2022-05-25 Nr. AB-13588-3-61-3-00433-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2541-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00433-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. A. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. A. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. J. A. A. S. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Atsakovas) 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 21S46016 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 6K-173 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais motyvais:

3.1. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Iš pareiškėjo buvo tikimasi išsamaus ir detalaus pasakojimo apie jam kylančią grėsmę dėl (duomenys neskelbtini), tačiau jo pasakojimas, nors ir yra pakankamai nuoseklus, tačiau kai kuriose detalėse kelia pagrįstų abejonių bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Pavyzdžiui, pirminėje apklausoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimo trūkumai leidžia kritiškiau vertinti jo pasakojimo patikimumą, o nesant kitų įrodymų leidžia priskirti jam žemą įrodomąją galią. Be to, pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius).

3.2. Pats pareiškėjas nežino, (duomenys neskelbtini).

3.3. Remiantis (duomenys neskelbtini) ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, yra tokio sunkaus pobūdžio, kad jie gali prilygti persekiojimui (pvz., nužudymas, savavališkas areštas, neteisėtas sulaikymas, kankinimas, mušimas, pagrobimas). Vertinant pareiškėjo galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) svarbu, jog kilmės valstybėje yra (duomenys neskelbtini). Įvertinus surinktą informaciją nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad yra individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo I. J. A. A. S. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 21S46016 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų ir C.SIS II perspėjimo terminą nuo 3 iki 2 metų. Atitinkamai buvo pakeistas ir Komisijos sprendimas. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas taip pat įvertino EPPB pateiktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad remiantis (duomenys neskelbtini) ataskaita, saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė įtvirtinta (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai. (duomenys neskelbtini) prasidėjo masinis protestų judėjimas. Protestai virto masiniu reiškiniu. Žmonės protestavo prieš korupciją, bedarbystę ir neveiksmingas viešąsias paslaugas. Vėliau protestai peraugo į siekį nuversti (duomenys neskelbtini). Siekiant numalšinti protestų akcijas, pareigūnai šaudė į protestuojančius, naudojo ašarinės dujas, karštą vandenį, vandens patrankas. Protestų metų žuvo ir buvo sužeista daug žmonių. Per protestus buvo areštuota daug žmonių, paprastai be orderio, tačiau dauguma demonstrantų buvo paleisti, o likę suimti buvo apkaltinti pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą. Iki (duomenys neskelbtini).

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos individualios aplinkybės, t. y. pasakojimo metu nustatyti neatitikimai bei pozicijų keitimas, nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl tariamo dalyvavimo protestuose bei (duomenys neskelbtini), jam kilo pavojus. Tikėtina, kad pareiškėjas yra susipažinęs su įvykiais jo kilmės šalyje, todėl apklausos metu juos ir nurodė, tačiau jų nesusiejo su savo asmeniniais išgyvenimais.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus ir netikslus, jo teikiami paaiškinimai buvo abstraktūs, prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjas pirminėje apklausoje apie pasikėsinimą į jo gyvybę nepasakojo, o vėliau vykusių apklausų metu keitė pasakojimo detales. Pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad užpuolimas įvyko g(duomenys neskelbtini), o pasikėsinimo įrašai buvo ištrinti, tačiau Migracijos departamente apklausos metu pakeitė paaiškinimą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini), o pasikėsinimo įrašus buvo atsisakyta pateikti. Be kita ko, pareiškėjas teismo posėdžio metu nepasakojo, jog dalyvavo protestuose prieš valdžią, priešingai negu apklausose, kuriose tvirtino, jog protestai buvo prieš tam tikrus politinius sprendimus.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktos nuotraukos neįrodo, jog jis buvo (duomenys neskelbtini) ir dėl to patyrė fizinį smurtą ar prievartą. Individualiai vertinant, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į rizikai turinčias įtakos aplinkybes, tokias kaip: veiklos pobūdis ir dalyvavimo laipsnis, lyderio vaidmuo, žinomumas valdžios institucijoms (buvęs areštas) ir pan. Vien fakto, kad praeityje dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti.

11. Teismas konstatavo, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nereiškia prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių. Nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui grėstų pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tariamą (duomenys neskelbtini) persekiojimą paremti tik pareiškėjo žodžiais ir/ar prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad dėl tariamo dalyvavimo demonstracijose ar socialiniuose tinkluose skelbiamos teroristinės grupuotės (duomenys neskelbtini) kritikos ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardintų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlių statuso.

12. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Remiantis šiais argumentais terminas sutrumpintas iki 2 metų. Remiantis analogiškais argumentais sutrumpintas C.SIS II perspėjimo terminas nuo 3 iki 2 metų.

III. 13. Pareiškėjas I. J. A. A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus bei pažymi, kad nurodė konkrečiais ir objektyvias aplinkybes, kurios pagrindžia jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje.

15. Jis negali pasilikti kilmės šalyje nes (duomenys neskelbtini).

16. Apeliaciniame skunde detaliai analizuojama situacija pareiškėjo kilmės valstybėje, akcentuojamas didelis dingusių žmonių skaičius ir kiti neigiami padariniai protestų dalyviams ir kitiems asmenims. Pažymima, kad (duomenys neskelbtini) kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios jis gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

17. Jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip o(duomenys neskelbtini).

18. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad atsakovo surinkta informacija buvo neišsami, todėl jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas netinkamai.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjas nenurodė, kokios realios grėsmės jam gresia kilmės valstybėje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Šioje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad tiek Migracijos departamento Sprendimas, tiek Komisijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Migracijos departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino jo asmeninių savybių, todėl netinkamai įvertino jam galinčių kilti grėsmių realumą ir pavojingumą.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

25. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

26. Aiškindamas šias Įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

27. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra nurodyti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tas, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą yra atsižvelgiama ir į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.)

29. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

30. Pagal Tvarkos parašo 99 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

31. Šiuo atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad sulaukė grasinimų dėl (duomenys neskelbtini).

32. Remiantis (duomenys neskelbtini)ataskaita, saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė įtvirtinta (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini)reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai. (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis įvertino tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas. Ši informacija buvo lyginama su pareiškėjo pasakojimo turiniu ir konstatuota, kad jo nurodyti duomenys apie situaciją kilmės valstybėje yra teisingi, tačiau pareiškėjas jų nesusieja su individualia savo situacija, individualiais išgyvenimais.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus ir netikslus, o jo paaiškinimai buvo abstraktūs, prieštaringi bei keliantys abejonių. Kaip konstatuota skundžiamame sprendime, pareiškėjas pirminėje apklausoje apie pasikėsinimą į savo gyvybę nepasakojo, o vėliau vykusių apklausų metu keitė pasakojimo detales. Pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau apklausos Migracijos departamente metu jis pakeitė šias aplinkybes ir papasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Be kita ko, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nepasakojo, jog dalyvavo protestuose prieš valdžią, priešingai negu apklausose, kuriose tvirtino, jog protestai buvo prieš tam tikrus politinius sprendimus.

34. Sprendžiant dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės svarbu, kad po pareiškėjo nurodyto pasikėsinimo į jį, jis (duomenys neskelbtini) ir nenurodė, kad ten būtų susidūręs su grasinimais. Be to, pareiškėjas apklausų metu patvirtino, jog dėl tautybės ir religijos (duomenys neskelbtini) jam nekilo problemų, pareiškėjas nepriklausė jokiai politinei partijai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje nesusidūrė su tokio lygio smurtu, kad jam būtų buvę nesaugu ten gyventi. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jį nori suimti, tačiau nepateikė duomenų (arešto orderių, policijos šaukimų ir kt.), kurie patvirtintų šiuos teiginius, be kita ko, apklausų metu tokių aplinkybių nepasakojo.

35. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai apie (duomenys neskelbtini) pagrįstai įvertinti kaip nepatvirtinantys jo pasakojimo teisingumo. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktos nuotraukos neįrodo, jog jis (duomenys neskelbtini). Individualiai vertinant, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į rizikai turinčias įtakos aplinkybes, tokias kaip: veiklos pobūdis ir dalyvavimo laipsnis, lyderio vaidmuo, žinomumas valdžios institucijoms (buvęs areštas) ir pan. Vien fakto, kad (duomenys neskelbtini), nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų duomenų, jog jis būtų sulaikytas ar jam būtų pareikšti kaltinimai dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktos (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, jog jis sulaukė grasinimų dėl jo vykdomos veiklos.

36. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išsamiai aprašyta situacija jo kilmės valstybėje, detalizuota, su kokiais neigiamais padariniais (duomenys neskelbtini) susiduria (duomenys neskelbtini) asmenys. Vis dėlto, pareiškėjas nesiekia pagrįsti jam individualiai kylančios grėsmės ir akcentuoja aplinkybes, kurias ištyrė ir vertino tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas.

37. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad yra individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tariamą (duomenys neskelbtini) persekiojimą paremtos tik jo žodžiais ir/ar prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad tarp jo nurodytų priežasčių – dėl (duomenys neskelbtini) kritikos ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardintų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui pabėgėlio statusas nesuteiktas pagrįstai.

38. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad Gairių rengimo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovo atliktas tyrimas buvo neišsamus, pareiškėjo pasakojimas įvertintas formaliai, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis neišsamiu atsakovo tyrimu, priėmė nepagrįstą sprendimą.

40. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

41. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

42. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde yra suformulavęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

45. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

46. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. J. A. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė