2015-11-17 Nr. AB-22130-3-61-3-02561-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1374-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02561-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Trakų rajono apylinkės teismas) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–7), kurį patikslino (t. I, b. l. 127), prašydama iš Lietuvos valstybės priteisti 11 593,28 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis dirbant teisėja Trakų rajono apylinkės teisme.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo (toliau – Teisėjų atlyginimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis nustato teisę už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis gauti ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, neviršijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad minėta nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsniui.

Pareiškėja pažymėjo, kad pagal teismo pirmininko patvirtintus budėjimo grafikus 2009 m. teisėjai budėjo ir toliau budi poilsio ir švenčių dienomis, tačiau nei 2009 m., nei vėliau nebuvo mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, išskyrus Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. P-75 (t. I, b. l. 81) buvo išmokėta vienkartinė 800 Lt priemoka už budėjimus.

Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra nustatytas, todėl šio ginčo atveju turėtų būti taikytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojanti apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Pabrėžė, kad teisėjų darbą poilsio ir švenčių dienomis patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. pareiškėjai turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta 12 393,28 Lt, išskaičius 800 Lt, t. y. 11 593,28 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė), kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija), atsiliepime (t. I, b. l. 93, 176–177) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjos nurodyto laikotarpio dalyje, už kurį prašoma priteisti užmokestį už viršvalandinio darbo valandas, galiojo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Teisėjų tarybos 2008 m. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtintas Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), o 2009 m. balandžio 24 d. Teisėjų taryba priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, apmokėjimas už šio laikotarpio darbą švenčių ir poilsio dienomis turi būti skaičiuojamas vadovaujantis minėtais teisės aktais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisė V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, už darbą poilsio ir švenčių dienomis 1 584,59 Eur (5 471,28 Lt).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustatančio Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnį, pažymėjo, jog Teisėjų taryba 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Tvarkos aprašą, kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką.

Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką.

Teismas atkreipė dėmesį į šio teisės akto 3 punktą ir 5 bei 6 punktus. Teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinta Teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o dėl Konstitucinio Teismo nutarime pažymėtos būtinybės atlyginti už atliktą darbą jokie teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo padaryti, todėl teismas sprendė, jog esant tokiai faktinei situacijai, tokia teisės spraga užpildytina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalies nuostatą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, kad šiuo atveju teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja poilsio dienomis dirbo pagal grafiką, nagrinėjamu atveju taikytinos DK 155 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio nuostatos. Teismas analizavo nurodytas teisės akto nuostatas ir pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 išaiškino, kad nagrinėjamu atveju teismas turi nustatyti, ar tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo (nebuvo) viršyta darbo laiko trukmė.

Nustačius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjai budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, turėtų būti sprendžiama dėl DK 155 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio nuostatų taikymo išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti. Nesant duomenų, kad pareiškėjos darbo laiko trukmė bylai aktualiu laikotarpiu buvo viršyta, turėtų būti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis.

Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjai už budėjimus 2009–2011 metais pagal grafiką poilsio dienomis buvo kompensuota kitais būdais ir pareiškėjai prašant priteisti už ginčui aktualius budėjimo laikotarpius pinigines sumas, teismas sprendė, jog atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, šiuo atveju pareiškėjai priteistina kompensacija pinigais.

Teismas nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. I-21 patvirtintas Teisėjų bei kitų darbuotojų viršvalandinio darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis tvarkos ir apskaitos aprašas, kurio 10 punkte nustatyta, kad teisėjui, atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, nustatyta pareiga atitinkamame žurnale pažymėti teisėjo viršvalandinio darbo pradžią ir pabaigą ir kokie procesiniai veiksmai bei dėl kokių priežasčių buvo atlikti (t. I, b. l. 149–151). Teisėjas žurnale turi įrašyti informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus bei priežastis ir pasirašyti. Trakų rajono apylinkės teismas nurodė (t. I, b. l. 131), kad teisėjai nepildė minėto žurnalo, mėnesio gale teisėjų dirbtas papildomas darbo laikas buvo apskaitomas papildomame teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis ir budėjimo apskaitos žiniaraštyje pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką, kaip budėjimas namuose.

Teismas nustatė, jog į bylą pateikti Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos V. L. 2009–2013 metų budėjimo švenčių ir išeiginėmis dienomis grafikai (t. I, b. l. 5–21) bei teisėjų darbo laiko pagal budėjimo grafiką apskaitos žiniaraščiai per 2009–2013 metus (t. I, b. l. 22–73). Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. X-346 „Apie V. L. 2009–2013 m. už darbą poilsio ir švenčių dienomis (budėjimus) neišmokėtą darbo užmokestį“ nurodyta, kad, pareiškėjai budint pagal teismo pirmininko patvirtintą grafiką poilsio ir švenčių dienomis, buvo viršyta darbo laiko trukmė, todėl apskaičiuojant sumas buvo pritaikyti DK 155 straipsnio 3 dalis ir 193 straipsnis (t. I, b. l. 172). Trakų rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant sumas buvo atsižvelgta į DK 155 straipsnio 2 dalį – budėjimas teisme prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko (pagal teismo pirmininko patvirtintą budėjimo grafiką, teisėjai poilsio ir švenčių dienomis budi 4 valandas). Iš pateiktos pažymos matyti, kad darbo užmokestis už budėjimus 2009–2013 m. sudaro 5 471,28 Lt (t. I, b. l. 172). Iš byloje esančių nutarčių matyti, kad pareiškėja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. savo budėjimo metu priėmė 11 nutarčių (2010 m. lapkričio 28 d., 2011 m. gruodžio 18 d., 2011 m. kovo 6 d., 2012 m. gegužės 6 d., 2012 m. birželio 17 d., 2012 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. spalio 14 d. (dvi nutarys), 2013 m. gegužės 19 d. (3 nutartys). Bylos duomenys pavirtina, jog pareiškėja atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. į teismą buvo atvykusi septynis kartus (t. I, b. l. 132–142).

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimus 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 teismas darė išvadą, kad pareiškėjai neišmokėta kompensacija už budėjimą poilsio dienomis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Trakų rajono apylinkės teismo.

III. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovui Vyriausybei atstovaujanti Teisingumo ministerija padavė teismui apeliacinį skundą (t. I, b. l. 196–197), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde, be argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškėjos skundą, akcentuojama, jog Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu pareiškėjai buvo sumokėta 800 Lt vienkartinė premija už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Tokiu būdu, už darbą 2009–2011 m. laikotarpiu su pareiškėja buvo atsiskaityta pagal tuo metu nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir priėmė nepagrįstą sprendimą priteisdamas visą Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. X-346 nurodytą 5 471,28 Lt sumą. Motyvuodamas tokį sprendimą teismas nurodė, jog pareiškėja atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir 2010 m. lapkričio 28 d., ir 2011 m. gruodžio 18 d.

Pareiškėja V. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 4–5) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėja akcentuoja, jog už darbą poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo būti paskaičiuota ir išmokėta 12 393,28 Lt, o išskaičiavus iš šios sumos 800 Lt, susidarė 11 593,28 Lt, būtent tiek pareiškėja ir prašė teismo priteisti. Be to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas 5 471,28 Lt. Pareiškėjos nuomone, teismas tenkindamas pareiškėjos skundą iš dalies įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nors pareiškėja nesutinka su priteistos sumos dydžiu, tačiau apeliacinio skundo neteikia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono apylinkės teismas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1–2) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia argumentus tapačius nurodytiems pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje kilęs ginčas dėl apmokėjimo pareiškėjai (Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai) už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal grafiką už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, priteisęs pareiškėjai už minėtą laikotarpį 5 471,28 Lt (1584,59 Eur), t.y. mažesnę sumą nei prašė pareiškėja.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas nevertino aplinkybės, kad 2011 m. gruodžio mėnesį su pareiškėja buvo atsiskaityta už 2009-2011 metus pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Aprašus

Ginčui aktualiu laikotarpiu Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. X-1771, Žin., 2008, Nr. 131-5022) 6 straipsnis nustatė, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui (1 d.); šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba (2 d.).

Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio nuostatos buvo perkeltos į Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtintą Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašo 3 punktą bei 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) patvirtinto Pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo 8 punktą. Šio Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką.

Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, vertindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta kelią individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio bei švenčių dienomis. Pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Nutarime nurodyta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis.

Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimą, kuriame pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, teisėjų kolegija atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, jog ginčui aktualiu laikotarpiu apmokėjimas teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis buvo numatytas ir vykdomas pagal 2008 m. Aprašą bei 2009 m. Aprašą vertina kaip neturinčius įtakos sprendžiant ginčą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, kurios aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės akto, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, be to, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, konstatavo, kad minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje atsižvelgė į DK 142 straipsnio nuostatą, kad darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Pagal šio Kodekso 143 straipsnio, kuris nustato darbo laiko struktūrą, 1 dalį, į darbo laiką įeina inter alia faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose (1 p.). DK 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad teismai turi užtikrinti įstatymuose numatytų teismų kompetencijai priskirtų neatidėliotinų veiksmų atlikimą poilsio ir švenčių dienoms. Veiksmų atlikimo neatidėliotinumą lemia įstatymų nustatyti itin trumpi kai kurių veiksmų atlikimo terminai, dėl kurių atitinkamų veiksmų atlikimas negali būti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą teismo darbo laiką (pvz., BPK 123 str. 4 d., 173 str. 1 d. 1 p. ir kt.). Taigi teisėjų budėjimas poilsio bei švenčių dienomis pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų, kurių negalima atlikti teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu darbo laiku (darbo dienomis), atlikimą. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad teisėjo budėjimas pagal grafiką poilsio dieną neturėtų būti tapatinamas su teisėjo darbu poilsio dieną, atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budėjimo grafiką. Pažymėjo, kad teisėjui budint pagal grafiką poilsio ar švenčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiškilus tam poreikio, neatliekami.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, be kita ko, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą DK 194 straipsnio taikymo praktiką, akcentavo, kad Darbo kodeksas numato skirtingą apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Dėl šiuos teisinius santykius reglamentuojančių DK normų taikymo pagal analogiją sprendžiant dėl apmokėjimo teisėjams už darbą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad DK 194 straipsnio 2 dalis, numatanti ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį, gali būti taikoma tik apmokėjimui už darbą pagal grafiką švenčių dieną, tačiau ši DK norma ir dvigubas atlygis negali būti taikomas už darbą pagal grafiką poilsio dieną. Taip pat pažymėjo, kad pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, kurioje budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, atitinkamai turi skirtis ir atlygis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant individualiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146-1252/2014) suformuotos praktikos, į kurią atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, ir kuri nuosekliai plėtojama kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1466/2014, 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį Nr. A438-1438/2014, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2504-261/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1318-146/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad ginčui aktualaus laikotarpio Trakų rajono apylinkės teismo teisėjų budėjimo poilsio ir švenčių dienomis grafikuose, kurie buvo sudaromi kiekvienam metų ketvirčiui ir tvirtinami teismo pirmininkės, teisėjų budėjimo vieta (darbe ar namuose) nebuvo nustatyta. Šiuose grafikuose, be kita ko nurodant, kad jie skirti ir Trakų rajono apylinkės prokuratūros bei atitinkamų policijos komisariatų žiniai, t.y. institucijoms, kurioms suteikti įgaliojimai inicijuoti neatidėliotinų įstatymuose numatytų teisėjo kompetencijai priskirtų procesinių veiksmų atlikimą, buvo nurodytos Trakų rajono apylinkės teismo teisėjų, tarp jų pareiškėjos, budėjimo datos, darbo, namų, taip pat mobiliųjų telefonų numeriai. Budėjimo grafikuose buvo nustatyta budėjimo trukmė valandomis (po 4 valandas) ir konkrečios budėjimo valandos (2009 m. nuo 9.00 val. iki 13.00 val., 2010 -2013 m. nuo 10.00 iki 14.00 val.), taip pat įrašyta pastaba, kad budėjimo metu teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas pagal teismo pirmininko 2003 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr.4. Į bylą pateiktuose ginčui aktualaus laikotarpio Trakų rajono apylinkės teismo teisėjų darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis ir budėjimų apskaitos žiniaraščiuose pareiškėjo budėjimai pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis pažymėti būtent šių reikšmių sutartiniais ženklais, visais atvejais nurodant 4 valandų budėjimo trukmę. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. X-346 apie neišmokėtą teisėjai V. L. darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai nežymėjo žurnale apie atliktus neatidėliotinus veiksmus, teisėjos V. L. budėjimo valandos teisme nurodytos atsižvelgiant į budėjimo pagal grafiką dieniomis jos priimtas nutartis.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir jas išsamiai ištyrė. Atsižvelgdamas į po Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo priėmimo susidariusią teisinio reguliavimo spragą, teismas Darbo kodekso normas pagal analogiją (ABTĮ 4 str. 6 d.) taikė pagrįstai ir pagal bylos aplinkybės teisingai. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, be kita ko, pažymėjo, kad įvertinus teisėjų budėjimo pagal grafiką poilsio bei švenčių dienomis užtikrinamus tikslus bei paskirtį, taip pat tai, kad pagal Darbo kodekso nuostatas budėjimas yra priskiriamas darbo laikui, darytina išvada, jog negalima tokia situacija, kad už teisėjo budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis nebūtų kompensuojama jokiomis priemonėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu budėjo pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis ir jai nebuvo kompensuota kitu galimu pagal įstatymą būdu (suteikiant kitą poilsio dieną ar pridedant prie atostogų), o aplinkybę, kad Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. P-72 pareiškėjai buvo išmokėta vienkartinė 800 Lt priemoka, priešingai nei teigia atsakovo atstovas, pirmosios instancijos teismas įvertino šia suma sumažindamas pareiškėjai priteistiną sumą. Teismas, spręsdamas pareiškėjos reikalavimą nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pagrįstai atsižvelgė į Darbo kodekse numatytus apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal grafiką ypatumus (DK 155 str. 3 d., 194 str. 2 d.). Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius Ričardas Piličiauskas