2017-01-18 Nr. AB-1378-3-61-3-04486-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-80-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04486-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK): 1) 2016 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. Sp-269 „Dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32“ dalį, kuria pripažinta, kad 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimų pirmojo turo metu vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32 perkant rinkėjų balsus už partijos Tvarka ir teisingumas iškeltą vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32 kandidatą K. K. ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje partijos Tvarka ir teisingumas iškeltą kandidatą K. K. buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pažeidimai; taip pat dalį, kuria panaikinta partijos Tvarka ir teisingumas iškelto vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32 kandidato K. K. registracija po rinkimų dienos ir už šį kandidatą paduoti balsai (2 305) pripažinti negaliojančiais, ir dalį, kuria panaikinta partijos Tvarka ir teisingumas iškelto kandidato daugiamandatėje rinkimų apygardoje K. K. registracija po rinkimų dienos ir už kandidatą paduoti pirmumo balsai (6 137) pripažinti negaliojančiais; 2) 2016 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. Sp-270 „Dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ dalį, kuria išrinktu Seimo nariu pripažintas kitas partijos Tvarka ir teisingumas iškeltas kandidatas, kandidatų sąraše po pareiškėjo K. K. įrašytas kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje V. K., gavęs 5 280 pirmumo balsus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nesutinka su VRK nustatytais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais balsavimo metu bei šių pažeidimų pagrindu po balsavimo priimtu VRK sprendimu panaikinti kandidato į Seimo narius K. K. registraciją vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32 bei daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o už šį kandidatą paduotus balsus pripažinti negaliojančiais, taip pat VRK sprendimu patvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus, nepripažįstant K. K. išrinktu Seimo nariu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 20 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalimi ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K. ir K. K. skundą dėl VRK 2016 m. spalio 30 d. sprendimų Nr. Sp-269 ir Nr. Sp-270 panaikinimo padarytomis išvadomis, jog ginčas, kuomet VRK sprendimai yra priimti pasibaigus balsavimui, nagrinėtinas Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, bei jog pareiškėjų skundas dėl Seimo rinkimų rezultatų ta apimtimi, kuria K. K. nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, negali būti nagrinėjamas administracinių teismų. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

II. Pareiškėjas K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai pagrįstai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo dėl pareiškėjo skundo dalyko ir pagrindo, todėl netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas bei klaidingai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016 ir nepagrįstai ja rėmėsi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016 pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas buvo visiškai kitokie nei pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas šioje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016 pareiškėjas kvestionavo VRK nustatytus Seimo rinkimų įstatymų pažeidimus ir jų pagrindu priimtus VRK sprendimus, savo skundą grindė atitinkamomis Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalykas yra reikalavimas iš dalies panaikinti VRK 2016 m. spalio 30 d. sprendimus Nr. Sp-269 ir Nr. Sp-270, kurie pagal savo pobūdį yra vertintini kaip viešojo administravimo subjekto (VRK) priimti individualūs administraciniai aktai, dėl jų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 ir 14 straipsniams, Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsniui ir 8 straipsnio 1 daliai.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis jis sprendė, kad pareiškėjas negali kvestionuoti VRK, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtų individualių administracinių aktų atitikties viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės normų ir principų požiūriu. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016, kurioje nuspręsta, kad pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o ne administracinių teismų. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad VRK 2016 m. spalio 30 d. sprendimų Nr. Sp-269 ir Nr. Sp-270 atitiktis Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, Konvencijos 6 ir 14 straipsniams, Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsniui, VAĮ 3 straipsniui ir 8 straipsnio 1 daliai, negali būti patikrinta ABTĮ nustatyta tvarka, ne tik prieštarauja ABTĮ įtvirtintam reguliavimui, bet ir paneigia konstitucinę pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. K. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pareiškėjas šiuo atveju siekia apygardos administraciniame teisme inicijuoti ginčą dėl atsakovo VRK 2016 m. spalio 30 d. sprendimų Nr. Sp-269 ir Nr. Sp-270 dalių, kiek tai susiję su pareiškėju, panaikinimo, teigdamas, jog šios skundžiamų sprendimų dalys prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, Konvencijos 6 ir 14 straipsniams, Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsniui, VAĮ 3 straipsniui ir 8 straipsnio 1 daliai. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamam inicijuoti ginčui taikytina Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, todėl jis negali būti nagrinėjamas administracinių teismų.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad jis skundė teismui viešojo administravimo subjekto (VRK) priimtų individualių administracinių aktų dalis ir gynė savo teisę į gerą viešąjį administravimą, todėl skundas turėjo būti priimtas nagrinėti apygardos administraciniame teisme, taip užtikrinant pareiškėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016, nes skiriasi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotų pareiškėjo skundų pagrindas ir dalykas. Taigi skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo pozicijos, ar siekiamas inicijuoti ginčas dėl VRK sprendimų, susijusių su Seimo rinkimų rezultatais, pagrįstumo ir teisėtumo priskirtinas nagrinėti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nepriskirtinas nagrinėti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui išdėstytus argumentus, kad VRK yra viešojo administravimo subjektas, kuris priėmė skundžiamus individualius administracinius aktus, pažymi, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pažeidimo, tačiau skundų dėl rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimų padavimą reglamentuoja ABTĮ trečiasis skirsnis. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad VRK sprendimus gali apskųsti Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus. Taigi ABTĮ įtvirtinta, kad rinkimų ginčų specifiką reglamentuoja konkretūs tų rinkimų tvarką nustatantys teisės aktai. Šiuo atveju aktualus Seimo rinkimų įstatymas, kuris nustato skirtingą VRK sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos (21 str.) ir priimtų pasibaigus balsavimui (86 str.), apskundimo tvarką. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo skundžiami VRK sprendimai buvo priimti pasibaigus balsavimui. Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nustatyta, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui; tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad į teismą kreipiamasi tam, jog būtų apginta konkreti pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė inicijuoti administracinę bylą, nes VRK sprendimai, kurie užkerta pareiškėjui kelią būti pripažintam išrinktu Seimo nariu, pareiškėjo teigimu, yra nepagrįsti ir neteisėti.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016. Nors skiriasi pareiškėjo skundų, paduotų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, reikalavimų formuluotės, tačiau abiejuose šiuose skunduose pareiškėjas suformulavo reikalavimus dėl VRK 2016 m. spalio 30 d. sprendimų Nr. Sp-269 ir Nr. Sp-270 dalių panaikinimo ir pareiškėjo materialusis teisinis siekis yra tas pats, t. y. kad būtų panaikintos skundžiamų VRK sprendimų dalys, dėl kurių pareiškėjas nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016 suformuota praktika, nes ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė) abiem atvejais sutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad VRK 2016 m. spalio 30 d. sprendimai Nr. Sp-269 ir Nr. Sp-270 šiuose skunduose yra ginčijami skirtingais aspektais, t. y. nurodant skirtingų teisės aktų pažeidimus, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar ginčas dėl šių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo priskirtinas nagrinėti apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė skundų dėl Seimo rinkimų rezultatų padavimo tvarką reglamentuojančias teisės normas. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016 padaryta išvada, kad ginčas dėl VRK 2016 m. spalio 30 d. sprendimų nagrinėtinas Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, nes jie priimti pasibaigus balsavimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad skundas dėl Seimo rinkimų rezultatų ta apimtimi, kuria pareiškėjas nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, negali būti nagrinėjamas administracinių teismų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė