1feefa96-e9d2-440e-8753-248c16f6ba42 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1091-267/2015 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01361-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2.; 3.3.2.2. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų A. J. ir D. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-75-237/2015 pagal pareiÅ¡kėjų A.

J. ir D. J. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinių asmenų bankroto iÅ¡kėlimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai A. J. ir D. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami jiems iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, kad jie negali įvykdyti tiek asmeninių, tiek bendrų, bei kitų su laidavimo teisiniais santykiais susijusių skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams: AB DNB bankas, BAB bankas Snoras UAB „Mokilizingas“, Swedbank, AB, UAB „Swedbank lizingas“, Lindorff Oy filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Raseinių rajono savivaldybės administracijai, SIA „B2Kapital“, antstolei E. R., antstolei G.

V., antstoliui A. B., įsiskolinimų suma siekia apie 162000,00 Eur sumÄ , skola nuolat didėja. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo A. J. įsiskolinimo suma siekia daugiau nei 154000,00 Eur, jo asmeniniai ir bendri su sutuoktine įsipareigojimai siekia apie 162000,00 Eur, D. J. įsiskolinimo suma siekia apie 159 000,00 Eur. PaaiÅ¡kino, kad BAB bankas Snoras 2008-05-21 kredito sutartimi suteikė 270000,00 Lt kreditÄ UAB „DairÅ«na“, laiduotojai A. J. ir D. J. įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, tačiau UAB „DairÅ«na“ bankrutavo.

Pagal 2006 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį prie 2006-07-25 lizingo sutarties, pareiÅ¡kėja D. J. įsipareigojo įvykdyti UAB „DairÅ«na“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. UAB „DairÅ«na“ prievolės pilnai neįvykdė, pareiÅ¡kėja skolinga 1335,79 Eur sumÄ . Teigė, kad pareiÅ¡kėjo turimos skolos dydis jau ženkliai virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas. PareiÅ¡kėjas laikytinas nemokiu, kadangi jo pradelstų mokėti sumų apimtis ženkliai didesnė už nurodytÄ FABÄ® nuostatose.

Pareiškėjai teigė, kad negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, nes šiuo metu neturi jokių pajamų, vienintelis pajamų šaltinis yra pareiškėjos D. J. gaunama nedarbo draudimo išmoka apie 188,25 Eur, pareiškėjas A. J. šiuo metu draudiminių pajamų neturi. Pareiškėjai per visus 2013 m. negalėjo bent kiek ženkliau sumažinti turimų įsiskolinimų, kadangi visos jų gautos pajamos buvo skiriamos šeimos išlaikymui ir palūkanų bei skolinių įsipareigojimų mažinimui.

Pareiškėjai buvo verslininkai, kurių tikslas buvo gauti pajamas iš jų įkurtos ir valdytos uždarosios akcinės bendrovės „Dairūna“. Pareiškėjai buvo bankrutavusios UAB „Dairūna“ akcininkais ir įkūrėjais, UAB „Dairūna“ yra bankrutavusi, o kito verslo ir pajamų šaltinio pareiškėjai neturi. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo A. J. asmeninis turimas turtas – transporto priemonė Renault Lagūna, bei pareiškėjos D. J. asmeninis turimas turtas – transporto priemonė Ford Transit yra areštuoti antstolių, kaip ir bendras pareiškėjų turimas nekilnojamasis turtas:

žemės sklypas su jame esančiais pastatais yra įkeistas už anksčiau nurodytas prievoles ir areÅ¡tuotas antstolės E. R.. Å iuo metu pareiÅ¡kėjai niekur nedirba, tačiau tikisi greitu metu pradėti dirbti ir apie 130,00 Eur skirti kreditorinių reikalavimų tenkinimui, be to, pareiÅ¡kėjai turi keturis pilnamečius vaikus, kurie mokosi, kiekvienÄ mėnesį pareiÅ¡kėjams, jų iÅ¡laikytiniems, bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos yra apie 590,82 Eur. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo A.

