1fe0bb1d-2d68-497b-aa18-86d2f6cc0eb8 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-491/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26863-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,

nuteistajam Š. T., gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Å . T. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Iš Š. T. priteista: Panevėžio teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 90,53 Eur turtinei žalai atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 108,79 Eur turtinei žalai atlyginti; ir iš jo išieškota: nukentėjusiajai O. T. – 200 Eur atstovavimo išlaidų; valstybei – 13,28 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Å . T. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 5 val., (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ Å¡eimos narę – sutuoktinę O. T.: tyčia rankos delnu sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių O. T. į veidÄ , nukentėjusiajai atbulomis traukiantis nuo jo ir parkritus ant lovos, viena ranka laikydamas O. T. už plaukų ir juos peÅ¡damas, kitos rankos delnu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 10 smÅ«gių į galvÄ ir veidÄ , po to, laikydamas jÄ už plaukų, nutempė nuo lovos ant grindų, taip nukentėjusiajai sužalodamas deÅ¡inę alkÅ«nę, ir nukentėjusiajai gulint ant grindų, spyrė jai du kartus į kairį klubÄ ; O. T. atsikėlus ir atsisėdus ant lovos, sudavė rankos delnu ne mažiau 8 smÅ«gių O. T. į galvÄ ir veidÄ , nukentėjusiajai atsistojus, sudavė dar vienÄ smÅ«gį delnu nukentėjusiajai į veidÄ , taip smurtaudamas ir muÅ¡damas, Å¡eimos narei – sutuoktinei O. T. padarė poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame paakyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairiame užausyje, smakre, deÅ¡iniame žaste ir deÅ¡inėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimus virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvÄ kairės akies obuolio junginėje, veido minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Å . T. praÅ¡o: jo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; nustatyti jam lengvinančias aplinkybes, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei kad atlygino turtinę žalÄ ; panaikinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio; suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę; pagal BK 75 straipsnį atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ . Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad jis smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sutuoktinę O. T., dėl ko neteisingai kvalifikavo jo veikÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tuo metu jis su O. T. nebegyveno ir vedė bendrÄ Å«kį su S. J.. Su ja ir jos mažamete dukra kartu gyvena iki Å¡iol. Todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

2.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad liudytoja apklausta S. J. siekė padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šios liudytojos parodymai yra teisingi, kadangi ji naktį miegojo bei nematė, kaip jis pasišalino iš namų laikotarpiu nuo 3.30 val. iki 7 val. bei nuvyko pas O. T..

2.3. Å iuo metu jis savo kaltę dėl fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ O. T. pripažįsta, dėl to gailisi. Anksčiau savo kaltės nepripažino vien dėl to, kad nesutiko su jam inkriminuojamos veikos kvalifikavimu, t. y. kad sumušė savo Å¡eimos narę – sutuoktinę. Jis neturi teisinių žinių, dėl ko susidÅ«rė su sunkumais tinkamai suvokdamas jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Todėl praÅ¡o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo kaltę pripažino bei gailisi.

2.4. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis atlygino Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį (90,53 Eur) bei proceso iÅ¡laidas (13,28 Eur). Visų kitų pirmosios instancijos teismo priteistų civilinių ieÅ¡kinių jis nespėjo padengti dėl ribotų finansinių galimybių (sumokėjo 2 baudas, dar turi kitų skolų, teikia iÅ¡laikymÄ mažametei dukrai). Mano, kad yra pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis savo noru iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

2.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Visų pirma, Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, kas apribojo jo teisę į gynybÄ . Antra, teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė vadovaudamasis vien tik suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios O. T. parodymais. Ä®vykio vakarÄ , prieÅ¡ eidamas miegoti, jis iÅ¡gėrė ne vienÄ nealkoholinio alaus skardinę, todėl kvapas galėjo jaustis, tačiau jis apsvaigti nuo tokio alaus negalėjo. Be to, jis prieÅ¡ O. T. smurtavo ne dėl teismo nustatyto apsvaigimo nuo alkoholio, o iÅ¡ pavydo, kad nukentėjusioji galimai bendravo su kitu vyru.

2.2. Teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Anksčiau jis turėjo mažiau galimybių įsidarbinti, nes prižiÅ«rėjo močiutę, kuriai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Å iuo metu jis (duomenys neskelbtini), kad galėtų dirbti (duomenys neskelbtini). Be to, jam atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jo finansinė padėtis tik pasunkės, bus apribota jo galimybė apmokėti skolas, iÅ¡laikyti mažametę dukrÄ , atlyginti likusius civilinius ieÅ¡kinius. Teigia, kad jis padarė iÅ¡vadas dėl savo neteisėtų veiksmų, žada daugiau nebenusikalsti. Visa tai sudaro pagrindÄ jam taikyti BK 75 straipsnį bei atidėti bausmės vykdymÄ .

2. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis Å . T.. Apeliaciniame skunde jis nurodo tokius esminius argumentus bei praÅ¡ymus: 1) nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad nukentėjusioji O. T. yra jo Å¡eimos narė, ir praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; 2) praÅ¡o jo atsakomybę lengvinančiomis nustatyti aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose; 3) teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte; 4) teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę; 5) yra pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iose apeliacinio skundo ribose.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

7. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis Å . T. savo kaltę dėl žmonos O. T. sumuÅ¡imo 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 5 val. neigė. Jis parodė įvykio metu buvęs visiÅ¡kai kitoje vietoje. Apeliaciniame skunde jis Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių nebeginčija. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Å . T. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad naktį nusprendė nuvažiuoti pas žmonÄ ir su ja pasiaiÅ¡kinti dėl to, kodėl ji bendrauja su kitais vyrais, sėdi jiems ant kelių. Nuvažiavęs jis iÅ¡ pykčio žmonÄ sumušė, prieÅ¡ jÄ smurtavo skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. trenkė žmonai į veidÄ , tempė už plaukų, kelis kartus spyrė. Taigi, Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nebėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su Å . T. fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ O. T.. Todėl kolegija dėl to iÅ¡samiau nepasisako.

8. Nuteistasis nesutinka su tuo, kad jis fizinį smurtÄ panaudojo prieÅ¡ Å¡eimos narę, kadangi jis ir O. T., nors nėra iÅ¡situokę, tačiau įvykio metu bendro Å«kio nevedė, kartu negyveno. Dėl to nuteistasis praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kolegija su tuo nesutinka. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kur kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusį asmenį, t. y. Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis. Artimo giminaičio ir Å¡eimos nario sÄ vokos yra iÅ¡aiÅ¡kintos BK 141 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 248 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as asmenų, laikytinų artimaisiais giminaičiais ir Å¡eimos nariais. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, Å¡iame kodekse nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 248 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

9. Byloje nustatyta, kad Å . T. ir O. T. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai. Duomenų, kad jų santuoka bÅ«tų nutraukta, byloje nėra. Pagal nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus jie santuokÄ sudarė prieÅ¡ 5 metus, turi vienÄ vaikÄ , iÅ¡ pradžių gyveno kartu, po to – kartu gyveno epizodiÅ¡kai, o nuo 2021 m. vasaros Å . T. gyvena su S. J.. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu Å . T. su nukentėjusiÄ ja O. T. buvo oficialioje santuokoje, kuriÄ sudarydami sukÅ«rė Å¡eimÄ , gyveno kartu, jų santuoka iki Å¡iol nėra nutraukta. Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis fizinį skausmÄ sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarė savo Å¡eimos nariui, t. y. sutuoktinei O. T.. Tai yra jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė, kÄ pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje. Todėl Å¡i nuteistojo Å . T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai. Perkvalifikuoti jo veikÄ Ä¯ BK 140 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybės

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis Å . T. nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas girtas ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Nuteistojo teigimu, jis įvykio metu buvo blaivus, o alkoholio kvapas nuo jo galėjo sklisti dėl prieÅ¡ tai iÅ¡gerto nealkoholinio alaus.

11. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veikÄ padaro asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: 1) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų; ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017).Â

