1fdde797-9e63-4c7c-b02f-93cf5ad3bbc4 · Kauno apylinkės teismas

?N U T A R I M A S Administracinio nusižengimo byla Nr. II-55-946/2019 Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00177-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.4. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 13 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino NarÅ«no 2018 m. spalio 23 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariate 2018 m. rugsėjo 19 d. gautÄ J. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl jam priklausančio sandėliuko (duomenys neskelbtini), priklausomybės nustatymo, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, požymių.

PareiÅ¡kėjas J. Z., nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino NarÅ«no 2018 m. spalio 23 d. nutarimu, pateikė teismui skundÄ (b. l. 3), kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino NarÅ«no ne teismo tvarka 2018 m. spalio 28 d. priimtÄ nutarimÄ , kad bÅ«tų objektyviai nustatyta kam priklauso ginčo sandėliukas (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodė, kad nesiekia ir nepraÅ¡o, kad bÅ«tų pradėta administracinio nusižengimo teisena, nori tik teisme ar policijos akivaizdoje pamatyti A. Å . Å«kinių pastatų nuosavybės dokumentus. Taip pat skunde akcentuoja, kad nutarime atkartojami neteisingi (melagingi) A. Å . parodymai, neva ji kažkada rodžiusi jai nuosavybės teise priklausančio buto ir Å«kinių pastatų (duomenys neskelbtini), dokumentus. Jo namas yra 8-butis ir Å¡iam namui priklauso aÅ¡tuoni sandėliukai, apie jokį sandėliukÄ Nr. 13 jis nežino, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso tik sandėliukas (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso.

NutarimÄ priėmusi institucija - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariatas atsiliepime į J. Z. skundÄ nurodė, kad su skunde iÅ¡dėstytomis pretenzijomis nesutinka ir praÅ¡o palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino NarÅ«no 2018 m. spalio 23 d. nutarimÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas J. Z. palaikė skundÄ ? prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino NarÅ«no ne teismo tvarka 2018 m. spalio 28 d. priimtÄ nutarimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad jis nori tik tiek, kad policijos pareigÅ«nai sÄ Å¾iningai dirbtų savo darbÄ . Jam priklauso sandėliukas Nr. 5, ir iÅ¡ kitos pusės Nr.

4. Jis sandėliuku nesinaudoja, turi dokumentus, kad jis jam priklauso. Jam priklausantį sandėliukÄ V. Ž. ir T. Ž. aptvėrė aptvaru viÅ¡toms laikyti. V. ir T. Ž. tvirtina, jog jie yra aptvėrę A. Å . sandėliukÄ . Jis nori tik pamatyti A. Å . dokumentus, įrodančius jos teisę į pastatus (duomenys neskelbtini). Jis nuo sandėliuko rakto neturi, juo visiÅ¡kai nesinaudoja. Kuris yra jam priklausantis sandėliukas, jam parodė G. B., tačiau raktų jis iÅ¡ jos nepasiėmė. NutarimÄ priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nepraneÅ¡tos, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Ž. paaiÅ¡kino, kad su J. Z. gyvena viename name, ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), o J. Z. - bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kiekvienam butui priklauso kieme esantys po vienÄ tvartÄ ir vienÄ sandėliukÄ . Nei tvartai, nei sandėliukai numerių neturi, yra skaičiuojama iÅ¡ eilės nuo kraÅ¡to, kur anksčiau buvo Å¡ulinys, o Å¡iuo metu ten yra gręžinys. J. Z. priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini). Jie buvo užtvėrę aptvarÄ viÅ¡toms, tačiau J.

Z. pareikalavus, aptvarÄ ties J. Z. sandėliuku iÅ¡ardė. Å iuo metu yra apsitvėrę ties A. Å . ir M. sandėliukais. ViÅ¡tos yra laikomos M. tvarte, o užtvertas - A. Å . tvartas. A. Å . Å¡iame name turi butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iuo metu nėra parduotas, tačiau jame niekas negyvena. J. Z. kliūčių patekti į jo sandėliukÄ nėra. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. Ž. paaiÅ¡kino, kad J. Z. yra jo kaimynas, gyvena tame pačiame name. J. Z. priklauso sandėliukas Nr. 6, o A.

Š. – Nr.

5. J. Z. laisvai gali patekti į savo sandėliukÄ , jokios tvoros paukščiams nėra, jÄ nuėmė „dėl Å¡ventos ramybės“. Prie sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. Å ., yra pastatytas aptvaras. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja A. Å . paaiÅ¡kino, kad J. Z. ji nepažįsta. Jai priklauso nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties, ji nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, todėl Å¡is butas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre jos vardu.

Ji po vyro mirties Å¡iame bute gyveno, o Å¡iam butui priklauso sandėliukas Nr. 5, kuriuo ji naudojosi ir leido V. ir T. Ž. prie sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) aptverti tvorÄ ir auginti viÅ¡tas. Ji visada naudojosi sandėliuku Nr. (duomenys neskelbtini), o tvartu - Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Z. paaiÅ¡kino, kad J. Z. nusipirkus butÄ , šį butÄ parodė kaimynė G. B., taip pat parodė, kur yra rÅ«sys ir tvartas. RÅ«sys yra po butu, tai jo numeris yra (duomenys neskelbtini), o tvarto numerių nėra, todėl tvarto numeris galbÅ«t yra Nr. (duomenys neskelbtini), nuo namų pusės į priekį, ar Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini).

Ji ten negyvena ir niekuo nesinaudoja, todėl tiksliai nieko nežino. Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino NarÅ«no 2018 m. spalio 23 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariate 2018 m. rugsėjo 19 d. gautÄ J. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl jam priklausančio sandėliuko (duomenys neskelbtini), priklausomybės nustatymo, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, požymių.

Nutarime konstatuota, kad J. Z. niekas nedraudžia patekti į jam priklausančias Å«kines patalpas, A. Å . savavaliÅ¡kai jokių patalpų nėra užėmusi ir Å¡iuo atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, požymių (b. l. 7). Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnis).

Ä®galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 4 dalis).

Administracinis nusižengimas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, požymiai (sudėtis).

Taigi, administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iÅ¡ keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iÅ¡ pagrindinių administracinio nusižengimo požymių (sudėties) elementų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje gavus pareiÅ¡kėjo J. Z. pareiÅ¡kimÄ , pradėta administracinio nusižengimo dėl įvykio, jog T. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), be savininko J. Z., gyvenančio (duomenys neskelbtini), leidimo yra užtvėręs patekimÄ Ä¯ J.

Z. priklausantį sandėliukÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Edvinas NarÅ«nas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimÄ pagal J. Z. 2018 m. rugsėjo 19 d. pareiÅ¡kimÄ apie galimÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, bei patikrinęs pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ , nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje požymių.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Edvinas NarÅ«nas skundžiamÄ 2018 m. spalio 23 d. nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punkto nuostatas motyvavo nustatytomis aplinkybėmis, kad pagal pateiktus asmenų paaiÅ¡kinimus prie kiekvieno buto pagal nuosavybės dokumentus priklauso Å«kinės patalpos (sandėliukai), J. Z. niekas nedraudžia patekti į jam priklausančias Å«kines patalpas, A.

Å . pateikė nuosavybės dokumentus, kuriuose matyti, kad jai priklauso Å«kinės patalpos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ji jokių patalpų nėra užėmusi. Pažymėtina, kad J. Z. skunde teismui nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybėms, kurias jis nurodė pareiÅ¡kime, teiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariatui. Tačiau teismas, įvertinęs skundo argumentus bei institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , surinktÄ medžiagÄ , o taip pat pareiÅ¡kėjo J.

Z. paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad jam priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis nuo Å¡io sandėliuko durų neturi rakto, juo nesinaudoja, šį sandėliukÄ jam parodė asmens, pardavusio šį nekilnojamÄ jį turtÄ , įgaliotas asmuo bei liudytojų V. Ž., T. Ž. bei A. Å . parodymus, kad J. Z. sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklauso, jam priklauso tuo pačiu adresu esantis sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), be to, Å¡iuo sandėliuku J.

