1fdbf807-d091-4882-b9d7-e09775ee6a7d · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-831-440/2017                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10042-2016-8                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.5 ; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2.(S)                                                     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K. B. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-464-1051/2017 pagal ieÅ¡kovo K.

B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ieškovas K. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK), 12986,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. negauto vidutinio tarnybinio darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d.

BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus iki 9893,55 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio įsidarbinus ir dirbant Å iaulių sporto mokykloje „Klevas“ jam buvo iÅ¡mokėtas 3093,10 Eur darbo užmokestis. Nurodė, kad policijos sistemoje pradėjo dirbti 1992 metais, iki 2015 m. birželio 26 d. dirbo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininku. 2014 m. birželio 26 d.

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jam įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 300 straipsnio l dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. 2014 m. birželio 27 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartimi buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų iki 2014 m. rugsėjo 27 d. NuÅ¡alinimas nuo užimamų pareigų buvo tęsiamas nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d., nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. kovo 27 d., nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. birželio 27 d. imtinai. 2015 m. birželio 26 d.

Å iaulių apygardos teismas panaikino nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų. 2015 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ Å iaulių apskrities VPK dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos paties praÅ¡ymu, dėl išėjimo į pensijÄ . PraÅ¡ymo pagrindu 2015 m. birželio 23 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 40-TE-709 „Dėl vyresniojo komisaro K. B. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ nuo 2015 m. birželio 26 d. buvo atleistas iÅ¡ pareigų. Nurodė, kad 2014 m. birželio 26 d. Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininko pavedimu ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris tos pačios dienos teikimu sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje. 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas, kuris 2014 m. spalio 6 d. teikimu sujungtas į vienÄ su pirminiu tarnybiniu patikrinimu.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje. 2016 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra atnaujinta ir baigta Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotojui, atliekančiam virÅ¡ininko funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvirtinus tos pačios datos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad toje pačioje veikoje, dėl kurio vyko tyrimas ir baudžiamojo proceso tvarka ieÅ¡kovas padarė veiksmus, kuriais pažemino pareigÅ«no vardÄ . 2015 m. gruodžio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos apeliacinis teismas bei Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad K. B. veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo, bet ne baudžiamojo nusižengimo požymių.Laikinas nušalinimas nuo pareigų skirtas teismo nutartimi, tačiau tai nedaro šios procesinės prievartos priemonės teisėtos, valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnį kyla tiek dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokuroro, tiek teismo veiksmų. 2016 m. gruodžio 9 d.

Å iaulių apygardos teismo nuosprendyje bei iÅ¡ esmės tai patvirtinta 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad kaltinimai ieÅ¡kovui buvo grįsti prielaidomis. Mano, kad prieÅ¡ jį buvo vykdomi neteisėti veiksmai, t. y. susidorojimas, fabrikuojant ikiteisminį tyrimÄ , todėl dėl nepagrįsto laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų jam padaryta turtinė žala, t. y. negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d., kuri privalo bÅ«ti atlyginta.

NuÅ¡alintas nuo pareigų ir laiku negavęs darbo užmokesčio bei neturėdamas papildomo pajamų Å¡altinio, ieÅ¡kovas patyrė buitinius bei finansinius sunkumus vykdant įsipareigojimus bankui, finansuojant studijas sÅ«nui bei kitus. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo specifika pasireiÅ¡kia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog teisėjas (teismas) atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Å i civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant Å¡ių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai, žala ir jos dydis, priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Visų Å¡ių sÄ lygų buvimÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Pažymėjo, kad Å¡ios kategorijos bylose turėtų bÅ«ti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Be to iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo.

Tuo metu ieÅ¡kovas dirbo Å iaulių apskrities VPK Specialių užduočių biuro virÅ¡ininku, atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su galimu ieÅ¡kovo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, atliekant tarnybines pareigas, todėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo pareigų Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi buvo objektyviai pagrįstas ir teisėtas. Surinkti faktiniai ikiteisminio tyrimo metu duomenys leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad procesinės prievartos priemonės taikymas - laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų, yra bÅ«tinas, nes siekiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 119 straipsnyje nurodytų tikslų.Atsakovę atstovaujantis Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad nusikaltimas, kuriuo buvo įtartas (kaltinamas) ieškovas (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), tiesiogiai susijęs su jo tarnybos galimybių (įgaliojimų ir priemonių) panaudojimu. Ši procesinės prievartos priemonė laikytina pagrįsta, teisėta bei proporcinga siekiamiems proceso tikslams ir pernelyg nesuvaržančia ieškovo teisių, nes tam buvo objektyvus būtinumas, nes baudžiamasis persekiojimas K. B. atžvilgiu buvo paties ieškovo veiksmų rezultatas. Susipažinus su nuosprendžiu, kuriuo K.

B. iÅ¡teisintas, matyti, jog teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, tenkindamas asmeninius poreikius, naudojo policijai priklausantį turtÄ ir pinigines lėšas, skirtus tarnybinių pareigų atlikimui, kai kurie ieÅ¡kovo nustatyti veiksmai iÅ¡ tikrųjų buvo neteisėti, tad negalima daryti iÅ¡vados dėl procesinės prievartos priemonės taikymo K. B. nepagrįstumo. Be to ieÅ¡kovas nuo pareigų nuÅ¡alintas teismo nutartimi ir darbdavio, Å¡iuo atveju Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaltės dėl Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo K.

B. nėra, todėl jis neturi ir jokių prievolių, sietinų su žalos iÅ¡mokėjimu ieÅ¡kovui.Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo iÅ¡teisintas, tik deklaratyviai teigia, kad baudžiamojo proceso veiksmai buvo neteisėti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, negalima kelti civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.272 straipsnyje, klausimo ir reikalauti turtinės žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas, remiantis Å iaulių apskrities VPK imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2014 m. birželio 25 d. tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu, kuriame nurodyta, kad atliekant tyrimÄ , gauta duomenų apie Å iaulių apskrities VPK specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko K. B. galimÄ piktnaudžiavimÄ tarnyba, siekiant asmeninės naudos. Atliekant tyrimÄ K. B. pareikÅ¡ti įtarimai buvo tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovo tuo metu atliekamomis darbinėmis funkcijomis.

Priėmus nutartis jį nuÅ¡alinti nuo pareigų, ir vėliau nuÅ¡alinimo terminus pratęsus K. B. priimtų nutarčių neskundė, jos įsigaliojo, kas leidžia manyti, kad ieÅ¡kovas su priimtais sprendimais jį nuÅ¡alinti vieneriems metams sutiko ir jų nelaikė nei nepagrįstais, nei neteisėtais. Nenustačius visų bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu Å¡iuo atveju nekilo.                            II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui K. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3700 Eur turtinės žalos atlygimÄ , 185 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 25 d. Å iaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje dėl pareigÅ«no (ieÅ¡kovo) K.

B. piktnaudžiavimo tarnyba. Teismas nurodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir jis laikinai – 3 (tris) mėnesius, terminÄ Â skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 27 d., nuÅ¡alintas nuo pareigų. Vėliau Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis ieÅ¡kovui taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, terminas buvo pratęstas dar du kartus po tris mėnesius, t. y. iki 2015 m. kovo 27 d.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi ieÅ¡kovui taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, terminas buvo pratęstas dar kartÄ trims mėnesiams, t. y. iki 2015 m. birželio 27 d., nutartyje papildomai nurodant, kad nuo 2015 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovas K. B. įtariamas dar ir tuo, kad, bÅ«damas valstybės tarnautoju – policijos pareigÅ«nu, dirbdamas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro virÅ¡ininku, pasinaudodamas tarnyba prieÅ¡ingais tarnybai interesais, suklastodamas tikrÄ dokumentÄ ir juo disponuodamas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos policija, o bÅ«tent, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d., nevykdydamas tarnybinės užduoties, vairuodamas asmeninį automobilį „Mercedes Benz E240“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ miesto, 37 km per valandÄ virÅ¡ijo leistinÄ greitį, dėl to jam buvo suraÅ¡ytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E971549, po to 2010 m. rugpjūčio 24 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2010 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-300/2015 ieÅ¡kovas K.

B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi) išteisintas, nes neįrodyta jo kaltė šių nusikaltimų padaryme. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-449/2016 Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. išteisinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad dėl 2014 m. birželio 25 d.

Å iaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti kaltimai teisme, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis iÅ¡teisintas ne tik teismui konstatavus, kad nepadarytos Å¡ios nusikalstamos veikos, taip pat padarius iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas K. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau dar teismui konstatavus, kad tokie veiksmai nelaikomi nusikalstamais, o motyvuojamojoje dalyje nurodžius, kad Å iaulių AVPK vadovai privalėjo vadovautis 2012 m. balandžio 20 d.

Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryÅ¡io ir judriojo plačiajuosčio ryÅ¡io, įskaitant prisijungimÄ prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“ ir nekriminalizuoti kaltinime nurodytų veikų, teismas sprendė, kad Å¡ioje dalyje yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant nepakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ , t. y. civilinės teisės prasme pripažintina pareigÅ«nų veiksmuose buvus neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu (CPK 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Teismas nustatė, kad vien dėl 2014 m. birželio 25 d.

Å iaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo, pareikÅ¡to įtarimo pasėkoje buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir jis laikinai, vadovaujantis Å¡iomis nutartimis 9 (devyniems) mėnesiams buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, ko pasėkoje už šį laikotarpį negavo darbo užmokesčio.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡iame sprendime konstatuotų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (pradėto ikiteisminio tyrimo), ko pasėkoje ieÅ¡kovui buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir dėl to jis negavo darbo užmokesčio, yra priežastinis ryÅ¡ys, ir ieÅ¡kovas turi teisę gauti žalos atlygimÄ , kuriÄ privalo atlyginti valstybė. Teismas įvertino, kad ieÅ¡kovui nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. bÅ«tų buvęs iÅ¡mokėtas 9190,44 Eur darbo užmokestis.

Ieškovas įsidarbino ir nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 27 d. jis gavo iš Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ 1368,25 Eur darbo užmokestį. Teismas sprendė, kad nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. ieškovui negauto darbo užmokesčio 9190,44 Eur suma kaip turtinės žalos atlyginimas mažintina jo gauto darbo užmokesčio Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ 1368,25 Eur suma. Teismo vertinimu sprendžiant dėl turtinės žalos dydžio atsižvelgtina į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. rugpjūčio 3 d.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ â€žDėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko K. B. veiksmų“, kurioje pripažinta, kad K. B. pažemino pareigÅ«no vardÄ . Teismas pažymėjo, kad dar iki iÅ¡vados parengimo 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 40-TE-709 K. B. buvo atleistas iÅ¡ tarnybos jo paties praÅ¡ymu dėl išėjimo į pensijÄ . Bei tai, kad ieÅ¡kovas teisme nurodė, jog neneigia, jog tiek minėtoje iÅ¡vadoje, tiek ir nuosprendyje, dalyje dėl 2014 m. birželio 25 d. pradėto ikiteisminio tyrimo nurodytus veiksmus atliko, tai yra konstatuota ir Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje.

Teismas įvertinęs bylos duomenis padarė iÅ¡vadÄ , jog nepradėjus ikiteisminio tyrimo, tarnybinis patikrinimas bÅ«tų baigtas anksčiau, ko pasėkoje ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo bÅ«tų buvęs atleistas ir už einamas pareigas Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlyginimo negautų, tačiau bÅ«tų turėjęs galimybę anksčiau, nei 2014 m. gruodžio 10 d., įsidarbinti kitoje darbovietėje ir gauti darbo užmokestį. Konkrečiu atveju ieÅ¡kovas laikinai nuÅ¡alintas nuo pareigų 2014 m. birželio 27 d., įsidarbino 2014 m. gruodžio 10 d., t. y negavo darbo užmokesčio beveik pusę metų.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, į ieÅ¡kovo vidaus tarnyboje gautÄ darbo užmokestį (1021,16 Eur), į Å¡iuo metu gaunamÄ darbo užmokestį (550 Eur), spendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę į 3700 Eur turtinės žalos atlygimÄ . Teismas įvertinęs tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. liepos 1 d. 3.22. punktu, 3.22.2. punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovauja valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymÄ Å¾alÄ privalo atlyginti valstybė. Todėl ieÅ¡kovui 3700 Eur turtinės žalos atlygimas priteistinas iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.Teismas pažymėjo, kad dėl 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminiame tyrime pareikÅ¡tų įtarimų, ieÅ¡kovui taip pat buvo pareikÅ¡ti kaltinimai teisme.

Teismo vertinimu nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, ar kad dėl nurodytų ieÅ¡kovo veiksmų turėjo ir galėjo bÅ«ti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Todėl valstybės institucijos pareigÅ«nų savavaliÅ¡kų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise, pradedant ikiteisminį tyrimÄ nėra, nes tyrimas buvo pradėtas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015 m. kovo 25 d. nutartimi tęsiant ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminÄ , ieÅ¡kovas jau buvo įsidarbinęs ir gavo darbo užmokestį.

Todėl teismas sprendė, kad kitoje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kovui K.

B. 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, nesant pagrindo pripažino tam tikras aplinkybes nustatytomis, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad 2014 m. birželio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra neteisėtas, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas sutrukdė ieÅ¡kovui greičiau įsidarbinti kitoje darbovietėje dėl ko buvo priteistas žalos atlyginimas.

Teismas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumÄ tiesiogiai siejo su iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Kad Å¡ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Teismas iÅ¡vadÄ padarė remdamasis iÅ¡imtinai tik vienu epizodu iÅ¡ 2015 m. kovo 10 d. patikslinto įtarimo, t. y. dėl tarnybinio judriojo telefono panaudojimo savo asmeninėms reikmėms, neaptardamas kitų pradiniame 2014 m. birželio 26 d. įtarime pateiktų epizodų t. y. kriminalinei žvalgybai skirtų piniginių lėšų neteisėtÄ pasisavinimÄ , įslaptintų tarnybinių automobilių naudojimÄ savo reikmėms, neteisėtų nurodymų davimÄ Ä¯slaptintam darbuotojui, tokiais veiksmais sudarius galimybę kitiems asmenims sužinoti tarnybos ir valstybės paslaptį.

Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad įtarime inkriminuoti veiksmai buvo atlikti, jie buvo pagrindas ir ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ tarnybos. 2016 m. birželio 3 d. Å iaulių apskrities VPK vidaus tyrimų poskyris baigė tarnybinį patikrinimÄ ir surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 40-IS~48-(4.2) dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko K. B. veiksmų. IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareigÅ«no K. B. veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetÄ , savo veiksmais pareigÅ«nas K.

B. pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl jis atleistinas iÅ¡ vidaus tarnybos. Å is atliktas patikrinimas papildomai patvirtina, kad ieÅ¡kovui pritaikyta procesinė priemonė buvo pagrįsta ir reikalinga, nes jo padaryti pažeidimai įvertinti pačia griežčiausia nuobauda, atleidimu iÅ¡ tarnybos. Teismas sprendime nurodo, kad 2015 m. kovo 10 d. pradėtas toje pačioje byloje naujas ikiteisminis tyrimas K. B. atžvilgiu yra teisėtas. Tokia iÅ¡vada iÅ¡ esmės yra ginčytina ir neatitinka tikrovės, nes 2015 m. kovo 10 d. nebuvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, o tik pateiktas patikslintas įtarimas, detalizuojant K.

B. nusikalstamų veiksmų aplinkybes, t. y. laikÄ , vietÄ detaliau nurodant veikimo mechanizmÄ ir papildomai pateikiant tai numatančius BK straipsnius. Tačiau visas įtarimas tiesiogiai susijęs su 2014 m. birželio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliekamas dėl piktnaudžiavimo. Teismas netinkamai aiÅ¡kindamas baudžiamojo proceso eigÄ ir esančius dokumentus padarė netinkamas iÅ¡vadas ir pateikė nemotyvuotÄ bei prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ .

Atkreipia dėmesį, kad teismas spręsdamas jog 2014 m. birželio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas yra neteisėtas rėmėsi pateiktu įtarimu dėl tarnybinio judriojo telefono panaudojimo savo asmeninėms reikmėms. Tačiau nei 2014 m. birželio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, nei 2014 m. birželio 26 d. pirminiame įtarime apie tai nėra paminėta. Nurodyta aplinkybė yra paminėta 2015 m. kovo 10 d. patikslintame įtarime, tačiau teismas nuo Å¡io laikotarpio ikiteisminį tyrimÄ laiko teisėtu, tokiu bÅ«du teismas tÄ pačiÄ aplinkybę laiko ir teisėta, ir neteisėta.

PraneÅ¡imuose apie įtarimÄ iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės apie ieÅ¡kovo galimai atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ suformuluoti įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieÅ¡kovÄ padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir imtis procesinių prievartos priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.

Teismas, vertindamas kompensacijos pagrįstumÄ ir dydį dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, kompensacijos pagrįstumÄ kildino iÅ¡imtinai iÅ¡ spėjimų ir nesilaikė numatyto reikalavimo, kad įrodymai turi bÅ«ti iÅ¡tirti visapusiÅ¡kai ir objektyviai, nustatyta, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas įsidarbino vykstant ikiteisminiam tyrimui, nors tai kaip tik patvirtina aplinkybę, kad pats ikiteisminis tyrimas nebuvo kliÅ«tis tai padaryti.

Darbo paieÅ¡kos sėkmė ir greitis yra susijusi su daugybe faktorių, t. y. iÅ¡silavinimas, darbo pasiÅ«la, asmeniniai gebėjimai ir kitos aplinkybės, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir kaip vienintelę įsidarbino kliÅ«tį įvardino spėjimÄ , kad galimai atliekant tarnybinį patikrinimÄ bÅ«tų pavykę įsidarbinti greičiau. Tačiau nenurodė jokių motyvų kodėl taip mano ir kokios objektyvios aplinkybės tai įtakoja. Bylos duomenys paneigia Å iaulių apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ apie neturtinės žalos padarymo faktÄ .

Neatsakingas ir lengvabÅ«diÅ¡kai nerÅ«pestingas ieÅ¡kovo elgesys sÄ lygojo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vėliau taikytos baudžiamojo proceso numatytos procesinės prievartos priemonės. Paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai lėmė ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ . Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kovui K.

B. 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas Å¡iais argumentais: Palaiko atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo dėl netinkamai taikytų materialinės, procesinės teisės normų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos todėl mano, kad sprendimas toje dalyje, kurioje buvo patenkintas reikalavimas turėtų bÅ«ti panaikintas ir ieÅ¡kinys atmestas.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nurodė, kad prisideda prie atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros apeliacinio skundo, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kovui K. B. 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. B. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas, nustatęs neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, bei neteisėtai pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , neteisingai įvertino ieÅ¡kovo patirtos žalos dydį, nuÅ¡alinimo laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 27 dienos. Teismas nepagrįstai įvertino 2015 m. kovo 10 d. pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovo atžvilgiu teisėtumÄ , bei nuÅ¡alinimo nuo pareigų pratęsimÄ , bei nenustatė vienos iÅ¡ vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ .

Teismas nepagrįstai atskirai analizavo dviejų nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpių, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo 24 dienos iki 2015 m. kovo 27 dienos, bei nuo 2015 m. kovo 27 dienos iki 2015 m. birželio 25 dienos teisėtumÄ . Teismo argumentas, kad jei nebÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o bÅ«tų vykdytas tarnybinis patikrinimas, ko pasėkoje ieÅ¡kovas greičiausiai bÅ«tų atleistas iÅ¡ pareigų kaip pažeminęs pareigÅ«no vardÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Å iuo metu niekas negali objektyviai nustatyti, kas bÅ«tų, jei vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bÅ«tų vykdomas tarnybinis patikrinimas.

Tarnybinis patikrinimas galėjo bÅ«ti atliktas ir baigtas anksčiau nei įsiteisėjo Apeliacinės instancijos nutartis, K. B. galėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų kitais pagrindais, ne jo praÅ¡ymu dėl išėjimo į pensijÄ . Be to, atliekant tarnybinį patikrinimÄ jis nebÅ«tų buvęs nuÅ¡alintas nuo pareigų ir bÅ«tų gavęs darbo užmokestį ir nepatyręs tokio dydžio turtinės žalos. Teismo sprendimas priteisti ieÅ¡kovui 3700 Eur turtinės žalos atlyginimÄ yra visiÅ¡kai nemotyvuotas bei neteisėtas.

Su teismo vertinimu, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas civiline tvarka pradėtas neteisėtai, nesutinka. Lietuvos Apeliacinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartyje iÅ¡ esmės konstatavo, kad pagal 2015 m. kovo 10 pareikÅ¡tus įtarimus, K. B. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Be to, 2015 m. kovo 25 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismas pratęsdamas K. B. laikinojo nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminÄ iki 2015 m. birželio 27 d., remiasi ne vien tik 2015 m. kovo 10 d.

įtarimo apie tariamai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrindais, tačiau nuÅ¡alinimo nuo pareigų pagrindais lieka įtarimai pareikÅ¡ti 2014 m. birželio 27 d. Kyla pagrįstos abejonės, ar teismas tęstų nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminus, jei ieÅ¡kovui bÅ«tų inkriminuojama veika pagal 2015 m. kovo 10 d. įtarimus. IÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad 2015 m. kovo 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas yra teisėtas ir tik patvirtina, kad valstybės institucijos pareigÅ«nų aplaidus ir savavaliÅ¡ki veiksmai yra vienas iÅ¡ pagrindų kilti atsakovės civilinei atsakomybei.

Dėl to mano, kad apeliantas įgijo teisę į visiÅ¡kos materialinės žalos atlyginimÄ . Nustatydamas žalos dydį teismas, įvertino faktÄ , kad apeliantas, nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpiu, t.y. nuo 2014 m. gruodžio 10 d. įsidarbino Å iaulių sporto mokykloje „Klevas“. Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 27 dienos Å iaulių sporto mokykloje „Klevas“ ieÅ¡kovas gavo 1368,25 Eur darbo užmokestį, todėl Å¡ia dalimi teismas mažino žalos dydį nuo 9190,44 Eur iki 7822,19 Eur.

Su nurodytu dydžiu sutinka, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę tik į 3700 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo byloje ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, t.y. 2016 m. spalio 13 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma apie K. B. darbo užmokestį, tačiau nustatant ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos dydį rėmėsi Å¡iuo metu Å iaulių sporto mokykloje „Klevas“ ieÅ¡kovo gaunamu darbo užmokesčio vidurkiu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio nurodė, kad apeliantas 2014 m. birželio 27 d. laikinai nuÅ¡alintas nuo pareigų, 2014 m. gruodžio 10 d. įsidarbino, t. y negavo darbo užmokesčio beveik pusę metų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į apelianto vidaus tarnyboje gautÄ darbo užmokestį (1021,16 Eur), į Å¡iuo metu gaunamÄ darbo užmokestį (550 Eur) bei į aplinkybes, kad jis bÅ«tų atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, nusprendė, kad apeliantas turi teisę tik į 3700 Eur turtinės žalos atlygimÄ .

