2021-04-21 Nr. AB-8345-3-61-3-02266-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-797-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02266-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir sodininkų bendrija „Pragiedruliai“) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. RE-107 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą pratęsti 2018 m. spalio 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-1397 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą. Pareiškėja taip pat prašė jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. N. S. paaiškino, kad Inspekcija jai 2018 m. spalio 31 d. surašė Privalomąjį nurodymą nugriauti nesudėtingus inžinerinius statinius, sutvarkyti teritoriją ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2019 m. balandžio 30 d. Pareiškėja 2019 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Inspekciją ir prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi ji imasi veiksmų įteisinti savavališką statybą, tačiau valstybės ir savivaldybės institucijose procedūros bei priimami sprendimai užtrunka ir tai nepriklauso nuo jos valios, tačiau Sprendimu Privalomojo nurodymo terminas nebuvo pratęstas.

3. N. S. nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėja nurodė, kad yra sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Pragiedruliai“ (toliau – ir Sodininkų bendrija) narė ir jai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantis sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0601 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad prie jos žemės sklypo esantį žemės ruožą, kuriame yra pastatyta tvora, 2012 m. liepos 10 d. žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojasi iš SB „Pragiedruliai“ ir Sodininkų bendrijai moka nuomos mokestį. Pareiškėjai išnuomotas žemės ruožas yra tarp jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ir (duomenys neskelbtini), valstybinėje Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje. N. S. nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas kartu su nuomojama žeme yra aptvertas tvora, kuri buvo pastatyta dar prieš pareiškėjai įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą. Nustačius, kad minėta tvora apima valstybinės žemės sklypą, N. S. 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2016 m. vasario 29 d. nugriauti tvorą, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2016 m. birželio 2 d., o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu – iki 2017 m. gegužės 10 d. 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškėja paštu gavo Privalomąjį nurodymą. Siekdama įteisinti tvorą, N. S. 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių, o 2019 m. balandžio 24 d. – į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyrių, tačiau šių institucijų pateikti atsakymai yra formalūs ir prieštarauja vienas kitam (nėra suderinti): Administracija atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi pareiškėjos užimamas žemės plotas patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas SB „Pragiedruliai“, ribas, o Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 49SFN-1650(14.49.104.) N. S. nurodė, kad jos pageidaujamas įsigyti (išsinuomoti) žemės plotas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėja dėl projekto rengimo turi kreiptis į Administracijos direktorių.

4. N. S. nurodė, kad pagal generalinio plano sprendinius, (duomenys neskelbtini) yra SB „Pragiedruliai“ teritorijos ribose ir gatvės užimta bendrojo naudojimo teritorija yra valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo Tarnyba, o jos naudotoja yra Sodininkų bendrija. Pareiškėjos nuomone, SB „Pragiedruliai“ turėtų imtis aktyvesnių veiksmų dėl iš valstybės nuomojamo bendrojo naudojimo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Kiek N. S. yra žinoma, SB „Pragiedruliai“ dėl lėšų trūkumo neturi galimybių Administracijai pateikti reikiamų dokumentų.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad atsižvelgdama į Administracijos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pateiktų atsakymų turinį, ji turės pakartotinai kreiptis į šias įstaigas. Teigė, kad siekiant įteisinti savavališką statybą (tvorą Sodininkų bendrijos naudojamoje žemėje), yra būtina atlikti procedūras, kurios nepriklauso nuo jos valios. N. S. nurodė, kad siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, jau ėmėsi veiksmų ir šio proceso pagreitinti negali.

6. Pareiškėjos nuomone, nurodymas nugriauti tvorą ją diskriminuoja, kadangi kiti toje pačioje gatvėje esančių sklypų savininkai taip pat yra pasistatę tvoras, apimančias bendrojo naudojimo valstybinę žemę, tačiau tokių nurodymų jie nėra gavę. Be to, turi būti vertinama faktinė situacija, susiklosčiusi (duomenys neskelbtini), kurios didžioji sklypų savininkų dalis yra pasistatę tvoras bendrojo naudojimo valstybinės žemėje gatvės pusėje.

7. Teismo posėdyje pareiškėja N. S. bei jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

8. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Išsamiai aptarusi faktines bylos aplinkybes, Inspekcija paaiškino, kad Sprendime įvertino pareiškėjos 2019 m. balandžio 24 d. prašyme nurodytas priežastis ir atsižvelgusi į tai, jog Administracija 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. A256-284/19(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (N. S. pageidaujant pirkti laisvos valstybinės žemės plotą, esantį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) projektą nėra teisinio pagrindo, pagrįstai nusprendė nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo surašytas 2018 m. spalio 31 d., tačiau ji aktyvių veiksmų ėmėsi tik 2019 m. sausio 31 d. – kreipėsi į Administraciją dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, t. y. N. S., žinodama apie įpareigojimą vykdyti Inspekcijos reikalavimus, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama vykdyti Privalomąjį nurodymą. Inspekcija pažymėjo, kad dar 2015 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš N. S. buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 29 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius ir šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7602-208/2016 buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 10 d. N. S. 2017 m. gegužės 10 d. rašte Inspekciją informavo, kad iki šiol dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių negali įsigyti nuomojamą sklypą ir įteisinti tvoros, o vienos jos tvoros griovimas – tai beprasmiškas darbas, kuris nieko nekeičia. Atsakovo nuomone, tai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėja, neturėdama galimybės įteisinti ginčo statinių, nėra suinteresuota įvykdyti Inspekcijos reikalavimų ir nugriauti ginčo statinius, be to, nuo šio rašto pateikimo dienos iki 2019 m. sausio 31 d. kreipimosi į Administraciją N. S. Inspekcijai nepateikė jokių duomenų, kad aktyviai siektų įvykdyti jos reikalavimus, todėl ir dėl šių priežasčių atsakovas pagrįstai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

11. Inspekcija nurodė, kad jos, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimai pratęsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo terminą yra griežtai reglamentuoti įstatyme, jie siejami su realiomis, tikėtinai rezultatyviomis asmens pastangomis įteisinti neteisėtą statybą ir vykstančiomis administracinėmis procedūromis, kurių trukmei asmuo negali turėti įtakos – projektinės dokumentacijos rengimu, dokumentų gavimu, patikslinimu ir kita, tačiau N. S. nei skunde teismui, nei 2019 m. balandžio 24 d. pateiktame prašyme Inspekcijai nėra pateikusi jokių duomenų apie realias bei tikėtinai rezultatyvias pastangas įteisinti statybą bei apie vykstančias procedūras, susijusias su statybos įteisinimu, priešingai, iš pareiškėjos su 2019 m. balandžio 24 d. prašymu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad statybos įteisinimo procedūra nebus vykdoma, todėl Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 nuostatoms, yra pagrįstas ir buvo priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei nurodant apskundimo tvarką, todėl ir dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

12. Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad N. S. į ją kreipėsi 2019 m. sausio 31 d. ir prašė pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei tarpininkauti ir pritarti Tarnybai išduodant leidimą išnuomoti arba išpirkti žemė sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) sklypo. 2019 m. kovo 7 d. rašte Administracija nurodė, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, todėl negali būti laikoma įsiterpusia laisva valstybine žeme, dėl to nėra teisinio pagrindo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat akcentavo, kad Administracijai nėra suteikta teisė tarpininkauti Tarnybai priimant sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos. Administracijos nuomone, jos N. S. pateiktas atsakymas nebuvo formalus ir ši institucija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą,

15. Tarnyba paaiškino, kad jos Vilniaus skyriaus specialistai 2019 m. vasario 11 d. atliko pakartotinį žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-122, kuriame užfiksuota, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimai, nustatyti 2016 m. balandžio 8 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-114, nėra pašalinti, t. y. valstybinė žemė nėra atlaisvinta. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Administracija, kuri yra atsakinga už teritorijų planavimą, motyvuotai nurodė, jog nėra galimybių įsigyti įterpusį ginčo žemės sklypą, o N. S. minėto Administracijos administracinio akto neskundė.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad jis teisės aktų yra įpareigotas rūpintis potencialiu valstybinės žemės panaudojimu. Nurodė, kad valstybinė žemė gali būti suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (valstybinės žemės sklypas) arba būti laisva valstybinė žemė (teritorijoje nėra nustatytos tikslios kadastro ribos). Tarnyba teigė, kad parduoti / nuomoti valstybinės žemės sklypus gali tik tada, kai Vilniaus miesto savivaldybė juos suformuoja, todėl Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pagrįstai pareiškėjai pasiūlė dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo kreiptis į teritorijų planavimo instituciją – Administraciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos argumentas, jog institucijų raštai tarpusavyje vienas kitam prieštarauja, nėra pagrįstas.

17. Remdamasi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio ir 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Tarnyba pažymėjo, kad Sodininkų bendrija net negalėtų inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris nėra skirtas visos bendrijos bendram naudojimui, o skirtas išimtinai tik pareiškėjai, tuo labiau, kad N. S. nėra pateikusi jokių įrodymų, jog SB „Pragiedruliai“ būtų iniciavusi projekto rengimą SB „Pragiedruliai“ teritorijoje ir kreipusis į Administracijos direktorių dėl žemės sklypo suformavimo.

18. Tarnyba nurodė, kad 60 kv. m laisva ginčo valstybinės žemė nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ši institucija yra užfiksavusi 79 kv. m valstybinės žemės užėmimą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ginčo teritorija negali būti civilinių teisių objektu (be kita ko, būti išnuomojama) dėl to, kad negali būti identifikuojama. Tarnyba teigė, kad SB „Pragiedruliai“ nėra įsigijusi ginčo teritorijos (procedūros iniciavimas yra galimas tik suformavus žemės sklypą), todėl neturėjo teisės nuomoti laisvą valstybinę žemę. Sodininkų bendrija nėra išsinuomojusi ginčo teritorijos (procedūros iniciavimas yra galimas tik suformavus žemės sklypą), todėl negali būti taikomas ir subnuomos institutas. Už teritorijų planavimą atsakingos institucijos nuomone, nėra galimybių suformuoti įsiterpusį ginčo žemės sklypą, o N. S. nurodyta 2012 m. liepos 10 d. žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) realių teisių ir pasekmių šalims nesukelia.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos N. S. skundą atmetė.

20. Teismas išsamiai aptarė su užfiksuota savavališka statyba (tvoros pastatymu valstybei priklausančioje žemėje) susijusias aplinkybes, valstybės institucijų priimtus sprendimus ir pareiškėjos veiksmus, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei gautus institucijų atsakymus. Remdamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, teismas pažymėjo, kad ši nuostata numato ir Inspekcijai suteikia teisę, bet ne pareigą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą; tam, kad būtų pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, turi būti nustatytos įstatyme apibrėžtos objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kurias pareiškėja privalo nurodyti ir pateikti Inspekcijai šias priežastis patvirtinančius dokumentus.

21. Teismas akcentavo, kad aktualu yra tai, jog N. S. nei vieno Inspekcijos privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo, Privalomasis nurodymas yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas.

22. Teismas pažymėjo, kad Administracija, kuri yra atsakinga už teritorijų planavimą, pareiškėjai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kadangi N. S. pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, todėl negali būti laikomas įsiterpusia laisva valstybine žeme. Pareiškėja šio Administracijos administracinio akto neskundė.

23. Teismas padarė išvadą, kad N. S. nurodyta aplinkybė, jog ji prie savo žemės sklypo esantį žemės ruožą nuomoja iš SB „Pragiedruliai“ 2012 m. liepos 10 d. žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal ją moka nuomos mokestį Sodininkų bendrijai, teisinės reikšmės Sprendimui neturi. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos Respublika (patikėtinė – Tarnyba). Iš Tarnybos pateikto atsiliepimo teismas nustatė, kad ši institucija nėra davusi jokio sutikimo statyti statinius valstybės žemėje. SB „Pragiedruliai“ nėra išsinuomojusi ginčo teritorijos (procedūros iniciavimas yra galimas tik suformavus žemės sklypą), todėl negali būti taikomas ir subnuomos institutas.

24. Teismas nustatė, kad N. S. nuo 2015 m. žino apie ginčo statinių neteisėtumą ir tai, kad pagal Administracijos, kuri teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, bei Tarnybos, kuri yra valstybinės žemės patikėtinė, ir kurios pranešimu remdamasi Inspekcija užfiksavo ginčo statinių neteisėtą statybą, raštuose išdėstytą poziciją, jog nėra galimybės ginčo statinių įteisinti, pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę. Teismas akcentavo, kad atsakovas N. S. buvo įpareigojęs dar iki 2016 m. vasario 29 d. pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ir nors šis terminas tiek Inspekcijos, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo net kelis kartus pratęstas, tačiau neteisėta statyba nėra pašalinta iki prašymo Inspekcijai pateikimo bei 2019 m. balandžio 24 d. prašyme pareiškėja iš esmės nepateikė pagrįstų objektyvių priežasčių, dėl kurių negali įvykdyti Privalomojo nurodymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje taip pat yra nustatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas yra draudžiamas, jeigu statybos darbai buvo atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Teismas sutiko su Inspekcijos argumentais, kad N. S. buvo suteikta pakankamai daug laiko įvykdyti atsakovo reikalavimus ir jai pakartotinai prašant pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, susidaro situacija, kad neribotą laiką gali būti „šalinami“ neteisėtos statybos padariniai, tačiau iš esmės šie padariniai nebus pašalinti, o teisės pažeidimas tęsis neapibrėžtą terminą. Teismo nuomone, Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos 2019 m. balandžio 24 d. prašyme nurodytus argumentus ir pridėtus dokumentus, pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, atsisakė tenkinti jos prašymą dėl termino pratęsimo.

25. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs tai, jog ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje ir N. S. nepateikė jokių duomenų apie galimybę įteisinti ginčo statinius ir objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų įvykdyti Privalomojo nurodymo ir juos nugriauti, motyvuotai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2019 m. balandžio 24 d. prašymą bei atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą bei atsakovą įpareigoti pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

III. 26. Pareiškėja N. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. N. S. taip pat prašo jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo pateiktus įrodymus, neteisingai įvertino įrodymų visumą, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Savo poziciją N. S. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

28. Pareiškėja papildomai paaiškina, kad prie Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus patikrinimo akto pridėtos nuotraukos neatspindi faktinės situacijos, kadangi šalia pareiškėjos sklypo yra apleistas ir jokia tvora neaptvertas sklypas, be to, nuotraukose nėra bendro gatvės vaizdo.

29. N. S. akcentuoja, kad ji siekia įteisinti tvorą, kuri apjuosia bendrojo naudojimo žemės plotą, esantį tarp jos privataus žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), nuo gatvės pusės, o šiam tikslui pasiekti yra būtina, kad pareiškėjos užimamas bendrojo naudojimo žemės plotas, esantis tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), būtų arba suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip atskiras sklypas, arba pripažintas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu tarp privataus sklypo ir gatvės. Teigia, kad vertinant N. S. užimamo bendrojo naudojimo žemės plotą, yra svarbu nustatyti ir (duomenys neskelbtini) ribas.

30. Pareiškėjos nuomone, Administracija jai pateikė itin formalų atsakymą, neatsižvelgdama į faktinę SB „Pragiedruliai“ esančių gatvių perdavimo savivaldybei situaciją (Sodininkų bendrijos teritorijoje esanti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės nėra perimta, ji nėra suformuota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, neidentifikuota: neatlikti kadastriniai matavimai, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre). Kita vertus N. S. negalėjo paspartinti ar kitaip daryti įtaką SB „Pragiedruliai“, kad ši imtųsi aktyvesnių veiksmų dėl iš valstybinės nuomojamo bendrojo naudojimo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, taip pat ir jos teritorijoje esančių gatvių kadastrinių matavimų atlikimo, nes pareiškėjai yra žinoma, kad SB „Pragiedruliai“ nepritraukia lėšų šiems darbams finansuoti. N. S. akcentuoja, kad Inspekcijos, tiek teismo išvada, jog pareiškėja neturi jokios galimybės įteisinti ginčo statinių, kuri yra paremta tik Administracijos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsakymais, yra nepagrįsta.

31. N. S. atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 145 (toliau – Nutarimas Nr. 145) padarytų 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Nutarimas Nr. 1443) pakeitimų, kuriais sodų bendrijos nariams buvo suteikta galimybė įsigyti laisvus tarp valstybinių ir privačių sklypų įsiterpusius žemės plotus, t. y. buvo išplėsta įsiterpusio žemės sklypo, esančio mėgėjų sodų teritorijoje, sąvoka. Pažymi, kad Nutarimu Nr. 1443 buvo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės), pagal kurias, parduodami ir išnuomojami mėgėjų sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjų sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (reikalingą bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai), esantys ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai. Pagal Nutarimo Nr. 1443 2.2 punktą, mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 d. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemėtvarkos projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose organizuoja Tarnyba, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.

32. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Nutarimu Nr. 145 padarytas Taisyklių pakeitimas, naujai išaiškinęs įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvoką. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, N. S. užimamas siauras žemės ruožas tarp jos privataus sklypo ir gatvės galėtų būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu, tačiau tam, kad būtų galima identifikuoti, suformuoti šį žemės ruožą, visų pirma, turi būti aiškiai nustatytos gatvės ribos ir atlikti kadastriniai gatvės matavimai. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į Sodininkų bendrijų įstatymo ir Nutarimo Nr. 1443 nuostatas bei faktinę situaciją (SB „Pragiedruliai“ pradėjo gatvių perdavimo savivaldybei procedūras, pati valstybinės žemės naudotoja SB „Pragiedruliai“ N. S. nuomoja ginčo statiniais aptvertą bendrojo naudojimo žemės plotą), ji turi galimybę įteisinti ginčo statinius.

33. Pareiškėja pažymi, kad atsižvelgiant į Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, Sodininkų bendrijos teritorijoje esančių gatvių perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei ir jų kadastrinių matavimo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūros turėtų iš esmės pasikeisti ir vykti ženkliai efektyviau nei galiojant ankstesnei Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijai, o atitinkamai ir N. S. siekis įteisinti ginčo statinius galės būti realizuotas greičiau. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, nebelieka pagrindo teigti, kad ginčo statinių įteisinimas tęsis neapibrėžtą terminą ar iš esmės ginčo statiniai nebus įteisinti. Akcentuoja, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nėra nustatytas terminas, per kurį turi būti įteisinti statiniai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus.

34. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad jai jau buvo suteikta pakankamai daug laiko įvykdyti Inspekcijos reikalavimus ir, N. S. pakartotinai prašant pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, susidaro tokia situacija, kad neribotą laiką gali būti „šalinami“ neteisėtos statybos padariniai, tačiau iš esmės šie padariniai nebus pašalinti, o teisės pažeidimas tęsis neapibrėžtą terminą. Pareiškėja teigia, kad Inspekcija nepagrįstai privalomojo nurodymo nugriauti tvorą įvykdymo terminą nepertraukiamai skaičiuoja nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., kadangi N. S. Inspekcijos 2017 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)PN- 889 nėra gavusi. Pareiškėja, žinodama ir vertindama komplikuotą faktinę situaciją dėl SB „Pragiedruliai“ veiksmų perduodant Vilniaus miesto savivaldybės žiniai Sodininkų bendrijos teritorijoje esančias gatves, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad Inspekcija nebekelia reikalavimo nugriauti tvorą. N. S. nurodo, kad tik 2018 m. spalio mėnesį gavusi elektroninį laišką iš Inspekcijos, prie kurio buvo pridėtas Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2018 m. spalio 30 d. potvarkis dėl 2017 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)PN-889 pašalinti pažeidimus panaikinimo Nr. P1-72, sužinojo, kad toks 2017 m. birželio 5 d. privalomasis nurodymas egzistavo, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

35. N. S. pažymi, kad suėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu pratęsto termino iki 2017 m. gegužės 10 d. laikui, ji iki 2018 m. spalio mėnesio elektroninio laiško jokių nurodymų iš Inspekcijos negavo. Be to, N. S. buvo žinoma apie teisinio reguliavimo pasikeitimus, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijai, nesudėtingųjų inžinerinių statinių – tvoros ir vartų – statyba nebelaikoma savavališka statyba.

36. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad per visą laikotarpį skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. jos galimybės įteisinti tvorą iš esmės priklausė tik nuo SB „Pragiedruliai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų. SB „Pragiedruliai“ nuo 2016 m. vidurio atsiradus poreikiui atlikti gatvių ir bendrojo naudojimo teritorijų kadastrinius matavimus bei rengti iš valstybinės nuomojamo bendrojo naudojimo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, susidūrė su šių darbų finansavimo problema, o N. S., būdama SB „Pragiedruliai“ nare, nebuvo suinteresuota teikti skundų dėl Sodininkų bendrijos neveikimo ar delsimo jos teritorijoje esančias gatves perduodant Vilniaus miesto savivaldybei. Kita vertus, Administracijos veiksmuose nebuvo jokio suinteresuotumo ir, tuo labiau, operatyvumo, o šios institucijos pateiktas atsakymas yra formalus ir iš dalies nulemtas SB „Pragiedruliai“ veiksmų.

37. N. S. pažymi, kad SB „Pragiedruliai“ šiame ginče yra trečiasis suinteresuotasis asmuo, tačiau jo pozicija išlieka neaiški, kadangi atsiliepimo Sodininkų bendrija nepateikė. Akcentuoja, kad teismas neteisingai sprendime nurodė, kad viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta byla, dalyvaujant SB „Pragiedruliai“, kadangi teismo posėdyje jos atstovai nedalyvavo, tačiau šaukimas Sodininkų bendrijai buvo įteiktas.

38. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negali įvykdyti Privalomojo nurodymo. Akcentuoja, kad svarbu yra tai, jog N. S. siekia įteisinti ginčo statinius ir atlieka atitinkamus veiksmus (kreipiasi į įvairias institucijas), tačiau nuo pareiškėjos valios nepriklauso valstybės ir savivaldybės įstaigų bei SB „Pragiedruliai“ atliekami veiksmai ir jų operatyvumas, kuriems N. S. iš esmės negali daryti įtakos. Pareiškėja pažymi, kad tiek Inspekcijai, tiek teismui nurodė, kad ji yra senatvės pensininkė, turinti neįgalumą, jos pajamas sudaro tik pensija; N. S. gyvena viena, todėl žemės sklypo naudojimo ir ginčo statinių (tvoros) įteisinimu ji siekia saugios gyvenamosios aplinkos. Ji taip pat siekia išvengti papildomų su sklypo aptvėrimu susijusių išlaidų – nugriovus tvorą, nėra aišku, kur ją bus galima pasistatyti, kadangi atlikus kadastrinius matavimus ir konkretizavus gatvės ribas, atitinkamai atsiras ir galimybė suformuoti įsiterpusį sklypą bei jį išsipirkti, todėl yra galima situacija, kad pareiškėja, nugriovusi esamą tvorą ir pasistačiusi ją ant šiuo metu jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, vėliau turės galimybę išsipirkti įsiterpusį sklypą bei statyti tvorą ant jo ribos. Kita vertus, nugriovus esamą tvorą, žemės plotas tarp pareiškėjos sklypo ir gatvės būtų apleistas, o N. S. objektyviai būtų suinteresuota šio ploto tvarkymu savo jėgomis ir lėšomis.

39. Pareiškėja nurodo, kad teismas neišnagrinėjo skundo argumentų dėl jos diskriminavimo kitų SB „Pragiedruliai“ narių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. N. S. nuomone, ji turi galimybę įteisinti ginčo statinius, be to, įteisinimo procedūros turi sutrumpėti, kadangi pasikeitė teisinis reguliavimas, todėl pareiškėja negali būti diskriminuojama ir jai turi būti pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas.

40. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą. Pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog SB „Pragiedruliai“ pradėjo gatvių perdavimo savivaldybei procedūras ir apeliantė turi galimybę įteisinti ginčo statinius, t. y. atlieka atitinkamus veiksmus (kreipiasi į įvairias institucijas), tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų (be Administracijos 2019 m. kovo 7 d. rašto ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. rašto) N. S. nei Inspekcijai, nei teismui nėra pateikusi, todėl jos argumentai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Inspekcija pažymi, kad pareiškėja jai nepalankių Administracijos ir Tarnybos atsakymų neskundė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nėra pagrindo tenkinti jos skundą, kadangi N. S. nuo 2015 m. žino apie ginčo statinių neteisėtumą ir tai, kad pagal Administracijos ir Tarnybos raštuose išdėstytą poziciją, nėra galimybės ginčo statinių įteisinti, pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę.

42. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai atmetė N. S. skundą, nurodydamas, kad 2019 m. balandžio 24 d. prašyme Inspekcijai ji iš esmės nepateikė pagrįstų objektyvių priežasčių, dėl kurių negali įvykdyti Privalomojo nurodymo. Teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija, įvertinusi tai, jog ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje ir pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie galimybę įteisinti ginčo statinius bei objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų įvykdyti Privalomojo nurodymo ir juos nugriauti, motyvuotai bei teisėtai atsisakė tenkinti jos 2019 m. balandžio 24 d. prašymą ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

43. Inspekcija nurodo, kad N. S. argumentai dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo po Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo neturi įtakos, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra Sprendimo, kuris buvo priimtas 2019 m. balandžio 26 d., teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau gali sudaryti pagrindą priimti naują administracinį sprendimą.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į N. S. skundą. Administracija sutinka, kad pareiškėjai buvo suteikta pakankamai laiko įvykdyti Inspekcijos reikalavimus ir jai pakartotinai prašant pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Akcentuoja, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas Inspekcijai suteikia teisę, bet ne pareigą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o tam, kad toks terminas būtų pratęstas, turi būti nustatytos įstatyme apibrėžtos objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kurias pareiškėja privalo nurodyti Inspekcijai ir pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46. Savo poziciją Tarnyba iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į N. S. skundą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės (teisės akto pasikeitimas, planai perduoti kelius bendram naudojimui) nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino faktinę situaciją, t. y. iš byloje surinktų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, jog savavališkos statybos padarinių įteisinimas yra realiai įmanomas. Priešingai, byloje pareikti dokumentai patvirtina, kad nėra galimybių suprojektuoti įsiterpusį ginčo žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. RE-107, kuriuo N. S. buvo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais buvo nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis bei aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu, 2018 m. spalio 31 d. pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-1397, kuriuo N. S. įpareigojo iki 2019 m. balandžio 30 d. pašalinti pažeidimus – nugriauti nesudėtingus inžinerinius statinius, pastatytus valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), užfiksuotus Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-294, ir sutvarkyti teritoriją. Pareiškėja 2019 m. balandžio 24 d. su prašymu kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą bei prašė pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, kol Tarnybos Vilniaus miesto skyrius priims sprendimą leisti išsinuomoti 79 kv. m ploto žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), sodo sklypo, ant kurio pastatyta tvora. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktu Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė.

49. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reguliuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir panašiai), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Taigi, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato pagrindą, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas, o svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir panašiai), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjos Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui 2019 m. balandžio 24 d. pateiktą prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, sprendžia, kad N. S. pagrįstai buvo atsisakyta pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, kadangi pareiškėja prašyme nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kaip nustatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pagrįstai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

51. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Inspekcija N. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150831-00103 dėl savavališkai pastatytos 28,43 m tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareikalavo nevykdyti jokių minėtos tvoros statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pareiškėja savavališkos statybos padarinius buvo įpareigota pašalinti ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 29 d., tačiau 2015 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-00-150902-00108 įvykdymo terminas tiek Inspekcijos, tiek teismo buvo pratęsti, o vėliau pasikeitus teisiniam reguliavimui, minėti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas buvo panaikinti.

Privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo pratęsimo N. S. siekia, atlikus patikrinimą, jai buvo surašytas 2018 m. spalio 31 d., tačiau pareiškėja aktyvių veiksmų ėmėsi tik 2019 m. sausio 31 d. – kreipėsi į Administraciją dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei prašė tarpininkauti ir pritarti Tarnybai išduodant leidimą išsinuomoti arba išsipirkti žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) sklypo, o pritarus nuomai, nustatyti nuomos laikotarpį iki to laiko, kai bus nustatytos aiškios valstybinės bendrojo naudojimo žemės ribos SB „Pragiedruliai“ teritorijoje.

Administracija 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. A256-284/19(2.14.2.12-MP8) atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Šiame rašte konstatuota, kad N. S. pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, todėl negali būti laikomas įsiterpusia laisva valstybine žeme. Pareiškėja 2019 m. balandžio 24 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą išnuomoti žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) sklypo, nustatyti nuomos laikotarpį iki to laiko, kai bus nustatytos aiškios valstybinės bendrojo naudojimo žemės ribos SB „Pragiedruliai“ teritorijoje, t. y. iki bus atlikti gatvių kadastriniai matavimai, suderintos gatvių ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, arba parduoti žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) sklypo.

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 27 d. rašte Nr.49SFN-1650(14.49.104.) N. S. nurodė, kad jos pageidaujamas įsigyti (išsinuomoti) žemės plotas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo spręsti dėl žemės sklypo pardavimo (nuomos). Jokių kitų įrodymų, išskyrus minėtus raštus, patvirtinančių, jog pareiškėja tęsė pradėtas administracines procedūras, suponuojančias vykdomą statybos įteisinimo procedūrą, nėra pateikta. Taigi, šiuo atveju nėra pakankamai akivaizdu, kad N. S. inicijuotas savavališkos statybos įteisinimo procesas apskritai tebevyksta, ir kad suinteresuotas asmuo objektyviai negali daryti jam įtakos (pvz., Administracijos ir / ar Tarnybos atsisakymą ar neveikimą apskųsti teismui arba panašiai).

Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtus institucijų atsakymus pareiškėja būtų skundusi teisės aktų nustatyta tvarka, o jų teisėtumas bei pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nors N. S. nurodė, kad kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų kreipusis į SB „Pragiedruliai“ ar ginčijusi Sodininkų bendrijos veiksmus ir / ar priimtus sprendimus. Aplinkybė, kad N. S. yra SB „Pragiedruliai“ narė, savaime nereiškia, jog ji negali ginti savo galbūt pažeidžiamų teisių, ir neužkerta tam kelio.

Jokių kitų atliktus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą, patvirtinančių įrodymų N. S. nepateikė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nors nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau nei metai, o nuo Privalomojo nurodymo priėmimo – beveik du su puse metų. Tai rodo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir neatliko visų būtinų veiksmų, reikalingų tam, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri Privalomajame nurodyta įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.

52. Nors kaip teisingai pažymi N. S., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nėra nustatytas terminas, per kiek laiko turi būti įteisinti statiniai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, tačiau tai turi būti atlikta kuo operatyviau. Surašydama Privalomąjį nurodymą, Inspekcija įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad neteisėtos statybos padariniai bus pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas negali tęstis neapibrėžtą laiką, kitaip būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas, kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus. Šiuo atveju nėra aišku, kada ir ar iš viso atsiras galimybė N. S. neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą jai įsigyti.

53. Skundžiamas aktas buvo priimtas 2019 m. balandžio 26 d. ir iki šiol nėra paneigti duomenys, kad nesudėtingi statiniai, kuriuos pareiškėja buvo įpareigota nugriauti iki 2019 m. balandžio 30 d., stovi valstybinėje žemėje. N. S. iš esmės nepateikė pagrįstų objektyvių priežasčių, dėl kurių negali įvykdyti Privalomojo nurodymo.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1497-556/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-602/2021).

55. Nustatyta, kad ginčijamame sprendime Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas įvertino pareiškėjos 2019 m. balandžio 24 d. prašyme nurodytas priežastis ir atsižvelgęs į tai, jog Administracija 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. A256-284/19(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (N. S. pageidaujant pirkti laisvos valstybinės žemės plotą, esantį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) nėra teisinio pagrindo, pagrįstai nusprendė nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

56. N. S. argumentas, kad nurodymas nugriauti tvorą ją diskriminuoja, kadangi kiti toje pačioje gatvėje esančių sklypų savininkai taip pat yra pasistatę tvoras, apimančias bendrojo naudojimo valstybinę žemę, tačiau tokių nurodymų jie nėra gavę, nėra niekuo pagrįsti. Be to, kitų asmenų (tiek pareiškėjos kaimynų, tiek valstybės institucijų) veiksmai ir jų teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjos socialinė bei finansinė padėtis ir priežastys, kodėl ji stengiasi įteisinti tvorą, bei nugriovus tvorą galbūt padaryta žala jokios įtakos nei teismo, nei atsakovo priimtų sprendimų teisėtumui neturi; šių aplinkybių su galimybe pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti teisės aktai nesieja. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti aptartų N. S. argumentų.

57. Pripažinus, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį N. S. skundo reikalavimą bei Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą įpareigoti pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

58. Pareiškėjos teiginys, kad teismas neteisingai sprendime nurodė, jog viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta byla dalyvaujant SB „Pragiedruliai“, kadangi teismo posėdyje jos atstovai nedalyvavo, nėra pagrįstas. Skundžiamame teismo sprendime yra nurodyta, kad teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja N. S., jos ir atsakovo atstovės. Jokių duomenų apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo ir SB „Pragiedruliai“ atstovas, nei teismo sprendime, nei administracinės bylos medžiagoje nėra. Teismas skundžiamo sprendimo įžanginėje byloje tinkamai išvardijo administracinės bylos proceso dalyvius – pareiškėją, atsakovą, trečiuosius suinteresuotus asmenis. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Pragiedruliai“ teismo sprendimo įžanginėje dalyje yra įvardijamas kaip administracinės bylos (Sodininkų bendriją trečiuoju suinteresuotu asmeniu skunde nurodė pati N. S.), o ne teismo posėdžio dalyvis. Aplinkybė, kad Sodininkų bendrija savo pozicijos teismui nepateikė, pagrindo jo nelaikyti administracinės bylos proceso dalyviu – trečiuoju suinteresuotu asmeniu – nesudaro.

59. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos priežastys pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, todėl negali būti pripažintos svarbiomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo taikymo prasme. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal N. S. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teisę į teismo proceso išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti ir jos reikalavimą iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė