1fe77f14-652c-4e5f-be51-1acb3faa6f55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1969-789/2014Proceso Nr. 3-61-3-04533-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 16.5, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. F. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiosios prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, ir Specialiajai prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. F. 2013-10-02 pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–4), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiosios prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba), laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 5184,52 Lt.PaaiÅ¡kino, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl priedo už kvalifikacinę klasę mažinimo. Nurodė, kad Valdyboje dirba nuo 2009-05-22, suteikta trečia kvalifikacinė klasė.

Savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), nes jis, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad nuo 2009 m. priedas už kvalifikacinę klasę buvo sumažintas nepagrįstai, t. y.

Å¡is sumažinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Atsakovė Valdyba, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 18–19) nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (5184,52 Lt) dėl to, kad vykdė teisės aktus, kuriais buvo sumažintas priedas už kvalifikacinę klasę. Prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , nes Valdyba neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.2014-06-04 raÅ¡te (b. l.

43) Valdyba prašė klausimÄ dėl Konstitucinio Teismo 2014-05-08 nutarimo įtakos nagrinėjamai bylai spręsti teismo nuožiÅ«ra. Mano, kad įstatymų leidėjo veiksmai rengiant / priimant dėl darbo užmokesčio sumažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ nustatančius teisės aktus yra pagrįsti. Skundas tenkintinas.Ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė valstybėje ekonominiu sunkmečiu sumažinus valstybės tarnautojų darbo užmokestį, priteisimo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Valdybos virÅ¡ininko 2009-05-21 įsakymu nuo 2009-05-22 paskirtas į Valdybos Specialiųjų priemonių aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygio 9 kategorijos), palikta turėta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 7);

Valdybos virÅ¡ininko 2012-08-07 įsakymu nuo 2012-08-07 perkeltas į Valdybos Specialiųjų priemonių aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygio 10 kategorijos), suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 6). 2013-09-19 Valdyboje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti 2009–2013 m. susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , taip pat pateikti patvirtintas įsakymų, susijusių su darbo užmokesčio nustatymu, kopijas (b. l. 5). Valdyba 2013-09-30 sprendime Nr. S-321-(3.8.) „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad 2009–2013 m. vykdė tuo metu galiojusius teisės aktus, lėšų iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ neturi ir pateikė praÅ¡omus dokumentus (b. l. 15).Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ , pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (Valstybės tarnybos įstatymo 24 str.  1–2 d.). Pagal dabar galiojančiÄ Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 3 d. redakcijÄ , kuri galiojo ir iki 2009-08-01, priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, buvo nustatyta, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.Pagal nuo 2008-01-01 iki dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ valstybės tarnautojui, kurio pareigybės kategorija 9, nustatytas 4,6 pareiginės algos koeficientas, o valstybės tarnautojui, kurio pareigybės kategorija 10, nustatytas 4,8 pareiginės algos koeficientas.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjui suteiktÄ trečiÄ kvalifikacinę klasę, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gavo sumažintÄ pareiginę algÄ dėl sumažinto priedo už suteiktÄ kvalifikacinę klasę.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatyti pareiginės algos koeficientai, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo pareigybę (A lygio 9 kategorija, nuo 2012-08-07 – A lygio 10 kategorija), ginčijamu laikotarpiu nebuvo mažinami.Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ paskelbtas           2013-10-01, be kita ko, pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Pagal Konstitucijos 107 str.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams, o visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.

Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 3 d. tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijai, nurodytas priedo procentinis dydis negali būti taikomas.

Pažymėtina, kad ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai asmens teisių pažeidimo pasekmių savaime nepaÅ¡alina. Dėl prieÅ¡taraujančia Konstitucijai pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta iki Å¡iol. Ä®statymų leidėjas, nustatęs Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisinį reguliavimÄ , neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – darbo užmokesčio nepriemoka.

Veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių pašalinimas, t. y. darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas. Tokia išvada daroma vadovaujantis Konstitucijos 107 str. 1 d., 110 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., kuriose nustatyta, kad teisėjas (teismas) negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiuo Konstitucijos 110 str. įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės (Konstitucinio Teismo 2003-12-30 nutarimas ir kt.). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada negalės būti taikomas (2006-03-28 nutarimas ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, yra konstatavęs, kad asmens teisės turi bÅ«ti ginamos (2014-01-09 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad, pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, valstybės tarnautojui atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka negali bÅ«ti laikoma įvykdytu sprendimu. Pažymėtina, kad Å¡ios pozicijos LVAT laikosi ir vėlesnėje praktikoje.Pagal Konstitucijos 6 str. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas bei kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. PareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo.

PareiÅ¡kėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ , iki bus priimtas pažeistas teises atkursiantis įstatymas. PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ pareiÅ¡kėjui, kuri nebÅ«tų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos. TokiÄ teismo pozicijÄ patvirtina Konstitucinio Teismo 2014-04-16 priimtas sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį;

įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkamas teisėkÅ«ros subjektas vengia, delsia priimti teisės aktus, kuriais bÅ«tų atitinkamai pakoreguotas pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai teisinis reguliavimas        (2008-02-01 sprendimas ir kt.).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisinio reguliavimo spragas galima užpildyti ad hoc, teismams pagal kompetencijÄ sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant bei aiÅ¡kinant teisę, teismai turi konstitucinę teisę užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes (2008-02-01 sprendimas ir kt.).Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas trims mėnesiams.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo paskelbimo atidėjimas yra taikomas tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, tai nėra įprastas reiÅ¡kinys. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, oficialaus paskelbimo atidėjimas – iÅ¡ Konstitucijos kylanti prielaida iÅ¡vengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurie galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas bÅ«tų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo vieÅ¡o paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tÄ jo oficialaus paskelbimo dienÄ Ä¯sigaliotų (Konstitucinio Teismo 2005-08-23 ir kt. nutarimai).

Kaip nurodyta 2013-07-01 nutarime, Konstitucinis Teismas atidėjo nutarimo paskelbimÄ , atsižvelgdamas į tai, kad jam įgyvendinti, t. y. atitinkamai perskirstyti valstybės finansinius iÅ¡teklius ir pakeisti teisinį reguliavimÄ , kuriuo nustatyti valstybės biudžeto asignavimai asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokesčiui, ir (arba) priimti įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos bÅ«tų nustatytas toks asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, kuriuo nebÅ«tų iÅ¡kreiptos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų dydžių proporcijos, įstatymų leidėjui reikalingas tam tikras laikas.

Tačiau kartu nurodyta, kad laikas, per kurį įstatymų leidėjas turi priimti reikiamus įstatymų pakeitimus, negali bÅ«ti ilgas, nes Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas yra susijęs su konstitucinės žmogaus teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , kuri yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę, apsauga. Nuo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo priėmimo praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas, turėdamas teisę ir pareigÄ iÅ¡spręsti su kompensavimo mechanizmu susijusius klausimus priimdamas tai reglamentuojantį teisės aktÄ , Å¡ios pareigos iki Å¡iol nėra įvykdęs, t. y. iki Å¡iol nėra priimtas kompensavimo mechanizmÄ nustatantis įstatymas, nėra parengtas net jo projektas, taigi jokie klausimai, susiję su kompensavimo mechanizmo nustatymu, nėra iÅ¡spręsti.

Byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad jie nėra sprendžiami pakankamai operatyviai, jų sprendimas yra atidėtas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į jo pažeistų teisių gynimÄ teisme negali priklausyti nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio įstatymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, kad įstatymų leidėjo veiksmai rengiant / priimant dėl darbo užmokesčio sumažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ nustatančius teisės aktus yra pagrįsti, atmestinas kaip nepagrįstas.Vykdant konstitucinę teismo pareigÄ užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes, pareiÅ¡kėjo teisės gintinos priteisiant jam neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kuri apskaičiuojama, taikant priedo procentinį dydį už suteiktÄ kvalifikacinę klasę, galiojusį iki Konstitucijai prieÅ¡taraujančio (sumažinto) procentinio dydžio nustatymo, t. y. 15 procentų pareiginės algos dydį, nes pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (2014-01-09 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) yra konstatuota, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Kita vertus, pagal Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis.

Nagrinėjamoje byloje atsakovės nepraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013) yra pažymėjęs, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. Jeigu toks praÅ¡ymas nepareiÅ¡kiamas, bylÄ nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo iniciatyva.

