1fdc014f-e988-457d-b839-82b68e4cb7ed · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                  Byla Nr. 1N-8-165/2016                                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.3;

                                                                                  2.1.13.5; 2.1.13.10             (S)                                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo perduotino asmens D. R. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria D. R. perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai neatliktai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei vykdyti pagal Hamburgo prokuratÅ«ros 2016 m. gegužės 12 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį byloje Nr. 4201 Js 172/11. Teisėja, susipažinusi su teismui pateikta Europos areÅ¡to orderio vykdymo bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – ir VFR) kompetentingos teisminės institucijos – Hamburgo prokuratūros – 2016 m. gegužės 12 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO) byloje Nr. 4201 Js 172/11 dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. R. suėmimo ir perdavimo VFR neatliktai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už jos teritorijoje padarytas 2 nusikalstamas veikas – kvalifikuotas vagystes – vykdyti.EAO nurodyta, kad VFR Hamburgo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu D.

R. nuteistas pagal VFR baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 53 straipsnį už tai, jog jis 2011 m. vasario 18 d. Hamburgo oro uoste paėmė kvepalus iÅ¡ vitrinos, sudėjo juos į su savimi turėtÄ ant peties neÅ¡iojamÄ krepšį ir išėjo iÅ¡ parduotuvės, nesumokėjęs už prekes, kurių vertė 3 013 Eur. Kvepalus parvežė į LietuvÄ , turėdamas tikslÄ juos parduoti arba iÅ¡ dalies dovanoti, taip pat ketinimÄ Ä¯gyti laikinÄ pajamų Å¡altinį; dar ir už tai, kad jis 2011 m. kovo 15 d.

Hamburgo oro uoste paėmė kvepalus iÅ¡ vitrinos, sudėjo juos į su savimi turėtÄ ant peties neÅ¡iojamÄ krepšį ir išėjo iÅ¡ parduotuvės, nesumokėjęs už prekes, kurių vertė 2 000 Eur. Kvepalus parvežė į LietuvÄ , turėdamas tikslÄ juos parduoti arba iÅ¡ dalies dovanoti, taip pat ketinimÄ Ä¯gyti laikinÄ pajamų Å¡altinį. EAO pažymėta, kad maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali bÅ«ti paskirta už minėtas nusikalstamas veikas VFR, yra 10 metų. Už aptartus nusikaltimus VFR Hamburgo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu D.

R. buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o to paties teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi jos vykdymas atidėtas 2 metams. Landshuto žemės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi D. R. atÅ¡aukė VFR Hamburgo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi paskirtÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , nurodydamas, kad D. R. nuo 2013 m. sausio 8 d. turi realiai atlikti jam paskirtÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nepraėjus net pusei lygtinio paleidimo terminui, D.

R. vėl nusikalto, t. y. padarė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ jis Erdingo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuriÄ jis atliko.Nusikaltimai, už kurių padarymÄ VFR D. R. nuteistas atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, požymius. Vykdant EAO, 2016 m. liepos 5 d. D. R. laikinai sulaikytas. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi D.

R. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, o prokuroro 2016 m. liepos 20 d. nutarimu paskirta papildoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. D. R., 2016 m. liepos 15 d. susipažinęs su Hamburgo prokuratÅ«ros 2016 m. gegužės 12 d. iÅ¡duoto EAO turiniu, nesutiko bÅ«ti perduotas VFR supaprastinta tvarka, taip pat neatsisakė ir specialiosios taisyklės reikalavimų.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2016 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu D.

R. perduoti VFR pagal Hamburgo prokuratÅ«ros 2016 m. gegužės 12 d. iÅ¡duotÄ EAO byloje Nr. 4201 Js 172/11 likusiai neatliktai 6 mėnesių, iÅ¡skaičius kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už jos teritorijoje padarytas 2 nusikalstamas veikas, vykdyti.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nusprendė D. R. perduoti VFR neatliktai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei įvykdyti pagal Hamburgo prokuratÅ«ros 2016 m. gegužės 12 d. iÅ¡duotÄ EAO byloje Nr. 4201 Js 172/11.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas pagrindė tuo, kad byloje nenustatyta nei imperatyvių, nei diskrecinių D. R. neperdavimo VFR pagal EAO pagrindų, įtvirtintų BK 91 straipsnyje. Apygardos teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju yra pagrindas D. R. iÅ¡duoti VFR pagal EAO. Teismas nurodė, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pagal Lietuvos teisę taip pat nėra suėjęs. D. R. supranta, kad jis privalo atlikti VFR teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas pabrėžė, kad tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose tarp Europos SÄ jungos valstybių narių yra grindžiamas abipusio pripažinimo principu, kurio pagrindas – abipusis valstybių narių pasitikėjimas.

Teismas vertino, kad jam pateiktų duomenų visuma nesuteikia jokio pagrindo abejoti prieÅ¡ D. R. priimtų VFR teismų sprendimų teisingumu ir egzistuojančiu pagrindu perduoti jį atlikti paskirtÄ bausmę. Teismas, remdamasis Hamburgo prokuratÅ«ros pateikta papildoma medžiaga, pripažino neįtikinančiais D. R. argumentus, kad jam nebuvo žinoma apie klausimo dėl Hamburgo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nagrinėjimÄ . Paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymÄ D.

R. buvo aiÅ¡kiai įspėtas ir žinojo, kad paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra sÄ lyginis ir gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas, tačiau nepaisydamas Å¡ios aplinkybės, jis vėl nusikalto, įvykdė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, vėliau taip pat buvo teisiamas Danijoje, Å vedijoje ir Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ladshuto žemės teismas įvertino už 2012 m. sausio 14 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės klausimÄ ir pagal Vokietijos teisę priėmė sprendimÄ panaikinti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ už 2011 m. vasario 18 d. ir 2011 m. kovo 15 d.

D. R. padarytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas akcentavo, kad D. R., nesutikdamas su VFR teismo sprendimu, abejodamas bausmių subendrinimo teisingumu ir kitais klausimais, turi teisę juos ginčyti EAO priėmusioje Å¡alyje. Lietuvos teismas neturi teisės vertinti aptariamų VFR teismų sprendimų jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.Skunde perduotinas asmuo D. R., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti. Skunde D. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl jo perdavimo VFR pagal EAO, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 5 dalies 1 ir 3 punkto nuostatas.

D. R. tvirtina, kad jam nebuvo žinoma apie klausimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo svarstymÄ , apie tai jis sužinojo tik jį sulaikius. D. R. teigia, kad medžiagoje nėra jokių duomenų, jog jam asmeniÅ¡kai ar jo motinai gyvenamosios vietos adresu bÅ«tų pasiraÅ¡ytinai įteiktas raÅ¡tas apie aptariamo klausimo nagrinėjimÄ , taip pat Landshuto žemės teismo nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo atÅ¡aukimo. Jam nebuvo praneÅ¡ta apie paminėtÄ bylos procesÄ Vokietijoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka.

D. R. pastebi, kad Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo paskyrimo, nutartyje konstatavo, jog jam nebuvo žinoma, apie tai, kad Landshuto žemės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimÄ panaikino ir nuo 2013 m. sausio 8 d. jis privalėjo atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. D. R. mano, kad tokiu bÅ«du byloje liko nepaneigti jo nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai, jog aptariamu laikotarpiu jis galbÅ«t buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos dirbti į užsienį ir savo gyvenamosios vietos adresu jokių praneÅ¡imų ar sprendimų iÅ¡ Vokietijos negavo.

BÅ«tent, dėl Å¡ios priežasties (nežinojimo apie vykstantį procesÄ ) D. R. neiÅ¡dėstė savo pozicijos dėl bausmės vykdymo atidėjimo atÅ¡aukimo ir nedalyvavo nagrinėjant bylÄ . D. R. taip pat nurodo, kad jis, visiÅ¡kai atlikęs Erdingo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitÄ dienÄ iÅ¡vyko į LietuvÄ , vykdydamas to paties nuosprendžio dalį dėl jo deportavimo. D. R. nuomone, Landshuto žemės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo prieÅ¡tarauja Erdingo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio daliai dėl jo deportavimo.

D. R. atkreipia dėmesį, kad aplinkybė apie jo deportavimo į LietuvÄ Ä¯vykdymÄ buvo užfiksuota Vokietijos ambasadoje, esančioje Vilniuje. Anot D. R., nagrinėjant jo antrÄ jÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinimÄ palaikiusiai prokuratÅ«rai bei teismui buvo žinoma apie ankstesnį prieÅ¡ jį priimtÄ nuosprendį. D. R. skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, buvo nutarta jį 3 metams deportuoti iÅ¡ Vokietijos iÅ¡ karto po bausmės atlikimo. D. R. įsitikinimu, apygardos teismas be pagrindo neįvertino aplinkybių, susijusių su jo deportavimu iÅ¡ VFR.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies pažeidė BPK 711 straipsnio 8 dalį. D. R. pažymi, kad jis, bÅ«damas deportuotas iÅ¡ Vokietijos, negalėjo toje pačioje Å¡alyje atlikti laisvės atėmimo bausmės. Vėlesnio teismo nuosprendžio dalies vykdymas užkirto keliÄ Ä¯vykdyti ankstesnį teismo nuosprendį. Pasak D. R., toks teisminis procesas negali bÅ«ti pripažįstamas teisingu. Tokiu atveju pažeidžiama Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta D. R. teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, D. R. daro iÅ¡vadÄ , kad sprendimas iÅ¡duoti jį VFR aiÅ¡kiai pažeidžia BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintÄ nuostatÄ , jog Lietuvos Respublikos pilietis neperduodamas EAO iÅ¡davusiai valstybei, jeigu asmens perdavimas pagal EAO pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves.Perduotino asmens D. R. skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis nenaikintina. Žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl asmens perdavimo pagal EAO, tinkamai taikė bei aiÅ¡kino BK 91 straipsnio nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 711 ir 73 straipsniai), Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) Tarybos pagrindų 2002 m. birželio 13 d. sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos areÅ¡to orderio ir valstybių narių tvarkos (toliau – ir Sprendimas 2002/584/TVR) reikalavimų.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl asmens perdavimo pagal EAO, turi patikrinti, ar iÅ¡duotas EAO atitinka EAO turiniui ir formai keliamus esminius reikalavimus, ir ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi bÅ«ti arba gali bÅ«ti neperduodamas kitai ES valstybei narei.AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad VFR kompetentingos teisminės institucijos iÅ¡duotas EAO suimti ir VFR perduoti Lietuvos Respublikos pilietį D. R. neatliktai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už jos teritorijoje padarytas 2 nusikalstamas veikas – kvalifikuotas vagystes – vykdyti, atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus EAO turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aptariamu atveju nėra privalomų ir neprivalomų EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų D. R. perduoti VFR neatliktai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei vykdyti. BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis neperduodamas EAO iÅ¡davusiai valstybei, jeigu asmens perdavimas pagal EAO pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad sprendimas iÅ¡duoti D.

R. VFR aiÅ¡kiai pažeis jo pagrindines teises ir (ar) laisves. D. R. neneigia įvykdęs nusikalstamas veikas, už kurias jis ir buvo nuteistas VFR Hamburgo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir supranta, jog jam paskirtÄ neatliktÄ paminėtÄ bausmę jis privalo atlikti. Byloje nėra duomenų, kad D. R. Hamburgo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendį bÅ«tų ginčijęs ir skundęs VFR aukÅ¡tesnės instancijos teismui. Hamburgo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendis D.

R. buvo palankus, nes juo paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas to paties teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo atidėtas 2 metams (iki 2013 m. balandžio 7 d.). EAO vykdymo bylos duomenimis, D. R. dalyvavo skelbiant aptariamÄ teismo sprendimÄ , buvo įspėtas ir žinojo, kad paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas tuo atveju, jeigu jis nesilaikys jam nustatytų įsipareigojimų, vėl nusikals. D. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus net pusei lygtinio paleidimo terminui, vėl nusikalto:

Erdingo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu jis vėl buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už 2012 m. sausio 14 d. analogiÅ¡kos veikos padarymÄ . Taigi visos iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad D. R. neturėjo jokio pagrindo pagrįstai manyti, jog jis kokiu nors bÅ«du gali iÅ¡vengti realaus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo. D. R. asmeninis suinteresuotumas bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo nesuteikia pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti, kad perdavimas pagal EAO pažeis jo pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves.

D. R. abejonės dėl Landshuto žemės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teismo proceso, bausmių subendrinimo teisingumo, taip pat nėra tos aplinkybės, kurios suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad kokiu nors bÅ«du bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Asmuo, pažeidęs užsienio valstybės jam iÅ¡reikÅ¡tÄ pasitikėjimÄ atidedant bausmės vykdymÄ ir toliau daręs nusikalstamas veikas, privalo atlikti jam paskirtÄ ir neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę.Žemesnės instancijos teismo pagrįstai neįtikinančiais pripažino ir D.

R. teiginius, kad jam nebuvo žinoma apie svarstymÄ dėl Hamburgo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. EAO vykdymo byloje iÅ¡ tiesų nėra pridėta konkrečių dokumentų, kad D. R. asmeniÅ¡kai ar jo artimiesiems gyvenamosios vietos adresu buvo pasiraÅ¡ytinai įteiktas VFR kompetentingos institucijos raÅ¡tas apie Å¡io klausimo nagrinėjimÄ , taip pat Landshuto žemės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo atÅ¡aukimo.

Tačiau, aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė pati savaime nereiÅ¡kia, kad tokiu atveju yra BK 91 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte nustatyti asmens galimo neperdavimo pagal EAO pagrindai. Tiek iÅ¡ 2016 m. liepos 29 d. Hamburgo prokuratÅ«ros raÅ¡to, tiek iÅ¡ Landshuto žemės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties turinio matyti, kad į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstas raÅ¡tas su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl lygtinio nuteisimo atÅ¡aukimo jam tarptautiniu registruotu laiÅ¡ku pristatytas 2012 m. spalio 23 d., tačiau dėl atÅ¡aukimo D.

R. nepasisakė. Remiantis nurodytais duomenis nustatyta ir tai, kad D. R. buvo registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siųsta į lietuvių kalbÄ iÅ¡versta ir Landshuto žemės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuri įteikta 2012 m. gruodžio 20 d. D. R. Å¡ios nutarties neskundė, todėl ji nuo 2013 m. sausio 8 d. įsiteisėjo. Be to, kaip matyti iÅ¡ Landshuto žemės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties motyvų, Ladshuto žemės teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D.

R., bÅ«tent ir atsižvelgė į jo 2012 m. sausio 14 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis buvo nuteistas Erdingo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, ir priėmė sprendimÄ panaikinti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, paskirtÄ už 2011 m. vasario 18 d. ir 2011 m. kovo 15 d. padarytas nusikalstamas veikas. Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 3 punkte nustatyta, kad EAO baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principÄ .

Pagal Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktÄ , EAO mechanizmas remiasi aukÅ¡tu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Vadinasi, vykdančiosios EAO Å¡alies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iÅ¡ iÅ¡davusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl VFR kompetentingų institucijų pateikiamos informacijos patikimumo, priimtų sprendimų teisingumo ir pagrindo buvimo D.

R. perduoti atlikti paskirtÄ ir neatliktÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad VFR teisminės institucijos pateikta konkreti informacija nepatikima, neparemta baudžiamosios bylos duomenimis. Aplinkybė, kad Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo D. R. skyrimo, 2016 m. liepos 7 d. nutartyje nurodė, jog D. R. nežinojo, kad Landshuto žemės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimÄ , neturi jokios prejudicinės galios sprendžiant klausimÄ dėl D.

R. perdavimo pagal EAO. Kita vertus, tokiÄ iÅ¡vadÄ Trakų rajono apylankės teismas padarė remdamasis ne objektyviais duomenimis, o vien tik D. R. paaiÅ¡kinimais, kuriuos paneigia pirmiau aptarti EAO vykdymo byloje esantys patikimi duomenys.Skunde dėstomos aplinkybės, susijusios D. R. deportavimu iÅ¡ VFR po Erdingo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo – 2012 m. liepos 13 d., yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Landshuto žemės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodoma, kad po bausmės atlikimo, D.

R. paleidus, jis grįžo į tėvynę. EAO vykdymo byloje nėra duomenų, kad Erdingo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu D. R. buvo paskirtas ir jo deportavimas iš VFR.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, D. R. skundas atmestinas, o apskųstoji nutartis paliktina nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,   n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, kuria D.

R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai neatliktai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei vykdyti pagal Hamburgo prokuratÅ«ros 2016 m. gegužės 12 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį byloje Nr. 4201 Js 172/11, palikti galioti.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                         Elena Vainienė                                                                                    Â