2019-01-02 Nr. AB-50-3-62-3-02617-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-166-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02617-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 82/04-2199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-6428; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam ginčijamu Marijampolės PN direktoriaus nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda paskirta už tai, jog 2016 m. spalio 24 d., apie 16.10 val., Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose atlikus profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, buvo nustatyta, kad jis vartojo morfiną. Pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda, kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, tačiau jo skundas buvo atmestas.

3. Pareiškėjas teigė, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2008 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) Marijampolės PN yra piktybiškai diskriminuojamas, negauna (duomenys neskelbtini), kas yra nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Be to, Marijampolės PN sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra organizuojamas prastai, medicinos punkte trūksta gydančių specialistų, neteikiama nemokama dantų protezavimo paslauga, paslaugos yra žemesnio lygio bei mažesnės apimties negu asmenims, esantiems laisvėje, trūksta vaistų, nėra narkologų ir psichiatrų.

4. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri bus juntama visą gyvenimą – pablogėjo sveikata ir savijauta, pasidarė dirglus, jautė psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, dvasinius ir gyvenimo nepatogumus, emocinę depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia baimę, sumažėjo bendravimo galimybės.

5. Atsakovai Marijampolės PN ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taikyti ieškinio senaties terminą.

6. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN dėl narkotinių medžiagų vartojimo šlapimo politestais buvo testuotas daug kartų. Tik 2016 m. birželio 10 d. ir 2016 m. spalio 24 d. jo šlapime politestai parodė morfino pėdsakus (opiatų skilimo produktus). Pats nuteistasis kategoriškai neigė bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą visą bausmės atlikimo pataisos namuose laiką, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini). Į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką dėl tariamos (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2016 m. spalio 27 d. Jokie (duomenys neskelbtini) požymiai nestebėti. Paprašius parodyti (duomenys neskelbtini), jų parodyti negalėjo. Parodė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydyti medikamentai neskirti. Skirtas medikamentas (duomenys neskelbtini). Pokalbio su Sveikatos priežiūros tarnybos viršininku metu pareiškėjas pasakė, kad kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) centro direktoriumi, kuris dėl (duomenys neskelbtini) kalinimo įstaigose nebuvimo rekomendavo kreiptis į teismą. Pakartotinai į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką dėl tariamos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi 2016 m. spalio 28 d. Pokalbio metu juokėsi, tyčiojosi iš medicinos personalo. Jokie (duomenys neskelbtini) požymiai nestebėti. Gydymas neskirtas.

7. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl medicinos personalo trūkumo yra neteisingi. Pilnu krūviu dirbo ir dirba bendrosios praktikos gydytojai, odontologas (sumažėjus nuteistųjų skaičiui, dirba 0,5 etato). Visi nuteistieji, užsiregistravę pas bendrosios praktikos gydytoją, priimami tą pačią dieną netaikant jokių apribojimų. Ūmių susirgimų atveju pagalba teikiama nedelsiant. Nuteistiesiems medikamentai skiriami nemokamai. Lėšų medikamentams niekada netrūko. Kiek kartų pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, visada gavo gydytojų konsultantų rekomenduotus medikamentus.

8. Teigė, kad pareiškėjui 2013 metais iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui už įstaigos lėšas (duomenys neskelbtini).

9. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde prašė atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodė, kokius konkrečius išgyvenimus jis patyrė, koks yra priežastinis ryšys tarp ginčijamo sprendimo ir kilusios žalos. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 82/04-2199 pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 4 būryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nes 2016 m. spalio 24 d., apie 16.10 val., pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose atliekant profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo nustatyta, kad nuteistasis buvo vartojęs morfino (2016 m. spalio 24 d. laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 8.42-689). Pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. pasiaiškinime Nr. 60/05-2558 nurodė, jog testas rodo teigiamą rezultatą morfinui. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 6 d. minėtą nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-6428 pripažino Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 82/04-2199 paskirtą nuobaudą pagrįsta.

12. Teismas, remdamasis Marijampolės PN 2016 m. spalio 24 d. laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 8.42-689 ir pareiškėjo 2016 m. spalio 24 d. pasiaiškinimu Nr. 60/05-2558, pripažino, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą absoliutų draudimą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Teismas sprendė, kad Marijampolės PN direktorius 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 82/04-2199 pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 4 būryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą pagrįstai paskyrė nuobaudą – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus, ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį nutarimą panaikinti.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendė, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. spalio 31 d. skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės PN direktoriaus pavaduotojas pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui nuobaudą. Kalėjimų departamento sprendimas yra išsamus, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažymėjo, kad Marijampolės PN nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, taigi nėra nustatyta Marijampolės PN ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, o taip pat ir pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

15. Teismas iš Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. kovo 22 d. pažymos Nr. 14/07-1330 nustatė, kad ši tarnyba nėra akredituota teikti (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nėra patvirtinusi (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose tvarkos, pareiškėjui yra fiksuoti (duomenys neskelbtini) faktai. Iš Marijampolės PN 2017 m. kovo 30 d. rašytinių paaiškinimų teismas nustatė, kad Marijampolės PN yra įvairių alternatyvių būdų bei programų, padedančių spręsti priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas.

Kiekvienam naujai į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Šį planą sudaro ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, kiti įstaigos darbuotojai, jį tvirtina įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolat peržiūrimas ir koreguojamas, atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus.

Individualios socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d., jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su (duomenys neskelbtini)), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimą. Pareiškėjas atsisakė savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtinti savo parašu.

Dėl (duomenys neskelbtini) buvo nukreiptas dalyvauti individualiose konsultacijose: 2016 m. birželio 13 d. nukreiptas į „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ programą, tačiau dalyvauti atsisakė; 2016 m. birželio 17 d. nukreiptas į (duomenys neskelbtini) susirinkimą, dalyvauti kategoriškai atsisakė (socialinės reabilitacijos plane pažymėta pabraukiant); 2016 m. liepos 21 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl (duomenys neskelbtini), į konsultaciją neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 10 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl (duomenys neskelbtini), į konsultaciją neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 12 d. nukreiptas dalyvauti grupės užsiėmimuose, skirtuose (duomenys neskelbtini) asmenims, dalyvauti užsiėmimuose atsisakė; 2016 m. gruodžio 15 d. buvo įtrauktas į „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, programoje dalyvauti atsisakė; 2017 m. kovo 8 d. nuteistajam buvo siūlyta ir jis pasirašytinai sutiko dalyvauti „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, tačiau buvo atvykęs vieną kartą, toliau, nors ir kviečiamas, užsiėmimų nelankė. 2017 m. kovo 8 d. po pokalbio su pareiškėju, jis įsipareigojo užsirašyti ir lankyti „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, kurie yra vienintelis kelias patekti į reabilitacijos centrą, kuris Marijampolės PN pradės veikti 2017 m. balandžio mėn.

16. Teismas, įvertinęs prieš tai nustatytas aplinkybes, nurodė, jog jos paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kad Marijampolės PN veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, suteikdami sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nes negalėjo gauti (duomenys neskelbtini).

17. Teismas administracinėje byloje nenustatė pažeidimų, kurie būtų sudarę prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, dėl to pareiškėjo argumentus dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos) ir paciento (pareiškėjo) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ((duomenys neskelbtini)), būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria dar gali pasinaudoti, todėl teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išsireikalauti įrodymus, visus jo rašytus skundus, antstolių patvarkymų kopijas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl jam nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ((duomenys neskelbtini), trūko gydytojų, paslaugos teikiamos nekokybiškai arba iš viso neteikiamos, apžiūros trumpos, vaistai neskiriami iš viso arba skiriami netinkami, įsigyti vaistų savo lėšomis nesudaryta galimybių), nurodo, kad jam 2013 m. nepratęstas leidimas 15 min. anksčiau eiti į valgyklą ir pasiimti vaistus, 2008 m. mirus jo tėvui, nebuvo išleistas į laidotuves, po tėvo mirties jam nebuvo suteikta psichologinė pagalba, 2016 m. mirus motinai dėl patirto streso kreipėsi į psichologą, tačiau jis vaistų neišrašo, tuomet bandė kreiptis į psichiatrą, tačiau tokio specialisto Marijampolės PN nėra, todėl jis buvo priverstas (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėjas pažymi, kad tokia situacija atitinka Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą draudžiamą elgesį, nes ginčijamais sprendimais buvo nubaustas už tai, jog yra ligonis, nesuteikiant jam atitinkamo gydymo, kurio jokios socialinės reabilitacijos programos negali pakeisti.