Atsižvelgęs į minėtÄ reglamentavimÄ , teismų praktikÄ ir tai, kad atsakovės nepraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio senatis netaikytina.Darbo kodekso 298 str. (2002-06-04 redakcija), 301 str. (2012-06-26 redakcija) reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės normÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ laikotarpio, virÅ¡ijančio 3 metus. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013-10-02. Konstitucinis Teismas 2014-05-08 nutarime pripažino, kad Darbo kodekso 298 str. (2002-06-04 redakcija) prieÅ¡taravo, o 301 str. (2012-06-26 redakcija) prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 str., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas tame pačiame nutarime (nutarimo IV skyriaus 13 dalyje) konstatavo, kad iki Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo Darbo kodekso 298 str. (2002-06-04 redakcija) ir 301 str. (2012-06-26 redakcija) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Atsižvelgus į minėtÄ Konstitucinio Teismo 2014-05-08 nutarimÄ , pareiÅ¡kėjo teisė į priteisiamÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumÄ negali bÅ«ti ribojama pagal Darbo kodekso 301 str. (2012-06-26 redakcija). PrieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėjo teisės gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ gynimas teisme nebÅ«tų veiksmingas, o teismas, spręsdamas ginÄÄ , taikytų įstatymÄ , prieÅ¡taraujantį Konstitucijai.PareiÅ¡kėjas ir atsakovė nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 5184,52 Lt dydžio darbo užmokestis, tačiau Valdybos parengtos pažymos (2013-09-30 pažyma Nr. 16-101, 2013-09-24 pažyma Nr. 16-36, 2013-09-24 pažyma Nr. 16-35, 2013-09-24 pažyma Nr. 16-34 ir 2013-09-24 pažyma Nr. 16-33) patvirtina, kad dėl prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo taikymo pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 susidarė 5184,92 (975,29 + 1262,46 + 1189,61 + 1240,06 + 517,50 = 5184,92) Lt dydžio darbo užmokesčio nepriemoka (b. l. 8–14).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 0,40 Lt mažiau nei apskaičiuota pažymose. PraÅ¡ydamas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, pareiÅ¡kėjas vadovaujasi nurodytomis pažymomis. Ginčo dėl darbo užmokesčio nepriemokos dydžio byloje nėra. Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti pažymų apie pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ valstybės tarnautojo atlyginimo skirtumÄ , susidariusį tarp faktiÅ¡kai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris bÅ«tų buvęs mokamas pagal teisės aktus, reglamentavusius valstybės tarnautojo darbo užmokestį iki 2009-05-01 (apskaičiavimams buvo taikomas ginčo laikotarpiu galiojęs 450 Lt bazinis dydis), teisingumu, nes duomenų teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino darbo užmokestį apskaičiuojančios ir mokančios institucijos atsakingi darbuotojai.

Jau minėta, kad ieÅ¡kinio senatis Å¡iuo atveju netaikytina, be to, pareiÅ¡kėjo teisė į priteisiamÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumÄ neribojama 3 metų terminu. Taigi pareiÅ¡kėjui priteistinas jo praÅ¡omas darbo užmokesčio nepriemokos dydis (5184,52 Lt), kuris nevirÅ¡ija pažymose nurodytos darbo užmokesčio nepriemokos sumos. Priteistina neiÅ¡mokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti vykdant sprendimÄ .PareiÅ¡kėjas susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos (b. l. 1–4).

Teismas 2013-10-08 ir 2014-05-26 nutartimis nutarė atsakovėmis laikyti ValdybÄ ir Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Valdybos (b. l. 16, 39–40). Nors pareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Valdyba, tačiau jo teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio mokėjimo klausimus. PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus; pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Naujausioje LVAT praktikoje atsakovo klausimas yra sprendžiamas panaÅ¡iai. 2014-05-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 nurodyta, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų atlyginimų už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimus, todėl valstybė yra laikytina atsakinga už tokių garantijų realų įvykdymÄ .

Teismas konstatavo, kad neiÅ¡mokėta kompensacija už budėjimÄ poilsio dienomis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, o ne iÅ¡ institucijos, kurioje asmuo dirba. Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo turtinių teisių pažeidimas atsirado dėl netinkamo darbo užmokesčio mokėjimo klausimų reglamentavimo, kuris nepriklausė nuo Valdybos valios pasirinkti kitokį klausimų sprendimo bÅ«dÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad darbo užmokesčio nepriemoka priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-07 nutarimo Nr. 992 2 p. nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, darbo užmokesčio dalies, neiÅ¡mokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi, kai pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius (skundus, praÅ¡ymus) kaip atsakovė (trečiasis asmuo, trečiasis suinteresuotas asmuo) įtraukta valstybė (Vyriausybė), atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimÄ ).

Atsižvelgiant į tai, neišmokėta darbo užmokesčio dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos.Teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tačiau nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 str. nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. 2013-10-14 atsiliepime (b. l. 18–19) Valdyba prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , nes neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Atsižvelgęs į atsakovės praÅ¡ymÄ , į tai, kad teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų lėšų, taip pat įvertinęs darbo užmokesčio fondui skiriamų lėšų tvarkÄ , teismas konstatuoja, kad yra bÅ«tinybė atidėti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ iki 2015-12-31.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 2 p., 851 str., 127 ir 129 str., teismasn u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo A. F. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjui A.

F. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiosios prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, 5184,52 Lt (penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus 52 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.Priteista neiÅ¡mokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti vykdant sprendimÄ .Sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2015-12-31.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                       Rasa Ragulskytė-Markovienė