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė pakankamai iÅ¡samius motyvus, kodėl nustatė Å¡iÄ nuteistojo Å . T. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir argumentais sutinka. Kaip matyti iÅ¡ bylos, Å . T. girtumo faktas įvykio metu nebuvo nustatytas alkotesterio parodymais ar patikrinus jo kraujo mėginį. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad asmens neblaivumo fakto negalima nustatyti iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų. Pagal nukentėjusiosios O. T. parodymus, įvykio metu Å . T. buvo su akivaizdžiais girtumo požymiais, t. y. nuo jo ne tik sklido alkoholio kvapas (kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde), tačiau jis neriÅ¡liai kalbėjo, jo eisena buvo sutrikusi. Nuo nealkoholinio alaus taip apsvaigti neįmanoma. Å ie nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neabejoja O. T. parodymais bei jos gebėjimu įvertinti sutuoktinio girtumÄ . Teisėjų kolegija sutinka ir su tuo, kad Å . T. girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos prieÅ¡ O. T. padarymui. Kaip pats nuteistasis parodė, paryčiais jis pas nukentėjusiÄ jÄ atėjo, nes girdėjo „pletkÄ â€œ, jog ji kažkokiam vyriÅ¡kiui sėdėjo ant kelių. Nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad anksti ryte pas jÄ atėjęs Å . T. beveik iÅ¡kart pradėjo prieÅ¡ jÄ smurtauti ir tik besmurtaudamas jos klausė, ar ji nesėdėjo kažkam ant kelių. Ä®vertinus tai kartu su bylos duomenimis, kad pagal nukentėjusiosios parodymus Å . T. anksčiau prieÅ¡ jÄ nebuvo smurtavęs, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Å . T. girtumas įvykio metu turėjo įtakos jo smurtui prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . BÅ«damas blaivus, nuteistasis nebÅ«tų paryčiais važiavęs pas sutuoktinę, su kuria, kaip pats teigė, nebegyveno ir jokio emocinio ryÅ¡io nebepalaikė, kartu jis bÅ«tų iÅ¡vengęs konfliktinės situacijos, kurios metu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nustatydamas Å . T. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis Å . T. nurodo, kad jis visiÅ¡kai pripažįsta smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ O. T. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir dėl to gailisi. Tai, jo nuomone, turi bÅ«ti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiÅ¡kinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iÅ¡ nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali bÅ«ti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra jo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalÄ , teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

15. IÅ¡ Å¡ios bylos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme Å . T. ne tik neigė savo kaltę, bet dar ir klaidino tyrimÄ â€“ pateikė melagingÄ Ä¯vykių versijÄ (nurodydamas, kad įvykio metu buvo kitoje vietoje), įtraukė į tai naujÄ jÄ savo draugę S. J., kuri turėjo patvirtinti jo iÅ¡galvotÄ alibi. Todėl, visiÅ¡kai neįtikinami apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis, nepripažindamas savo kaltės, tik „neigė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ â€œ. Nuteistasis Å . T. pozicijÄ dėl savo kaltės kardinaliai pakeitė tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamÄ nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tai rodo, kad nuteistojo prisipažinimÄ ir gailestį nulėmė ne pasikeitęs jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o suvokimas, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kurių jis niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti, bei, kaip minėta, jam skirta bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo Å . T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tam pakankamo pagrindo nemato apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

16. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad yra pagrindas nuteistojo Å . T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, 2K-115-648/2016, 2K-75-222/2020). Nuteistojo prie apeliacinio skundo pridėti bei vėliau aukÅ¡tesnės instancijos teismui jo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis atlygino turtinę žalÄ Panevėžio teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (90, 53 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (108,79 Eur) bei atlygino proceso iÅ¡laidas nukentėjusiajai O. T. (200 Eur) ir valstybei (13,28 Eur). Nuteistasis Å¡iÄ Å¾alÄ bei proceso iÅ¡laidas atlygino iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis Å . T. nesutinka su jam paskirta bausme, nurodydamas, kad ji yra per griežta, praÅ¡o jam paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Nuteistasis skunde dėsto, kad yra motyvuotas dirbti, daugiau nebedaryti jokių teisės pažeidimų, atlyginti likusias skolas, iÅ¡laikyti mažametę dukrÄ . Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rÅ«Å¡imi.

18. Visų pirma, sprendžiant klausimÄ dėl Å . T. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Skiriant bausmę, turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2021).

19. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam Å . T. paskyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurio terminÄ nustatė mažesnį už vidurkį. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam Å . T., atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , Å¡i jo veika tyčinė, baigta, smurtinė. Teismas vertino, kad yra dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡is apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, buvo baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, taip pat anksčiau jis buvo teistas 3 kartus Lietuvoje bei vienÄ kartÄ Danijoje už dokumentų klastojimÄ . Praeityje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 kartus, tačiau vėliau panaikintas jam nesilaikius probacijos sÄ lygų. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis, atlikęs jam paskirtas bausmes (laisvės atėmimÄ bei po to areÅ¡tÄ ), neužilgo vėl nusikalsdavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes nustatė ir teisingai įvertino paskirdamas nuteistajam griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

20. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis Å . T. nurodo, kad Å¡iuo metu jis (duomenys neskelbtini), turi prižiÅ«rėti ligotÄ savo močiutę, atlyginti skolas bei iÅ¡laikyti savo mažametę dukrÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę kita bausme. Kaip ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. T. parodė, ji su savo anÅ«ku (nuteistuoju) nebendrauja ir nepalaiko jokių ryÅ¡ių. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad Å .

T. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pradėjo dirbti (kaip pats parodė, dirba (duomenys neskelbtini)), nori atlyginti skolas bei prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo, visgi jo asmenybę neigiamai apibÅ«dinančių bylos duomenų apimtis yra didesnė. Bylos duomenimis, Å . T. teistas 3 kartus Lietuvoje, iÅ¡ jų pirmÄ kartÄ jis buvo nuteistas už plėšimÄ panaudojus teleskopinę lazdÄ ir už Å¡io neÅ¡aunamojo ginklo neÅ¡iojimÄ , antrÄ kartÄ â€“ už atvirÄ vagystę, trečiÄ kartÄ â€“ už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam.

Pirmas dvi nusikalstamas veikas jis padarė dar bÅ«damas nepilnametis. Tada jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymÄ atidedant. Beje, antrÄ nusikalstamÄ veikÄ Å . T. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tačiau jis ilgesnį laikÄ teisei prieÅ¡ingo elgesio iÅ¡laikyti nesugebėjo ir jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Å¡iÄ bausmę realiai. Išėjęs į laisvę 2018 m. rugsėjo 28 d., naujÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam, Å .

T. padarė 2019 m. kovo 9 d. ir jam už tai buvo paskirta areÅ¡to bausmė, kuriÄ jis atliko 2021 m. birželio 1 d. Tačiau išėjęs į laisvę po Å¡ios bausmės atlikimo, nuteistasis tik po Å¡iek tiek daugiau nei 2 mėnesių padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ buvo nuteistas Å¡ioje byloje. Visi Å¡ie bylos duomenys rodo, jog nuteistasis nepateisino du kartus teismo suteikto pasitikėjimo, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtos tiek Å¡velnesnės bausmės, tiek ir griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymÄ atidedant, jokios įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui neturėjo.

Todėl, net ir nustačius jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rÅ«Å¡imi yra aiÅ¡kiai per griežta. Tačiau, kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis atlygino tiek padarytÄ Å¾alÄ , tiek proceso iÅ¡laidas, sprendžia, kad tai sudaro pagrindÄ jam sumažinti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę 2 mėnesiais – iki 8 mėnesių.

21. Pagrindo atidėti nuteistajam Å . T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo 1 iki 3 metų. Š. T. atitinka formalias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å iuo atveju tokiai iÅ¡vadai pagrindo nėra.

22. Pagal teismų praktikÄ teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

23. Kaip minėta, nuteistasis Å . T. anksčiau buvo teistas 3 kartus, jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymÄ atidedant, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , taip pat jas darė ir išėjęs į laisvę po jam skirtų laisvės atėmimo bei areÅ¡to bausmių atlikimo. Tai rodo, kad Å . T. yra linkęs nusikalsti ir nepaisyti visuomenėje galiojančių normų. Šiuo atveju smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Å . T. panaudojo dėl menkavertės priežasties. Tokie nuteistojo veiksmai, tik prieÅ¡ kelis mėnesius atlikus areÅ¡to bausmę, patvirtina iÅ¡ esmės nihilistinį jo požiÅ«rį į įstatymų laikymÄ si. Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo taikymÄ , svarbus ir kaltininko elgesys po nusikaltimo padarymo, tai, ar asmuo pripažįsta kaltę, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį. Š. T. savo kaltę neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, pateikė byloje surinktais įrodymais paneigtÄ versijÄ , kad įvykio metu buvo kitoje vietoje. Nuteistasis savo katę pripažino tik apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Šios iÅ¡vados nepaneigia nuteistojo nurodomos Å¡eiminės bei finansinės aplinkybės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis turi mažametę dukrÄ , kuriÄ privalo iÅ¡laikyti (pagal nukentėjusiosios parodymus nuteistasis prie dukros iÅ¡laikymo neprisideda), taip pat prižiÅ«ri ligotÄ močiutę, pateikia dokumentus, kad turi skolų, tvirtina, kad reali laisvė atėmimo bausmė neigiamai paveiks jo Å¡eimos pragyvenimo sÄ lygas ir jo socialinius ryÅ¡ius. Tačiau apie Å¡ias aplinkybes nuteistasis žinojo dar prieÅ¡ padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau atsižvelgus į tai, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis atlygino padarytÄ turtinę žalÄ , tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei dėl to sumažinamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį.

Pripažinti nuteistojo Å . T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistajam Å . T. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 mėnesių.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus

Jolanta Raščiuvienė