2017-06-14 Nr. AB-12124-3-61-3-00814-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-513-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00814-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 13 d. gautas (išsiųstas 2017 m. kovo 10 d.) pareiškėjo R. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-33398.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. balandžio 3 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui: 1) patikslintą skundą su aiškiai įvardytu skundžiamo akto data ir numeriu, atsakovu ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu; 2) įrodymus, patvirtinančius skundžiamo akto gavimo (supažindinimo) datą; 3) mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (jeigu patikslinus skundą, jis pateks į žyminiu mokesčiu apmokestinamų skundų kategoriją); 4) pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, šalindamas teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, 2017 m. balandžio 3 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-33398 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. balandžio 20 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą kartu su jį pagrindžiančiais įrodymais.

Pareiškėjas, šalindamas teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, 2017 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą sprendimą gavo 2017 m. vasario 15 d., pats neturėdamas specialių teisinių žinių kreipėsi į teisininką, kuriuo pasitiki (advokato padėjėją D. Mažylį), kuris laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo kasmetinėse atostogose. Minimą teisininką surado tik po jo atostogų 2017 m. kovo 8 d. Pareiškėjas tik dvi dienas praleido terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei jis paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas nurodė, kad surinkti įrodymai (spaudas ant pašto voko, 2017 m. kovo 23 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas) patvirtina, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. vasario 8 d. Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskutinė diena skundui dėl sprendimo, kuris buvo įteiktas 2017 m. vasario 8 d., paduoti laikytina 2017 m. kovo 8 d. Pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2017 m. kovo 10 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą. Teismas konstatavo, kad pagal teismų praktiką teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis pasitiki minėtu atstovu, nelaikytina objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui suteikti įgaliojimus kitam asmeniui parengti ir paduoti skundą teismui laiku. Taigi pareiškėjo prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestas, o skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti ar pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą bei priimti jo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas 2017 m. vasario 8 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-33398 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

2. Pareiškėjas nėra teisininkas, neturi specialių žinių, nesugeba tinkamai paruošti skundo, todėl, norėdamas tinkamai ginti savo interesus, ieškojo teisininko, kuris galėtų jam šiuo klausimu padėti. Vienas iš jam žinomų kvalifikuotų teisininkų, kuriuo jis pasitiki – advokato padėjėjas D. Mažylis, dirbantis advokato A. Aleknos kontoroje, nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo kasmetinėse atostogose, jo darbo vietoje nebuvo, todėl negalėjo tinkamai naudotis kvalifikuoto teisininko paslaugomis ir minimą teisininką surado tik po jo atostogų, t. y. 2017 m. kovo 8 d. Šis teisininkas jo interesus gina ikiteisminiame tyrime ir jis žino visą ganą sudėtingą situaciją, todėl juo pasitiki. Tuo atveju, jeigu būtų vėl priverstas ieškoti kito teisininko, kuriam vėl turėtų visą situaciją aiškinti iš pradžių, turėtų papildomų išlaidų, susipažinimas su gana sudėtinga situacija užimtų daug laiko.

3. Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis į teismą dėl skundžiamo akto panaikinimo kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.), tačiau teigia, jog tai padaręs dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 29 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo pasirinkto elgesio, neatidumo, neveiklumo, ar kitų subjektyvių priežasčių, jam kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės: teismas atsisako atnaujinti skundo padavimo terminą ir nepriima skundo nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-208-146/2017).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, aplinkybėmis, dėl kurių tai turi būti padaryta, pirmosios instancijos teismui nurodė tai, kad pareiškėjas nėra teisininkas, neturi specialių žinių, nesugeba tinkamai paruošti skundo, todėl, norėdamas tinkamai ginti savo interesus, ieškojo teisininko, kuris galėtų jam šiuo klausimu padėti. Vienas iš jam žinomų kvalifikuotų teisininkų, kuriuo jis pasitiki – advokato padėjėjas D. Mažylis, nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo kasmetinėse atostogose, jo darbo vietoje nebuvo, todėl negalėjo tinkamai naudotis kvalifikuoto teisininko paslaugomis ir minimą teisininką surado tik po jo atostogų, t. y. 2017 m. kovo 8 d.

Išanalizuoti faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai nesiekė savo pažeistų teisių gynimo.

Byloje esantys įrodymai (AB Lietuvos paštas duomenys) patvirtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-33398 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, išsiųstas registruota pašto siunta, įteiktas gavėjui 2017 m. vasario 8 d. Pateiktame atskirajame skunde šią aplinkybę ir pats pareiškėjas pripažįsta. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nuo sprendimo gavimo dienos iki termino paduoti skundą pabaigos (2017 m. kovo 8 d.) pareiškėjas operatyviai nepasirūpino savo teisių gynimu. Pareiškėjas teisinės pagalbos kreipėsi tik 2017 m. kovo 8 d., t. y. paskutinę termino skundui paduoti dieną. Tai, kad advokato padėjėjas D. Mažylis nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo kasmetinėse atostogose, nereiškia, jog pareiškėjas, žinodamas administracinio akto apskundimo terminą, negalėjo kreiptis anksčiau į kitą teisininką kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog terminą paduoti skundą jis praleido dėl objektyvių priežasčių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (LVAT 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-129-525/2015, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1173-146/2015, 2016 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir maža termino praleidimo trukmė (tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių). Pabrėžtina, jog priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Akivaizdu, kad protingo termino kreiptis teisminės gynybos šioje byloje buvo nepaisoma. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su administracinio akto apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Toks pareiškėjo pasirinktas elgesys sukėlė jam ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas pasekmes, tad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo padavimo termino ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius