Legislator Case Law & Legislation
1fee3602-738f-4a7e-83c9-ddef73bc74d5 AI generated

1fee3602-738f-4a7e-83c9-ddef73bc74d5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1fee3602-738f-4a7e-83c9-ddef73bc74d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

delspinigių laikotarpis apskaičiuotas pagal įstatyme numatytÄ terminÄ , kuris jau savaime laikomas protingu; 2) priteistų delspinigių dydis atitinka Å¡iuo metu teismų praktikos rekomendacijas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 702574456 nutraukė ir byloje nėra remiamasi argumentu, jog po sutartinių santykių pabaigos kreditorė ėmėsi visų priemonių sugrÄ Å¾inti nuomojamÄ daiktÄ arba nedelsiant, negaunant tolimesnių įmokų, pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsiskaityti.

Legislator headnote

AI generated

1fee3602-738f-4a7e-83c9-ddef73bc74d5 · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumÄ , kuri yra beveik du kartus mažesnė nei praÅ¡oma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieÅ¡kovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo su pradiniu kreditoriumi, konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1045-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30874-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.9. (S) 2.6.1.3.6.; 3.3.1.3; 3.2.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

S. dėl skolos priteisimo. Teismas, n u s t a t ė Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybų priteisimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. 4 89,97 Eur skolÄ , 49,90 Eur baudÄ , 937,07 Eur delspinigius, 5 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovas 2007 m. vasario 7 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. 702574456 (toliau – Sutartis) pagrindu įsigijo prekę (daiktÄ ) – WD-12390ND LG skalbimo maÅ¡inÄ , tačiau pagal sutartimi sutartÄ mokėjimų grafikÄ ir Å¡alių sutartas sÄ lygas neatsiskaitė su ieÅ¡kove (kreditoriumi), ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du patyrė nuostolius.

Pažymėjo, jog atsakovas Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per Sutartyje numatytÄ 12 (dvylikos) mėnesių turto iÅ¡pirkimo laikotarpį (t. y. iki 2008 m. vasario 20 d.) pagal Å¡alių suderintÄ (susitartÄ ) mokėjimų grafikÄ ir sÄ lygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sÄ lygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo Sutarties 5.5 punktu informuoti Lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia atsakovo Sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, atsakovo finansinė bÅ«klė, turinti reikÅ¡mės Sutarties vykdymui (dėl ko negali ar negalėtų vykdyti Sutarties).

Taip pat, vadovaujantis Sutarties 11.1. punktu, Å¡alys, siekdamos užtikrinti Sutarties įvykdymÄ , susitarė dėl Sutarties neįvykdymo pasekmių – susitarė, jog atsakovui pažeidus mokėjimų grafikÄ â€“ vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , o Sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.5 p. nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neiÅ¡pirktos turto vertės baudÄ .Atsakovas nuo 2007 m. vasario 17 d. jokių įmokų už turtÄ ieÅ¡kovei (kreditoriui) nemoka, skolininkas, iÅ¡simokėtinai pasiėmęs turtÄ , kreditoriui sumokėjo tik 1 (vienÄ ) pačiÄ pirmÄ jÄ iÅ¡perkamosios nuomos mėnesinę įmokÄ (iÅ¡ 13 (trylikos) įmokų), ir daugiau jokių įmokų kreditoriui (nei pradiniam, nei naujajam) nemokėjo (nemoka).

Tokiu bÅ«du atsakovas, pažeidęs Sutartį, kreditoriui liko skolingas už turtÄ 489,97 Eur (1 691,77 Lt) dydžio sumÄ (pagrindinę skolÄ ). Atsakovas Sutarties nenutraukė, turto negrÄ Å¾ino, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditoriumi (nei pradiniu, nei naujuoju) nebendradarbiavo (nebendradarbiauja), tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus Sutarties 2.1 punkte, dėl ko Sutarties 11.1 p. pagrindo atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovÄ pagal Sutartį ir iÅ¡ Sutarties kylančius reikalavimus.Pažymėjo, kad UAB „Kapitalo valda“ atsakovui pagal Sutartyje nurodytÄ adresÄ iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo perėmimo (perleidimo) bei apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimÄ , pareikalavo atsakovÄ Ä¯vykdyti 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 512 naujajam kreditoriui perleistus reikalavimus ir įspėjo atsakovÄ , kad, negrÄ Å¾inus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Atsakovas prievolių kreditoriui nevykdė, bendradarbiavimo ir bendravimo vengė. IeÅ¡kovas 2010 m. perdavė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (ikiteisminiu bÅ«du) skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonei UAB „Sergel“ , tačiau iki Å¡iol UAB „Sergel“ nepavyko priversti atsakovÄ Ä¯vykdyti prievolės.Nurodė, kad atsakovas pažeidė Å¡alių Sutartimi suderintÄ mokėjimo grafikÄ , todėl vadovaujantis Sutarties 11.1 punktu, atsakovui atsirado pareiga mokėti kreditoriui 0,05 procento dydžio delspinigius (įstatyminius, vietoje 0,2 procento sutartinių) nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kas Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo dienai sudaro 937,07 Eur sumÄ .

Pažymėtina, kad, paskaičiuodamas delspinigius, ieÅ¡kovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir delspinigių dydį savo iniciatyva nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,05 proc.Teigė, jog perduodant reikalavimÄ atlygintinai pirminis kreditorius paskaičiavo delspinigius tam, kad bÅ«tų įkainotas perduodamas reikalavimas. IeÅ¡kovas reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į paskaičiuotus reikalavimo perleidimo dienai delspinigius, tačiau taip pat įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti iÅ¡ atsakovo Sutartimi numatytus delspinigius nuo reikalavimo perleidimo momento iki skolininkas įvykdys prievolę, kurie laikytini minimaliais ieÅ¡kovo patiriamais nuostoliais dėl atsakovo įsipareigojimų ieÅ¡kovui nevykdymo po to, kai naujasis kreditorius informavo skolininkÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ , esamÄ neįvykdytÄ prievolę (skolÄ , delspinigius) bei pareikalavo prievolę įvykdyti, informavo, jog neįvykdžius prievolės pagal Sutartį, bus skaičiuojami delspinigiai.

Kadangi atsakovas prievolės ieÅ¡kovui neįvykdė, ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo: siuntė atsakovui raginimus įvykdyti prievolę, mėgino susisiekti ir susitarti su atsakovu, kad Å¡is įvykdytų prievolę, nepavykus – kreipėsi į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę, tačiau dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas užsitęsė ir galiausiai nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti skolos.Nurodė, jog atsakovas, vykdydamas Sutartį, iÅ¡ esmės nesilaikė sutarties vykdymo principų, pažeidė Sutartyje numatytas prievoles, pažeidė Sutarties 2.1 punktÄ , 5.5 punktÄ bei nesumokėjo turėtinos sumokėti pagal Sutartį pinigų sumos ir tokiu bÅ«du yra atsakingas už tinkamo prievolės neįvykdymo pasekmes, turi mokėti delspinigius.Atsakovui V.

S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniÅ¡kai) buvo įteikti ieÅ¡kinys ir praneÅ¡imas apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo tvarkÄ ir terminus. Per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo V. S. ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ naudai 489,97 Eur skolÄ , 45,00 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 11,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas vertino, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, jis laikoma pažeidusia sutartį Å¡alimi, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 489,97 Eur skolÄ yra laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės Å¡alies – vartotojo, taip, pat į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs savo pareigas pagal 5.2. ir 5.5. punktus ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 49 Eur baudÄ už sutarties 5.2. ir 5.5. punktų pažeidimÄ laikė nepagrįstu (neįrodytu) ir netenkino.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumÄ , kuri yra beveik du kartus mažesnė nei praÅ¡oma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieÅ¡kovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo su pradiniu kreditoriumi, konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, todėl turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iÅ¡ atsakovo – vartotojo gauti per dideles netesybas, nes tai visiÅ¡kai neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų. Teismas vertino, kad kad tinkami ir protingi Å¡ioje byloje bÅ«tų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (iÅ¡ viso už 180 dienų), kurie sudarytų 45,00 Eur (489,97 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių, kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ už akių – priteisti 937,07 Eur delspinigių, 49 Eur dydžio baudÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitoje dalyje sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus: pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai ex officio taikė sutrumpintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių ieÅ¡kinio senatį dėl delspinigių skaičiavimo ir priteisė delspinigius ne už visÄ prievolės neįvykdymo laikotarpį.

Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas buvo informuotas apie kreditoriaus pagal sudarytÄ sutartį pasikeitimÄ , jam buvo siunčiami raginimai įvykdyti prievolę, siekiama ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Atsakovas vengė įvykdyti prievolę, elgėsi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas patyrė papildomų nuostolių dėl Å¡ios sutartinės prievolės nevykdymo, tačiau reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties instituto teismas negali taikyti ex officio, todėl Å¡iuo atveju nesant atsakovo praÅ¡ymo, teismas pritaikė ieÅ¡kinio senatį nepagrįstai;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp Å¡alių sutartį kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį, o ne iÅ¡perkamosios nuomos, todėl nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas.

Skolininko sÄ moningas neveikimas (įsipareigojimai nevykdomi ilgÄ laikÄ ) negali bÅ«ti pateisinamas silpnesnės sutarties Å¡alies kriterijumi ir dėl to negali bÅ«ti sumažinamas priteisiamų kreditoriui iÅ¡ skolininko delspinigių dydis; Atsakovas V. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. vasario 7 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 702574456, tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradinei kreditorei 489,97 Eur.

Remiantis byloje pateikta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ieÅ¡kovei perleido reikalavimo teisę į atsakovÄ . Byloje nėra duomenų apie atsakovo prievolės įvykdymÄ ieÅ¡kovei (CPK178 straipsnis). Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimoApeliantė įrodinėja, jog iÅ¡perkamosios nuomos sutarčiai netaikomos įstatymo nuostato, ginančios vartotojo interesus, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu.

Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nesirėmė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, tik nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sutartis yra sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai taikytos materialinės teisės normos atmetamas. Pasisakant dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2012 išaiškinta, jog sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas.

Taigi vienas iÅ¡ esminių vartojimo sutarties požymių yra prekių ir paslaugų įsigijimo tikslas – savo asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. Be kita ko, kasacinės instancijos teismas nurodė ir tai, jog teismas turi pareigÄ identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti Å¡ių sutarčių sÄ lygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sÄ Å¾iningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas 2007 m. vasario 7 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. 702574456 (toliau – Sutartis) pagrindu įsigijo prekę (daiktÄ ) – WD-12390ND LG skalbimo maÅ¡inÄ , byloje nesant įrodymų, kad skalbimo maÅ¡ina skirta ne namų Å«kio poreikiams tenkinti, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kvalifikuoti teisinį santykį kaip vartojimo.

Dėl delspinigių ir netesybų Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 iÅ¡aiÅ¡kino, jog Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.

Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ . Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, Å¡alys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (iÅ¡skyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu bÅ«du konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus.

Å ie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiÅ¡kinamas kaip neleidžiantis Å¡alims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005 ir kt.).Remiantis minėtu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, apeliantei neįrodinėjant nuostolių dydžio, apeliantės praÅ¡oma priteisti bauda už Sutarties 5.2. ir 5.5. punktus pažeidimÄ negalėjo bÅ«ti priteista, nes jos dydis apima praÅ¡omus priteisti delspinigius (CK 6.73 straipsnis).Teismas sprendė, kad tinkami ir protingi Å¡ioje byloje bÅ«tų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iÅ¡ viso už 180 dienų.Apeliantė įrodinėja, jog teismas iki neprotingo dydžio sumažino delspinigių dydį, nesant Å¡alies praÅ¡ymo taikydamas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties reikalavimÄ .

Argumentuoja tuo, kad iÅ¡ 13 įmokų atsakovas sumokėjo 1, turto negrÄ Å¾ino, Sutarties nenutraukė, dėl jo veiksmų buvo patirtos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos. Pasisakant dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo be Å¡alies praÅ¡ymo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje reikalaujama priteisti netesybas iÅ¡ vartotojo. Vadinasi, kaip jau nurodyta, teismas ex officio patikrina tokio reikalavimo teisėtumÄ , todėl negalima sutikti su apeliante, jog teismas pažeidė materialias teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties taikymÄ .

Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje yra priimtas sprendimas už akių, todėl atsakovas procesiniuose dokumentuose negalėjo pareikÅ¡ti praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, o teismas privalo kontroliuoti netesybų dydį. Ä®statyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiÅ¡kiai per didelės arba kai prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis:

į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt.

Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios Å¡alies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis yra teisiÅ¡kai pagrįstas, nes apeliantė, perėmusi 2009-03-04 reikalavimÄ iÅ¡ UAB Ūkio banko lizingas pagal sutartį Nr. 09/03/04-1 ir nuo pradžių žinojusi 2007-02-17 Sutarties vykdymo aplinkybes, prisiėmė skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo rizikÄ iÅ¡ vartotojo.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, neįrodinėjama, jog jis sÄ moningai piktnaudžiauja Sutartiniais santykiais, nemokėdamas skolos. Ä®gyta skalbimo maÅ¡ina nėra prabangos prekė, o buities prietaisas, kuris skirtas vartojimo poreikiams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog visa sutarties neįvykdymo rizika buvo perkelta ieÅ¡kovei, nes:

1) delspinigių laikotarpis apskaičiuotas pagal įstatyme numatytÄ terminÄ , kuris jau savaime laikomas protingu; 2) priteistų delspinigių dydis atitinka Å¡iuo metu teismų praktikos rekomendacijas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 702574456 nutraukė ir byloje nėra remiamasi argumentu, jog po sutartinių santykių pabaigos kreditorė ėmėsi visų priemonių sugrÄ Å¾inti nuomojamÄ daiktÄ arba nedelsiant, negaunant tolimesnių įmokų, pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsiskaityti.

Tokiu atveju pripažįstamas pagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas yra laukus neprotingÄ terminÄ , t. y. po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo su pradiniu kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas, nes toks apeliantės elgesys nėra suderinamas su teisingumo principu vartojimo teisiniuose santykiuose (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iÅ¡aiÅ¡kino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismasn u t a r ė :apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja                                                                             RÅ«ta Petkuvienė                                                                                                                                          Â