1ff8d4a8-234e-4064-912c-91ef2d30e0fc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1606-583/2013 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01211-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, raÅ¡ytinio teismo proceso tvarka 2013 m. spalio 29 d. iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras praÅ¡ymÄ atsakovui H.S. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Savivaldybės biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 308,00 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2009 m. lapkričio 12 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

PareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimÄ ir tvarkymÄ . Nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji butų, todėl vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu nekilnojamojo turto objektui nustatyta metinė vietinė rinkliava yra 132,00 Lt už turtinį vienetÄ ir tai nurodoma priminime sumokėti vietinę rinkliavÄ (b.l. 7).PareiÅ¡kėjo atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ iÅ¡siųsti praneÅ¡imai (b.l. 15).

Neįteikus procesinių dokumentų apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (b.l. 16-17). Teismas konstatuoja. PraÅ¡ymas tenkintinas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiÅ¡koms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymÄ (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis).

Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis.

Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas.

Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Taigi Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ ir patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus. 2012 m. kovo 29 d.

Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino naujÄ Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų tvarkymÄ nuostatų redakcijÄ (aktai paskelbti www.palanga.lt; www.pmrc.lt). Pagal Nuostatų reglamentavimÄ vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotus TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan. Europos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas „teršėjas moka“ principÄ , yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Å iuo metu galiojančioje Europos SÄ jungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomÄ konkretų komunalinių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo metodÄ , todėl Å¡is padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu bÅ«ti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu bÅ«du. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

Å iuo požiÅ«riu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemÄ buvo perkeltas įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus bei sÄ voka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiÅ¡kinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu bÅ«du.

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (b.l.

8) nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2010-08-24 priklauso nekilnojamasis daiktas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), bendras plotas 128,78 kv. m., todėl vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu, skaičiuojama metinė vietinė rinkliava minėtam nekilnojamojo turto objektui yra 132,00 Lt už turtinį vienetÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, nors, kaip jau minėta, atsakovui nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektas – butas priklauso nuo 2010-08-24.

Tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktos pažymos apie skolÄ dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-364 nustatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuota už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo metinės vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 laikytinas raÅ¡ymo klaida. Kadangi atsakovas pagal cituotus Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pagrįstai buvo apskaičiuota vietinė rinkliava.

Pažymėtina, kad teisėkÅ«ros subjektas atskaitos taÅ¡ku vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nekilnojamojo turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ , t.y. nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), todėl atsakovas pagal Nuostatų 5 punktÄ pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .    Kaip jau paminėta Å¡iame sprendime, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis.

Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme, o vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Vietinės rinkliavos mokėtoju asmuo tampa pagal tam tikrus kriterijus, Å¡iuo atveju nekilnojamojo turto valdymÄ .

Atsakovui nuosavybės teise priklauso įvardijamas nekilnojamasis turtas ir pagal šį kriterijų atsakovas įvardijamu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoju, tačiau yra numatyta iÅ¡imtis, suteikianti teisę vietinės rinkliavos mokėtojui kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių dėl lengvatų taikymo. Å i teisė yra pačio vietinės rinkliavos mokėtojo diskrecija ir pats asmuo turi kreiptis dėl tokios lengvatos taikymo. Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvatų skyrimo ir teikimo nepasiturinčioms Å¡eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as).

Minėto Tarybos sprendimo 2 punktu nustatyta, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims–nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje (2.2 punktas). Fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys, kad jiems bÅ«tų suteikta Å¡io sprendimo 2.2 punkte numatyta lengvata, BÄ® Palangos miesto rinkliavų centrui turi pateikti: praÅ¡ymÄ ; AB „VST“ pažymÄ apie suvartotÄ elektros energijos kiekį per paskutinius 12 mėnesių iki praÅ¡ymo pateikimo dienos;

UAB Palangos vandenys“ pažymÄ apie suvartotÄ vandens kiekį per paskutinius 12 mėnesių iki praÅ¡ymo pateikimo dienos ir kitus dokumentus numatytus minėto sprendimo 4.1.–4.5. punktuose. Å is sprendimas taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d. (Sprendimo 8 punktas) ir galiojo iki 2012 m. kovo 29 d., tai yra kai Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino naujos redakcijos Nuostatus bei Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvatų skyrimo ir teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – Lengvatų skyrimo tvarka).

Tarybos sprendimo (galiojusio iki 2012 m. kovo 29 d.) 6 punktas numatė, kad pateikus visus reikiamus dokumentus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvata, įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki tų metų gruodžio 31 d. Kaip matyti, lengvatos yra suteikiamos kalendoriniams metams, o tai reiÅ¡kia, jog kiekvienais metais turi bÅ«ti teikiamas naujas praÅ¡ymas dėl lengvatos suteikimo bei reikalaujami dokumentai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas 2010–2012 metais kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl lengvatų suteikimo.

Taigi byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas aukščiau nurodytÄ ja tvarka kreipėsi praÅ¡ymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir bÅ«tų atleistas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina 308,00 Lt įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ė: savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras praÅ¡ymÄ patenkinti.

IÅ¡ atsakovo H.S. Savivaldybės biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centras priteisti 308,00 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31.          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                                         Remigijus Arminas