J. ir D. J. kreditorius nesutiko, nes pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidos daugiau kaip tris kartus virÅ¡ija jų tariamai gaunamas pajamas, dėl to kreditorius manė, kad pareiÅ¡kėjai gauna didesnes pajamas, negu nurodo pateiktame pareiÅ¡kime, todėl neatskleisdami duomenų apie visas gaunamas pajamas pareiÅ¡kėjai elgiasi nesÄ Å¾iningai savo kreditorių atžvilgiu. Kreditoriui abejonių dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo kėlė ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai niekur nedirbo ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad bando susirasti geriau apmokamÄ darbÄ ar ėmėsi realių pastangų, siekdami mažinti turimus skolinius įsipareigojimus.

Tokie pareiÅ¡kėjų veiksmai rodo, kad pareiÅ¡kėjai ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jie negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais. Be to, kartu su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų apie jų turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pastaraisiais 3 metais. Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras atsiliepime nurodė, jog 2007-12-14 tarp kreditoriaus ir A. J. buvo pasiraÅ¡yta naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartis, suteiktas 2316,96 Eur dydžio kredito limitas asmeninių poreikių tenkinimui. 2007-12-14 tarp kreditoriaus ir D.

J. buvo pasiraÅ¡yta naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartis, suteiktas 2896,20 Eur kredito limitas asmeninių poreikių tenkinimui. Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo abi sutartys nutrauktos. Kreditorius neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjų pateiktam praÅ¡ymui dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. J. skolingas kreditoriui pagal 2010-05-27 pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį, kuriuo užtikrino, kad grÄ Å¾ins skolÄ pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o D.

J. yra skolinga pagal 2007-12-14 naudojimo pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartį. Nors pareiÅ¡kėjai nurodė, kad bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti planuoja skirti 590,82 Eur / mėn. sumÄ , iÅ¡ pateiktų prie pareiÅ¡kimo dokumentų matyti, kad tokios sumos pareiÅ¡kėjai per mėnesį neuždirba. Kreditorius prašė pareiÅ¡kėjų pareikÅ¡imÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal surinktus įrodymus.Suinteresuotas asmuo Swedbank, AB, prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, pateikė pažymÄ apie skolÄ , kurioje nurodė, kad A.

J. skolingas 243,15 Eur, o D. J. kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ pagal laidavimo sutartį skolinga 1571,78 Eur. Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy filialas prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, pateikė informacijÄ , kurioje nurodė, kad su kreditoriumi AB DNB bankas sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu Lindorff Oy filialas tik teikė paslaugas, susijusias su pradelstų turtinių įsipareigojimų iÅ¡ieÅ¡kojimu.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjams A.

J. ir D. J. neturėtų bÅ«ti iÅ¡kelta bankroto bylÄ , kadangi jie negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais FABÄ® nuostatų prasme, nes pateikiant pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjas A. J. nenurodė svarbių bylai aplinkybių, kad nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. yra UAB „Hestona“ bendrovės akcininkas ir vadovas, ir gauna iÅ¡ ten pajamas, pareiÅ¡kėja D. J. taip pat nenurodė svarbių bylai aplinkybių, kad nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. dirba UAB „Hestona“ ir gauna iÅ¡ ten pajamas.Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjų skola Raseinių rajono savivaldybės administracijai yra 213,46 Eur už vietinę rinkliavÄ .

Paliko teismo nuožiÅ«rai spręsti pareiÅ¡kėjų fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo bei kitus klausimus.Suinteresuotas asmuo kreditoriaus SIA „B2Kapital“ atstovas UAB „Creditreform Lietuva“, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad 2012-04-19 AB Swedbank suteikė pareiÅ¡kėjui A. J. vartojimo kreditÄ , skola yra 204,70 Eur. 2012-03-02 AB Swedbank, suteikė pareiÅ¡kėjai D. J. vartojimo kreditÄ , skola yra 3321,26 Eur. SIA „B2Kapital“ 2014 m rugpjūčio 29 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perdavimo su Swedbank, AB.

Suinteresuotas asmuo paliko pareiÅ¡kėjų bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo antstolė E. R. prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, pateikė jos kontoroje užvestų vykdomųjų bylų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ieÅ¡komas sumas.Suinteresuotas asmuo antstolė G. V. prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad jos kontoroje yra viena vykdomoji byla A. J., vykdymo iÅ¡laidos byloje 86,95 Eur.Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad jo kontoroje yra viena vykdomoji byla A.

J., skola valstybei yra sumokėta, neapmokėtos 13,32 Eur vykdymo iÅ¡laidos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Pirmosios instancijos teismas 2015-08-26 nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams A. J. ir D. J.. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjų A. J. ir D. J. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, virÅ¡ija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas 25 LR Vyriausybės patvirtintas MMA, taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjai Å¡iuo metu turi nekilnojamojo turto, žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais, kuriam pagal AB DNB bankas 2007-10-05 kreditavimo sutartį nustatyta hipoteka, pinigų sÄ skaitose, santaupų neturi.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad vienintelis pajamų Å¡altinis yra pareiÅ¡kėjos D. J. gaunama nedarbo draudimo iÅ¡moka apie 188,25 Eur, pareiÅ¡kėjas A. J. Å¡iuo metu draudiminių pajamų neturi bei pateikė pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai nei pareiÅ¡kime, nei teismo posėdžių metu nenurodė nemokumÄ sukėlusių priežasčių, tiesiog nurodė, kad pareiÅ¡kėjai negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, nes Å¡iuo metu neturi jokių pajamų.

Tačiau suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikus atsiliepimÄ , kuriame ji nurodė, kad A. J. nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. yra UAB „Hestona“ bendrovės akcininkas ir vadovas, ir gauna iÅ¡ ten pajamas, pareiÅ¡kėja D. J. nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. dirba UAB „Hestona“ ir gauna iÅ¡ ten pajamas, o teismui pareikalavus, pareiÅ¡kėjai pateikė naujas pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31, pagal kuriuos A.

J. laikotarpiu 2014-06-01 iki 2014-12-31 turėjo 527,17 Eur (1820,22 Lt) draudžiamųjų pajamų iÅ¡ UAB „Hestona“, iÅ¡mokėtas 205,92 Eur darbo užmokestis už 2014 metų spalio – gruodžio mėnesius, o D. J. laikotarpiu 2014-09-02 iki 2014-12-31 turėjo 1175,72 Eur (4059,55 Lt) draudžiamųjų pajamų iÅ¡ UAB „Hestona“, iÅ¡mokėtas 769,59 Eur darbo užmokestis už 2014 metų spalio – gruodžio mėnesius.Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjų veiksmai siekiant susirasti darbdavį, kuris mokėtų atlyginimÄ grynaisiais, nes jų visos sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos, teiginiai, kad jis negali susirasti geriau apmokamo darbo, nors pats A.

J. yra įmonės direktorius, rodo, kad pareiÅ¡kėjai ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jie negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais.Be to, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai, pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartį ir bÅ«dami UAB „DairÅ«na“ akcininkais ir įkÅ«rėjais, žinojo, privalėjo žinoti, kokiÄ rizikÄ prisiima 2008‑05‑21 laidavimo sutartimi, kad UAB „DairÅ«na“ gali bÅ«ti nepajėgi grÄ Å¾inti kredito, nes praėjus Å¡iek tiek daugiau nei vieneriems metams, Å iaulių apygardos teismo nutartimi 2009-06-02 UAB „DairÅ«na“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Taip pat sprendė, kad aplinkybė, jog tik po bankrutavusios UAB „DairÅ«na“ iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro, pareiÅ¡kėjai kreipėsi dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iÅ¡kėlimo, patvirtina, kad abu pareiÅ¡kėjai, tik sulaukę bankrutavusios UAB „DairÅ«na“ įmonės pabaigos dėl bankroto procedÅ«rų užbaigimo ir įmonės iÅ¡registravimo, inicijavo fizinių asmenų bankroto bylÄ , tuo patvirtindami, kad jų tikslas yra, kad po bankroto UAB „DairÅ«na“ užbaigimo, negalės bÅ«ti nagrinėjami klausimai dėl galimo pripažinimo bankrutavusios UAB „DairÅ«na“ tyčiniu, galimos vadovo atsakomybės ar galimų apribojimų juridinio asmens vadovui.

Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai, laiduodami už UAB „DairÅ«na“, bÅ«dami UAB „DairÅ«na“ įkÅ«rėjais ir akcininkais, bei žinodami finansinę įmonės bÅ«klę, elgdamiesi sÄ Å¾iningai, protingai ir rÅ«pestingai galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negalės realiai grÄ Å¾inti kredito, t. y. pareiÅ¡kėjai pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartį neabejotinai elgėsi nesÄ Å¾iningai.Teismas nustatė, kad 2007-10-05 pareiÅ¡kėjai su AB DNB bankas sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu gavo 57927,00 Eur sumÄ , sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turimas pareiÅ¡kėjų nekilnojamasis turtas.

Tačiau iÅ¡ pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai nuolat gaudavo pajamų, tačiau kredito bankui nemokėjo, pareiÅ¡kėjai nei pateiktame pareiÅ¡kime, nei teismo posėdžio metu nenurodė priežasčių, kodėl jie nemokėjo bankui kredito, teigdami, kad visos gaunamos pajamos buvo skiriamos Å¡eimos iÅ¡laikymui ir palÅ«kanų bei skolinių įsipareigojimų mažinimui.Teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina abiejų pareiÅ¡kėjų neatsakingÄ požiÅ«rį į skolinimÄ si, nes vartojimo kreditų ėmimas, neplanuojant abiejų pareiÅ¡kėjų pajamų ir iÅ¡laidų, nevertinat prisiimtų įsipareigojimų mÄ sto ir savo galimybių juos įvykdyti, tik didino įsipareigojimų kreditoriams sumÄ , t.y. didindami savo nemokumÄ neabejotinai elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nei pareiÅ¡kime, nei per bylos nagrinėjimo laikotarpį teisme nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų veiksmus ir norÄ , realiai pagerinti finansinę padėtį.Teismas konstatavo, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjams prieÅ¡tarautų FABÄ® tikslui – atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai A.

J. ir D. J. praÅ¡o panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria pareiÅ¡kėjams atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ , o netenkinus pirmojo reikalavimo, nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo naujos sudėties pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Apeliantai nurodo, kad teismo nutartis suraÅ¡yta chaotiÅ¡kai, iÅ¡ jos sunku suprasti, kur jos apraÅ¡omoji, kur motyvuojamoji dalis, sunku netgi suvokti, kur teismas cituoja suinteresuotų asmenų atsiliepimų turinį, kur jais remiasi kaip teisinę reikÅ¡mę turinčiais faktais (akivaizdu, kad daug kur tiesiog nukopijuotos byloje esantiems įrodymams prieÅ¡taraujančios atsiliepimų citatos).

Teismas, priimdamas nutartį, net nesusipažino su bylos medžiaga ir pažeidė visus CPK įtvirtintus įrodymų vertinimo principusPareiÅ¡kėjų teigimu, teismas neatkreipė dėmesio, kad pirminis pareiÅ¡kimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo rengtas dar 2014 m. rugpjÅ«tį, įrodymai rinkti 2014 m. pirmoje pusėje, tuo metu pareiÅ¡kėjų pajamų Å¡altiniai buvo tokie, kokie buvo – buvo gaunama tik paÅ¡alpa. Vėliau, jau parengus pareiÅ¡kimÄ , kuris pareiÅ¡kėjams rengusių teisininkų buvo atiduotas vėliau, nes pareiÅ¡kėjai neturėjo lėšų už jo rengimÄ atsiskaityti, pareiÅ¡kėjai įsidarbino ir teismo pavedimu tai patvirtinančiÄ dokumentacijÄ pateikė teismui, tačiau teismas į jÄ dėl nežinomų priežasčių neatkreipė dėmesio.Apeliantų teigimu, nesuvokiama, kaip teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vien tai, jog pareiÅ¡kėjų poreikiai yra didesni nei jų gaunamos pajamos, reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai gauna didesnes pajamas. Be to, teisiniam reglamentavimui prieÅ¡tarauja teismo teiginys, kad pareiÅ¡kėjai neturi jokios teisinės pareigos iÅ¡laikyti savo keturių pilnamečių vaikų, kurie mokosi aukÅ¡tojo lavinimo mokyklose ir iÅ¡ kurių nė vienam nėra suėję 24 metai, nes prieÅ¡ingai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.1921 str.

Apeliantų manymu, teismas nevertino to, kad daugiau nė vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų kreditorių, tarp jų ir BAB bankas Snoras, neprieÅ¡taravo fizinio asmens bankroto bylų iÅ¡kėlimui. Pažymėjo, kad pagrindinis kreditorius, turintis hipotekos teisę, prieÅ¡taraudamas bankroto bylos iÅ¡kėlimui, siekia naudos tik sau, nes jo reikalavimai, pardavus pareiÅ¡kėjų turtÄ , bÅ«tų tenkinami pirmÄ ja eile, o kitiems kreditoriams nieko neliktų. Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai nevertino.PareiÅ¡kėjams nesuprantama teismo iÅ¡vada, kad apeliantai nenurodė nemokumÄ sÄ lygojusių priežasčių, nes jau pačiame pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo skirta itin daug paaiÅ¡kinimų, o vėliau priežastys buvo nurodomos ir pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimuose, o nemokumÄ iÅ¡ esmės sÄ lygojo sudaromi sandoriai, susiję su asmeniniais bei su verslu susijusiais reikalais.Apeliantai nesutinka, kad vien solidarios prievolės prisiėmimas už BUAB „DairÅ«na“ savaime reiÅ¡kia, kad apeliantai buvo nesÄ Å¾iningi.

PrieÅ¡ingai, apeliantai sÄ Å¾iningai, tikėdami savo verslo sėkme, laidavo BUAB „DairÅ«na“ kreditoriui už minėtos bendrovės prievoles.Mano, kad vien faktas, jog pareiÅ¡kėjai neturėjo lėšų savo senų automobilių remontui, techninei apžiÅ«rai ir draudimui ir kad dėl to valstybės įmonė juos iÅ¡registravo, niekaip nepavirtina pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo. Be to, pareiÅ¡kėjų naudojimasis kreditine sÄ skaita niekaip negali patvirtinti neatsakingo pareiÅ¡kėjų požiÅ«rio į skolinimÄ si ir pajamų ir iÅ¡laidų neplanavimo, prisiimtų įsipareigojimų masto nevertinimo, nes tai, kad pareiÅ¡kėjai naudojo kreditinėje sÄ skaitoje esančias lėšas, patvirtinta tik faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai neturi pakankamai lėšų ir negauna jokių neoficialių pajamų, todėl elgiasi sÄ Å¾iningai ir siekia sau iÅ¡sikelti fizinio asmens bankrotÄ , taip nedidindami kreditorių nuostolių.Apeliantų manymu, nutartyje teismas formuoja keistÄ ir niekaip nepateisinamÄ prielaidÄ , kad BUAB „DairÅ«na“ iÅ¡registravimas iÅ¡ Juridinių asmenų registro yra susijęs su apeliantų ketinimu „saugiai“ bankrutuoti, neva, nesant anksčiau nurodyto juridinio asmens, tai sudaro sÄ lygas „ramiau“ bankrutuoti Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.

Pabrėžia, kad BUAB „DairÅ«na“ bankrotas buvo vykdomas Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, kurio metu tiek kreditoriai, tiek administratorius galėjo reikÅ¡ti pretenzijas (jeigu tokios bÅ«tų ir bÅ«tų pagrįstos) apeliantams, įskaitant ir teisės inicijuoti tyčinį bankrotÄ Ä¯gyvendinimÄ , tačiau to nedarė, nes tam nematė pagrindų.Nurodo, kad Å¡iuo atveju, pasikeitus teisėjai, naujoji teisėja D. K. bylÄ nagrinėjo nuo pat pradžios, tačiau pati pareiÅ¡kėjų neprašė pateikti papildomų dokumentų, kurie jau buvo pateikti pirmajai teisėjai.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjai negali nukentėti dėl to, kad teisėja vienaÅ¡aliÅ¡kai nutarė remtis tik pasirinktinais įrodymais ir elgtis taip, lyg kai kurių dokumentų byloje nebÅ«tų buvę.Kreditorė AB DNB bankas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ A. J. ir D. J. atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagristÄ ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad aplinkybė apie apeliantų darbÄ UAB „Hestona“ ir papildomai gaunamas pajamas paaiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui VMI prie LR FM pateikus atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ .

Taigi patys apeliantai Å¡ių aplinkybių neatskleidė, o papildomus įrodymus apie valstybinį socialinį draudimÄ pateikė tik pareikalavus pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad įmonėje UAB „Hestona“ įsidarbino jau po kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo. PrieÅ¡ingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad Apeliantai minėtoje įmonėje įsidarbino dar iki kreipimosi į teismÄ . Kreditoriaus teigimu, pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidos daugiau kaip tris kartus virÅ¡ija jų tariamai gautas pajamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad kreipimosi į teismÄ metu apeliantai jau gavo didesnes pajamas, negu nurodė pateiktame pareiÅ¡kime. Neatskleisdami duomenų apie visas gaunamas pajamas apeliantai elgėsi nesÄ Å¾iningai savo kreditorių atžvilgiu. Kreditoriaus manymu, tai, kad pareiÅ¡kėjai laidavo už UAB „DairÅ«na“ prievoles turėjo neigiamos įtakos apeliantų mokumui, kadangi apeliantams elgiantis sÄ Å¾iningai, protingai ir atsakingai jų įsipareigojimai 75020,31 Eur suma bÅ«tų buvę mažesni ir bÅ«tų sudaryta galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar teismo nutartis, kuria atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto byla pareiÅ¡kėjams, konstatavus, kad pastarieji negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningai FABÄ® nuostatų prasme, yra pagrįsta ir teisėta.Vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų atskirojo skundo argumentų, kad nutartis yra neaiÅ¡ki, iÅ¡ jos sunku suprasti, kur jos apraÅ¡omoji, kur motyvuojamoji dalis, kur teismas cituoja suinteresuotų asmenų atsiliepimų turinį, kur jais remiasi kaip teisinę reikÅ¡mę turinčiais faktais.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti. CPK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartyje turi būti nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius; dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas; klausimas, kuriuo priimama nutartis; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas; nutarties apskundimo tvarka ir terminas.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties, visi Å¡ie privalomi nutarties elementai joje yra, teismai aiÅ¡kiai nurodė ginčo esmę ir Å¡alių argumentus, paaiÅ¡kinimus, nurodė teisės aktų normas, kuriomis remiasi, nurodyti ir motyvai, kuriais daromo atitinkamos iÅ¡vados, todėl atskirojo skundo motyvai, kad nutartis nėra suprantama, laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo vertinti skundžiamÄ nutartį kaip neteisėtÄ , dėl to atmestini.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , netapti naÅ¡ta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumÄ , o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

Šį procesÄ Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Å iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.

Be to, pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad parengiamieji įstatymo dokumentai (FABÄ® koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo bÅ«dų analizė“) patvirtina, jog, priimant FABÄ®, nebuvo siekiama padėti nesÄ Å¾iningiems asmenims atkurti savo mokumÄ .

NesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to įsipareigojimai iÅ¡auga tiek, kad asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I.

J. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-516/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Visų pirma, pažymėtina, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai, pateikdami teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau nepateikdami duomenų apie tikras ir realias gaunamas pajamas, elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Nors apeliantai aiÅ¡kina, kad dokumentai, susiję su pareiÅ¡kimu, buvo renkami anksčiau, kai pareiÅ¡kėjai dar nedirbo UAB „Hestona“, dėl to jie negalėjo teismui pareiÅ¡kime nurodyti Å¡ių aplinkybių, nepaneigia fakto, kad 2014-11-05 teikdami teismui pareiÅ¡kimÄ dėl fizinių asmenų bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡ių duomenų neturėjo ir negalėjo jų pateikti teismui. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantų darbovietė ir pajamos pasikeitė 2014 m. rugsėjo mėn., pareiÅ¡kimas teismui, kaip jau minėta, teiktas 2014-11-05, todėl toks apelianto elgesys akivaizdžiai rodo apeliantų siekį ne tik nuo kreditorių, bet ir nuo teismo nuslėpti svarbias bylai aplinkybes.

Nors apeliantai teigia, kad jie negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais, nes dokumentus galiausiai teismui pateikė, atkreiptinas dėmesys, kad dokumentai pateikti tik teismui 2015-01-22 jų pareikalavus – 2015-04-01 teismo posėdžio metu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjai dėl objektyvių priežasčių negalėjo kartu su pareiÅ¡kimu ar iÅ¡ karto po jo pateikimo pateikti teismui savo tikrÄ sias pajamas patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus, todėl tokie pareiÅ¡kėjų veiksmai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos iÅ¡vadų apie pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ .

Nors apeliantai atskirajame skunde nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad tai, jog pareiÅ¡kėjų poreikiai yra didesni nei jų gaunamos pajamos, reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai gauna didesnes pajamas, tokių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodydami tokius duomenis apeliantai neatskleidžia tikslių duomenų apie savo pajamas, kadangi akivaizdu, jog pagal byloje esančius duomenis nurodytos gaunamos pajamos nepadengia pareiÅ¡kėjų bÅ«tiniausių poreikių, kad leidžia teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad arba pareiÅ¡kėjai nepagrįstai pareiÅ¡kime padidino savo poreikių sumÄ , arba nurodo ne visas pajamas, kurias jie gauna ir iÅ¡leidžia bent bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui.Apeliantų manymu, teisiniam reglamentavimui prieÅ¡tarauja teismo teiginys, kad pareiÅ¡kėjai neturi jokios teisinės pareigos iÅ¡laikyti savo keturių pilnamečių vaikų, kurie mokosi aukÅ¡tojo lavinimo mokyklose ir iÅ¡ kurių nė vienam nėra suėję 24 metai, nes prieÅ¡ingai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.1921 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik tie tėvai, kurie turi galimybę, privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi mokykloje, profesinėje ar aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems bÅ«tina materialinė parama. Tokie pareiÅ¡kėjų argumentai tik dar labiau leidžia teismui abejoti tikrÄ ja pareiÅ¡kėjų turtine padėtimi.

Be to, pažymėtina, kad ir Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai atskleidė kreditoriams ir teismui ne visas aplinkybes, siekdami sau palankesnio teismo sprendimo. Nors pareiÅ¡kėjai teigė, kad privalo iÅ¡laikyti savo pilnametį sÅ«nų L. J. (iki jam nebuvo suėję 24 metai), kuris mokosi aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ , pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiÅ¡kėjų sÅ«nus L. J. yra Å«kininkas, turintis didelės vertės nekilnojamojo turto, todėl darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymas Å¡iam pareiÅ¡kėjų pilnamečiam vaikui nebuvo reikalingas.

Nors apeliantai teigė, kad byloje yra pažyma, kuri patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. J. niekada nebuvo UAB „Hestona“ akcininku ir nėra Å¡ios įmonės direktorius, tokios pažymos byloje nėra. Tačiau CPK 179 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų. IÅ¡ VÄ® Registrų centras teismo gautų duomenų matyti, kad A. J. nuo UAB „Hestona“ įkÅ«rimo 2012 m. iki 2015-03-31 buvo Å¡ios įmonės direktoriumi, o tas pats pareiÅ¡kėjų sÅ«nus L.

J. tuo pačiu laikotarpiu – įmonės akcininku. Visos Å¡ios nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjai, nuslėpdami bylai reikÅ¡mingÄ informacijÄ , nesiekė atkurti mokumo sÄ Å¾iningu bÅ«du.Nors FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sÄ Å¾iningumÄ turi tikrinti teismas, Å¡i nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos kartu su paskutinių 3 metų iki pareiÅ¡kimo pateikimo teismui pareiÅ¡kėjo elgesiu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartis ir bÅ«dami UAB „DairÅ«na“ dalyviais, pareiÅ¡kėjai turėjo suvokti galimÄ rizikÄ dėl UAB „DairÅ«na“ galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes jau Å iaulių apygardos teismo nutartimi 2009‑06-02 UAB „DairÅ«na“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Å ios teismo iÅ¡vados apeliantai atskirajame skunde nepaneigė. Be to, byloje yra duomenys, kad po laidavimo sutarties 2008-05-21 pasiraÅ¡ymo, 2008-12-29 pareiÅ¡kėja D.

J. sÅ«nui L. J. dovanojimo sutartimi perleido jos nuosavybės teise turėtÄ ir neįkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kas dar labiau sustiprina teismo abejones dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo ir nemokumo kilimo priežasčių. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai, pagal byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjų pajamas nuo 2012 m., iÅ¡ esmės nuolat turėjo pajamų, tačiau vengė atsiskaityti su kreditoriais, ieÅ¡kojo darbo, už kurį bÅ«tų mokamas atlyginimas grynaisiais, kad negalėtų bÅ«ti atliekami iÅ¡ieÅ¡kojimai kreditorių atžvilgiu, niekaip neįrodo pareiÅ¡kėjų deklaruojamo sÄ Å¾iningumo, prieÅ¡ingai, leidžia teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai sistemingai siekė iÅ¡vengti įsipareigojimų vykdymo ir galiausiai tapo nemokiais.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime dėl bankroto byluos iÅ¡kėlimo nenurodė jokių pagrįstų argumentų, iÅ¡ kur planuoja gauti papildomų pajamų savo poreikių ir bent daliniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, nenurodė kaip galės padengti bent dalį skolų turimiems kreditoriams (iÅ¡skyrus įkaito turėtojÄ ) ar mokėti už bankroto bylos administravimÄ 579,24 Eur (2000 Lt) per mėnesį.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai ne tik tinkamai nepagrindė aplinkybių, susijusių su jų mokumo atstatymu ir bent dalinių kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėmis iÅ¡ jų gaunamų pajamų, bet ir elgėsi nesÄ Å¾iningai tiek neatskleisdami visos svarbios informacijos savo kreditoriams ir teismui, tiek ir nesiekdami iÅ¡vengti nemokumo, prieÅ¡ingai, anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjai, turėdami galimybių, net iÅ¡ dalies neatsiskaitydami su kreditoriais, didino savo nemokumÄ .

Dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjams prieÅ¡tarautų FABÄ® tikslui – atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kuriÄ naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                Danutė Burbulienė