1fefea4d-ba67-4ec9-873c-11ef906e181e · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-1317-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02353-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-8) nurodė, kad bausmę atlieka PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK). Nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. bausmę atlieka 15 bÅ«rio 3 kambaryje. Nurodė, jog nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Gyvenamoji patalpa neremontuota, grindys, vietomis iÅ¡puvę su atÅ¡okusiais vinimis, tiek sienos, tiek lubos apsilupusios.

Kambariuose nė karto nebuvo atlikta nei dezinfekcija, nei dezinsekcija, nei deratizacija, patalpose buvo tarakonų, blakių ir graužikų. DuÅ¡e buvo galima maudytis tik vienÄ kartÄ per savaitę, duÅ¡e buvo įrengta tik 12 maudymosi vietų, todėl nespėdavo nusiprausti. Tiek tualete, tiek prausykloje ant lubų buvo pelėsiai, grybelis, reikėjo laukti ilgai eilėje, nebuvo įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Virtuvėje nebuvo iÅ¡traukiamos ventiliacijos, pastatytos tik dvi viryklės 100 nuteistųjų, nebuvo Å¡ilto vandens, Å¡iukÅ¡liadėžių maisto atliekoms iÅ¡mesti, dėl to maistÄ turėjo ruoÅ¡ti antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Gyvenamųjų patalpų stogas buvo padengtas Å¡iferiu, kuriame yra asbesto, kuris kenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsakovas nesudarė teisės aktų reikalavimus atitinkančių gyvenimo sÄ lygų, todėl tokie atsakovo veiksmai, pareiÅ¡kėjui lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, įtakojo depresijÄ , psichinę negaliÄ , turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-19) nurodė, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pabrėžė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t.t..

Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Gyvenamosios patalpos - bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Nurodė, kad informacija apie atliktus patalpų remontus įstaigoje nėra kaupiama. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato: „Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.“ Todėl į būrių virtuvėles karštas vanduo nebuvo tiekiamas.

Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato „Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“. Patalpos, kuriose bausmę atlikinėjo pareiÅ¡kėjas buvo vėdinamos per langus. PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriaus bÅ«rių sanitariniai mazgai buvo įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Su skundais pareiÅ¡kėjas į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. PravieniÅ¡kių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį Nr. KN-P- 2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB ,,Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų).

Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Nuteistieji turi prievolę tvarkytis patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jos nebÅ«tų purvinos ir nebÅ«tų blogo kvapo. Pažymėjo, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos, tačiau tokie darbai nebuvo atliekami.

PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pataisos namuose nesikreipė. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus 15 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje (bendrabučio tipo) laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiÅ¡kėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ konkrečios kameros miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b. l. 14, 20) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus 15 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje bausmę atliko nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. spalio 17 d.

Vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose 15 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas, pareiÅ¡kėjui teko 3,32 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 14, 23, 24). Atsakovo pateikti oficialÅ«s duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovaujasi jais, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Taigi, pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 15 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai.

Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos gyvenamosiose patalpose atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų. Nurodo, kad gyvenamoji patalpa neremontuota, grindys, vietomis iÅ¡puvę su atÅ¡okusiais vinimis, tiek sienos, tiek lubos apsilupusios, tiek tualete, tiek prausykloje ant lubų buvo pelėsiai, grybelis. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl netinkamų sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK.

Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, pelėsio ir grybelio, neremontuotos patalpos, iÅ¡puvusių grindų su atÅ¡okusiais vinimis, apsilupusių sienų ir grindų, galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, pelėsio ir grybelio, neremontuotos patalpos, iÅ¡puvusių grindų su atÅ¡okusiais vinimis, apsilupusių sienų ir grindų laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).Teismas pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas prie skundo yra pateikęs patalpų fotonuotraukas, jo teigimu, įrodančias netinkamas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK, tačiau teismas negali jomis vadovautis, nes neaiÅ¡ku, ar jos iÅ¡ tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiÅ¡kėjas.

