1ff8d5e2-02ea-4229-ad41-5fb2b3f5e39c · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-194-780/2020 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00424-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.2.6.5; 3.4.1.7 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 27 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. M. ir jo atstovui advokatui Vidmondui Vėgeliui, atsakovės atstovui advokatui Justinui Borevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ pagal ieÅ¡kovo K.

M. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai (toliau – VÅ¡Ä®) ,,Lazdijų ligoninė”. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas K. M. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu ir priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos (b. l. 1-8).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai paprašė: negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , kadangi dėl atsakovo elgesio ir besitęsiančios darbinės įtampos nemato galimybių toliau dirbti pas atsakovÄ ; pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ iÅ¡ Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į Darbo kodekso 54 straipsnį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo reikalavimai grindžiami Å¡iais ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje nurodytais argumentais. Nuo 2018 m. gegužės 16 d. ieÅ¡kovas dirbo VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjo pareigose pagal 2018 m. gegužės 15 d. darbo sutartį Nr. 952, pagal kuriÄ darbo krÅ«vis 0,25 etato, iÅ¡ jų 0,125 etato dirbant nuotoliniu bÅ«du. 2019 m. gegužės 22 d. registruotu paÅ¡tu ieÅ¡kovas gavo atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovė atleidimo pagrindu nurodo tris darbo dienas, kuriomis jis turėjo dirbti nuotoliniu būdu: 2019 m. balandžio 17 d., balandžio 23 d. ir gegužės 13 d., nurodo, kad jis neva nevykdė jam patikėtų darbo užduočių, o jų neįvykdžius nepateikė ir pasiaiškinimų. Ieškovas teigia, kad 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. darbo dienomis atsakovė jokių tiesioginių darbinių pavedimų jam nėra davusi, o 2019 m. gegužės 13 d. nebuvo jo darbo diena, nes gegužės mėnesio darbo grafikas iš viso nebuvo sudarytas ir jis nebuvo su juo supažindintas.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 17 d., nuo 8.00 val. jis dalyvavo suplanuotame susitikime Kauno medicinos universiteto klinikose su profesoriumi R. K., nes iÅ¡ vakaro dar nežinojo, kad į darbÄ po ligos 2019 m. balandžio 17 d. grįžta VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Å ., kurį jis pavadavo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. ir laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Tik apie 8.30 val. jam telefonu buvo praneÅ¡ta, kad į darbÄ grįžo direktorius, todėl jis tolesnius tÄ dienÄ suplanuotus susitikimus atÅ¡aukė, nes negalėjo veikti kaip direktoriaus pareigas einantis asmuo. 2019 m. balandžio 17 d.

į darbovietę jis nevažiavo, nes pagal darbo grafikÄ iki 17 val. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo darbÄ nuotoliniu bÅ«du. Atsakovė iki 17 val. jokių darbo pavedimų jam nedavė, o reikalavimas pateikti jo darbo ataskaitÄ iki 2019 m. balandžio 24 d. jam buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu tik 2019 m. balandžio 17 d., 17.22 val. Šį elektroninį laiÅ¡kÄ jis pamatė jau pasibaigus darbo valandoms, o sekančiÄ dienÄ kažkas iÅ¡ ligoninės darbuotojų telefonu dar pasakė, kad Å¡is pavedimas iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu, todėl jis laukė Å¡ios siuntos, kuriÄ gavo 2019 m. gegužės 10 d., t. y. pasibaigus terminui iki kurio turėjo pateikti ataskaitÄ . 2019 m. balandžio 23 d. jokių pavedimų iÅ¡ atsakovės negavo, tačiau jis dirbo, nes susipažino su elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ Lazdijų rajono savivaldybės jam atsiųsta ataskaita už 2018 metus, kuriÄ savivaldybė prašė pasiraÅ¡yti kaip direktoriaus pareigas tuo metu ėjusio asmens. 2019 m. balandžio 23 d. jis analizavo ir susipažino su atsiųstais dokumentais, o sekančiÄ dienÄ , jau ne savo darbo metu, jis pasirašė Å¡iÄ ataskaitÄ , kuriÄ Ä¯ KaunÄ jam fiziÅ¡kai atvežė Lazdijų rajono savivaldybės darbuotojas.

Be to, dar 2019 m. balandžio 19 d. jis buvo iÅ¡siuntęs praÅ¡ymÄ suteikti atostogas nuo 2019 m. balandžio 23 d., tačiau apie atmestÄ Å¡Ä¯ savo praÅ¡ymÄ jis sužinojo daug vėliau, kai gavo atsakymÄ registruotu paÅ¡tu. 2019 m. balandžio 23 d. darbdavys su juo nekontaktavo ir nepranešė, kad atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. jam nesuteikė. IeÅ¡kovas pripažįsta gavęs atsakovės darbo pavedimus 2019 m. gegužės 13 d., tačiau jis tÄ dienÄ dirbti neturėjo, nes atsakovė nepatvirtino jo darbo grafiko gegužės mėnesiui ir jis nežinojo, kad tai yra jo darbo diena.

Jis buvo pateikęs 2019 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymÄ dėl darbo grafiko, kuriame nurodė, kad norėtų dirbti nuotoliniu bÅ«du gegužės mėnesio 29, 30, 31 dienomis ir atsakovė į tai atsižvelgtų sudarant jo darbo grafikÄ , tačiau jokio atsakymo negavo. 2019 m. gegužės 10 d. atvykęs į darbovietę jis pateikė praÅ¡ymÄ suteikti atostogas nuo 2019 m. gegužės 16 d. ir dėl Å¡ios atostogų datos pateikė kitÄ praÅ¡ymÄ dėl darbo grafiko, kuriame nurodė, kad norėtų dirbti nuotoliniu bÅ«du gegužės mėnesio 13, 14, 15 dienomis.

Tačiau direktorių V. Å . pavadavęs gydytojas P. R. Å¡ių praÅ¡ymų nesprendė ir paliko šį klausimÄ kitai savaitei, kai iÅ¡ komandiruotės grįš direktorius V. Å .. 2019 m. gegužės 13 d., jau prasidėjus jo praÅ¡ytam darbo laikotarpiui, atsakovė elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė atsakymÄ , kad jo praÅ¡ymo dėl darbo grafiko gegužės 13, 14, 15 dienomis netenkina. Atsižvelgdamas į šį atsakymÄ ir negavęs atsakymo į savo 2019 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymÄ dėl darbo grafiko, jis pagrįstai manė, kad atsakovė sutinka su jo 2019 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymu ir jo darbo laikÄ nustatė gegužės mėnesio 29, 30, 31 dienomis.

Todėl 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val. ir 13.31 val. gauti atsakovės darbo pavedimai jam buvo pateikti tÄ dienÄ , kai jis neturėjo dirbti. Tačiau nepaisant to, jis atsakė atsakovei, kad atsakymÄ Ä¯ juos pateiks artimiausiu metu. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė nepagrįstai atleidimÄ grindžia ir tuo, kad jis nurodytais terminais nepateikė pasiaiÅ¡kinimų dėl minėtų dienų. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis sirgo nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., o atsakovės 2019 m. balandžio 26 d. reikalavimÄ iki 2019 m. balandžio 30 d. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ gavo iÅ¡ paÅ¡to tik 2019 m. gegužės 10 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui.

Jis ketino sekančiÄ darbo dienÄ - 2019 m. gegužės 13 d. - ryte susisiekti su atsakove ir papraÅ¡yti atnaujinti terminÄ , tačiau 2019 m. gegužės 13 d., 13.23 val. elektroniniu paÅ¡tu gavo dar vienÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, suteikiant jam 3 valandų terminÄ iki tos pačios dienos 16.30 val. Be to, kartu buvo reikalaujama pateikti ataskaitas už 2018 m. – 2019 m. atitinkamų mėnesių veiklÄ . Dar vienÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl 2019 m. gegužės 13 d. užduočių nevykdymo ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu gavo 2019 m. gegužės 14 d., 13.22 val. elektroniniu paÅ¡tu, suteikiant jam tokį pat trumpÄ 3 valandų terminÄ iki tos pačios dienos 16.30 val.

Atsakovės nustatyti 3 valandų terminai yra per trumpi ir neprotingi, ieÅ¡kovas per juos negalėjo pateikti iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų ir surinkti bei pateikti duomenis (ataskaitas) apie reikalaujamų mėnesių darbÄ . Be to, ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu 2019 m. gegužės 14 d. atsakė atsakovei, kad pasiaiÅ¡kinimÄ pateiks registruotu paÅ¡tu, tačiau atsakovė nelaukė jo pasiaiÅ¡kinimo ir atleido jį 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu, neiÅ¡klausiusi jo pasiaiÅ¡kinimų. IeÅ¡kovas remiasi teismų praktika, kad atleidžiant darbuotojÄ DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu darbdavys negali remtis vien ta aplinkybe, kad darbuotojas nepasirodė darbe.

Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis bÅ«tų Å¡iurkÅ¡tus) savaime nereiÅ¡kia, kad vien dėl jo darbuotojas gali bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, iÅ¡klausyti darbuotojo pozicijÄ (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai bÅ«tų proporcinga, nutraukti darbo sutartį. IeÅ¡kovas teigia, kad dėl neįvykdytų 2019 m. gegužės 13 d. užduočių atsakovė nepatyrė jokios žalos, nes nagrinėjamomis dienomis neketino dalyvauti jokiuose projektuose Europos sÄ jungos paramai gauti, neketino plėsti paslaugų spektro, nors užduotys buvo susiję su Å¡iais neskubiais klausimais.

IeÅ¡kovas teigia, kad nepadarė darbo drausmės pažeidimo, todėl praÅ¡o pripažinti jo atleidimÄ neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir pakeisti atleidimo pagrindÄ Ä¯ – Å¡alių susitarimu. Jis negalėtų dirbti su atsakove, todėl nepraÅ¡o grÄ Å¾inti į darbÄ . Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais atsiliepime į ieÅ¡kinį (b. l. 48-51) ir teismo posėdyje nurodytais argumentais. Su ieÅ¡kovu darbo sutartis dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo buvo nutraukta dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. turėdamas dirbti nuotoliniu bÅ«du, neatsakė į jam elektroniniu paÅ¡tu darbo metu siųstas užklausas ir nevykdė darbo pareigų nuotoliniu bÅ«du, t. y. visÄ dienÄ nebuvo darbe be pateisinamos priežasties.

Tuo tarpu 2019 m. gegužės 13 d., turėdamas dirbti nuotoliniu bÅ«du, nevykdė elektroniniu bÅ«du jam duotų darbdavio užduočių, taip pat nevykdė jokių kitų darbinių pareigų, t. y. visÄ darbo dienÄ nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Teismo posėdžio metu atstovas paaiÅ¡kino, kad nuotolinio darbo atveju nebuvimÄ visÄ darbo dienÄ darbe be pateisinamos priežasties nurodytomis dienomis laiko ieÅ¡kovo nevykdymÄ jam pavestų darbo užduočių ir savo, kaip direktoriaus patarėjo, darbo funkcijų neatlikimÄ .

Todėl ieÅ¡kovo teismo posėdyje nurodytos naujos aplinkybės apie 2019 m. balandžio 17 d. ryte Kauno medicinos universiteto klinikose įvykusį jo susitikimÄ su profesoriumi R. K. ir apie 2019 m. balandžio 23 d. studijuotus Lazdijų rajono savivaldybės atsiųstus ataskaitos dokumentus, kuriuos jis pasirašė sekančiÄ dienÄ , nesusiję su Å¡iuo darbo ginču, nes jeigu ieÅ¡kovas ir atliko nurodytus veiksmus, kas nėra įrodyta, tai jis juos atliko kaip direktoriaus pareigas iki 2019 m. balandžio 17 d.

ėjęs asmuo, o ne kaip direktoriaus patarėjas. IeÅ¡kovas pripažino, kad jau 2019 m. balandžio 17 d. 8.30 val. sužinojo, kad į darbÄ grįžo direktorius V. Å ., todėl tÄ dienÄ iki 17 val. pagal darbo grafikÄ jis privalėjo dirbti kaip direktoriaus patarėjas. Atitinkamai, jeigu 2019 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovas studijavo ir sekančiÄ dienÄ pasirašė Lazdijų rajono savivaldybės atsiųstus jam ataskaitos už 2018 metus dokumentus, tai jis vykdė savo kaip direktoriaus pradėtÄ ir laiku neužbaigtÄ darbÄ , bet tai nesusiję su jo kaip direktoriaus patarėjo funkcijų vykdymu tÄ dienÄ .

IeÅ¡kovo 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafike buvo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 15, 17 ir 23 dienomis jis dirbs nuotoliniu bÅ«du, todėl 2019 m. balandžio 17 d. registruotu paÅ¡tu ir jo naudojamu elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovui buvo iÅ¡siųstas praÅ¡ymas iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti direktoriaus nedarbingumo metu nuveiktų darbų ataskaitÄ . Toks praÅ¡ymas buvo tiesioginė užduotis ieÅ¡kovui, todėl atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis iÅ¡ ligoninės ieÅ¡kovas nebuvo gavęs jokių darbo pavedimų.

IeÅ¡kovas nuotoliniu bÅ«du pagal grafikÄ turėjo dirbti ir 2019 m. balandžio 23 dienÄ , tačiau nei Å¡iÄ dienÄ , nei vėliau atsakymas į pateiktÄ 2019 m. balandžio 17 d. praÅ¡ymÄ nebuvo gautas. Vietoj ataskaitos 2019 m. balandžio 23 d. buvo gautas ieÅ¡kovo 2019 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Kadangi praÅ¡ymas gautas ir užregistruotas tik 2019 m. balandžio 23 d., t. y. tÄ dienÄ , kuomet atostogos jau turėjo bÅ«ti prasidėjusios, ieÅ¡kovui buvo pateiktas atsakymas, kad jo praÅ¡ymas dėl atostogų suteikimo netenkinamas, paaiÅ¡kinta, kad kasmetinių atostogų laikas turi bÅ«ti suderinamas iÅ¡ankstiniu darbdavio ir darbuotojo sutarimu, o ne darbuotojui vienaÅ¡aliÅ¡kai pasirenkant ir nusistatant atostogų datÄ .

IeÅ¡kovas buvo įsitikinęs, kad vien jo pateikto praÅ¡ymo pagrindu atostogos jam bus suteiktos, todėl nesidomėjo ar jo praÅ¡ymas yra tenkintas ir 2019 m. balandžio 23 d. jokių darbo funkcijų nevykdė. Taip pat pagal Å¡ias atostogas pateikė ir 2019 m. balandžio 19 d. praneÅ¡imÄ apie savo darbo grafikÄ gegužės mėnesį. Kadangi ieÅ¡kovui atostogos nebuvo suteiktos, o jis visiÅ¡kai nebendravo su darbdaviu ir nei 2019 m. balandžio 17 d., nei 2019 m. balandžio 23 d. neatsakė į jam elektroniniu paÅ¡tu siųstas užklausas, 2019 m. balandžio 26 d. jam registruotu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas reikalavimas iki 2019 m. balandžio 30 d. pasiaiÅ¡kinti, kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. jo nėra darbe ir kodėl jis nėra pasiekiamas darbdaviui.

IÅ¡siuntus reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovui nuo 2019 m. balandžio 25 d. yra iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl nedarbingumo metu atsakovė jokių sprendimų nepriiminėjo ir laukė kol ieÅ¡kovas pasveiks. Tačiau 2019 m. gegužės 10 d., kai ieÅ¡kovo nedarbingumas baigėsi, ligoninėje buvo gautas ne jo pasiaiÅ¡kinimas, o praneÅ¡imas, kad dėl pasikeitusių aplinkybių nuotoliniu bÅ«du jis dirbs 2019 m. gegužės 13, 14 ir 15 dienomis, o taip pat praÅ¡ymas nuo 2019 m. gegužės 16 d. suteikti visas jam priklausančias kasmetines atostogas.

IeÅ¡kovas buvo itin aktyvus teikdamas praÅ¡ymus dėl atostogų ir 2019 m. gegužės mėnesio darbo grafiko, tačiau visiÅ¡kai nebuvo suinteresuotas atsakyti į jam siųstÄ 2019 m. balandžio 17 d. el. laiÅ¡kÄ ir atlikti pavestÄ užduotį, o taip pat pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kuris jam irgi buvo įteiktas 2019 m. gegužės 10 d. Dėl paskutinės pravaikÅ¡tos dienos atsakovė pažymi, kad 2019 m. gegužės 10 d. buvo gautas ieÅ¡kovo praneÅ¡imas, kad dėl pasikeitusių aplinkybių nuotoliniu bÅ«du jis dirbs gegužės 13, 14 ir 15 dienomis.

Gavusi dar vienÄ ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡kai nusistatinėjamo darbo grafiko, ligoninė 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu paÅ¡tu pateikė jam atsakymÄ , tačiau prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovas, atsakyme nebuvo nurodyta, kad jo 2019 m. gegužės 10 d. praÅ¡ymas dėl nuotolinio darbo yra netenkinamas. Darbuotojui buvo leista nuotoliniu bÅ«du dirbti jo nurodytomis dienomis, tik nurodyta, kad toks jo elgesys, nederinant darbo laiko su darbdaviu iÅ¡ anksto, nėra tinkamas ir ateityje jis turi tai derinti iÅ¡ anksto.

Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas žinojo savo 2019 m. gegužės mėnesio darbo grafikÄ , kadangi jį pats nusistatė, o ligoninė jokio prieÅ¡taravimo nepateikė. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ligoninė pritarė ir 2019 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytoms nuotolinio darbo dienoms, tačiau vėliau ieÅ¡kovas pateikė 2019 m. gegužės 10 d. praneÅ¡imÄ , kuriuo pakeitė savo darbo dienas, todėl jis turėjo dirbti 2019 m. gegužės 13 d.

Atstovas nurodė, kad darbo grafiko sudaryti ligoninė neprivalėjo, nes sutiko su ieÅ¡kovo pasirinktu jo darbo laiku pagal 2019 m. gegužės 10 d. jo praneÅ¡imÄ . IeÅ¡kovas neįvykdė nei vienos iÅ¡ trijų jam pateiktų darbo užduočių 2019 m. gegužės 13 d. Užuot dirbęs nuotoliniu bÅ«du savo paties pasirinktÄ dienÄ ir vykdęs jam pateiktas užduotis, 2019 m. gegužės 13 d. 16:28 val. elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovas pateikė atsakymÄ , kad jis neturi darbo grafiko, o su užduotimi nors ir susipažino, tačiau atsakymÄ pateiks artimiausiu metu.

Tačiau nei 2019 m. gegužės 13 d., nei kitos darbo dienos ryte jokio atsakymo dėl jam pateiktų užduočių nepateikė, taip pat nesikreipė su praÅ¡ymu pratęsti terminÄ užduotims atlikti. Ligoninei neturint jokios informacijos apie darbuotojui pateiktų užduočių įvykdymÄ , 2019 m. gegužės 14 d. ieÅ¡kovui buvo pateiktas reikalavimas iki 16:30 valandos pateikti paaiÅ¡kinimÄ , kokias darbines pareigas jis apskritai vykdė per visÄ 2019 m. gegužės 13 darbo dienÄ . Nepaisant jau antrojo darbuotojui pateikto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, jog pasiaiÅ¡kinimÄ pateiks registruotu paÅ¡tu, t. y. vėlgi savo paties nusistatytu terminu ir bÅ«du, nepaisydamas darbdavio nustatytų terminų.

IÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo gauta jokių praÅ¡ymų pratęsti užduočių atlikimo terminus, jis niekaip nebendravo su darbdaviu ir akivaizdžiai nesiekė atlikti savo darbo funkcijų, o tik formaliai atsiraÅ¡inėjo. IeÅ¡kovas ėjo direktoriaus patarėjo pareigas, kurių specifika lemia ir Å¡ių pareigų atsakomybės ypatumus. Tokių pareigų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas, todėl ieÅ¡kovui taikytini griežtesni atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. IeÅ¡kovas turėjo tinkamai suderinti tiek savo darbo grafikÄ , tiek ir teikiamus praÅ¡ymus dėl atostogų, bendrauti su ligonine dėl jam pateikiamų užduočių, t. y. veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise, o ne elgtis savavaliÅ¡kai ir absoliučiai abejingai darbdavio interesams.

Todėl ieškovas iš darbo pagrįstai buvo atleistas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: 2018 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 952, kuria K. M. priimtas dirbti į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjo pareigas, jam nustatytas 650 Eur atlyginimas už 0,25 etato, nustatyta 10 darbo valandų per savaitę darbo norma, iš jų 5 darbo valandos dirbama nuotoliniu būdu, nuo 2019-05-15 darbo sutartis nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas) (b. l. 9-13);

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafike nustatyta, kad 2019 m. balandžio 15, 17 ir 23 dienomis K. M. dirbs nuotoliniu bÅ«du, su darbo grafiku K. M. supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2019 m. kovo 25 d. (b. l. 72); 2019 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu Nr. LLG-119 VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Å . paprašė K. M. pateikti iki 2019 m. balandžio 24 d. direktoriaus nedarbingumo metu nuveiktų darbų ataskaitÄ (b. l. 14); raÅ¡tas iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 17 d., 17:22 val. (b. l. 75-76), ir registruotu paÅ¡tu 2019 m. balandžio 18 d. (b. l. 117); 2019 m. balandžio 23 d. (pirma darbo diena po Velykų) VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninėje“ gauti du K.

M. dokumentai: 1) 2019 m. balandžio 19 d. (penktadienis) pranešimas „Dėl darbo grafiko 2019 m. gegužės mėn.“, kuriame jis informuoja, kad dėl jo kasmetinių atostogų jo darbo valandos gegužės mėn. nuotoliniu būdu bus gegužės 29, 30 ir 31 dienomis (b. l. 15, Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-112-1223/2019 (toliau – DGK darbo bylos) b. l . 63); ir 2) 2019 m. balandžio 19 d. (penktadienis) prašymas „Dėl atostogų suteikimo“, kuriuo jis prašo suteikti kasmetines atostogas nuo 2019-04-23 iki 2019-05-15 imtinai (b. l. 71); 2019 m. balandžio 23 d.

