1fe0b03b-e176-409f-8939-123fc3e2bd43 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3611-423/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00694-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)     55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 18 d.        Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. J. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2). Skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2016-08-12 iki 2017-03-24 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 3-iojo sektoriaus 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, taip pat nepakako sanitarinių įrenginių, patalpose kaupėsi drėgmė, veisėsi pelėsis ir buitiniai parazitai, pasivaikščiojimo kiemeliuose trÅ«ko vietos.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Å iÄ Å¾alÄ vertina 10 000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 6-12) nurodė, kad miegamosios vietos gyvenamosiose patalpose ne visada bÅ«na užimtos, todėl gyvenamojo ploto asmenims tenka daugiau. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Už gyvenamųjų patalpų tvarkymÄ yra atsakingi patys jose gyvenantys nuteistieji, tam jiems iÅ¡duodamos valymo priemonės. UAB „Utenos deratizacija“ nuolat atlieka parazitų naikinimo darbus įstaigoje. Dėl ginčo dalyko pareiÅ¡kėjas nesikreipė nei į įstaigos administracijÄ , nei į Psichologinę tarnybÄ . Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau- ir PravieniÅ¡kių PN).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas teigia, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad skundžiamoje 3-iojo sektoriaus 5-ojoje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2016-08-12 iki 2017-03-08 (b. l. 16).

Vėliau pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 2-Ä jÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tačiau kalinimo sÄ lygų joje neginčija. Nustatyta, kad 5-osios patalpos plotas – 30,16 kv. m. (b. l. 17). PareiÅ¡kėjas teigia, jog Å¡ioje patalpoje gyveno 10 asmenų, tuo tarpu atsakovės atstovas pažymoje pateikia duomenis, jog Å¡ioje patalpoje įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 16), tačiau pažymi, kad duomenys pateikti atsiliepimo rengimo dienai. Taigi, atsakovės atstovui nepateikus tikslių duomenų, kiek asmenų gyveno ginčo patalpoje nuo 2016-08-12 iki 2017-03-08, teismas Å¡iÄ aplinkybę vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir vadovaujasi skunde nurodytais duomenimis dėl kalėjusių asmenų skaičiaus.

Atsižvelgiant į nustatytÄ ginčo patalpos plotÄ , konstatuotina, kad vienam asmeniui teko 3,02 kv. m ploto, todėl pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam tinkamo ploto patalpoje buvo pažeista (trÅ«ko 0,08 kv. m ploto). PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, jog trÅ«ko sanitarinių įrenginių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Atsakovės atstovas pateikia duomenis, jog 2 būrio patalpose buvo įrengti 3 klozetai, 3 praustuvės ir 3 dušo sieteliai (b. l. 9, 17). Teismo vertinimu, sanitarinių įrenginių kiekis yra pakankamai didelis, tačiau net ir laikant, jog jis galimai ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas pataisos namų administracijai dėl šios aplinkybės nusiskundimų neišreiškė. Be to, skunde nenurodė, kokius nepatogumus ar neigiamus išgyvenimus jam sukėlė galimas sanitarinių įrenginių trūkumas, o tik deklaratyviai konstatavo, jog ši aplinkybė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus minėtas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmus neteisėtais šioje dalyje. Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio ploto, kadangi teisės aktuose nėra reglamentuojama vienam asmeniui turinti tekti ploto norma pasivaikščiojimo metu. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad 1 ir 2 būrių pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra 160 kv. m. Teismo vertinimu, tokio ploto kiemelis yra pakankamai didelis. Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, pelėsis, kaupėsi drėgmė.

Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktÄ (b. l. 19-22), kuriame užfiksuota, jog 3-iojo sektoriaus 4 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose santykinės oro drėgmės norma atitinka teisės aktų reikalavimus, dušų patalpose pelėsio ir neÅ¡varumų nesimatė.

Nors patikrinimas buvo atliktas ne pareiškėjo būrio patalpose, tačiau tame pačiame lokaliniame sektoriuje, todėl teismo vertinimu, tame pačiame pastate esančiose patalpose toks esminis rodiklis, kaip drėgmės lygis, iš esmės negalėjo skirtis. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai ir trumpai paminėjo, kad patalpose buvo pelėsis ir drėgmė, tačiau nepagrindė ir neindividualizavo priežastinio ryšio ar konkrečių neigiamų pasekmių, kurios jam dėl to kilo. Tokie abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ praÅ¡ydamas atlikti patikrinimus patalpose, kurios gyveno. LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 47 punktas, tiek Higienos normos HN 76:2010 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pažymėtina ir tai, jog neÅ¡vara ir netvarka gyvenamosiose patalpose dažniausiai atsiranda dėl jose gyvenančių asmenų atsainaus požiÅ«rio į bendrÄ sias higienos normas ir tvarkos palaikymÄ . Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. PravieniÅ¡kių PN negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 27-30), ši bendrovė reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose (b. l. 31-48). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl prastų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus Å¡iuo aspektu bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundas atmestinas.Vis dėlto, byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-08-12 iki 2017-03-08 pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,08 kv. m gyvenamojo ploto, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdamas minimalų gyvenamosios patalpos ploto reikalavimÄ .

Teismui nekyla abejonių, kad dėl Å¡ių netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Vis dėlto, LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015).

Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad minimalaus ploto normos pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo itin nežymus (tetrÅ«ko 0,08 kv. m ploto), todėl objektyviai negalėjo bÅ«ti stipriai juntamas. Be to, pareiÅ¡kėjui tekęs plotas nebuvo mažesnis, nei 3 kv. m, kas, pagal naujausiÄ EŽTT praktikÄ , bÅ«tų laikoma Konvencijos pažeidimu.Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei metams nuo minėto pažeidimo, kuris, pareiÅ¡kėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba metus nuo paskutinio neigiamus iÅ¡gyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma.Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi įstaigos administracijai bÅ«tent dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų.

Be to, byloje nenustatyta, jog PravieniÅ¡kių PN bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas. CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Atsižvelgiant į Å¡ioje administracinėje byloje nustatytus neteisėtus veiksmus, trukusius itin trumpÄ laikotarpį bei pareiÅ¡kėjo delsimÄ pasinaudoti teisine gynyba, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo bÅ«tų kilę pasekmės pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai ar sutrikdyta jo psichologinė bÅ«sena, kad jam bÅ«tų prireikę specialistų pagalbos, įvertinus tai, kad administracinėje byloje nėra pateikta pareiÅ¡kėjo skundų, praÅ¡ymų, kuriais bÅ«tų praÅ¡oma užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas, nenustačius, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų rašęs skundus, teikęs nusiskundimus dėl kalinimo sÄ lygų, nenustačius kitų skunde minimų pažeidimų, spręstina pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista 2016-08-12 – 2017-03-08 laikotarpiu, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo vertinimu, remiantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti (CK 6.250 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista D. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2016-08-12 iki 2017-03-08.ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                              Asta  Urbonienė                                                                                                                     Â