Z. netrukdomai gali naudotis, praėjimas į sandėliukÄ nėra užtvertas, kitaip vertinti nutarime padarytų iÅ¡vadų neturi pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio dispozicijÄ ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti. Vienas iÅ¡ bÅ«tinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Taip pat turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtÄ tvarkÄ , yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi bÅ«ti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje. Dėl J. Z. nurodomų aplinkybių apie tai, kad jam yra neleidžiama patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas – sandėliukÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is sandėliukas yra aptvertas tvora paukščiams auginti, pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikÅ¡tomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio teisės pažeidimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Tačiau nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais bÅ«tų galima T. Ž. veiksmus įvertinti kaip savavaldžiavimÄ , nėra. IÅ¡ byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nekilnojamieji daiktai: butas/patalpa su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), taip pat 1/8 pastato-Å«kinio pastato, priklausančio Å¡iam butui, nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, sudarytÄ su D. A., priklauso J. Z. (b. l. 39-46). Tiek iÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų, tiek iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V.

Ž., T. Ž., A. Š. bei I. Z. paaiškinimų, nustatyta, kad ūkinio pastato dalys, priklausančios kiekvienam iš pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų, neturi numeracijos, t. y. ūkinių pastatų dalys (sandėliukai) yra numeruojami ir identifikuojami šio gyvenamojo namo buto savininkų tarpusavyje sutartu būdu. Nors J. Z. tiek pareiškime policijai, tiek skunde teismui bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jam priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės – Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam yra trukdoma į jį patekti, tačiau tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 22, 23), tiek teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų T.

Ž., V. Ž. ar A. Š. parodymai patvirtina šių asmenų nurodomas aplinkybes, jog A. Š. priklauso patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), ir nors šios patalpos nėra įregistruotos viešajame registre, tačiau nesant priešingų įrodymų, negalima konstatuoti, jog šios patalpos A. Š. valdomos ir jomis disponuojama neteisėtai. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis ar liudytojų T. Ž., V. Ž. ar A. Š. parodymus, nėra. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, jog teismo posėdžio metu apklausiama I.

Z. taip pat aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai negalėjo patvirtinti J. Z. skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog ji Å¡iuo adresu negyvena ir jai nuosavybės teise niekas nepriklauso, todėl teismas Å¡ios liudytojos parodymais, priimdamas sprendimÄ dėl skundo, nesivadovauja. Aplinkybės, kad neva pareiÅ¡kėjui yra trukdoma patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas – sandėliukÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kitos pusės Nr. (duomenys neskelbtini), nes kaimynai T.

Ž. ir V. Ž. užtvėrę laiko viÅ¡tas, įvertinus tai, kad, pasak T. Ž. ir V. Ž. jie buvo (ir yra) įsitikinę, kad A. Å . nuosavybės teise valdo sandėliukÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie yra užtvėrę ir tai yra padarę A. Å . sutikus, rodo, kad T. Ž. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad veikia neteisėtai, tai yra tyčia prieÅ¡ sandėliuko savininko, kuriuo suprato esant A. Å ., valiÄ . Tuo tarpu, kaip jau minėta anksčiau, pagal teismų praktikÄ , už savavaldžiavimÄ asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo T. Ž. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimÄ . Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės apie nesutarimus, kuriam namo gyventojui kuris tiksliai sandėliukas priklauso, rodo esant galimÄ ginÄÄ dėl nuosavybės teisės. Teismo nuomone, kilęs ginčas dėl nuosavybės ar jos gynimo priemonių, patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį, kurį iÅ¡sprendus gali bÅ«ti iÅ¡spręsti, tokiems esant, ir pažeistų teisių atkÅ«rimo klausimai, jeigu situacijos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas vertina kaip jo teisių pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjas, nepažeisdamas kitų asmenų interesų, pats negalėtų paÅ¡alinti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013). Šiuo metu tarp J. Z. ir T. Ž., V. Ž. ir A. Š. kylantys konfliktai, J.

Z. kaltinant Å¡iuo asmenis savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų, Å¡iuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iÅ¡ Å¡alies galbÅ«t pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas Edvinas NarÅ«nas, iÅ¡samiai atlikęs tyrimÄ , visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, požymių, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo J.

Z. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 ir 646 straipsniais, teismas n u t a r i a : J. Z. skundo netenkinti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino NarÅ«no 2018 m. spalio 23 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis