. l. 31), buvo baustas administracine tvarka ( 2t., b. l. 33-37), į priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas ( 2t., b. l. 44), Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ( 2t., b. l. 42,43), charakterizuojamas teigiamai, augina tris mažametes dukras.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis taisyklėmis, parinktinas nuo sankcijoje numatytų bausmės vidurkių. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo bÅ«du. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmÄ kartÄ , teismo nuomone bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl K.

G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.K. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisė apribojimas į žemės sklypÄ , esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo ( 1t., b.l.57). IÅ¡ kaltinamojo priteistų žalų atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas, nesant kitų piniginių lėšų, nukreiptinas į turtÄ , kuriam yra laikinai apribota nuosavybės teisė.

         Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,       n u s p r e n d ė : K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 dalies 8 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir K.

G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ bei auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnamečius vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos.Kaltinamajam K. G. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, nekeisti.Priteisti iÅ¡ K. G.:Valstybinei ligonių kasai 679,70 EUR (Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt devyni eurai ir 70 euro centų), R. S. 875, 08 EUR (aÅ¡tuoni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt penki eurai ir 8 euro centai), turtinės žalos atlyginimui, 1882,53 EUR (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurai ir 53 euro centai) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apmokėjimui ir 3000 EUR (trys tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteistų sumų atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kuriam prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Ä®vykdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                              Ainora Kornelija Macevičienė