1feea42e-2785-42ef-bb99-efd4d866170f · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-8969-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02101-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas N. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo N. V. skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (t. 2, b. l. 28). PareiÅ¡kėjas N. V. skunde (t.1, b. l.

1) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes jam atliekant gamtinius reikalus jį stebėdavo kamerose esantys asmenys, o atlikus gamtinius reikalus, kamerose laikydavosi nemalonus kvapas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengta oro šalinimo sistema, o per kamerų netinkamai atsidarančius langus nepatekdavo pakankamai oro ir dienos šviesos, todėl kamerose laikėsi drėgmė ir nemalonus kvapas.

Taip pat jo nurodytu laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, nebuvo iÅ¡duodami virduliai, nebuvo radijo taÅ¡kų, kurie transliuotų žinias ir muzikÄ . Nurodė, kad atsakovo atstovas valstybės skirtas lėšas naudojo netinkamai, nes kamerose nebuvo įrengtos sanitarinių mazgų kabinos ir nebuvo didinami langai. Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (t. 2, b. l. 28). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 1, b. l. 34-40) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, san. mazgo įėjimai kamerose Nr. 9, 10, 13, 15 atskirti durimis, o kameroje Nr. 99 – užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. m. ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.). Iš nuotraukų matyti, kad san. mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja.

Todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr.

LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. IÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį pareiÅ¡kėjo stebėjimas bÅ«nant san. mazge – neįmanomas. Be to, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad naudojantis san. mazgu jis netikėtai bÅ«na užkluptas pareigÅ«nų nelogiÅ¡kas, kadangi pareigÅ«nai pirma turi atsirakinti kameros duris.

Taigi, pareigÅ«no įėjimas į kamerÄ nėra netikėtas. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai. Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti mechaninę ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, tai patvirtina pridedamas 2020-01-10 NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-55. Jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų teigti, jog langai buvo netvarkingi – nėra, to jokiais įrodymais ar konkrečiomis aplinkybėmis nepagrindžia ir pats pareiÅ¡kėjas. Taigi, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų negalėjęs iÅ¡vėdinti patalpų, nėra.

Pažymi, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso bÅ«tent nuo jų valios. Be to, iÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, kad iÅ¡ visų kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo nesant mechaninės vėdinimo sistemos, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Iš 2019-04-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2430 matyti, kad kameroje Nr. 15 dirbtinė apšvieta, drėgmė tinkama.

IÅ¡ 2020-01-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-55 matyti, kad kameroje Nr. 9 dirbtinė apÅ¡vieta, drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Dėl kitų patikrinimo aktuose nustatytų aplinkybių atsakovas nepasisako, nes tai nesusiję su skundo pagrindu. Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas.

Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. LVAT tokio pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikÅ¡miÅ¡kiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt. ) Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å TI nevykdoma socialinė reabilitacija, neorganizuojamas užimtumas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso antrasis skirsnis, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis.

Nurodo, kad neprieÅ¡taraujant SVÄ® bei BVK nuostatoms, vadovaujantis 2019-05-21 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerÅ«kymo kamerose ir nerÅ«kančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimaliÄ teisės aktuose nustatytÄ trukmę rÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). PaaiÅ¡kiname, kad nuo 2019-06-01 rÅ«kantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerÅ«kantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore.

Tokia tvarka įtvirtinta Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149. Nurodo, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerÅ«kantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo bÅ«dÄ , o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rÅ«kantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus. Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Be to, Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys gali naudotis Å I veikiančios bibliotekos paslaugomis, o esant galimybėms, į kameras suimtiesiems duodama po laikraÅ¡tį.

Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas, vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei stalo teniso patalpÄ pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Pažymi, kad užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siÅ«lomÄ užimtumÄ jam eiti. Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafikÄ , o pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Kartu nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo”, 2020-02-28 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 (su vėlesniais pakeitimais) įstaigoje nuo 2020-02-28 iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atÅ¡aukimo paskelbtas karantinas, taip stabdant asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymÄ si, masinius renginius, asmenų, laikomų Å iaulių tardymo izoliatoriuje ir kuriems suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ir be palydos, judėjimÄ , asmenų, laikomų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, trumpalaikes iÅ¡vykas į namus, asmenų, laikomų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus.

Siekiant kiek įmanoma užtikrinti saugiÄ aplinkÄ , tokie veiksmai yra proporcingi. PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta radijo taÅ¡ko, taip pat neiÅ¡davė virdulio. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV- 190  „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Tai apibendrinus, radijo taško Šiaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktai nenumato. Pažymi ir tai, kad VŠĮ „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas.

Kartu atsakovas nurodo, kad iki 2020-01-22 galiojusiose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ numatyta teisė turėti savo radijo imtuvÄ arba garso grotuvÄ . Vėliau analogiÅ¡ka teisė įtvirtinta ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

Taip pat nurodo, kad jokie teisės aktai aprÅ«pinti Å TI laikomų asmenų virduliais nenumato, tačiau iki 2020-01-22 galiojusiose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ numatyta teisė turėti savo virdulį. Vėliau analogiÅ¡ka teisė įtvirtinta ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.6 papunktyje, pagal kurį lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį.

Vadovaujantis 25 punktu, minėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo N. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. spalio 7 d. pažymos Nr. 60-28814 „Dėl N. V.“ (t. 1, b. l. 43-45) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. sausio 29 d. (87 dienas).

Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengta oro Å¡alinimo sistema, o per kamerų netinkamai atsidarančius langus nepatekdavo pakankamai oro ir dienos Å¡viesos, todėl kamerose laikėsi drėgmė ir nemalonus kvapas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2430 (patikrinimas atliktas 2019 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 60-62) konstatuota, kad kameroje Nr. 15 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apÅ¡vieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 15 patalpas (sienas, lubas), vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 15 patalpas (sienas, lubas) ir jose esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 15 pažeidimų nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., t. 1, b. l. 63-65) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 9 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 9 patalpas ir jose esančius įrenginius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punkto reikalavimus pažeidimų nenustatyta. Å TI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 9 sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ . Operatyviosios kontrolės metu vertinta gyvenamosios kameros Nr. 9 valymo tvarka.

Pagal Å TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, Å TI gyvenamÄ sias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji). Suimtuosius (nuteistuosius) valymo priemonėmis (soda, Å«kiÅ¡kas muilas) ir inventoriumi (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis) aprÅ«pina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Patikrinimo metu valymo inventorius (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis) kameroje buvo.

Å TI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai, valomi vadovaujantis Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m.“. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. ValymÄ ir dezinfekcijÄ atlieka dezinfekuotojas, valytojai.

Patikrinimo metu ŠTI rėžiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo švarūs. Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo, langų nepadininimo, nepakankamo natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., t. 1, b. l. 63-65) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos.

Kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ sudaryta. Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvÅ«s, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Aukščiau paminėtais patikrinimo aktais (t. 1, b. l. 60-65) kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, nėra konstatuota nei pelėsio, nei drėgmės, nei Å¡alčio, o bÅ«tent: kamerose Nr. 15 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 12 dienų) ir Nr. 9 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 41 dienÄ ) oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apÅ¡vieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Paminėtose kamerose (pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 15 ir Nr. 9 buvo 53 dienas iÅ¡ 87 dienų, bÅ«tų Å iaulių tardymo izoliatoriuje) Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, gyvenamosiose kamerose galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ sudaryta.

Kad kameros, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, suremontuotos, tvarkingos, be pelėsio, tai matyti iÅ¡ pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 66-67), todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriuje atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo iÅ¡duodami virduliai vertintinas kritiÅ¡kai, nes galiojantys teisės aktai tokios pareigos izoliatoriui nenumato. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, galiojusių iki 2020-01-22 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ 5.7 p. numatyta teisė turėti savo virdulį.

Nuo 2020-01-22 galiojančiame Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymas Nr. 1R-25, TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911) III skyriaus „Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai dauktai, jų bendra masė“ 20.4.6 papunktyje numatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali įsigyti ir turėti elektrinį virdulį, o Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad paminėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems.

PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ su skundais nesikreipė. Dėl radijo taÅ¡ko įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo radijo taÅ¡kų, kurie transliuotų žinias ir muzikÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Nors Å¡ių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iÅ¡kvietimo ir radijo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas bÅ«tų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) bei radijo įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ir radijas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ .

Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). PareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėtų nepatogumų pareiÅ¡kėjas nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl radijo taÅ¡ko neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, galiojusių iki 2020-01-22 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ 5.4. p. numatyta teisė turėti savo savo radijo imtuvÄ arba garso grotuvÄ . Nuo 2020-01-22 galiojančiame Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymas Nr. 1R-25, TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911) III skyriaus „Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai dauktai, jų bendra masė“ 20.4.3 papunktyje numatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali įsigyti ir turėti kiÅ¡eninį (neÅ¡iojamÄ jį ) radijo imtuvÄ arba MP3 grotuvÄ , o Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad paminėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl radijo taÅ¡kų nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes jam atliekant gamtinius reikalus jį stebėdavo kamerose esantys asmenys, o atlikus gamtinius reikalus, kamerose laikydavosi nemalonus kvapas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 46-47) matyti, kad kamerose Nr. 10, 13, 9, 99 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,25 m. iki 2,26 m., kameroje Nr. 15 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurios aukštis yra 1,88 m.

HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant gamtinius reikalus jį stebėdavo kamerose esantys asmenys. Teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, o įėjimai atitverti durimis (kameros Nr. 15, 10, 13, 9) arba užuolaidomis (kamera Nr. 99), tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (t. 1, b. l. 66-67). Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB ar kitokiomis atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis, iš sunkaus pluošto, spalvotomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjos teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“.

Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ .

Be to, iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., t. 1, b. l. 63-65) matyti, kad pagal Å TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, Å TI gyvenamÄ sias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji).

Suimtuosius (nuteistuosius) valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Patikrinimo metu valymo inventorius (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis) kameroje buvo. ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai, valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m.“.

Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. ValymÄ ir dezinfekcijÄ atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Taip pat atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 66-67), todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t.1, b. l. 55-59), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose.

Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocialinės skyriaus 2020 m. spalio 17 d. pažymos Nr. 61-2674 „Dėl N. V.“ (t. 1, b. l.

68) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į Å¡io straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji saviÅ¡vietai gali gauti grožinės ir teisinės literatÅ«ros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami internete), į kameras esant galimybėms duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas, tačiau Å¡iuo metu galimybių dėl lėšų trÅ«kumo nėra, todėl Å iaulių tardymo izoliatorius bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudÄ , kuri gali bÅ«ti ir senesnės datos.

Vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«ros renginiai. Å iaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Taip pat pažymi, kad suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių Å¡ventiku. Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma laisvalaikio užimtumo programos.

Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei žaidimų kambarius pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Ä® krepÅ¡inio aikÅ¡telę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sÄ lygoms. Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistÄ ir pareiÅ¡kia norÄ juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose.

Taip pat pažymi, kad suimtieji (nuteistieji) ne rečiau kaip kartÄ per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Å TI direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. i-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“, siekiant sumažinti fizinių kontaktų skaičių ir apriboti koronaviruso galimybę plisti, įstaigoje sumažintas visų nuteistųjų (suimtųjų) užimtumo už kameros ribų priemonių vykdymas.

Vadovaujantis Å TI direktoriaus 2020-06-02 įsakymu Nr. 1-174 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ pakeitimo, buvo suÅ¡velnintos karantino sÄ lygos. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nurodyta programa, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«ros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iÅ¡ pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų, Suimtųjų (nuteistųjų), turinčių medicinius pažymėjimus papildomam apsilankymui treniruoklių sÄ lėje, krepÅ¡inio aikÅ¡telėje, sÄ rašų, (t. 1, b. l. 69–202, t. 2, b. l. 1-26) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, buvo iÅ¡vestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«ros renginiuoseSuimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-21 įsakymo Nr. 1/01-138 „Dėl nerÅ«kymo kamerose ir nerÅ«kančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ (t. 1, b. l 52-53) nuo 2019-06-01 nerÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimaliÄ teisės aktuose nustatytÄ trukmę rÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Å io įsakymo 3.3 punktu Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininkui pavesta organizuoti įsakymo paskelbimÄ Ä¯staigoje laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Taigi, minėtu įsakymu nuo 2019-06-01 rÅ«kantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymÄ , o nerÅ«kantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149 (t. 1, b. l. 54), kurio 2 punktu pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d.

įsakymas Nr. 1/01-130 “Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems”. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės matyti, kad joje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ .

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, matyti, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė pasinaudoti laisvalaikio užimtumu, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo užimtumo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl drėgmės kosėjo, patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l. 11-33) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius.

Aktualiu bylai laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, į gydytojus Å iaulių tardymo izoliatoriuje nesikreipė (t. 1, b. l. 11-15, 20, 24). Visi įraÅ¡ai, padaryti pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje, yra jam bÅ«nant ne Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. spalio 17 d. pažymos Nr. 61-2674 „Dėl N. V. (t. 1, b. l.

68) matyti, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje valstybės skirtos lėšas naudotos netinkamai, nes kamerose nebuvo įrengtos sanitarinių mazgų kabinos ir nebuvo didinami langai, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Konvencija 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Teismas pažymi, jog pagal pareiÅ¡kėjo apibrėžtas skundo ribas, nebuvo nustatytas privatumo pažeidimas pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu, kameros, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ir kitus teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo ne iÅ¡tisai, o periodiÅ¡kai: 2019 m. gegužės mėn. – 14 d., 2019 m. birželio mėn. – 21 d., 2019 m. rugsėjo mėn. – 10 d., 2019 m. gruodžio mėn. – 20 d., 2020 mėn. sausio mėn. – 22 d., pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, kitų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas.

Konstatavus, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo N. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė