1fddbed9-3003-4f4d-ad6d-ca0897fb4e8d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-204-945/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00829-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. L., notarė R. K. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motinos S. L. mirties dienÄ pareiÅ¡kėjui buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis yra S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), sÅ«nus. 2011 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens V. L. motina sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , kuris jos mirties dienÄ priklausys jai, paliko suinteresuotam asmeniui V. L. 2020 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno miesto 16-Ä jį notarų biurÄ dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Notarė R. K. atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

PareiÅ¡kėjas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, transporto priemonių. PareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ gyveno kartu su motina S. L. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų traumų pareiÅ¡kėjas neteko dalies darbingumo. Dėl nuolatinių skausmų pareiÅ¡kėjui sudėtinga atlikti bet kokius kasdienius darbus, didelę laiko dalį jis praleidžia gulėdamas, dažnai tenka gydytis ligoninėje, todėl jis negali įsidarbinti ir save iÅ¡laikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡naudojo visas galimybes gauti pajamų, dėl prarasto darbingumo jam skirta 257,35 Eur iÅ¡moka, kitų paÅ¡alpų ar iÅ¡mokų jis neturi galimybės gauti.

PareiÅ¡kėjui netekus gyvenamosios patalpos, jis neturės galimybių įsigyti ar iÅ¡sinuomoti kitÄ bÅ«stÄ . Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad S. L. mirties dienÄ pareiÅ¡kėjui buvo bÅ«tinas iÅ¡laikymas.

3. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi ilgametę priklausomybę alkoholiui. PareiÅ¡kėjas savo paties pasirinkimu yra asocialų gyvenimo bÅ«dÄ vedantis asmuo. Jis itin nepagarbiai elgėsi su savo motina S. L., smurtavo prieÅ¡ jÄ . PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę gauti didesnes pajamas, bet jos nerealizavo. PareiÅ¡kėjas nesirÅ«pina savo sveikata, padavęs pareiÅ¡kimÄ notarei dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo turtu visiÅ¡kai nesirÅ«pina, nesaugo ir neiÅ¡laiko. PareiÅ¡kėjas piktybiÅ¡kai trukdo valdyti, naudotis ir disponuoti suinteresuotam asmeniui V. L. priklausančia turto dalimi.

4. Suinteresuotas asmuo notarė R. K. nepateikė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu patenkino pareiÅ¡kimÄ , nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui jo motinos S. L. mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas turint tikslÄ gauti paveldėjimo teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį liudijimÄ .

6. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens V. L. motina S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 31 d. testamentu S. L. visÄ savo turtÄ paliko sÅ«nui V. L. Mirus S. L., jos bute liko gyventi pareiÅ¡kėjas, kuris kreipėsi į suinteresuotÄ asmenį notarę R. K. 2020 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimu, nurodydamas, kad jis priima privalomÄ jÄ palikimo dalį pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotas palikimo privalomosios dalies paveldėjimo liudijimas. PareiÅ¡kėjas motinos mirties dienÄ neturėjo jokio registruotino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, jo mėnesio pajamas sudarė 257 Eur neįgalumo paÅ¡alpa.

7. Teismas sprendė, kad S. L. teikė paramÄ pareiÅ¡kėjui ne tik leisdama jam gyventi savo namuose, bet ir pirkdama maistÄ , mokėdama komunalinius mokesčius. Byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai vartojo ir vartoja alkoholį (alų). Ä®vertinęs, kad, vadovaujantis teismų praktika, preziumuojama, jog suaugusio asmens iÅ¡laikymui bÅ«tina orientacinė vieno mėnesio minimalaus atlyginimo suma, 2019 m. minimalus mėnesio atlyginimas buvo 555 Eur (430 Eur atskaičius mokesčius), teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui gyvenant vienam ne S. L. priklausiusiame bÅ«ste, jam neužtektų kas mėnesį gaunamos 257 Eur paÅ¡alpos maistui, bÅ«sto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti. Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis, dėl kurios jam S. L. mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, buvo nulemta jo paties kaltų veiksmų (piktnaudžiavimo alkoholiu).

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dažnas pareiÅ¡kėjo alkoholio vartojimas tapo priežastimi, dėl kurios jis negali užtikrinti sau bÅ«sto ir jo bÅ«tinus poreikius patenkinančio pragyvenimo lygio. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neteko jam priklausiusios nekilnojamojo turto dalies vykdydamas įstatyme nustatytÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, o ne dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo turėtÄ senÄ automobilį „Audi 100“ ir metalinį garaÅ¾Ä teismas įvertino kaip nepakankamus spręsti, kad pareiÅ¡kėjas, perleisdamas šį turtÄ , iÅ¡ esmės pablogino savo turtinę padėtį.

Perleisdamas garaÅ¾Ä sÅ«nui P. L. pareiÅ¡kėjas atsiskaitė su E. L. už jos mokėtus mokesčius. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog metalinio garažo ir pareiÅ¡kėjui priklausiusio automobilio „Audi 100“ vertė buvo tokia, kad juos realizavęs pareiÅ¡kėjas turėtų galimybę įsigyti sau bÅ«stÄ . Teismas vertino, kad aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ nebuvo poliklinikoje, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl socialinio bÅ«sto gavimo, nulėmė bÅ«tent jo sunki sveikatos bÅ«klė, dėl kurios jis sunkiai galėjo judėti.

9. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę ir jį (duomenys neskelbtini) supusiÄ aplinkÄ , konstatavo, kad byloje įrodyta, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant sunkiai judančiam neįgaliam prieÅ¡pensinio amžiaus vyrui, objektyviai sumažėjo galimybė įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų. Palikėjos mirties dienÄ jis neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms (tarp jų – gyvenamajam bÅ«stui) ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.

Nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas kurį laikÄ dirbo po to, kai jam buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o vėliau kreipėsi dėl neįgalumo paÅ¡alpos, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jis iÅ¡naudojo savo galimybes gauti didesnes pajamas. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti pareiÅ¡kimÄ , priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui V.

L. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, todėl nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad S. L. teikė paramÄ pareiÅ¡kėjui. S. L. savo valia pareiÅ¡kėjui niekada neteikė paramos. Tai, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ daug metų atsikraustė ir gyveno S. L. priklausančiame bute, iÅ¡Å¡vaistęs visus pinigus alkoholiui, maitinosi S. L. perkamu ar gaminamu maistu, nesudaro pagrindo spręsti, jog S. L. savo valia teikė paramÄ pareiÅ¡kėjui.

S. L. buvo garbingo amžiaus sulaukęs žmogus, todėl nebuvo pajėgi aktyviais veiksmais iÅ¡keldinti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ jai priklausančio buto. 1.2. Teismas nepagrįstai iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų (257 Eur per mėnesį) nepakankamumo pragyvenimui darė atsižvelgdamas į tai, kad suaugusio asmens iÅ¡laikymui bÅ«tina orientacinė vieno mėnesio minimalaus atlyginimo suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo poreikiai yra maži ir gaunama suma yra pakankama jo poreikiams užtikrinti.

PareiÅ¡kėjui paveldėjus privalomÄ jÄ palikimo dalį, jo turtinė padėtis pablogės, kadangi pareiÅ¡kėjas bus nepajėgus iÅ¡laikyti nuosavybės teise priklausančios buto dalies. 1.3. Teismas padarė nepagrįstÄ , bylos duomenims prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis, dėl kurios jam S. L. mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, buvo nulemta jo paties kaltų veiksmų. PareiÅ¡kėjas, po patirtos traumos turėdamas 35 proc. darbingumÄ , galėjo dirbti ir dar kurį laikÄ dirbo, tačiau nuolatinis alkoholio vartojimas Å¡iÄ galimybę apribojo. 1.4.

Nepagrįsti teismo vertinimai, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ nebuvo poliklinikoje, nulėmė sunki jo sveikatos bÅ«klė, dėl kurios jis sunkiai judėdavo. Nei pats pareiÅ¡kėjas, nei liudytojai, duodami paaiÅ¡kinimus teisme, nenurodė tokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Nesilankymas pas gydytojus ir nesirÅ«pinimas savo sveikata buvo sÄ moningas pareiÅ¡kėjo sprendimas. 1.5. Abejotina ir teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) dalies neteko vykdydamas įstatyme nustatytÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, o ne dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

Santuokos nutraukimo metu pareiÅ¡kėjo dukra R. L. jau buvo pilnametė, pareiÅ¡kėjo sÅ«nui P. L. iki pilnametystės buvo likę tik 7 mėnesiai. Taigi nekilnojamojo turto dalies perleidimas, nereikalaujant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo mokėti alimentus, likus 7 mėnesiams iki P. L. pilnametystės, nebuvo proporcinga ir adekvati prievolių įvykdymÄ užtikrinanti priemonė, tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas jau buvo patyręs traumÄ . PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas suaugęs, veiksnus asmuo, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį turėjo suprasti ir suprato, kad nutraukus santuokÄ jis turės sau užsitikrinti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.6.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, perleisdamas garaÅ¾Ä sÅ«nui P. L., tokiu bÅ«du atsiskaitė su E. L. už jos mokėtus mokesčius. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo įsipareigojimų, susijusių su garažo iÅ¡laikymu, jų nevykdė. Å ių aplinkybių nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų, kad E. L. vykdė įsipareigojimus dėl garažo iÅ¡laikymo pareiÅ¡kėjo vardu. 1.7. Teismo vertinimas, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti savo sveikata ir realizuoti teisės į socialinį bÅ«stÄ dėl sunkios sveikatos bÅ«klės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir apklaustų asmenų duotų paaiÅ¡kinimų.

PareiÅ¡kėjas dėl socialinio bÅ«sto nesikreipė iÅ¡imtinai dėl vedamo asocialaus gyvenimo bÅ«do, piktnaudžiavimo alkoholiu, absoliutaus nesirÅ«pinimo savo gerove ir interesais. PareiÅ¡kėjui dar 2011 m. tapo žinoma, kad S. L. po savo mirties visÄ turtÄ paliko suinteresuotam asmeniui V. L. Tuo metu pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę judėti, nes, kaip teigė pats pareiÅ¡kėjas, 2010–2012 m. jis dar dirbo. PareiÅ¡kėjas, įvertindamas savo motinos amžių, turėjo suprasti ir suprato, kad bet kada jis gali netekti gyvenamosios vietos.

Visgi pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas ateityje užsitikrinti savo interesus. 1.8. Teismas nevertino, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad iÅ¡naudojo galimybę gauti socialinį bÅ«stÄ , užsitikrinant sau gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam pagal socialinį statusÄ nepriklauso papildomos iÅ¡mokos ar parama, neįgalumo iÅ¡moka yra vienintelės jo pajamos.

Pats pareiÅ¡kėjas, teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus, patvirtino, kad jis niekada nesikreipė į institucijas dėl paramos ar papildomų lėšų gavimo. PareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo galimybės kreiptis dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ savo vaikų gavimo, neįrodė, kad nėra galimybės gauti papildomų lėšų, kurios užtikrintų jam galimybę nuomotis bÅ«stÄ . Vaikai turi galimybę suteikti pareiÅ¡kėjui gyvenamÄ jÄ vietÄ buto dalyje, kuri jiems pareiÅ¡kėjo buvo perleista. 1.9.

Nesant byloje pagrindžiančių duomenų, iÅ¡skyrus P. L. nurodytus argumentus, teismas nepagrįstai nustatė, kad P. L. padeda savo tėvui (taip pat ir finansiÅ¡kai, kas savaitę palikdamas 10 Eur tėvo poreikiams). 1.10. Teismas nepagrįstai vadovavosi P. L. ir E. L. parodymais, suteikė jiems didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nei kitų asmenų parodymams. Dėl P. L. siekio iÅ¡vengti pareigos pasirÅ«pinti tėvo gyvenamÄ ja vieta, taip pat dėl E. L. suinteresuotumo, kad P. L. ir R. L. netektų rÅ«pintis savo tėvo gyvenamÄ ja vieta, po jo mirties liktų turto, nors iki kreipimosi į teismÄ dienos nei vienas iÅ¡ jų nesirÅ«pino pareiÅ¡kėjo gerove, buvo pagrindas jų parodymus pripažinti nepatikimais ir jais nesiremti. 1.11.

Teismas priimtu sprendimu nepagrįstai įsikiÅ¡o į paveldėjimo santykius, neteisėtai pakeitė S. L. valiÄ , kuri turėjo tikslÄ nepalikti turto pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas tyčiniais veiksmais rodė motinai didžiulę nepagarbÄ , nuolatos įžeidinėdavo necenzÅ«riniais žodžiais, tyčiodavosi dėl jos religinių įsitikinimų, jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ . PareiÅ¡kėjas nedalyvavo motinos S. L. laidotuvėse, finansiÅ¡kai prie jų neprisidėjo, iki Å¡ios dienos nėra aplankęs motinos kapo. 1.12.

Teismo sprendimas pažeidžia teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėjui įgijus teisę į dalį buto, suinteresuoto asmens V. L. galimybės naudotis butu bus maksimaliai apsunkintos dėl pareiškėjo gyvenimo būdo.

11. PareiÅ¡kėjas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti suinteresuoto asmens V. L. apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. S. L., žinodama pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, siekė jam padėti, todėl ir sutarė, kad pareiÅ¡kėjas apsigyvens pas jÄ . S. L. pas suinteresuotÄ asmenį V. L. iÅ¡sikėlė gyventi tik likus keletui mėnesių iki jos mirties. 2.2. Suinteresuoto asmens V. L. argumentas, kad S. L. ne savo noru prisiėmė didesnę buto iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ , o tik dėl to, jog pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį pajamų iÅ¡leisdavo alkoholiui, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

Byloje nėra duomenų, kad visos pareiškėjo gaunamos lėšos būtų išleidžiamos alkoholiui. Liudytojos B. M., G. S. patvirtino, kad pareiškėjas savo lėšomis prisidėdavo prie maisto pirkimo ir buto išlaikymo. 2.3. Suinteresuoto asmens V. L. teiginys, kad pareiškėjas traumas patyrė būdamas neblaivus, t. y. dėl savo paties kaltų veiksmų, nepatvirtintas nei liudytojų parodymais, nei rašytiniais dokumentais. Pareiškėjas byloje paaiškino, kad iki traumų jis negalėjo piktnaudžiauti alkoholiu vien dėl to, jog dirbo (duomenys neskelbtini). 2.4.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, esamus traumų padarinius, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas neturi realios galimybės dirbti kokį nors darbÄ ir gauti didesnes pajamas. 2.5. Byloje esančioje VÄ® Kauno 3-osios ligoninės 2000 m. rugsėjo 12 d. epikrizėje nurodyta prognozė: gyvenimo – gera, darbo – nedarbingas, pasveikimo – nepalanki. IÅ¡ Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo matyti, kad gydytojai dar 2000 m., atsižvelgdami į patirtas traumas, įvardijo, jog pareiÅ¡kėjas nepasveiks, traumų sukelti padariniai liks visam gyvenimui.

Taigi, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų lankęsis pas gydytojus ir gėręs vaistus nuo skausmo, Å¡is gydymas nebÅ«tų esmingai pakeitęs jo bendros sveikatos bÅ«klės ir grÄ Å¾inęs darbingumo.

12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. L. 2011 m. rugpjūčio 31 d. testamentu S. L. visÄ savo turtÄ paliko sÅ«nui V. L. Po S. L. mirties jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motinos S. L. mirties dienÄ jam buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiÅ¡kėjui motinos S. L. mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka suinteresuotas asmuo V. L., apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai nustatė, jog S. L. savo valia teikė pareiÅ¡kėjui paramÄ , pareiÅ¡kėjui nepakanka jo gaunamų pajamų (257 Eur per mėnesį), neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis nulemta jo paties kaltų veiksmų, nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡naudojo visas galimybes gauti papildomų lėšų, neįvertino, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė dalies jam priklausiusio turto, nesirÅ«pino sveikata.

Suinteresuoto asmens tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu nepagrįstai įsikišo į paveldėjimo santykius, pažeidė teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principus.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo V. L., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui jo motinos mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, iÅ¡ esmės kelia įrodymų vertinimo klausimÄ . Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės. Suinteresuotas asmuo V.

L., nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.

16. Suinteresuotas asmuo V. L. apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie S. L. teiktÄ paramÄ pareiÅ¡kėjui, teigdamas, kad S. L. savo valia neteikė paramos, ji tiesiog nebuvo pajėgi aktyviais veiksmais iÅ¡keldinti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ jai priklausančio buto. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstÄ atmesdamas nurodytÄ apeliacinio skundo argumentÄ , pažymi, kad suinteresuotas asmuo V. L. iÅ¡ esmės neneigia S. L. pareiÅ¡kėjui teiktos paramos, tačiau tvirtina, jog jÄ S. L. teikė prieÅ¡ savo valiÄ .

Visgi suinteresuotas asmuo V. L. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad S. L. per visÄ pareiÅ¡kėjo gyvenimo jos bute laikotarpį (nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas motinos bute gyveno apie 15 m.) bÅ«tų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų pareiÅ¡kėjui iÅ¡keldinti, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog S. L. teikė paramÄ pareiÅ¡kėjui, negali bÅ«ti pripažinta nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu iÅ¡laikymu, Å¡i aplinkybė taip pat nėra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl tokios teisės įgijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

17. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai aptarti iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti bÅ«tini kriterijai: klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo gali bÅ«ti teigiamai iÅ¡spręstas tik teismui įvertinus visÄ asmens turtinę padėtį palikimo atsiradimo dienÄ ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti bÅ«tinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti:

a) kokį turtÄ , įskaitant nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį, asmuo, pretenduojantis į privalomÄ jÄ palikimo dalį, palikimo atsiradimo dienÄ valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; ar turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dienÄ ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ ; asmens nedarbingumas yra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali bÅ«ti apribojamas vien Å¡iuo faktu; bÅ«tina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas jo motinos S. L. mirties dienÄ neturėjo jokio registruotino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, gyveno motinai priklausiusiame bute, Å¡iame bute pareiÅ¡kėjas gyvena jau apie 15 m., neturi kitos gyvenamosios vietos, pareiÅ¡kėjas motinos mirties dienÄ buvo 35 proc. darbingas dėl neįgalumo, palikimo atsiradimo dienÄ nedirbo, jo pajamas sudarė 257 Eur neįgalumo paÅ¡alpa, todėl, pripažindamas, jog pareiÅ¡kėjui reikia iÅ¡laikymo, ir tenkindamas pareiÅ¡kimÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir, jas aiÅ¡kindamas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

19. Suinteresuotas asmuo V. L. iš esmės neginčija pareiškėjo sunkios turtinės padėties, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad tokia pareiškėjo padėtis buvo nulemta paties pareiškėjo kaltų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes.

20. Kaip pagrįstai iÅ¡ Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 5039 nustatė pirmosios instancijos teismas, 1995 m. buities traumos metu lūžo pareiÅ¡kėjo stuburo slanksteliai, liko skausmai stuburo kaklinėje srityje, galvos svaigimas, pykinimas, rankų tirpimas, silpimas, 2005 m. pareiÅ¡kėjas krito nuo laiptų, patyrė vidutinio sunkumo galvos smegenų traumÄ su deÅ¡inio pusrutulio hematoma, galvos smegenų sumuÅ¡imu, krÅ«tinės ir kÅ«no sumuÅ¡imu, liko galvos skausmai, bloga atmintis, susilpnėjo dėmesio koncentracija, buvo nustatytos diagnozės: nugaros sužalojimo padariniai ir centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai; 35 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 12 d.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas paminėtas traumas 1995 m. ar 2005 m. patyrė būdamas neblaivus, jog piktnaudžiavimas alkoholiu turėjo įtakos pareiškėjo darbingumo lygiui, kaip teigia suinteresuotas asmuo V. L. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas yra neįgalus, tokiu tapo po patirtų traumų, dėl neįgalumo ir netekto 65 proc. darbingumo jis negali dirbti ir gauti pakankamas pragyvenimui pajamas.

21. Kaip minėta, S. L. mirties dienÄ pareiÅ¡kėjo pajamas sudarė 257 Eur neįgalumo paÅ¡alpa. Nors suinteresuotas asmuo V. L. teigia, kad pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jo poreikiai yra maži ir gaunama suma yra pakankama jo poreikiams užtikrinti, tačiau nagrinėjamu atveju įvertintina aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui Å¡iuo metu nereikia mokėti nuomos už gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjui gyvenant vienam ne S. L. bÅ«ste, jam neužtektų kas mėnesį gaunamos 257 Eur paÅ¡alpos maistui, bÅ«sto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti. Pats suinteresuotas asmuo V. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad net ir dabar pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdo pareigÄ prisidėti prie buto, kuriame gyvena, iÅ¡laikymo. Å i aplinkybė paneigia, o ne patvirtina, suinteresuoto asmens V. L. teiginius apie pareiÅ¡kėjo gaunamas pakankamas pajamas pragyvenimui.

22. Suinteresuotas asmuo V. L. taip pat teigia, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai nesirÅ«pino savo sveikata, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė neturėjo esminės įtakos pareiÅ¡kėjo turtinei padėčiai. Ä® bylÄ yra pateikta VÅ¡Ä® Kauno 3-osios ligoninės 2000 m. rugsėjo 12 d. epikrizė, kurioje nurodytos pareiÅ¡kėjo gyvenimo, darbo ir pasveikimo prognozės, atitinkamai – gera, nedarbingas, nepalanki. Pateiktas dokumentas pagrindžia, kad jau po 1995 m. patirtos traumos pareiÅ¡kėjas buvo nedarbingas, jo pasveikimo prognozė buvo nepalanki. Ä®vertinus aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas 2005 m. patyrė dar vienÄ traumÄ , nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjo reguliarus lankymasis pas gydytojus bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeitęs dar 2000 m. buvusias prognozes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo nepakankamÄ rÅ«pinimÄ si savo sveikata po patirtų traumų pripažinti sunkios turtinės padėties priežastimi.

23. Suinteresuotas asmuo V. L. kaip vienÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kaltę dėl susidariusios situacijos įrodančiÄ aplinkybę nurodo dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), palikimÄ buvusiai sutuoktinei E. L., metalinio garažo perleidimÄ sÅ«nui P. L. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo ir E. L. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, nutraukdami santuokÄ sutuoktiniai susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteks E. L. ir sutuoktinių vaikams, o metalinis garažas ir automobilis „Audi 100“ atiteks pareiÅ¡kėjui.

Testamentas, kuriuo S. L. visÄ savo turtÄ , buvusį iki ir atsirasiantį po jos mirties, paliko sÅ«nui V. L., sudarytas 2011 m. rugpjūčio 31 d. PareiÅ¡kėjui ir E. L. nutraukiant santuokÄ pareiÅ¡kėjas neturėjo pagrindo manyti, kad dalį jam priklausiusio buto palikdamas sutuoktinei ir vaikams, jis pats liks be gyvenamosios vietos. Å iÄ aplinkybę įrodo faktas, kad 2004 m. ar 2005 m. pareiÅ¡kėjas apsigyveno motinos bute. Tuo metu pareiÅ¡kėjo motina nebuvo suraÅ¡iusi testamento, kuriuo butas ir kitas jos turtas paliekamas tik pareiÅ¡kėjo broliui V.

L. Vertindamas suinteresuoto asmens V. L. argumentus dėl metalinio garažo perleidimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog metalinio garažo ir pareiÅ¡kėjui priklausiusio automobilio „Audi 100“ vertė buvo tokia, kad juos realizavęs pareiÅ¡kėjas turėtų galimybę įsigyti sau bÅ«stÄ . Dėl to Å¡io turto perleidimo aplinkybės nėra reikÅ¡mingos vertinant pareiÅ¡kėjo sunkiÄ turtinę padėtį ir pareiÅ¡kėjo kaltę dėl jos susidarymo.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo V. L. neįrodė apeliacinio skundo argumento dėl pareiÅ¡kėjo neiÅ¡naudotų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti. Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas, net bÅ«damas neįgalus, kurį laikÄ dirbo, nustojo dirbti 2010–2012 metais dėl pablogėjusios sveikatos. Å i aplinkybė ne paneigia, o įrodo, kad pareiÅ¡kėjas pagal galimybes siekė pagerinti savo turtinę padėtį. Suinteresuotas asmuo V.

L. taip pat teigia, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl socialinio bÅ«sto, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jam pagal socialinį statusÄ nepriklauso papildomos iÅ¡mokos ar parama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo V. L. nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kreiptis dėl socialinio bÅ«sto pareiÅ¡kėjas negalėjo dėl sunkios sveikatos bÅ«klės, vien suinteresuoto asmens V. L. teiginiai, jog pareiÅ¡kėjas to nepadarė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstumo.

Be to, suinteresuotas asmuo, nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog iÅ¡naudojo galimybę gauti socialinį bÅ«stÄ , papildomas iÅ¡mokas ar paramÄ , nepagrindė, kad pareiÅ¡kėjui priklauso apeliaciniame skunde nurodyta socialinė parama ir bÅ«tent savo neveikimu pareiÅ¡kėjas prisidėjo prie savo sunkios turtinės padėties. Suinteresuotam asmeniui V. L. konkrečiais duomenimis nepagrindus, dėl kokios konkrečios pareiÅ¡kėjui priklausančios paramos jis nesikreipė, kokios realios galimybės gauti socialinį bÅ«stÄ jis neiÅ¡naudojo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendino teisę gauti paramÄ .

25. Suinteresuotas asmuo V. L. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo galimybės kreiptis dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ savo vaikų gavimo. Å ios bylos nagrinėjimo dalykas – ar pareiÅ¡kėjui reikėjo iÅ¡laikymo palikimo atsiradimo metu, o ne kas turėjo jį teikti. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas turi du pilnamečius sÅ«nus, kurie pagal įstatymÄ turi pareigÄ iÅ¡laikyti paramos reikalingÄ tėvÄ (CK 3.205 straipsnis), savaime nėra pagrindas atmesti pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas suinteresuoto asmens V. L. apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog P. L. padeda savo tėvui, pažymi, kad kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo suaugęs vaikas teikia jam iÅ¡laikymÄ , gali bÅ«ti vertinama kaip patvirtinanti iÅ¡laikymo pareiÅ¡kėjui reikalingumÄ , jeigu tokiai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja kitų bylos aplinkybių visuma; jeigu kitos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas gali patenkinti bÅ«tiniausias gyvenimo reikmes ir be iÅ¡laikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme iÅ¡laikymas pareiÅ¡kėjui reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo reikalingas iÅ¡laikymas palikimo atsiradimo metu, todėl nėra pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjo sÅ«naus P. L. teiginiais apie tėvui teikiamÄ tam tikro pobÅ«džio paramÄ . Net suinteresuotam asmeniui V. L. nuginčijus tokios paramos teikimo faktÄ , Å¡i aplinkybė nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡laikymas nebuvo reikalingas.

27. Suinteresuotas asmuo V. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi P. L. ir E. L. parodymais, suteikė jiems didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nei kitų asmenų parodymams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tirti ir vertinti byloje surinktus faktinius duomenis bei jų pagrindu daryti iÅ¡vadas yra teismo, nagrinėjančio tÄ bylÄ , prerogatyva (CPK 183, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas itin detaliai analizavo ir tyrė tiek pareiÅ¡kėjo, tiek suinteresuoto asmens V. L., t. y. testamentinio įpėdinio, argumentus, dėl kurių jis prieÅ¡taravo praÅ¡omam nustatyti juridiniam faktui, visÄ bylos medžiagÄ , taip pat ir suinteresuoto asmens V. L. nurodytų asmenų, kitų liudytojų parodymus, tačiau sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog palikėjos mirties dienÄ pareiÅ¡kėjui reikėjo iÅ¡laikymo.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia suinteresuoto asmens V. L. įrodinėjamo netinkamo pareiškėjo elgesio su palikėja ir sudėtingos pareiškėjo finansinės padėties ryšio. Aplinkybės dėl galbūt netinkamo pareiškėjo elgesio su motina neįeina į šios bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai nevertinami.

29. Suinteresuotas asmuo V. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu nepagrįstai įsikiÅ¡o į paveldėjimo santykius, neteisėtai pakeitė S. L. valiÄ . Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dėl palikimÄ sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu.

Å is principas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iÅ¡ tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios priežasties nuÅ¡alina nuo palikimo, valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, tam tikra apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimÄ , todėl nustačius, kad S. L. mirties metu pareiÅ¡kėjui buvo reikalingas iÅ¡laikymas, konstatuoti netinkamÄ teisės aktų taikymÄ ir testamento laisvės principo pažeidimÄ nėra pagrindo.

30. Teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį suteikimas artimiausiems Å¡eimos nariams remiasi Å¡eimos narių solidarumo samprata, kuri Å¡eimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, Å¡iuo atveju – rÅ«pintis savo Å¡eimos narių gerove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Suinteresuotas asmuo V. L., apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principus, kadangi pirmosios instancijos teismas vadovavosi nurodyta Å¡eimos narių solidarumo samprata, tÄ akcentavo teismo sprendimo 45 punkte, tokiu bÅ«du užtikrindamas palikėjo ir jo Å¡eimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrÄ , stiprindamas Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimÄ visuomenėje.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiÅ¡kimo reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl iÅ¡laikymo reikalingumo palikėjos mirties metu, tinkamai taikė CK 5.20 straipsnio teisės normas, skundžiamÄ sprendimÄ naikinti ar keisti suinteresuoto asmens V. L. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Marius Bartninkas