Kita vertus, teismui nėra aiÅ¡ku, kÄ konkrečiai minėtomis nuotraukomis pareiÅ¡kėjas siekia patvirtinti arba paneigti.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad gyvenamojoje aplinkoje buvo asbesto. Atsakovo atstovas patvirtino, kad gyvenamųjų patalpų stogai dengti Å¡iferiu, dangoje yra asbestinio Å¡iferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos.

Pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi (b. l. 25). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie tai, kad įstaigoje nebuvo vykdomi remonto darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdomus remonto darbus. Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai.

Savo teisių pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas sieja ir su graužikais, parazitais (tarakonais, pelėmis ir blakėmis), buvusiais gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl pataisos įstaigos patalpose buvusių parazitų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (parazitų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Atsakovo į bylÄ pateiktas Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 29-32) patvirtina, kad tarp UAB „Utenos deratizacija“ ir PravieniÅ¡kių PN-AK sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 33-36), pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale ir esant poreikiui įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl parazitų, graužikų buvimo ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad duÅ¡e galima buvo maudytis tik vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti karÅ¡tu duÅ¡u, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas pažeidė paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ . Ä®vertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , neteisėti atsakovo veiksmai Å¡iuo atveju nekonstatuotini.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad prausyklos ir tualeto patalpos per mažos, nepritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, sanitarėse patalpose trÅ«ko sanitarinių įrenginių.Nei Higienos norma HN 134:2015, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau - ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintos 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nereglamentuoja bendrabučio tipo patalpų prausyklių ir tualetų patalpų dydžių, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per mažų tualetų ir prausyklų patalpų yra nepagrįstos. Minėtose AprÅ«pinimo normose nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete - po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad 15-16 bÅ«rių sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 9 praustuvės, 1 duÅ¡o sietelis, 4 kojų plautuvės (b. l. 24).

Tačiau konkrečių duomenų, kiek nuteistųjų naudojosi minėtais sanitariniais įrenginiais, byloje nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su nuteistųjų aprÅ«pinimu sanitariniais įrenginiais, minėtos aplinkybės laikytinos nustatytomis.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog virtuvėje nebuvo iÅ¡traukiamos ventiliacijos, pastatytos tik dvi viryklės 100 nuteistųjų, nebuvo Å¡ilto vandens, Å¡iukÅ¡liadėžių maisto atliekoms iÅ¡mesti, dėl to maistÄ turėjo ruoÅ¡ti antisanitarinėmis sÄ lygomis.Teisės aktai nereglamentuoja virtuvės įrenginiais besinaudojančių asmenų skaičiaus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. ir 5.10.punktai numato, kad kiekvienam būriui įrengiama patalpa maistui laikyti, o esant techninėms galimybėms - ir virtuvėlė. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. punkte nurodyta, kad tik esant techninėms galimybėms, virtuvėlė įrengiama, tačiau teisės aktai nereglamentuoja virtuvės patalpos ploto ir kiek viryklių turi būti įrengta.

Pažymėtina, kad nuteistieji yra aprūpinami maistu ir gaminti valgyti nėra būtinybė. Atsakovas nurodė, jog 15-16 būrio virtuvėlėje prie viryklės buvo įrengtas garų surinktuvas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma“, minėtoje normoje nėra numatyta, jog būtų papildoma šiukšlių dėžė maisto atliekoms.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr.V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 18 punktÄ karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, Higienos norma HN 134:2015 nenumatė karÅ¡to vandens tiekimo į bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų virtuves.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus Å¡ioje dalyje.Ä® bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2017 m. gruodžio 12 d. pažyma patvirtina, kad laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl gyvenimo sÄ lygų ir patiriamo nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, sukrėtimų, nesikreipė (b. l. 22). Spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos, sanitarinių ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų, kadangi kaip jau buvo minėta, byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo aprÅ«pinimo sanitariniais įrenginiais, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 70 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, sveikatos sutrikimais, orumo pažeminimu ir pan.

Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto Medicinos pažymėjimo (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos) matyti, kad pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nekonstatuota (b. l. 21).

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuoto pažeidimo (sanitarinių įrenginių trÅ«kumo sanitariniuose mazguose) galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis.Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D.prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, bei nenustatęs, kad dėl minėtų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista M. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo M. O. reikalavimÄ dėl 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                  Natalja Zelionkienė