22. Pareiškėjas teigia, kad Marijampolės PN, nesuteikdami jam gydymo, elgėsi neteisėtai, nesuderinamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio nuostatomis. Marijampolės PN nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 patvirtintų Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog jis sunkiai serga (duomenys neskelbtini) ir iki kalinimo 6 metus gydėsi (duomenys neskelbtini). Be to, valstybės institucijos neteisėti veiksmai gali būti konstatuoti ir dėl tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų standartų nesilaikymo. Dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (paskirtos nuobaudos) patyrė neturtinę žalą.

23. Pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių jis nedavė paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip alternatyvą gydymui pripažino kitas programas, be to, teismas buvo šališkas, buvo padaryta pažeidimų, kurie sukliudė tinkamai ginti savo teises.

24. Marijampolės PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Šioje byloje kilo ginčas dėl pataisos namų paskirtos drausminės nuobaudos nuteistajam panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

29. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Tokių išskirtinių aplinkybių nėra nurodyta ir pareiškėjo prašyme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti naujus įrodymus. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

31. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje, o šiuo atveju – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑452‑520/2018).

32. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjus neįrodžius, kad nauji įrodymai patvirtina arba paneigia aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos šioje byloje, pareiškėjo prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4468‑520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 82/04-2199 pareiškėjui G. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, buvo skirta nuobauda už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nes 2016 m. spalio 24 d., apie 16.10 val., pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos patalpose atliekant profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo nustatyta, kad nuteistasis buvo vartojęs morfino (2016 m. spalio 24 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 8.42-689).

34. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino įstatymus nurodydamas, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus.

35. Byloje neabejotinai yra įrodytas faktas, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę, vartojo narkotikus. Marijampolės pataisos namų 2016 m. spalio 24 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-689 duomenys, jog greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatas yra teigiamas morfinui nekelia abejonių (II t., b. l. 58–59), pats pareiškėjas pripažino testo rezultatus kaip teisingus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. spalio 31 d. skundą, pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai.

36. Apeliantas teigia, kad jis piktybiškai Marijampolės pataisos namuose yra diskriminuojamas, Marijampolės pataisos namuose nėra pakaitinio morfinui gydymo, nėra specialistų: narkologų, psichiatrų ir kt., dėl ko buvo įpareigotas prievarta vartoti morfiną. Šias aplinkybes pareiškėjas privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d. Nr. 4/343-60, jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su (duomenys neskelbtini)), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimą. Pareiškėjas atsisakė savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtinti parašu. Be to, pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) buvo nukreiptas dalyvauti individualiose konsultacijose: 2016 m. birželio 13 d. nukreiptas į „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ programą, dalyvauti atsisakė; 2016 m. birželio 17 d. nukreiptas į (duomenys neskelbtini), dalyvauti atsisakė; 2016 m. liepos 21 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, į konsultaciją neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 10 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, į konsultaciją neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 12 d. nukreiptas dalyvauti grupės užsiėmimuose, skirtuose priklausomiems asmenims, dalyvauti užsiėmimuose atsisakė; 2016 m. gruodžio 15 d. buvo įtrauktas į „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, programoje dalyvauti atsisakė; 2017 m. kovo 8 d. nuteistajam buvo siūlyta ir jis pasirašytinai sutiko dalyvauti „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, tačiau buvo atvykęs vieną kartą, ir toliau, nors ir kviečiamas, užsiėmimų nelankė. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nenuginčijo. Šie duomenys paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas Marijampolės pataisos namai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas prievarta buvo įpareigotas (duomenys neskelbtini).

38. Pažymėtina, kad teiginiai apie netinkamą gydymą įrodinėtini ekspertų išvadomis, o tokių pareiškėjas nepateikė. Todėl teismas atmeta jo argumentus apie netinkamą gydymą kaip neįrodytus.

39. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius