Legislator Case Law & Legislation
1ff46d2a-ca12-4e69-a072-7753efbfb43e AI generated

1ff46d2a-ca12-4e69-a072-7753efbfb43e · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 1ff46d2a-ca12-4e69-a072-7753efbfb43e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , paskirta galutinė subendrinta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Legislator headnote

AI generated

1ff46d2a-ca12-4e69-a072-7753efbfb43e · Alytaus apylinkės teismas: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla NrByla Nr. T-247-543/2020 Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00271-2010-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.9.1; 2.5.14.1 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 14 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja I. K. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Ž. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nuteistas:

1. Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , paskirta galutinė subendrinta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktÄ , 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d. 2020 m. birželio 17 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam Ž.

Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog Å¡iuo metu nuteistasis yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per visÄ bausmės atlikimo laikÄ , nors ir buvo baustas, tačiau Å¡iuo metu nuobaudos negaliojančios, paskutinė nuobauda skirta 2017 metais. Yra paskatintas 10 kartų už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį. Praeityje nuteistajam yra taikytas lygtinis paleidimas, sÄ lygų nepažeidė. Å iuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. OptimistiÅ¡kai žvelgia į ateitį, pasitiki savimi.

Jeigu bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis planuoja įsidarbinti, turi gavęs įvairių pasiÅ«lymų. Planuoja vykti gyventi su Å¡eima, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bausmės atlikimo metu siekia prasmingo užimtumo, mokėsi Profesinio rengimo centre, įgijo keletÄ specialybių. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvauja projekte „Žalioji oazė“ ir kitose užimtumo veiklose. Taip pat dalyvavo ir baigė Priklausomų nuo psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programÄ .

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo nuo 66 balų ir Å¡iuo metu vertinama 40 balų, iÅ¡ jų 25 statiniai, kurių pokytis neįmanomas. Balai mažėjo, kadangi stebimi teigiami pokyčiai nuteistojo turimų elgesio problemų atžvilgiu: jis geba koncentruotis struktÅ«ruotoje aplinkoje, valdyti savo impulsus. Nuteistasis suvokia, kad kompanionų įtaka buvo vienas iÅ¡ veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Jis reiÅ¡kia norÄ bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu, suvokia poreikį gyventi pagal visų priimtas ir pripažintas vertybes.

Komisija, visapusiÅ¡kai įvertinusi nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikÄ , pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis Ž. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leido konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam likusiÄ bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimam.

Komisijos nutarimÄ atsisakoma patvirtinti. 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 (toliau – Ä®statymo) pagrindu nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Å¡iuo metu aktualÅ«s BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigų, pakeitimai. Tačiau pirmiau minėto Ä®statymo 75 straipsnio 4 dalis numato, jog <...> Sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kokia bausme asmuo yra nuteistas.

Å iuo atveju Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos buvo pateiktas tvirtinti teismui dar iki 2020 m. birželio 30 d., todėl ir teismo sprendimas dėl Å¡io nutarimo turi bÅ«ti priimtas neatsižvelgiant į tai, už kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kokia bausme Ž. Ž. yra nuteistas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas.

Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti <...>.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis Ž. Ž. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui taip pat bÅ«tina ir materialioji sÄ lyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Å iuo metu nuteistojo Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų pagal OASys, tačiau itin artima vidutinei (41-99 balai). PrieÅ¡ tai buvusio vertinimo metu rizika buvo įvertinta 44 balais, taigi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo tik 4, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi bei ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tokia nuteistojo pažanga nenustatyta. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iÅ¡ nustatyto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 40 balų net 15 balų yra dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, o jo nusikalstamo elgesio rizikos balų simbolinis pasikeitimas nuo prieÅ¡ tai buvusio vertinimo nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vis dar iÅ¡lieka vidutinė, todėl siekiant jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutÄ , turėtų bÅ«ti nustatyta akivaizdi bei ženkli jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , sudaranti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis ateityje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau Å¡ioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos vis dar nepadarė. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Å¡ios bausmės vykdymo metu nuteistasis mokėsi, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kelias profesines kvalifikacijas, buvo skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, užsiima joga, pasitiki savimi. Nors visos Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien jos negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mintos, kadangi, kaip jau minėta, bÅ«tina įvertinti aplinkybių visumÄ , kuri teismui leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo padaryta pažanga yra akivaizdi ir ženkli.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , suvirintojo, staliaus bei apdailininko specialybes. Å iuo metu nuteistasis nei mokosi, nei dirba. Iki bausmės vykdymo pradžios nuteistasis taip pat nedirbo, jo paties teigimu, prieÅ¡ įkalinimÄ jis pragyveno iÅ¡ neoficialių pajamų (automobilių prekyba, automobilių plovimo paslaugos). Ž. Ž. teigė, kad laisvėje jis yra oficialiai dirbęs vadybininku įvairiose įmonėse, tačiau pokalbio metu jis negalėjo įvardinti nei buvusių darboviečių pavadinimų, nei jose iÅ¡dirbtų laikotarpių, kas duoda pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti nuteistojo nurodomÄ darbinę patirtį.

Tuo tarpu darbinės patirties stoka socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta kaip nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis anksčiau buvo pateikęs Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymÄ , patvirtinančiÄ galimybę jam įsidarbinti paleidus lygtinai, tačiau prieÅ¡ šį Komisijos posėdį tokių duomenų jis nepateikė, todėl manytina, kad visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo motyvacija darbui, be to, vertinant tÄ aplinkybę, jog laisvėje jis nevengė ir nelegalaus darbo, abejotina ir tuo, kad, bÅ«damas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis.

Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad anksčiau pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma nėra teisiÅ¡kai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo Å¡altinį, tuo labiau, kad jo paties požiÅ«ris į darbÄ pataisos namuose kelia abejonių ir leidžia spręsti, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais bÅ«dais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartÄ pasisakė dėl pažymų (praneÅ¡imų) apie nuteistųjų įdarbinimÄ deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Kaip minėta, vertinant, ar nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ , yra svarbios nuteistojo rodytos pastangos pasitaisyti ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis turi deÅ¡imt paskatinimų, bet jis buvo ir baustas drausmine tvarka (iÅ¡ viso net vienuolika kartų), ir nors drausminės nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau tai, kad nuteistasis pažeidinėjo bausmės atlikimo tvarkÄ , jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo iÅ¡skirtinai pavyzdingas.

Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2017 m. sausio 29 d. (už mobilaus ryÅ¡io telefono turėjimÄ ). Nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas ir už itin Å¡iurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, mobilaus ryÅ¡io priemonių turėjimas, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas ir pan. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobÅ«dis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaiÅ¡tingu ir pavyzdingu.

O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis Å¡iuo metu jau turi 10 paskatinimų, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , vėlgi negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡minta, nes atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turėtų bÅ«ti suinteresuotas visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas ir jokiu bÅ«du nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamÄ jÄ funkcijÄ . Teismo vertinimu, nuteistojo padaryti drausmės pažeidimai, įvertinus nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ jis atlieka bausmę, pavojingumÄ ir iÅ¡likusius kriminogeninius veiksnius, neduoda pagrindo spręsti apie nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados taip pat matyti, kad nuteistajam bÅ«dingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis Ž. Ž. pagal nuosprendį turi atlyginti didelius civilinius ieÅ¡kinius, tačiau tikslių duomenų apie jų atlyginimÄ nepateikė. Å ios finansinės prievolės taip pat stipriai sunkins jo integracijÄ Ä¯ visuomenę ir dabartinę darbo rinkÄ , be to turimų finansinių įsipareigojimų egzistavimas gali paskatinti nuteistÄ jį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, o tai jis darė ir iki Å¡ios bausmės vykdymo pradžios.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat pažymėta, kad nusikaltimai nuteistojo yra padaryti bendrininkų grupėje, tuo tarpu nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai vis dar iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu. Dalį nusikalstamų veikų nuteistasis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartÄ buvo baustas už marihuanos vartojimÄ ir du kartus – už alkoholio vartojimÄ , kas rodo, kad psichikÄ veikiančių medžiagų jis nevengė vartoti net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje.

Taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad remiantis bylos duomenimis matomas nuteistojo savęs gynimas, kaltės minimalizavimas ir net neigimas. Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo likę atlikti 2 metai 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Teismo vertinimu, tam, kad bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, lyginant su atliktÄ ja bausmės dalimi, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi bÅ«ti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Å iuo atveju nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo pažangÄ kaip akivaizdžiÄ ir nekeliančiÄ abejonių. Pažymėtina, kad yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog nusikaltimus darantis asmuo bÅ«tų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistÄ jį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Tai ypač svarbu kontekste tos aplinkybės, kad Å¡iuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtÄ galutinę subendrintÄ 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už vieno baudžiamojo nusižengimo, dviejų nesunkių, dviejų apysunkių, vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ (BK 11 straipsnis). RealiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmÄ kartÄ . Å ios aplinkybės nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumÄ visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistÄ jį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Padarytų nusikalstamų veikų skaičius, įvairovė, tyčinis pobÅ«dis bei sunkumas rodo itin didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas, tarp kurių yra net sunkus ir labai sunkus nusikaltimai.

Paminėtos aplinkybės yra svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas Å¡iems veiksniams paÅ¡alinti, juolab, kai ir Å¡iuo metu ankstesni teisės pažeidimai vis dar iÅ¡lieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu.

Ä®vertinęs visas nustatytas bei iÅ¡tirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiÅ¡kai įvertino nuteistojo Ž. Ž. asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius, nutylėdama nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg iÅ¡skirdama vien tik teigiamus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri yra itin artima vidutinei.

BÅ«tent dėl to lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam ir negali bÅ«ti taikomas. Be to, Å¡iuo metu paleidus nuteistÄ jį lygtinai, bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebÅ«tų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Komisijos nutarimÄ atsisakoma tvirtinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Ž.. Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėja I. K.