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė K. M. direktoriaus V. Å . atsakymÄ , kad jo 2019 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymas dėl atostogų suteikimo netenkinamas (b. l. 74); 2019 m. balandžio 26 d. VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė K. M. „ReikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ â€œ Nr. LLG-135, kuris ieÅ¡kovui įteiktas 2019 m. gegužės 10 d., kuriuo konstatavo, kad: nuo 2019 m. balandžio 17 d. jis neatvyksta į darbÄ ir nepraneÅ¡a neatvykimo priežasčių; 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, kai turėjo dirbti nuotoliniu bÅ«du, neatsakė į elektroniniu paÅ¡tu siųstas užklausas, t. y. buvo nepasiekiamas darbdaviui; pareikalavo iki 2019 m. balandžio 30 d. 16.00 val. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. neina į darbÄ ir neatsako į el. paÅ¡tu siunčiamas užklausas (b. l. 16-18); 2019 m. gegužės 10 d.

VšĮ „Lazdijų ligoninėje“ gauti du K. M. surašyti dokumentai: 1) 2019 m. gegužės 10 d. pranešimas „Dėl darbo grafiko 2019 m. gegužės mėn.“, kuriame jis informuoja, kad pasikeitus aplinkybėms jo darbo valandos gegužės mėn. nuotoliniu būdu bus gegužės 13 ir 15 dienomis 8-17 valandomis, gegužės 14 d. 13-17 valandomis (b. l. 19); ir 2) 2019 m. gegužės 10 d. prašymas „Dėl atostogų suteikimo“, kuriuo jis prašo suteikti visas priklausančias kasmetines atostogas nuo 2019-05-16 (b. l. 88); 2019 m. gegužės 13 d., 13:23 val.

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), iÅ¡siuntė K. M. „ReikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ â€œ kuriuo konstatavo, kad: nuo 2019 m. balandžio 17 d. jis neatvyksta į darbÄ ir nepraneÅ¡a neatvykimo priežasčių; kad 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, kai turėjo dirbti nuotoliniu bÅ«du, neatsakė į elektroniniu paÅ¡tu siųstas užklausas, t. y. buvo nepasiekiamas darbdaviui; taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis nuo 2019-04-25 iki 2019-05-10 turėjo ligos laikotarpį, vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 4 d., pratęsė pasiaiÅ¡kinimo pateikimo terminÄ ir prašė iki 2019 m. gegužės 13 d. 16.30 val. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. neina į darbÄ ir neatsako į el. paÅ¡tu siunčiamas užklausas, taip pat prašė kartu su pasiaiÅ¡kinimu pateikti darbų veiklos atskaitas už 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2019 m. sausio, vasario, kovo mėnesius (b. l. 25-26); 2019 m. gegužės 13 d., 13:30 val.

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), iÅ¡siuntė K. M. atsakymÄ Ä¯ nuotolinio darbo laiko pakeitimÄ , kuriame nurodė, kad informuoja, jog ateityje norėdamas keisti iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo laikÄ darbovietėje, apie tai turi informuoti įstaigos direktorių prieÅ¡ dvi savaites, o esant svarbioms priežastims norint keisti darbo dienÄ ir laikÄ darbovietėje praÅ¡o nurodyti svarbiÄ priežastį ir tik įstaigos direktoriui sutikus su jo praÅ¡yme iÅ¡dėstytomis priežastimis derinti darbo laikÄ su įstaigos direktoriumi (b. l. 20); 2019 m. gegužės 13 d., 13:30 val.

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), iÅ¡siuntė K. M. užduotį – iki gegužės 13 d. 16.30 val. direktoriui elektroniniu paÅ¡tu ligonine@lazdijuligonine.lt pateikti informacijÄ apie tai, kokios artimiausiu metu yra galimybės Lazdijų ligoninei dalyvauti Europos SÄ jungos projektuose kartu su Lenkijos ir Baltarusijos Respublikos partneriais (b. l. 21); 2019 m. gegužės 13 d., 13:31 val. VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), iÅ¡siuntė K.

M. užduotį – iki gegužės 13 d. 16.30 val. direktoriui elektroniniu paÅ¡tu ligonine@lazdijuligonine.lt pateikti pasiÅ«lymÄ dėl galimo naujų paslaugų įvedimo bei plėtimo Lazdijų ligoninėje (b. l. 22); 2019 m. gegužės 13 d., 14:29 val. VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), iÅ¡siuntė K. M. užduotį – iki rytojaus (t. y. gegužės 14 d.) 16.30 val. direktoriui elektroniniu paÅ¡tu ligonine@lazdijuligonine.lt iÅ¡analizuoti ir įvertinti gegužės 8 d.

Sveikatos apsaugos ministerijos Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatytÄ Nacionalinę reformų darbotvarkę ir pateikti Lazdijų ligoninės galimÄ strategijÄ (b. l. 118); 2019 m. gegužės 13 d., 16:23 val., K. M., atsakydamas į VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. gegužės 13 d., 13:30 val. elektroniniu paÅ¡tu gautÄ atsakymÄ dėl nuotolinio darbo laiko pakeitimo, prašė informuoti, ar Lazdijų ligoninės direktorius sutinka su pakeistu jo darbo grafiku Å¡. m. gegužės mėnesį, taip pat reikalavo pateikti jo darbo grafikus Å¡. m. balandžio ir gegužės mėn. su atsakingų asmenų paraÅ¡ais, informacijÄ prašė iÅ¡siųsti registruotu laiÅ¡ku (b. l. 23); 2019 m. gegužės 13 d., 16:28 val., K.

M., atsakydamas į VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. gegužės 13 d., elektroniniu paÅ¡tu gautÄ užduotį, nurodė, kad kadangi Å¡iandien yra galimai (dar neturi darbdavio patvirtinto gegužės mėnesio darbo grafiko) jo pirmoji darbo diena po ligos, su pateikta užduotimi susipažino ir artimiausiu metu pateiks atsakymÄ (b. l. 24); 2019 m. gegužės 14 d., 13:22 val. VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), iÅ¡siuntė K. M. „ReikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ â€œ Nr. LLG-172, kuriuo konstatavo, kad atsižvelgiant į jo 2019 m. gegužės 10 d. raÅ¡te nurodytas darbo dienas gegužės 13, 14 ir 15 d., jam 2019 m. gegužės 13 d. buvo duotos užduotys, kurias jis turėjo įvykdyti iki 2019 m. gegužės 13 d. 16.30 val., pateikdamas atsakymus VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriui el. paÅ¡tu, tačiau atsakymai nebuvo pateikti, darbdaviui nežinomos jokios kitos atliktos jo pareigos per 2019-05-13 darbo dienÄ , todėl manytina, kad jis visÄ darbo dienÄ pareigų nevykdė, t. y. neatvyko į darbÄ , ir vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 4 d. prašė iki 2019 m. gegužės 14 d. 16.30 val. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl kokių priežasčių nevykdė 2019-05-13 darbdavio duotų užduočių bei kokias darbines pareigas atliko per visÄ 2019-05-13 darbo dienÄ (b. l. 27); 2019 m. gegužės 14 d., 14:20 val., K.

M., atsakydamas į VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. gegužės 13 d. 14:29 val. užduotį iki gegužės 14 d. 16.30 val. iÅ¡analizuoti ir įvertinti gegužės 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatytÄ Nacionalinę reformų darbotvarkę ir pateikti Lazdijų ligoninės galimÄ strategijÄ , paprašė pateikti jam minimÄ darbotvarkę ir direktoriaus pavedimo kopijÄ su jo viza bei registracijos numeriu (b. l. 118); VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje balandžio 17 ir 23 dienomis ir 2019 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje 13 ir 14 dienomis K.

M. pažymėtos pravaikÅ¡tos (DGK darbo bylos b. l. 82, 83); 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ nuo 2019 m. gegužės 15 d. nutraukė 2018 m. gegužės 15 d. darbo sutartį Nr. 952 su K. M. dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. ir 23 d., kai turėjo dirbti nuotoliniu bÅ«du, neatsakė į jam elektroniniu paÅ¡tu darbo metu siųstas užklausas, nevykdė darbo pareigų nuotoliniu bÅ«du, t. y. visÄ dienÄ nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, o 2019 m. gegužės 13 d., turėdamas dirbti nuotoliniu bÅ«du, nevykdė elektroniniu bÅ«du jam duotų darbdavio užduočių, taip pat nevykdė jokių kitų darbinių pareigų, t. y. visÄ darbo dienÄ nebuvo darbe be pateisinamos priežasties (b. l. 29-30);

Remiantis 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninės“ direktorius V. Å . priėmė 2019 m. gegužės 15 d. įsakymÄ Nr. LLP-110 „Dėl K. M. atleidimo iÅ¡ darbo“, kuriuo atleido K. M. iÅ¡ direktoriaus patarėjo pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (dėl Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo) (DGK darbo bylos b. l . 85); 2019 m. gegužės 22 d. K. M. registruotu paÅ¡tu buvo įteiktas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir 2019 m. gegužės 15 d.

įsakymas Nr. LLP-110 „Dėl K. M. atleidimo iÅ¡ darbo“ (b. l. 31, DGK darbo bylos b. l . 21-22). Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas darbuotojo neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovo darbo sutartį atsakovė nutraukė pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, numatyto DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis bei 2019 m. gegužės 13 dienÄ .

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ darbo sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbÄ pripažįstamas pagrįstu tik konstatavus dvi esmines faktines aplinkybes: pareigos atvykti į darbÄ pažeidimÄ ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimÄ . Pareigos pažeidimÄ turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbÄ â€“ darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017).

Kai darbas dirbamas darbovietėje ir nustatytu darbo laiku, Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo darbo pareigų pažeidimÄ galima konstatuoti tuomet, kai darbuotojas neatvyksta į darbovietę visÄ darbo dienÄ ir jis nenurodo svarbių priežasčių, kurios pateisintų jo neatvykimÄ . Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė pripažįsta, kad 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis bei 2019 m. gegužės 13 dienÄ leido ieÅ¡kovui dirbti nuotoliniu bÅ«du, todėl atsakovo Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo negalima konstatuoti vien tik pažodžiui taikant įstatymÄ , nes jis ir neturėjo pareigos atvykti į darbÄ darbovietėje.

DK 52 straipsnio 1 dalyje nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo bÅ«das, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visÄ arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu bÅ«du, tai yra sulygtoje darbo sutarties Å¡alims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Tačiau vien tai, kad darbuotojui nereikia atvykti į darbÄ darbovietėje nereiÅ¡kia, kad nuotolinio darbo atveju toks Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas kaip neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties iÅ¡ viso negali bÅ«ti padaromas ir negali bÅ«ti laikomas pagrindu nutraukti darbo sutartį.

AiÅ¡kindamas, kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbÄ , kasacinis teismas dar iki įsigaliojant naujos redakcijos Darbo kodeksui yra pasisakęs, kad teismų praktika Å¡iuo klausimu atspindi aktualias faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į bÅ«tinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančiÄ darbo santykių dinamikÄ , formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebÅ«tinai lemia tai, kad jo veiksmai kvalifikuotini kaip pravaikÅ¡ta, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobÅ«dį, ypatumus, faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ darbo tvarkÄ ir sÄ lygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors bÅ«damas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2017, 25 punktas).

Taigi, esminiu pravaikÅ¡tos požymiu kasacinis teismas nurodo ne darbuotojo neatvykimo į darbÄ darbovietėje faktÄ , o jo tinkamÄ savo darbo pareigų nevykdymÄ darbo laiku, nepriklausomai nuo darbuotojo buvimo vietos. Nors kasacinio teismo praktikos dėl pravaikÅ¡tos kvalifikavimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ kai dirbama nuotoliniu bÅ«du dar nėra, tačiau žemesnės instancijos teismai formuoja bÅ«tent tokiÄ teismų praktikÄ , kad nuotolinio darbo atveju pravaikÅ¡tÄ galima kvalifikuoti tik tuo atveju, jeigu darbuotojas savo darbo laiku faktiÅ¡kai nevykdo darbo funkcijų, neatlieka darbdavio pavestų užduočių (Å iaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-622-569/2019 dėl Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5104-476/2019, 9 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad nustačius, jog darbuotojas, kuris dirba nuotolinį darbÄ , atlieka bent dalį darbdavio užduočių, vykdo kitas savo darbo funkcijas, toks darbuotojo elgesys negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip pravaikÅ¡ta, nes nuotolinio darbo atveju pravaikÅ¡ta turi bÅ«ti siejama tik su darbo funkcijų nevykdymu iÅ¡ viso, kas prilygsta neatvykimui į darbÄ visÄ dienÄ tais atvejais, kai dirbama įprastomis darbo sÄ lygomis darbovietėje. Atsižvelgiant į nurodytus pravaikÅ¡tos kvalifikavimo ypatymus nuotolinio darbo atveju, teismas pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai ir teisingai ieÅ¡kovo K.

M. nebuvimÄ visÄ darbo dienÄ darbe sieja su ieÅ¡kovo nevykdymu jam pavestų darbo užduočių ir direktoriaus patarėjo darbo funkcijų neatlikimu tomis dienomis kai jis privalėjo dirbti nuotoliniu bÅ«du. Tai reiÅ¡kia, kad norint teisingai iÅ¡spręsti Å¡ioje byloje kilusį darbo ginÄÄ reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovas K. M. turėjo pareigÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis bei 2019 m. gegužės 13 dienÄ , ir ar Å¡iomis dienomis jis vykdė direktoriaus patarėjo darbo funkcijas, ar atliko darbdavio jam pavestas užduotis.

Kaip minėta, pareigos atvykti į darbÄ pažeidimÄ turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbÄ â€“ darbuotojas, todėl atsižvelgiant į nuotolinio darbo specifikÄ atsakovė (darbdavys) Å¡ioje byloje turi įrodyti, kad ieÅ¡kovas (darbuotojas) turėjo pareigÄ dirbti 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis bei 2019 m. gegužės 13 dienÄ , kad darbuotojui buvo pavestos atlikti kokios nors darbo užduotys, o ieÅ¡kovas (darbuotojas), nesutikdamas su jam užfiksuotomis pravaikÅ¡tomis, turi įrodyti, kad darbo metu jam pavestas darbo užduotis jis atliko ir savo darbo funkcijas vykdė.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis Byloje nėra ginčo ir abejonių nekelia faktinė aplinkybė, kad ieškovas 2019 m. balandžio 17 d. ir 23 d. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo pareigose nuotoliniu būdu nuo 9.00 val. iki 17 val., nes ieškovo K. M. 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafike šios dienos nustatytos kaip darbo nuotoliniu būdu dienos direktoriaus patarėjo pareigose ir su šiuo darbo grafiku ieškovas supažindintas pasirašytinai dar 2019 m. kovo 25 d. (b. l. 72).

Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad 2019 m. balandžio 17 d. po ligos į darbÄ grįžo atsakovės VÅ¡Ä® ,,Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Å ., todėl ieÅ¡kovo K. M. įgaliojimai kaip atsakovės direktoriaus pareigas laikinai einančio asmens pasibaigė 2019 m. balandžio 16 d., nes Å¡ias pareigas pagal 2018 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkį ieÅ¡kovui buvo pavesta eiti kol po ligos sugrįš VÅ¡Ä® ,,Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Å . (b. l. 52-53).

Taigi, 2019 m. balandžio 17 d. buvo ieÅ¡kovo darbo diena dirbant direktoriaus patarėjo pareigose ir pagal darbo grafikÄ jis privalėjo vykdyti Å¡ias pareigas nuo 9.00 val. iki 17 val. Pagal „Direktoriaus patarėjo pareigybės apraÅ¡yme“ numatytas funkcijas ieÅ¡kovas ne tik turi vykdyti ligoninės direktoriaus pavedimus (8.9 punktas), bet ir teikti patarimus, pasiÅ«lymus, pastabas atitinkamais ligoninės veiklos klausimais (8.1–8.8 punktai), t. y. dirbti patarėjo darbÄ savo iniciatyva, be atskirų darbdavio pavedimų, o už darbinių funkcijų vykdymÄ patarėjas privalo atsiskaityti ligoninės direktoriui, pateikdamas darbų veiklos ataskaitÄ už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos (8.10 punktas) (b. l. 77-78).

Tai reiÅ¡kia, kad direktoriaus patarėjo pareigų vykdymas neapsiriboja vien tik direktoriaus pavedimų vykdymu ar patarimų teikimu kai darbÄ atlikti tiesiogiai paveda direktorius, nes tai yra tik dalis patarėjo funkcijų. Pagal patarėjo pareigų esmę nemaÅ¾Ä dalį funkcijų patarėjas turi vykdyti ir savo iniciatyva, teikdamas pasiÅ«lymus, pastabas, patarimus direktoriui atitinkamais ligoninės veiklos klausimais. IÅ¡ esmės bÅ«tent tai darbo daliai, kuriÄ patarėjas privalo dirbti savo iniciatyva, ir yra skirtas pareigybės apraÅ¡ymo 8.10 punktas, kuris įpareigoja patarėjÄ kas mėnesį atsiskaityti direktoriui už savo darbus, kurių direktorius negali žinoti ir negali patikrinti bei įvertinti taip, kaip tais atvejais, kai direktorius duoda konkretų pavedimÄ ir tokiu atveju žino kaip tas pavedimas buvo įvykdytas.

Todėl vien tai, kad 2019 m. balandžio 17 d. darbo valandomis ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ savo darbdavio jokių darbo pavedimų nereiÅ¡kia, kad jis neprivalėjo dirbti tos darbo dalies, kuriÄ jis turi pareigÄ dirbti savo iniciatyva ir be atskirų nurodymų ar pavedimų, o apie tai, kokias darbo funkcijas atliko 2019 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kovas turėjo nurodyti savo ataskaitoje iki 2019 m. gegužės 10 d. Tačiau nei iki 2019 m. gegužės 10 d., nei iki darbo sutarties nutraukimo dienos - 2019 m. gegužės 15 d., ieÅ¡kovas nepateikė jo pareigybės apraÅ¡ymo 8.10 punkte numatytos ataskaitos už 2019 m. balandžio mėnesį, kurioje bÅ«tų nurodyta, kad nuotoliniu bÅ«du jis dirbo 2019 m. balandžio 17 d. ir kÄ konkrečiai Å¡iÄ dienÄ jis nuveikė.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 17 d. tik apie 8.30 val. jam telefonu buvo praneÅ¡ta, kad į darbÄ grįžo direktorius, todėl nuo 8.00 val. jis dar kaip direktoriaus pareigas einantis asmuo dalyvavo susitikime su profesoriumi R. K. Kauno medicinos universiteto klinikose neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ , nes pagal darbo grafikÄ ieÅ¡kovo darbo laikas direktoriaus patarėjo pareigose tÄ dienÄ prasidėjo 9.00 valandÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo nurodomas darbas nuo 8.00 val. iki 8.30 val., kai jis sužinojo, kad į darbÄ grįžo direktorius V.

Å ., nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ , nes 2019 m. balandžio 17 d. pravaikÅ¡ta apima laikÄ nuo 9.00 val. iki 17.00 val., o už šį laikÄ ieÅ¡kovas nepateikė nei ataskaitos direktoriui iki gegužės 10 d., nei kokių nors įrodymų teismui Å¡ioje byloje, kad jis bÅ«tų dirbęs patarėjo darbÄ ir atlikęs konkrečius darbus tokiu darbo metu. Nors byloje nenustatyta ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2019 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovui buvo pavestos kokios nors konkrečios darbo užduotys bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ , tačiau, kaip jau buvo minėta, tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neprivalėjo ir Å¡iÄ dienÄ dirbti savo iniciatyva, be atskirų nurodymų ar pavedimų, o apie tai, kokias darbo funkcijas atliko 2019 m. balandžio 23 d. nurodyti savo ataskaitoje iki 2019 m. gegužės 10 d.

Todėl ieÅ¡kovo nepateikimas ataskaitos už 2019 m. balandžio mėnesį, kurioje bÅ«tų nurodyta, kad nuotoliniu bÅ«du jis dirbo 2019 m. balandžio 23 d. ir kÄ konkrečiai jis nuveikė, patvirtina ir jo pravaikÅ¡tÄ 2019 m. balandžio 23 d. Kita vertus, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis neturėjo darbdavio jam pavestų darbo užduočių. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. direktorius V. Å . paprašė ieÅ¡kovo iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti direktoriaus nedarbingumo metu nuveiktų darbų ataskaitÄ (b. l. 14), t. y. davė darbo užduotį su nustatytu jos įvykdymo terminu, kuris apėmė ir sekančiÄ ieÅ¡kovo darbo dienÄ - 2019 m. balandžio 23 d.

IeÅ¡kovo akcentuojama aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 17 d. direktoriaus praÅ¡ymas pateikti ataskaitÄ buvo iÅ¡siųstas po darbo valandų, t. y. 17:22 val. (b. l. 75-76), Å¡iuo atveju svarbi tuo, kad Å¡ios užduoties nevykdymas jos gavimo dienÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, patvirtinančių tos dienos (2019 m. balandžio 17 d.) pravaikÅ¡tÄ , nes ieÅ¡kovas neprivalėjo tÄ dienÄ dirbti pagal tokiÄ darbdavio užduotį, kuri gauta po darbo valandų. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ios darbo užduoties gavimas po darbo valandų savaime suteikė teisę ieÅ¡kovui Å¡ios užduoties iÅ¡ viso nevykdyti, kadangi jai įvykdyti buvo nustatytas terminas iki 2019 m. balandžio 24 d., t. y. savaitė laiko, į kurį patenka ir sekanti ieÅ¡kovo darbo diena - 2019 m. balandžio 23 d.

Tai reiÅ¡kia, kad 2019 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ ir jam privalomÄ vykdyti darbdavio anksčiau pateiktÄ užduotį, kuriÄ jis ir privalėjo atlikti per Å¡iÄ darbo dienÄ , nes darbo rezultatÄ turėjo pateikti iki sekančios dienos - 2019 m. balandžio 24 d. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, tiek DGK nagrinėtoje byloje (b. l. 40, DGK sprendimo 18 psl., antra pastraipa), tiek teismo posėdžio metu, patvirtino, jog 2019 m. balandžio 23 d. žinojo apie 2019 m. balandžio 17 d. po darbo valandų gautÄ darbdavio užduotį, kuriÄ jis perskaitė dar jos gavimo dienÄ vakare, o sekančiÄ dienÄ telefonu iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ji papildomai iÅ¡siųsta ir registruotu paÅ¡tu.

Taigi, ieÅ¡kovui nebuvo jokių objektyvių kliūčių per sekančiÄ darbo dienÄ , t. y. per 2019 m. balandžio 23 d., įvykdyti 2019 m. balandžio 17 d. gautÄ darbdavio užduotį, pagal kuriÄ jis turėjo iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti nuveiktų darbų atskaitÄ . IeÅ¡kovo argumentai dėl Å¡ios užduoties nelogiÅ¡kumo, kuriuos jis grindžia tuo, kad direktoriaus pavadavimo metu jis nevykdė patarėjo funkcijų ir dėl to neprivalėjo atsiskaityti, neturi teisinės reikÅ¡mės kvalifikuojant Å¡ios dienos pravaikÅ¡tÄ .

Visų pirma, net ir nesutikdamas su darbdavio nurodymų pagrįstumu ieÅ¡kovas turi atsakyti į darbdavio užduotis ir darbo pavedimus per jam nustatytus terminus, o savo nesutikimÄ su užduoties pagrįstumu ir argumentus gali iÅ¡dėstyti darbdaviui pateiktame atsakyme. Todėl darbdavio nurodymų ignoravimas ir visiÅ¡kas nevykdymas, vėliau pasiteisinant, kad tokie nurodymai buvo nelogiÅ¡ki, laikytinas darbo funkcijų nevykdymu, t. y. pravaikÅ¡ta dirbant nuotoliniu bÅ«du, nes taip ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nevykdė darbdavio užduoties ir nedirbo.

Kita vertus, pati 2019 m. balandžio 17 d. darbdavio užduotis nėra nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta, nes pas ieÅ¡kovÄ nebuvo praÅ¡oma pateikti jo kaip direktoriaus patarėjo nuveiktų darbų atskaitÄ , kaip teigia ieÅ¡kovas. Darbdavys reikalavo pateikti direktoriaus ligos metu nuveiktų darbų ataskaitÄ , kadangi už vadovavimÄ ligoninei tuo laikotarpiu ir buvo atsakingas ieÅ¡kovas. Tokia darbdavio vadovo užduotis, kuria siekiama, kad jį pavadavęs patarėjas po ilgo vadovo nedarbingumo laikotarpio supažindintų su įstaigoje nuveiktais darbais, yra visiÅ¡kai suprantama ir bÅ«tina užtikrinant veiklos tęstinumÄ , o direktoriaus patarėjo pareigas einantis ieÅ¡kovas neabejotinai turėjo suprasti tokios užduoties prasmę ir svarbÄ , nes jo pareiga kaip tik ir yra patarti direktoriui, supažindinti jį su ligoninės veikla, vykdyta nesant nuolatiniam vadovui.

Todėl teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas pagal savo pareigas aiÅ¡kiai suprato, kad atsiskaityti turėjo ne už patarėjo funkcijų vykdymÄ , o buvo praÅ¡omas supažindinti direktorių su visa ligoninės veikla. Toks direktoriaus praÅ¡ymas savo patarėjui visiÅ¡kai atitinka patarėjo pareigų esmę ir paskirtį, nes patarėjo pareiga kaip tik ir yra patarti vadovui įstaigos administravimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad nei iki nustatyto termino - 2019 m. balandžio 24 d., nei iki kasmėnesinės ataskaitos pateikimo dienos - 2019 m. gegužės 10 d., ieÅ¡kovas nepateikė darbdaviui nei darbo rezultato, nei atsakymo į 2019 m. balandžio 17 d. darbo užduotį, nepateikė įrodymų apie bet kokius kitus tÄ dienÄ dirbtus darbus, teismas pripažįsta, kad K.

M. jokių patarėjo darbo funkcijų 2019 m. balandžio 23 d. taip pat nevykdė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo nurodyta nauja aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis studijavo Lazdijų rajono savivaldybės atsiųstus ataskaitos dokumentus, kuriuos jis pasirašė sekančiÄ dienÄ , nesusiję su Å¡iuo darbo ginču, nes net jeigu ieÅ¡kovas ir atliko nurodytus veiksmus, tai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ . Pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus jis Å¡iuos veiksmus atliko kaip ligoninės direktoriaus pareigas iki 2019 m. balandžio 17 d.

ėjęs asmuo, kuris ir turėjo pasiraÅ¡yti jo vadovavimo metu tikrintų darbų atskaitÄ , todėl tokie jo veiksmai ir laikytini kaip direktoriaus pareigas ėjusio asmens darbų užbaigimas, o ne kaip patarėjo darbas 2019 m. balandžio 23 d. Kita vertus, tokius ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus teismas vertina kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kovas nėra nuoseklus Å¡io darbo ginčo nagrinėjimo metu. Jis nei savo skunde darbo ginčų komisijai, nei nagrinėjant bylÄ darbo ginčų komisijoje, nei savo ieÅ¡kinyje kreipiantis į teismÄ nebuvo nurodęs aplinkybės, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis studijavo Lazdijų rajono savivaldybės atsiųstus ligoninės veiklos ataskaitos dokumentus.

Jokių kitų įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovas taip pat nepateikė, jokių praÅ¡ymų dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo teismui nepateikė. IeÅ¡kovas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, todėl vien tik jo paaiÅ¡kinimai nėra pakankamas įrodymas nurodytai aplinkybei pagrįsti. Galiausiai, aplinkybę, kad ieÅ¡kovas 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. nedirbo nuotoliniu bÅ«du patvirtina ne tik 2019 m. balandžio 17 d. darbdavio užduoties neįvykdymas ir ataskaitos apie Å¡ių dienų darbÄ nepateikimas sekantį mėnesį, bet ir ieÅ¡kovo veiksmai po to, kai į darbÄ grįžo direktorius V.

Š., iš kurių matyti, kad ieškovas net neketino dirbti patarėjo pareigose ir vykdyti darbdavio nurodymus balandžio mėnesį. Iš 2019 m. balandžio 19 d. prašymo suteikti kasmetines atostogas nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. imtinai (b. l.

71) matyti, kad ieÅ¡kovas ketino atostogauti nuo 2019 m. balandžio 23 d., nors pagal jo darbo grafikÄ tai turėjo bÅ«ti darbo diena (b. l. 72). Be to, 2019 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kovas jau žinojo, kad iki 2019 m. balandžio 24 d. turi pateikti darbdaviui ataskaitÄ , nepaisant to, kad Å¡iÄ užduotį gavo po darbo valandų. Tai rodo, kad ieÅ¡kovas 2019 m. balandžio 19 d. raÅ¡ydamas praÅ¡ymÄ suteikti atostogas manė, jog nuo 2019 m. balandžio 23 d. jis atostogaus ir Å¡iÄ dienÄ dirbti neplanavo. Tai, kad jis 2019 m. balandžio 23 d. nedirbo leidžia spręsti ir jo paaiÅ¡kinimai teisme, kai jis nurodė, kad apie atmestÄ praÅ¡ymÄ dėl atostogų jis sužinojo daug vėliau, kai gavo atsakymÄ registruotu paÅ¡tu, o 2019 m. balandžio 23 d. darbdavys su juo nekontaktavo ir nepranešė, kad atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. jam nesuteikė.

Tokie paaiÅ¡kinimai rodo, kad ieÅ¡kovas manė, jog 2019 m. balandžio 23 d. buvo jo atostogų, o ne darbo diena, todėl jis ir nedirbo bei neparengė atskaitos pagal 2019 m. balandžio 17 d. darbo užduotį. Tačiau ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo ir teisės atostogauti ar bent jau pagrįstai manyti, kad jis turėtų atostogauti, nes jo praÅ¡ymo suteikti atostogas pateikimo tvarka ir bÅ«das ne tik pažeidė darbovietės vidaus teisės aktus, įpareigojančius darbuotojus šį klausimÄ derinti iÅ¡ anksto (VÅ¡Ä® ,,Lazdijų ligoninė“ Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarkos (toliau – Tvarka) 25-28, 31 punktai, (b. l. 82)), bet ir leido jam suprasti, kad darbdavys objektyviai negali suteikti jam atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d.

Pagal kalendorių 2019 m. balandžio 19 d. buvo paskutinė savaitės darbo diena (penktadienis), o savo praÅ¡ymÄ suteikti atostogas nuo sekančios savaitės pirmos darbo dienos - 2019 m. balandžio 23 d., ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė tik registruotu paÅ¡tu, kurį darbdavys greičiausiai galėjo gauti ir gavo bÅ«tent 2019 m. balandžio 23 d. (b. l. 71). Akivaizdu, kad ligoninės vadovas negalėjo įsakymo dėl atostogų priimti dar iki ieÅ¡kovo pageidaujamos atostogų pradžios ir su juo laiku supažindinti ieÅ¡kovÄ , nes pastarojo praÅ¡ymas buvo gautas tuo metu, kai ieÅ¡kovo atostogos jau turėjo bÅ«ti prasidėjusios.

Savo praÅ¡ymÄ dėl atostogų iÅ¡siųsdamas tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suvokė, kad įsakymas dėl atostogų suteikimo tikrai nebus pasiraÅ¡ytas dar prieÅ¡ prasidedant dienai, nuo kurios jis norėjo atostogauti. Tokiais veiksmai ieÅ¡kovas pažeidė minėtus Tvarkos reikalavimus dėl atostogų praÅ¡ymo pateikimo ir derinimo su vadovu, o Tvarkos 28 punktas numato, kad nesuderinti su vadovu praÅ¡ymai netvirtinami (b. l. 82). Å ioje situacijoje ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs teisę 2019 m. balandžio 23 d. nedirbti pagal savo darbo grafikÄ tik tuo atveju, jeigu vėliausiai 2019 m. balandžio 19 d.

įsakymu jis bÅ«tų iÅ¡leistas atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. Tačiau ieÅ¡kovas 2019 m. balandžio 19 d. dar tik iÅ¡siuntė registruotu paÅ¡tu praÅ¡ymÄ suteikti jam atostogas, todėl 2019 m. balandžio 23 d. jis privalėjo pradėti darbo dienÄ nuo 9.00 val. ir dirbti, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Å¡i diena tikrai bus jo atostogų diena. Neatvykti į darbÄ , o nuotolinio darbo atveju tai reiÅ¡kia nepradėti dirbti, ieÅ¡kovas galėjo tik įsitikinęs, kad atostogos jam suteiktos, t. y. susipažinęs su įsakymu suteikti jam atostogas.

Tačiau tokio įsakymo darbdavys nepriėmė, todėl ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo nedirbti 2019 m. balandžio 23 d. ir neparengti bei sekančiÄ dienÄ nepateikti ataskaitos pagal 2019 m. balandžio 17 d. darbdavio užduotį. Kasacinio teismo praktikoje neatvykimas į darbÄ per visÄ darbo dienÄ be svarbių priežasčių, nesant darbdavio valios iÅ¡leisti darbuotojÄ atostogų, laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu – pravaikÅ¡ta, net jeigu darbuotojas ir buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl atostogų, tačiau jis nebuvo patenkintas darbdavio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2017, 26 punktas).

IeÅ¡kovo pravaikÅ¡tas 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. patvirtina ir jo veiksmai 2019 m. gegužės 13 d. bei jo paaiÅ¡kinimai darbo ginčų komisijai nagrinėjant jo skundÄ . Savo 2019 m. gegužės 13 d. atsakyme darbdaviui į gautÄ darbo užduotį K. M. reikalavo pateikti jam balandžio ir gegužės mėnesių jo darbo grafikus (b. l. 23), o savo skunde darbo ginčų komisijai nurodė, kad nebuvo supažindintas su 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafiku ir jį gavo tik 2019 m. gegužės mėnesio viduryje, todėl balandžio mėnesį jis nežinojo savo darbo grafiko ir net jeigu bÅ«tų gavęs 2019 m. balandžio 17 d. ir 23 d. darbo pavedimus, nebÅ«tų galėjęs žinoti, kad Å¡iomis dienomis jis privalo dirbti (DGK darbo bylos b. l. 1-2).

IÅ¡ darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad tik atsakovei pateikus į nagrinėjamÄ darbo bylÄ 2019 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovo darbo grafikÄ , K. M. pripažino, jog balandžio mėnesio darbo grafikÄ Å¾inojo (b. l. 40). Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis nuotoliniu bÅ«du nedirbo ir jokių patarėjo darbo funkcijų nevykdė, nes tol, kol nagrinėjant darbo ginÄÄ jis nesužinojo, kad yra pasirašęs savo 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafikÄ , jis įrodinėjo ne tai, kad jis dirbo nuotoliniu bÅ«du 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, o tai, kad jis iÅ¡ viso nežinojo savo darbo grafiko, todėl ir nedirbo Å¡iomis dienomis.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas net nesiruošė dirbti ir faktiÅ¡kai nedirbo 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, nes buvo pamiršęs savo paties vadovavimo ligoninei metu jam sudarytÄ patarėjo darbo grafikÄ , apie kurį prisiminė tik darbo ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno elektroniniu paÅ¡tu 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. savo siųsto raÅ¡to ar dokumento darbdaviui patvirtina, kad nuotoliniu bÅ«du jis nedirbo, nes nuotolinis darbas nesinaudojant elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis neįmanomas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teismas pripažįsta, kad 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis ieÅ¡kovas K. M. nevykdė direktoriaus patarėjo darbo funkcijų ir neįvykdė 2019 m. balandžio 17 d. jam pavestos darbo užduoties, todėl remiantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tai pripažintina Å¡iurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu - neatvykimu į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties. Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo 2019 m. gegužės 13 d.

Nors 2019 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ kaip pravaikÅ¡tos diena ieÅ¡kovui nurodyta ir 2019 m. gegužės 13 d., per kuriÄ , darbdavio teigimu, ieÅ¡kovas K. M. nevykdė elektroniniu bÅ«du jam duotų darbdavio užduočių, taip pat nevykdė jokių kitų darbinių pareigų (b. l. 29-30), tačiau norint pripažinti tokius ieÅ¡kovo veiksmus Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu visų pirma darbdavys turi įrodyti, kad 2019 m. gegužės 13 d. buvo ieÅ¡kovo darbo diena.

Kaip minėta, pareigos atvykti į darbÄ pažeidimÄ turi įrodyti darbdavys. Skirtingai nei 2019 m. balandžio mėnesio atveju, 2019 m. gegužės mėnesį ieÅ¡kovo darbo grafikas nebuvo sudarytas, todėl atsakovė ieÅ¡kovo pareigÄ dirbti gegužės 13 d. įrodinėja paties ieÅ¡kovo 2019 m. gegužės 10 d. praneÅ¡imu, kuriame jis buvo nurodęs, kad tai bus jo darbo diena (b. l. 19), ir teigia, kad darbo grafiko atsakovė neprivalėjo sudaryti. Tačiau teismas pripažįsta, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad neprivalėjo sudaryti ieÅ¡kovo darbo grafiko, o pastarasis turėjo žinoti kada privalo dirbti ir be patvirtinto darbo grafiko.

Ä®prastinė praktika VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninėje“ rodo, kad ieÅ¡kovo darbo grafikai iki 2019 m. gegužės mėnesio visada buvo sudarinėjami ir ieÅ¡kovas iÅ¡ anksto žinodavo sekančio mėnesio darbo grafikÄ . Tai patvirtina ne tik prieÅ¡ tai aptartas 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafikas, bet ir ieÅ¡kovo darbo grafikai, sudaryti 2018 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, kuriuos patvirtino pats direktorius V. Å ., ir su kuriais ieÅ¡kovas buvo supažindintas (b. l. 119-121).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad iki tol darbdavys ieÅ¡kovui visada sudarydavo sekančio mėnesio darbo grafikÄ ir K. M. žinodavo, kurios mėnesio dienos bus jo darbo dienos bÅ«tent pagal savo darbo grafikÄ , teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kovas turėjo teisėtÄ ir pagrįstÄ lÅ«kestį, jog ir 2019 m. gegužės mėnesiui jam bus patvirtintas jo darbo grafikas. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovas turėjo ar bent galėjo suprasti, jog 2019 m. gegužės mėnesį jis privalo dirbti ir be darbo grafiko, vien tik pagal savo paties darbdaviui pateiktus praneÅ¡imus dėl darbo valandų nuotoliniu bÅ«du.

Pagal darbo sutartį ieÅ¡kovui nustatyta 10 darbo valandų per savaitę darbo norma, iÅ¡ jų 5 darbo valandos dirbama nuotoliniu bÅ«du, todėl ieÅ¡kovo praneÅ¡imas darbdaviui apie tai, kokiomis dienomis jis dirbs nuotoliniu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovo darbo grafiko suderinimas, net jeigu darbdavys ir sutinka su darbuotojo pageidavimu, kadangi toks susitarimas neapimtų antros dalies darbo laiko, kuri dirbama ne nuotoliniu bÅ«du. Tai reiÅ¡kia, kad vien tik pateikęs praneÅ¡imÄ darbdaviui apie pageidaujamas dirbti nuotoliniu bÅ«du dienas ieÅ¡kovas negalėjo tikėtis, kad jam nebus nustatytas darbo grafikas kaip ir kiekvienÄ mėnesį, kuriame bÅ«tų nustatyta, kurias dienas jis turi dirbti nuotoliniu bÅ«du, o kurias darbo vietoje.

Minėtas 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafikas, taip pat 2018 m. rugsėjo darbo grafikas (b. l. 121) patvirtina, kad ieškovui darbdavys nustatydavo tiek darbo dienas nuotoliniu būdu, tiek darbo dienas darbo vietoje, todėl atsakovės argumentas, kad ji sutiko tiek su 2019 m. balandžio 19 d., tiek su 2019 m. gegužės 10 d. ieškovo pranešimais apie jo nusistatytas darbo dienas ir tai buvo pakankamas ieškovo darbo laiko nustatymas gegužės mėnesiui, yra nepagrįstas, nes tokiu būdu ieškovui liktų nenustatytas jo darbo laikas, kurį jis turi dirbti darbo vietoje.

Pabrėžtina, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog darbo grafiko iÅ¡ viso neprivalėjo parengti, nes tokia darbdavio pozicija prieÅ¡tarauja tiek DK, tiek atsakovės vidaus teisė aktuose įtvirtintam darbo laiko režimo reguliavimui. Pagal VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 dalies 2, 8, 16 punktus, darbo laikas ne visÄ savaitės darbo laikÄ pagal darbo sutartį dirbančiam ieÅ¡kovui ne tik privalo bÅ«ti darbdavio nustatomas, bet ir sudarytas darbo grafikas turi bÅ«ti ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę iki jo įsigaliojimo paskelbtas, o ieÅ¡kovas su juo turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytinai supažindintas (b. l. 63-65).

Taisyklių 8 punktas numato, kad darbuotojas privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku (b. l. 64). Kaip minėta, iki 2019 m. gegužės mėnesio atsakovė Å¡ių Taisyklių nuostatų laikėsi ir ieÅ¡kovo darbo grafikus sudarinėjo. Be to, DK 113 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad darbo laiko režimÄ vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas vienÄ iÅ¡ nurodytų darbo laiko režimo rÅ«Å¡ių. Å iuo atveju atsižvelgiant į ieÅ¡kovo darbo sutarties sÄ lygas dėl darbo 0,25 etatu ir ne viso savaitės darbo laiko bei dalies darbo laiko nuotoliniu bÅ«du, darbdavys privalo nustatyti ieÅ¡kovui DK 113 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytÄ individualų darbo laiko režimÄ .

Taigi, nurodytas DK ir paties darbdavio Taisyklėse nustatytas darbo laiko nustatymo reguliavimas patvirtina, kad ieÅ¡kovo darbo grafikas privalo bÅ«ti sudarytas, o nustatyti darbo laikÄ bei su juo iÅ¡ anksto supažindinti darbuotojÄ privalo darbdavys, o ne organizuoti pats darbuotojas. Atitinkamai darbuotojas privalo dirbti pagal darbdavio patvirtintÄ darbo grafikÄ . Atsakovės argumentas, kad pats ieÅ¡kovas nusistatė savo darbo laikÄ 2019 m gegužės mėnesiui, o darbdavys tam pritarė, nereiÅ¡kia, kad darbdavys tinkamai įvykdė DK 113 straipsnio 2 dalyje numatytÄ jo pareigÄ nustatyti ieÅ¡kovui jo darbo laikÄ ir kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kada jis privalo dirbti.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo 2019 m. balandžio 19 d. praneÅ¡ime darbdaviui nurodė, kad dėl jo kasmetinių atostogų jo darbo valandos gegužės mėn. nuotoliniu bÅ«du bus gegužės 29, 30 ir 31 dienomis (b. l. 15), o kartu pateiktame praÅ¡yme „Dėl atostogų suteikimo“ prašė suteikti kasmetines atostogas nuo 2019-04-23 iki 2019-05-15 imtinai (b. l. 71). Tačiau darbdavys atsakė ieÅ¡kovui tik į praÅ¡ymÄ dėl atostogų, kurių nesuteikė (b. l. 74), o į praneÅ¡imÄ dėl darbo laiko gegužės mėnesį jokio atsakymo ieÅ¡kovui nepateikė, jo darbo laiko nenustatė ir darbo grafiko nepatvirtino.

Gavęs atsakymÄ , kad jam nesuteiktos atostogos pagal 2019 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovas 2019 m. gegužės 10 d. praneÅ¡ime darbdaviui nurodė, kad jo darbo valandos gegužės mėn. nuotoliniu bÅ«du bus gegužės 13 ir 15 dienomis 8-17 valandomis, gegužės 14 d. 13-17 valandomis (b. l. 19), o kartu pateiktame praÅ¡yme „Dėl atostogų suteikimo“ prašė suteikti visas priklausančias kasmetines atostogas nuo 2019-05-16 (b. l. 88). Tačiau darbdavys į antrÄ praÅ¡ymÄ suteikti atostogas ieÅ¡kovui iÅ¡ viso neatsakė, o pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo darbo laiko gegužės mėnesį ieÅ¡kovui pareiÅ¡kė tik 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val. elektroniniu paÅ¡tu atsiųstame laiÅ¡ke (b. l. 20), t. y.

įpusėjus dienai, kuriÄ traktuoja kaip ieÅ¡kovo darbo dienÄ . Tai reiÅ¡kia, kad net ir vadovaujantis atsakovės argumentacija, jog tokio susiraÅ¡inėjimo bÅ«du ieÅ¡kovas ir atsakovė susitarė, kad 2019 m. gegužės 13 d. bus ieÅ¡kovo darbo diena pagal jo 2019 m. gegužės 10 d. praneÅ¡imÄ , toks susitarimas nebuvo pasiektas laiku, t. y. iki ieÅ¡kovo darbo laiko pradžios - 2019 m. gegužės 13 d., 8.00 val., kaip nurodyta jo 2019 m. gegužės 10 d. praneÅ¡ime (b. l. 19). Todėl darbdavys tokioje situacijoje neturi pagrindo kaltinti ieÅ¡kovÄ dėl neatvykimo į darbÄ visÄ darbo dienÄ , nes dėl paties darbdavio kaltės ieÅ¡kovas pusę darbo dienos nežinojo ar tai yra jo darbo diena.

Tuo tarpu Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas tik neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ , bet ne dalį darbo dienos. Tačiau nurodyto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo dėl darbo laiko teismas iÅ¡ viso nepripažįsta tinkamu ieÅ¡kovo darbo laiko nustatymu ir tinkamu ieÅ¡kovo supažindinimu apie jį, nes atsakovė turi pareigÄ aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyti ieÅ¡kovo darbo laikÄ jam skirtame darbo grafike, o ne pritarti ar nepritarti ieÅ¡kovo pageidavimams dėl dalies darbo laiko, susiraÅ¡inėjant elektroniniais laiÅ¡kais.

Å iuo atveju 2019 m. gegužės 13 d., 8.00 val., t. y. tuo metu kai atsakovės manymu turėjo prasidėti ieÅ¡kovo darbo diena pagal jo paties nusistatytÄ grafikÄ , ieÅ¡kovo 2019 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymas dėl atostogų suteikimo nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki gegužės 15 d. buvo atmestas ir ieÅ¡kovas jau buvo gavęs tokį darbdavio sprendimÄ registruotu paÅ¡tu, ieÅ¡kovo 2019 m. gegužės 10 d. praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo kitomis gegužės dienomis atsakovė nebuvo iÅ¡spręndusi, o į ieÅ¡kovo 2019 m. balandžio 19 d. praneÅ¡imÄ dėl darbo dienų konkrečiomis gegužės mėnesio dienomis nebuvo pateikusi jokio atsakymo.

Todėl akivaizdu, kad K. M. 2019 m. gegužės 13 d. 8.00 val. nežinojo, kad tai yra jo darbo diena, nes pats darbdavys nebuvo nustatęs nei jo darbo grafiko, nei buvo informavęs su kuriuo jo praneÅ¡imu dėl darbo dienų sutinka – ar su 2019 m. balandžio 19 d., ar su 2019 m. gegužės 10 d. Savo pozicijÄ dėl Å¡ių ieÅ¡kovo praneÅ¡imų atsakovė pirmÄ kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė tik įpusėjus darbo dienai, dėl kuriuos konstatuoja ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tÄ , t. y. tik 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val.

Tai reiÅ¡kia, kad 2019 m. gegužės 13 d., 8.00 val. darbo pareigų pažeidimas – pravaikÅ¡ta, neprasidėjo ir negalėjo prasidėti, kadangi pats darbdavys dar nebuvo jokiu bÅ«du informavęs darbuotojo apie jo darbo laikÄ . Todėl net jeigu ir bÅ«tų traktuojama, jog 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val. Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas dirbs pagal jo 2019 m. gegužės 10 d. praneÅ¡ime nurodytÄ darbo grafikÄ , tai visa 2019 m. gegužės 13 diena negali bÅ«ti laikoma pravaikÅ¡ta, nes pirmÄ jÄ pusę Å¡ios darbo dienos ieÅ¡kovas dar nežinojo, kad tai yra jo darbo diena.

Kita vertus, net ir pats atsakovės nurodomas neva iÅ¡reikÅ¡tas jos sutikimas su ieÅ¡kovo pasirinktomis jo darbo dienomis gegužės mėnesį negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiu darbdavio sutikimu su darbuotojo pasiÅ«lytu darbo laiku, nes darbdavio atsakymas darbuotojui yra neaiÅ¡kus ir dviprasmiÅ¡kas. IÅ¡ VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ atsakymo K. M. teksto matyti, kad pirmoje pastraipoje darbdavys atkartoja darbuotojo praÅ¡ymo turinį, o antroje pastraipoje informuoja, jog ateityje norėdamas keisti iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo laikÄ darbovietėje, apie tai jis turi informuoti įstaigos direktorių prieÅ¡ dvi savaites, o esant svarbioms priežastims norint keisti darbo dienÄ ir laikÄ darbovietėje praÅ¡o nurodyti svarbiÄ priežastį ir tik įstaigos direktoriui sutikus su jo praÅ¡yme iÅ¡dėstytomis priežastimis derinti darbo laikÄ su įstaigos direktoriumi (b. l. 20).

Toks atsakymas nėra aiÅ¡kus, nes prieÅ¡ tai iÅ¡ viso neatsakiusi į ankstesnį (2019 m. balandžio 19 d.) ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ dėl darbo laiko gegužės mėnesį, atsakovė savo atsakyme taip ir nepatvirtina, kad ji sutinka ir nustato bÅ«tent 2019 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡ime nurodomÄ darbo laikÄ . Å iame darbdavio atsakyme iÅ¡ esmės yra nurodymai darbuotojui kaip ateityje jis turi derinti iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo laikÄ , tačiau neduodamas aiÅ¡kus ir tiesioginis nurodymas darbuotojui dirbti bÅ«tent pagal jo 2019 m. gegužės 10 d. praneÅ¡ime, o ne 2019 m. balandžio 19 d. praneÅ¡ime nurodomÄ darbo laikÄ .

Pažymėtina, kad atsakyme atsakovė nurodo kaip ieÅ¡kovas ateityje turi keisti iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo laikÄ , tačiau nenurodo kaip šį kartÄ iÅ¡sprendžia ieÅ¡kovo keičiamÄ darbo laikÄ , nes neaiÅ¡ku, ar Å¡is atsakymas skirtas tik bÅ«simiems Å¡alių santykiams, ar ir Å¡iam konkrečiam atvejui. IeÅ¡kovo darbo laiko režimo nenustatymas aiÅ¡kiu darbdavio sprendimu, kurį pats darbdavys savo vidaus teisės aktu nustatęs įforminti darbo grafiku, yra DK 113 straipsnio 2 dalyje numatytos darbdavio pareigos pažeidimas, dėl kurio neigiamų pasekmių darbdavys negali kaltinti darbuotojo, jeigu Å¡alys nesutaria dėl to, ar tiksliai buvo nustatytas darbo laikas darbuotojui.

Kasacinis teismas pripažįsta, kad darbdaviui neįrodžius, jog darbuotojui pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta kada jis turi dirbti, Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo - neatvykimo į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties, konstatavimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011, 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130/2019, 40 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad dėl pačios atsakovės kaltės ir darbo organizavimo trÅ«kumų ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nežinojo, kad 2019 m. gegužės 13 d. jis privalo dirbti, nes jis nebuvo supažindintas su jo darbo grafiku gegužės mėnesiui, nebuvo iÅ¡spręstas jo atostogų tÄ mėnesį klausimas pagal paskutinį jo pateiktÄ praÅ¡ymÄ , todėl Å¡ios dienos antroje pusėje duotų darbdavio užduočių neįvykdymas per nustatytus terminus negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip pravaikÅ¡ta.

Darbdavys neįrodė pirmosios pravaikÅ¡tos sÄ lygos - pareigos atvykti į darbÄ pažeidimo, todėl antroji pravaikÅ¡tos sÄ lyga – priežastys, kurios pakankamai pateisintų nebuvimÄ darbe, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes nėra pakankamos Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti. Todėl teismas konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 13 dienÄ atsakovė nepagrįstai traktuoja, kaip ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ pravaikÅ¡tÄ . Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo Nepaisant to, kad iÅ¡ trijų atsakovės užfiksuotų ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tų dienų teismas pagrįstomis pripažįsta tik dvi dienas, tai neturi esminės reikÅ¡mės spendžiant šį darbo ginÄÄ , nes pagrindas nutraukti darbo sutartį yra ir viena neatvykimo į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties (pravaikÅ¡tos) diena, t. y. vienas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Tačiau teismų praktikoje laikoma, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis bÅ«tų Å¡iurkÅ¡tus) savaime nereiÅ¡kia, jog vien dėl jo darbuotojas gali bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, iÅ¡klausyti darbuotojo pozicijÄ (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai bÅ«tų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas, 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130/2019, 34 punktas).

Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ atsakovė bÅ«tų padariusi procedÅ«rinių DK reikalavimų pažeidimų, nes ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti dėl darbo pareigų pažeidimų, kuriais jį kaltino darbdavys, o priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį yra proporcinga pažeidimui priemonė.

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad buvo atleistas neiÅ¡klausius jo pasiaiÅ¡kinimų, o tam jam buvo skirtas neprotingai trumpas laikas, tačiau teismas Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. balandžio 26 d. registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė reikalavimÄ iki 2019 m. balandžio 30 d. pasiaiÅ¡kinti, kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kovo nėra ir kodėl jis nėra pasiekiamas darbdaviui. Nors per pasiaiÅ¡kinimui skirtÄ laikotarpį ieÅ¡kovas sirgo, tačiau atsakovei sužinojus, kad ieÅ¡kovui nuo 2019 m. balandžio 25 d. yra iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas atsakovė, negavusi pasiaiÅ¡kinimo per nustatytÄ terminÄ , jokių sprendimų dėl ieÅ¡kovo ir nepriėmė kol jis nepasveiko, t. y. neatleido ieÅ¡kovo, nesudariusi galimybės jam bÅ«ti iÅ¡klausytam. 2019 m. gegužės 10 d., kai ieÅ¡kovo nedarbingumas baigėsi ir ligoninėje buvo gautas ne jo pasiaiÅ¡kinimas, apie kurio pateikimÄ ieÅ¡kovas pripažįsta sužinojęs 2019 m. gegužės 10 d. iÅ¡ paÅ¡tu gauto laiÅ¡ko, atsakovė nustatė papildomÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti iki 2019 m. gegužės 13 d. 16.30 val.

Šį darbdavio reikalavimÄ ieÅ¡kovas gavo 2019 m. gegužės 13 d. 13:23 val. (b. l. 25-26). IÅ¡ ieÅ¡kovo 2019 m. gegužės 13 d., 16:23 val. ir 16:28 val. siųstų elektroninių laiÅ¡kų darbdaviui turinio matyti, kad jis prašė informuoti, ar direktorius sutinka su pakeistu jo darbo grafiku gegužės mėnesį, taip pat reikalavo pateikti jo darbo grafikus balandžio ir gegužės mėn., nurodė, kad su pateikta užduotimi susipažino ir artimiausiu metu pateiks atsakymÄ , be to prašė informacijÄ jam iÅ¡siųsti registruotu laiÅ¡ku (b. l. 23, 24).

Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, registruotu paÅ¡tu gavęs darbdavio reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, jau nuo 2019 m. gegužės 10 d. galėjo tÄ padaryti kai baigėsi jo nedarbingumas, nes jis nebuvo atleistas be pasiaiÅ¡kinimo ir galėjo jį pateikti net ir pasibaigus nustatytam terminui su papildomu paaiÅ¡kinimu dėl savo ligos. Be to, ieÅ¡kovui buvo suteiktas papildomas terminas pateikti paaiÅ¡kinimÄ jau po jo ligos, tačiau jis per šį terminÄ susiraÅ¡inėjo su darbdaviu kitais klausimais, reikalavo pateikti praėjusio mėnesio darbo grafikÄ ir bÅ«simÄ darbo grafikÄ , tačiau pasiaiÅ¡kinimo taip ir nepateikė, termino jam pateikti pratęsti neprašė ir nenurodė, kad jam trÅ«ksta laiko pasiaiÅ¡kinti.

Todėl pasiaiÅ¡kinimo nepateikimas dėl 2019 m. balandžio mėnesio pravaikÅ¡tų neturi įtakos darbdavio sprendimo atleisti ieÅ¡kovÄ dėl Å¡ių pravaikÅ¡tų teisėtumui, kadangi pats ieÅ¡kovas neteikė pasiaiÅ¡kinimo, nenurodė darbdaviui priežasčių, kodėl jo negali pateikti, neprašė pratęsti termino jam pateikti. Atsakovė sudarė galimybę ieÅ¡kovui bÅ«ti iÅ¡klaustam, tačiau pastarasis pats nepasinaudojo tokia galimybe, todėl atsakovė nepažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimo.

IeÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo pareikalavimo aplinkybės dėl 2019 m. gegužės 13 d. pravaikÅ¡tos neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kovo atleidimÄ už 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienų pravaikÅ¡tas, nes dėl jų atsakovė reikalavo pasiaiÅ¡kinti atskirai, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Vertinant atsakovės sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu DK 58 straipsnio 5 dalies kontekste ir atsižvelgiant į ieÅ¡kovo padarytus darbo pareigų pažeidimus 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, teismas pripažįsta, kad atsakovė tinkamai įvertino pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, ieÅ¡kovo kaltę, jo veikos padarinius, jo elgesį iki pažeidimo ir pažeidimų padarymo metu bei po to, todėl atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcinga pažeidimui priemonė.

IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovė dėl jo pravaikÅ¡tų nepatyrė jokios žalos, nes neketino dalyvauti jokiuose projektuose Europos sÄ jungos paramai gauti, neketino plėsti paslaugų spektro, todėl su Å¡iais klausimais susijusių užduočių neįvykdymas atsakovei nepakenkė, nesudaro pagrindo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ neteisėtu. Visų pirma, nurodyti ieÅ¡kovo argumentai susiję su 2019 m. gegužės 13 d. jam pavestų užduočių neįvykdymu, o jo atleidimÄ teismas pripažįsta teisėtu, nes tam pakanka padarytų pravaikÅ¡tų 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis.

Todėl svarbu nustatyti kokiÄ Å¾alÄ darbdaviui padarė 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. pravaikÅ¡tos, o ne 2019 m. gegužės 13 d. užduočių neįvykdymas. Antra, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad darbo pareigų pažeidimas bÅ«tų kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes konstatavus, kad darbuotojas padarė formalų teisės pažeidimÄ ir Å¡iurkščiai pažeidė darbovietės vidaus darbo tvarkÄ , atleidimas iÅ¡ darbo yra pagrįsta drausminė nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2017, 15, 29, 30 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Å . ilgÄ laikÄ sirgo (nuo 2018-11-16 iki 2019-04-16), o Å¡iuo laikotarpiu ligoninės direktoriaus pareigas ėjo bÅ«tent ieÅ¡kovas. Todėl nuolatiniam vadovui grįžus į darbÄ visiÅ¡kai suprantama ir objektyviai buvo bÅ«tina kuo skubiau susipažinti su ligoninėje nuveiktais darbais, kad vadovas kaip galima greičiau galėtų priimti reikiamus sprendimus visų jo nebuvimo metu įvykusių įvykių ir pokyčių kontekste, kad galėtų užtikrinti sklandų darbų tęstinumÄ ar priimti kitokius, jo nuomone, bÅ«tinus sprendimus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo neveikimas, nevykdant savo, kaip direktoriaus patarėjo, darbo funkcijų, neįvykdant 2019 m. balandžio 17 d. užduoties ir nepateikiant tokios ataskaitos direktoriui, neabejotinai apsunkina ir prailgina darbdavio vadovo darbÄ perimant vadovavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, t. y. kenkia darbdavio efektyviam darbui. Kita vertus, pravaikÅ¡tos atveju darbdaviui žalÄ daro ir tai, kad nėra iÅ¡naudojamas be pateisinamos priežasties nedirbančio darbuotojo potencialas, darbdavys negauna darbuotojo darbu sukuriamos pridėtinės vertės iÅ¡ tokio darbuotojo, nors bÅ«tent tam darbuotojai ir yra samdomi.

Taigi, realių nuostolių nepadarymas ieÅ¡kovo veiksmais dar nereiÅ¡kia, kad atsakovė nepatyrė jokios žalos dėl ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tų. Minėtos aplinkybės leidžia vertinti dėl ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tų atsakovės patirtus nepatogumus kaip neturtinę žalÄ (civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas sukėlė atsakovei neigiamas pasekmes. Kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad atleidžiant darbuotojÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų, kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014). Å ioje byloje nustatyta, kad po to, kai nuo 2019 m. balandžio 16 d. pasibaigė ieÅ¡kovo įgaliojimai eiti VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigas ir jis nuo 2019 m. balandžio 17 d. privalėjo dirbti savo tiesioginį darbÄ direktoriaus patarėjo pareigose, jis iki 2019 m. gegužės 15 d. neįvykdė jokių darbdavio užduočių, nepadėjo direktoriui kuo sklandžiau ir efektyviau perimti darbus po ilgo nedarbingumo laikotarpio, nevykdė jokių savo pareigybės apraÅ¡yme nurodytų direktoriaus patarėjo funkcijų ir nepateikė apie tai privalomos ataskaitos darbdaviui, nepateikė paaiÅ¡kinimų į darbdavio jam siųstus reikalavimus pasiaiÅ¡kinti kodėl jis nedirba.

Nustatyti ieÅ¡kovo veiksmai patvirtina, kad jis visiÅ¡kai nebendradarbiavo su į darbÄ po ligos grįžusiu direktoriumi ir vietoje pagalbos jam, kas ir yra direktoriaus patarėjo darbo esmė, atkakliai stengėsi iÅ¡eiti atostogų taip ir nesupažindinęs direktoriaus su nuveiktais darbais jo ligos metu. Toks ieÅ¡kovo požiÅ«ris į savo darbo esmę ir į darbdavio interesus, į padarytÄ pažeidimÄ ir savo kaltę rodo, kad savo interesus ieÅ¡kovas laiko svarbesniais nei darbdavio, jis nelinkęs vykdyti darbdavio vadovo nurodymų, nors tai yra jo pareiga.

Todėl teismas sprendžia, kad tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ darbdaviui prarasti pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu ir atmesti galimybę toliau dirbti su darbo pareigas Å¡iurkščiai pažeidusiu ieÅ¡kovu. Toks pasitikėjimo praradimas ieÅ¡kovu ir jo nulemtas atsakovės pasirinkimas nutraukti darbo sutartį pripažintinas proporcinga pažeidimui priemone. IeÅ¡kovo atstovo argumentai, kad pravaikÅ¡tos nebuvo užfiksuotos jokiu dokumentu, o atleidimo pagrindas įsakyme dėl K. M. atleidimo iÅ¡ darbo nurodytas netinkamai, nes neįvardinta kuo pasireiÅ¡kė pažeidimas, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pripažinti atleidimo procedÅ«rÄ neteisėta.

Visas tris pravaikštas darbdavys užfiksavo 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DGK bylos b. l. 82-83), o jokie kitokie papildomi dokumentai šiai aplinkybei fiksuoti nėra privalomi. Svarbu, kad kilus ginčui darbdavys įrodė 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. pravaikštas, o ne tai kokiais įrodymais tai padaryta. Tuo tarpu argumentas, kad vienintelis dokumentas, kuriuo turi būti nurodomas atleidimo iš darbo pagrindas, privalo būti darbdavio įsakymas nėra pagrįstas jokia įstatymo nuostata.

Pagal DK 65 straipsnio 1 dalį, jeigu yra Å¡iame kodekse ar kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, o pagal DK 65 straipsnio 3 dalį, darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu, sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taigi, DK nenumato įsakymo, kaip privalomos ir vienintelės dokumento formos darbo sutarties nutraukimui įforminti.

IeÅ¡kovas buvo atleistas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodyti visi privalomi DK 65 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardinti duomenys, tame tarpe nurodyta ir kuo pasireiÅ¡kė Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, t. y. nebuvimu visÄ darbo dienÄ darbe be pateisinamos priežasties (b. l. 29-30). Vien tai, kad 2019 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. LLP-110 „Dėl K. M. atleidimo iÅ¡ darbo“ nėra pakartota kuo pasireiÅ¡kė Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas (DGK darbo bylos b. l .

85) nereiÅ¡kia nei, kad pažeista atleidimo procedÅ«ra, nei kad pats įsakymas neaiÅ¡kus. Å iame įsakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis minėtu 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, todėl ir įsakyme Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo esmė yra nurodyta, tik ne tiesiogiai jÄ pakartojant, o duodant nuorodÄ Ä¯ minėtÄ sprendimÄ , kuris ir yra pagrindinis DK 65 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu priimtas darbdavio dokumentas dėl darbo sutarties nutraukimo.

Dėl darbo ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kovas 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties ir taip padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , o atsakovė atleidžiant ieÅ¡kovÄ nepadarė procedÅ«rinių DK pažeidimų ir jos priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį yra proporcinga tokiam pažeidimui priemonė, ieÅ¡kinys atmestinas, nepaisant to, kad 2019 m. gegužės 13 d. pravaikÅ¡tos darbdavys neįrodė.

Pripažinus 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. pravaikÅ¡tas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio atsakovei yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu, pastarojo reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei papildomai teismo posėdžio metu iÅ¡kelti reikalavimai negrÄ Å¾inti jo į darbÄ ir pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , kuriuos teismas galėtų spręsti ir iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų nors ir nepriėmė ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, negali bÅ«ti tenkinami.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Ä®statymas numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas, ieÅ¡kovas neturi teisės gauti savo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovės, kurios naudai priimtas sprendimas. Tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui praÅ¡ymo raÅ¡tu priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ su Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimu bei jų dydį pagrindžiančiais įrodymais, todėl atsakovei jos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes jos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės iÅ¡laidas sudaro 7,19 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes ieÅ¡kinys atmetamas, o jis nėra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovei VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,19 Eur (septynis eurus 19 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paÅ¡to skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalÄ www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų Å«kis“; UAB „Mokėjimo termi-nalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi-naluose; per UAB „Viena SÄ skaita“ interneto portalÄ https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus.

Teisėjas Ramūnas Šarka