Teismas atsižvelgė ne tik į apelianto negautÄ darbo užmokestį nuÅ¡alinimo metu, tačiau ir į tai, kad įsiteisėjus apelianto atžvilgiu priimtam iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. rugpjūčio 3 d. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje „Dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko K. B. veiksmų“ nurodyta, kad K. B. pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Be to, teismas nurodė, kad apelianto veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetÄ , savo veiksmais pareigÅ«nas K. B. pažemino pareigÅ«no vardÄ . Apeliantas nurodo, kad teismas padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nes objektyviai nustatyti ar apeliantas bÅ«tų atleistas iÅ¡ tarnybos negalima. Tačiau civilinėse bylose teismai vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Todėl apelianto argumentai atmestini. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Papildomai pažymi, kad tiek apeliantas, tiek Å iaulių apylinkės teismas klaidingai tapatina ikiteisminio tyrimo pradžiÄ su įtarimų pareiÅ¡kimu. Tai galėjo įtakoti aplinkybė, jog teismas prie civilinės bylos neprijungė baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), neiÅ¡tyrė joje esančių dokumentų ir rėmėsi iÅ¡imtinai tik teismo priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu.

Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pradėtas 2014m. birželio 25 d. pagal Å iaulių apskrities VPK imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. G. tarnybinį praneÅ¡imÄ . O pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ tokį įtarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). 22.2. Apeliantas viso proceso metu, bei apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų.

IÅ¡teisinamasis nuosprendis, nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus ir tokiu bÅ«du yra nukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos. 22.3. NuÅ¡alinimo terminas buvo tęsiamas iki 2015 m. birželio 26 d. kol Å iaulių apygardos teismas nutartimi atsisakė pratęsti terminÄ , nes ieÅ¡kovas patvirtino, kad jis dirba jau kitoje darbovietėje, pagal policijoje iÅ¡tarnautÄ laikÄ jau turi teisę į pensijÄ , jo nuÅ¡alinimas nuo pareigų bÅ«tų tik formalumas, todėl teismo nuomone nuÅ¡alinimas nuo pareigų tapo nereikalingas.

K. B. priimtų nutarčių neskundė, jos įsigaliojo, kas leidžia manyti, kad ieÅ¡kovas su priimtais sprendimais jį nuÅ¡alinti vieneriems metams sutiko ir jų nelaikė nei nepagrįstais nei neteisėtais ir teismo sprendimais jokių neteisėtumo aplinkybių nebuvo nustatyta. 2016 m. birželio 3 d. Å iaulių apskrities VPK vidaus tyrimų poskyrio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 40-IS-48-(4.2) konstatuota, kad pareigÅ«no K. B. veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetÄ , savo veiksmais pareigÅ«nas pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Atliktas patikrinimas papildomai patvirtina, kad ieÅ¡kovui pritaikyta procesinė priemonė buvo pagrįsta ir reikalinga. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės tenkintinas.  Nagrinėjamu atveju priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti turtinę žalÄ dėl pradėto ikiteisminio tyrimo bei ieÅ¡kovui taikytos baudžiamojo poveikio priemonės laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis). Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-300/2015 K.

B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi) išteisintas, nes neįrodyta jo kaltė šių nusikaltimų padaryme. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos. Teismas priimdamas nuosprendį be kitų argumentų pažymėjo, kad K. B. veiksmų neteisėtumas, neapdairumas, kuris pasireiškė tuo, kad jis neatskyrė asmeninių pokalbių nuo tarnybinių ir už tai nesusimokėjo, nereiškia, jog jo veiksmai nusikalstami, nereiškia, kad jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia siekiant apgauti Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojus ir taip išvengti turtinės prievolės sumokėti už pokalbius.

Be to iÅ¡ byloje esančių specialistų iÅ¡vadų matyti, jog siekiant atriboti telefoninius pokalbius bei jų įkainius, reikėjo iÅ¡samaus iÅ¡klotinių tyrimo. Toks iÅ¡klotinių ir informacijos surinkimas apie apmokestintas paslaugas mechanizmas tik patvirtina apie gana sudėtingÄ reikiamos informacijos gavimo galimybę. Teismas padarė iÅ¡vadas, kad konkretÅ«s veiksmai BK 300 straipsnio prasme nelaikomas dokumento klastojimu. Kad K. B. veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių, nes turtinės 208,86 Eur žalos padarymas, nenustačius tyčios, negali bÅ«ti vertinamas kaip didelės neturtinės žalos padarymas.

Nenustačius BK 228 straipsnio bÅ«tino požymio - didelės žalos valstybės interesams ir Lietuvos policijai padarymo, teisinės reikÅ¡mės neturi kaltinime nurodytas veikas kvalifikuojantis požymis – asmeninės naudos siekimas. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į 2012m. balandžio 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu: „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryÅ¡io ir judriojo plačiajuosčio ryÅ¡io, įskaitant prisijungimÄ prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“ 3.4 punkto nuostatas, numatančias, kad kai nustatoma, kad tarnybinio judriojo telefono ryÅ¡io ir judriojo plačiajuosčio ryÅ¡io, įskaitant prisijungimÄ prie interneto, paslaugų naudojimas nenusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, atliekamas tarnybinis patikrinimas ir nustačius, kad įstaigai padaryta žala, iÅ¡laidų skirtumÄ (žalÄ ) policijos įstaigų finansų padaliniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ vartotojui apskaičiuojamo darbo užmokesčio“ privalėjo vadovautis Å iaulių AVPK vadovai, nekriminalizuojant kaltinime nurodytų veikų, nes iÅ¡ įsakymo turinio akivaizdžiai matyti, kad prievolė nustatyti tarnybinio judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų naudojimÄ nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, priklauso policijos departamentui, o nustačius tokius atvejus, turėjo bÅ«ti atliekamas tarnybinis patikrinimas su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis - iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ vartotojui apskaičiuojamo darbo užmokesčio ir t.t.

Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismas, įvertinęs tarnybinių automobilių, sudarančių valstybės paslaptį, naudojimÄ tenkinant asmeninius poreikius, padarė iÅ¡vadÄ , kad K. B. piknaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau tokie veiksmai nelaikomi nusikalstamais, nes jo veiksmuose nėra bÅ«tino Å¡iai nusikalstamai veikai kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymo valstybei ir Lietuvos policijai, jo veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymiai. Dėl kaltinimo, kad neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas – 101,37 Eur (350,00 Lt), teismas rėmėsi kaltinamojo parodymais, kad jis tik laikinai pasinaudojo kriminalinei žvalgybai skirtais pinigais, nes Å¡iam tikslui skirtų lėšų trÅ«kumas nenustatytas, byloje nėra finansinės ataskaitos, kuri pagrįstų neteisėtÄ lėšų panaudojimÄ todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis 2014m. gegužės 30 d.

Šiaulių AVPK tarnybinėse patalpose piktnaudžiavo tarnybine padėtimi neteisėtai panaudodamas kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-449/2016 Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. išteisinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Pažymėjo, kad K. B. jam inkriminuojamus veiksmus atliko, būdamas policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių AVPK Operatyvinės veiklos biuro viršininku. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog K. B. tarnybinius automobilius, sudarančius valstybinę paslaptį, naudodamas tenkinant asmeninius poreikius, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau nenustatė būtino šiai nusikalstamai veikai kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymo valstybei ir Lietuvos policijai, teismo nuomone, jo veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymiai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti ir su Å¡ia teismo iÅ¡vada. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors pažeidimai nagrinėjamu atveju padaryti, tačiau ne kiekvienas pažeidimas turi bÅ«ti kriminalizuojamas, juo labiau, kad Å¡iuo atveju, už tokius pažeidimus (tarnybinio telefono naudojimas, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu) numatyta atsakomybė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-20 įsakyme „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryÅ¡io ir judriojo plačiajuosčio ryÅ¡io, įskaitant prisijungimÄ prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“.

Teismas pažymėjo, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia nuspręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kai kurie K.

B. nustatyti veiksmai iÅ¡ tikrųjų buvo neteisėti, tik jų pavojingumas nebuvo toks, dėl kurio bÅ«tų pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Kolegija sutiko su teismo iÅ¡vada, kad K. B. veiksmai galėtų užtraukti ne baudžiamÄ jÄ , o tik drausminę atsakomybę. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje nurodęs, jog K. B. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir dėl to jį iÅ¡teisinęs, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Teisėjų kolegija pasisakydama, kad nors dėl Å¡ios kaltinimų dalies skundžiamame nuosprendyje iÅ¡teisinimo pagrindas irgi nurodytas nepakankamai aiÅ¡kiai, vis dėlto Å¡iuo atveju akivaizdu, kad K. B. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), K. B. iÅ¡teisinimÄ pripažino teisėtu ir pagrįstu. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sÄ lygų Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.

Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ir teismo veiksmais, atlyginimÄ reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimÄ asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

Aplinkybė, kad buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuris, peržiÅ«rėjus jį instancine tvarka, apeliacinės instancijos paliktas nepakeistas, visų pirma reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Toks požiÅ«ris į iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reikÅ¡mę sprendžiant Å¡ios rÅ«Å¡ies civilinės atsakomybės klausimus yra suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Pažymėtina, kad pavyzdžiui dėl suėmimo Kasacinis teismas vertindamas pagrįsto įtarimo kaip bÅ«tinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sÄ lygos buvimÄ , yra pasisakęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ Ä¯tarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014, EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T.

K. prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Bei tai, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Talat Tepe prieÅ¡ TurkijÄ , § 61; T. K. prieÅ¡ BulgarijÄ , § 79).( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad remiantis EŽTT praktika net asmens laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (įskaitant a punktÄ , kuriame nurodytas laisvės atėmimo atvejis, kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį) iÅ¡ principo laikomas teisėtu, jeigu vykdomas pagal kompetentingo teismo sprendimÄ , o vėlesnė iÅ¡vada, kad teismas padarė nacionalinės teisės klaidų priimdamas šį sprendimÄ , nebÅ«tinai retrospektyviai turi neigiamos įtakos atitinkamo laisvės atėmimo laikotarpio teisėtumui.

Dėl to Teismas nuosekliai atsisako tenkinti pareiÅ¡kimus asmenų, kurie buvo nuteisti už nusikalstamas veikas ir skundžiasi dėl situacijos, kai apeliacinės instancijos teismas vėliau pripažino, kad sprendimas dėl jų nuteisimo ar bausmės buvo grindžiamas fakto ar teisės klaidomis (2002 m. gegužės 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99). Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo trÅ«kumai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir akivaizdÅ«s, aiÅ¡kiai neatitinka esminių pagal KonvencijÄ suteikiamų procesinių garantijų, toks sprendimas gali bÅ«ti pripažįstamas neatitinkančiu bendrosios apsaugos nuo savivalės tikslo, įtvirtinto Konvencijos 5 straipsnyje, taigi Å¡ios nuostatos pažeidimas gali bÅ«ti konstatuojamas (2013 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Yefimenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 152/04, § 101-111; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje StaÅ¡aitis prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 47679/99).

           Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo IeÅ¡kovas apeliantas teigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas jo atžvilgiu nepagrįstai, kaltinimai ieÅ¡kovui buvo grįsti prielaidomis, prieÅ¡ jį buvo vykdomi neteisėti veiksmai, t. y. susidorojimas, fabrikuojant ikiteisminį tyrimÄ , jis nepagrįstai buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 25 d. Å iaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje dėl pareigÅ«no (ieÅ¡kovo) K.

B. piktnaudžiavimo tarnyba. Nurodant, kad laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. birželio 25 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valstybės tarnautojas galimai piktnaudžiavo tarnyba siekiant asmeninės naudos. Civilinės bylos bei Å iaulių apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-87-300/2015 duomenimis patikrinimas dėl Å iaulių AVPK Specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko K. B. veiksmų dėl galimo piktnaudžiavimo pradėtas 2013 m. lapkričio 18 d. 2014 m. birželio 25 pažymoje dėl gautos informacijos nurodoma, kad pradėjus gautos informacijos patikrinimÄ buvo gauti duomenys dėl 2011 m. liepos 14 d. paimto vartojimo kredito kartu su K.

B. pavaldine, kuri galimai paskolos lėšų negavo ir nesinaudojo. Taip pat turima informacijos, kad K. B. galimai neteisėtai naudoja kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas, pasisavindamas tam tikras lėšas kaip ketvirtines iÅ¡laidas, asmeniniais tikslais naudoja tarnybinį automobilį, kad vairuodamas tarnybinį automobilį padarė administracinį pažeidimÄ ir priimant nutarimÄ dėl administracinės nuobaudos galimai galėjo bÅ«ti klastojami dokumentai. Kad pažadėjo asmeniui padėti dėl jo asmeninių interesų nustatyti asmens duomenis ir naudojamÄ telefonÄ Â pagal automobilio duomenis.

Galimai už futbolo klubo stadione atliktus darbus iÅ¡mokėjo atlyginimÄ iÅ¡ žvalgybai skirtų lėšų. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis apie K. B. galimai neteisėtÄ veiklÄ pasireiÅ¡kiančiÄ galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, esant pagrindo vertinti, kad yra nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje buvo nuspręsta, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminis tyrimas 2014 m. birželio 25 d. pradėtas pagal Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. G. tarnybinį praneÅ¡imÄ . 2014 m. birželio 27 d.

K. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. 2015 m. sausio 14 d. baudžiamojoje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai K. B. piktnaudžiavimo tarnyba dėl veiksmų nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d., pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ K. B. įteiktas 2014 m. birželio 26 d., tÄ pačiÄ dienÄ jis apklaustas įtariamuoju. 2015 m. kovo 10 d. K. B. praneÅ¡ta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

TÄ pačiÄ dienÄ apklaustas įtariamuoju, dėl pareikÅ¡tų įtarimų pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ydamas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . 2015 m. balandžio 13 d. K. B. praneÅ¡ta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. TÄ pačiÄ dienÄ apklaustas įtariamuoju, dėl pareikÅ¡tų įtarimų nurodė, kad paaiÅ¡kinimus jau yra pateikęs. 2015 m. balandžio 9 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakyta tenkinti įtariamojo praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio nutarimo nutraukimo.

Byloje duomenų nėra, kad K. B. bÅ«tų nutarimÄ skundęs BPK 63,64 straipsniuose numatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumÄ (sprendimo 44 punktas) nurodo, kad dėl 2014 m. birželio 25 d. Å iaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti kaltinimai teisme, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis iÅ¡teisintas ne tik teismui konstatavus, kad nepadarytos Å¡ios nusikalstamos veikos, taip pat padarius iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas K.

B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau dar teismui ir konstatavus, kad tokie veiksmai nelaikomi nusikalstamais, o motyvuojamojoje dalyje nurodžius, kad Å iaulių AVPK vadovai privalėjo vadovautis 2012m. balandžio 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryÅ¡io ir judriojo plačiajuosčio ryÅ¡io, įskaitant prisijungimÄ prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“ ir nekriminalizuoti kaltinime nurodytų veikų (teismo sprendimo 40 - 42 punktai), teismas sprendžia, kad Å¡ioje dalyje yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant nepakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ , t. y, civilinės teisės prasme pripažintina pareigÅ«nų veiksmuose buvus neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pagal BPK 166 straipsnio 1 d. ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo turinio yra aiÅ¡kiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pradėtas 2014 m. birželio 25 d. pagal Å iaulių apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. G. tarnybinį praneÅ¡imÄ . PraneÅ¡ime (Å¡ios nutarties 36 punktas) nurodyta, kad Å iaulių apskrities vyliausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje atliekamas tyrimas, atliekant tyrimÄ gauta duomenų apie galimÄ Å AVPK Specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko K.

B. galimÄ piktnaudžiavimÄ tarnyba siekiant asmeninės naudos. Nurodoma apie tikslingumÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir apie pradėtÄ tyrimÄ 2014 m. birželio 25 d. raÅ¡tu praneÅ¡ta Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai. 2014 m. birželio 26 d. ONKT skyriaus prokuroras surašė pavedimÄ atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Kaip minėta Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vien aplinkybė, kad buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su kaltinimais susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo spręsti, kad iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumÄ tiesiogiai siejo su iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu. Sutiktina su atsakovės apeliantės argumentais, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Kad Å¡ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Konkrečiu atveju iÅ¡ baudžiamojoje byloje bei civilinėje byloje esančių duomenų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iÅ¡ procesinių dokumentų turinio, kurie sudarė pagrindo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo, byloje esančių dokumentų, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, bei nustatytų aplinkybių apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti bei sutikti su apelianto ieÅ¡kovo iÅ¡vadomis, kad prieÅ¡ K. B. buvo vykdomi neteisėti veiksmai, kaip jis teigia, kad buvo siekiama su juo susidoroti, fabrikuojant ikiteisminį tyrimÄ ir kita.

Konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas pagal byloje esančius duomenis pradėtas esant pagrindo įtarti, kad K. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Be to iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, raÅ¡tu pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies su jam pareikÅ¡tais įtarimais sutiko, pripažindamas kai kurias nustatytas faktines aplinkybes, nors ir nurodydamas, kad savo veiksmais galėjo padaryti žalÄ bet vertindamas, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo požymių.

Be to pažymėtina, kad jis naudodamasis savo procesinėmis teisėmis neskundė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų, priimtų procesinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertinęs byloje esančius duomenis neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatÄ prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi baudžiamÄ jį procesÄ ir konkrečiai ikiteisminį tyrimÄ reglamentuojančios normos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir/ar prokurorus įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimÄ , gavus duomenų apie galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iÅ¡ tų duomenų iÅ¡ karto yra aiÅ¡ku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant nepakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikaltimus. Nors ieškovo K. B. atžvilgiu ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas baudžiamosios bylos iškėlimas bei visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad pareigÅ«nų veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėti, nepagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Konkrečiu atveju turint informacijÄ apie ieÅ¡kovo galimai daromus nusikalstamus veiksmus, pareigÅ«nai pagal pirminius duomenis ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , bet ir negalėjo elgtis kitaip, nes jų pareiga atlikti įstatyme numatytus procesinius veiksmus tam, kad bÅ«tų atskleisti galimai padaryti nusikaltimai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ tai, kad asmuo galiausiai iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“.

Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo paÅ¡alinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ (2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , peticijos Nr. 57404/08). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015) Konkrečiu atveju ieÅ¡kovas nors ir nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai nes jo vertinimu atsižvelgiant į iÅ¡teisinamojo nuosprendžio motyvus pagal turimus duomenis buvo galimybė įvertinti K.

B. veiksmus dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apeliacinio teismo vertinimu jo teiginiai niekuo nepagrįsti. IeÅ¡kovo argumentai abstraktÅ«s, nors jis ir nurodė pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ , tačiau kuo tai konkrečiai pasireiÅ¡kė, kokie konkrečiai pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti neįrodinėjo ir kaip minėta iÅ¡ esmės savo teiginius grindė pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu niekuo nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad pareigÅ«nai elgėsi neatidžiai, nerÅ«pestingai ir matydami, kad K.

B. veiksmuose yra tik drausminiai pažeidimai vis tiek formaliai inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ . Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant BPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tuo metu buvusius duomenis į tai, kad K. B. ėjo Å iaulių AVPK Specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko pareigas, dėl konkrečių nustatytų faktinių aplinkybių manant, kad jis padarė galimai neteisėtÄ veikÄ pasireiÅ¡kiančiÄ galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, esant pagrindo vertinti, kad yra nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, į reikalingumÄ atlikti iÅ¡samesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kita.

Konkrečiu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ buvo akivaizdu, kad nėra pagrindo įtarti K. B. padarius neteisėtÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kad nėra jokio teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Pažymėtina, kad įtarimo pareiÅ¡kimui nekeliami tapatÅ«s apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Be to nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės istancijos teismas baudžiamojoje byloje nekonstatavo jokių Å¡iurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir sprendžia, jog iÅ¡teisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtu. Dėl nepagrįsto nuÅ¡alinimo nuo pareigų Byloje nustačius, kad asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiÅ¡kintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrÄ sias Å¡ių priemonių skyrimo nuostatas.

Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, bÅ«tina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslÄ . Skiriant Å¡ias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-102/2012). Pagal BPK 157 straipsnio nuostatas laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas tuo atveju, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Å ios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo, kaltinamo asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas, kaltinamas, pobÅ«džio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo, kaltinamo asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, Å¡i aplinkybė gali suponuoti nuÅ¡alinimo nuo pareigų poreikį. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato teisėsaugos pareigÅ«nų pareigÄ procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymÄ nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga (BPK 157 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Å iaulių AVPK Imuniteto skyrius kreipėsi į prokurorÄ dėl K. B. nuÅ¡alinimo nuo pareigų motyvuodamas tuo, kad K. B. praneÅ¡imas dėl įtarimo padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje įteiktas 2014 m. birželio 26 d. Kadangi galimai padaryta veika susijusi su K. B. darbo pobÅ«džiu ir atliekamomis funkcijomis dėl ko jis gali daryti to paties pobÅ«džio nusikalstamas veikas ir kita. 2014 m. birželio 27 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nuÅ¡alinti K.

B. nuo Å iaulių AVPK Specialių užduočių biuro virÅ¡ininko trijų mėnesių laikui motyvuodamas tuo, kad įtariamasis toliau eidamas savo pareigas, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais ir ryÅ¡iais savo veikloje gali ir toliau jais piktnaudžiauti, siekdamas pakreipti procesÄ sau palankia linkme, mėginti pats ar per kitus asmenis paveikti baudžiamojoje byloje apklaustinus jam pavaldžius asmenis, galinčius pateikti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , bei tokiu bÅ«du trukdyti ikiteisminiam tyrimui.

Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė baudžiamojo poveikio priemonę iÅ¡ esmės pritardamas praÅ¡ymo argumentams - laikinai trims mėnesiams nuo 2014 m. birželio 27 d. nuÅ¡alino įtariamÄ jį K. B. nuo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialių užduočių biuro virÅ¡ininko pareigų. Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis ieÅ¡kovui taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, terminas buvo pratęstas dar du kartus po tris mėnesius, t. y. iki 2015 m. kovo 27 d.

Teismo nutartyse nurodyta, kad pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra pasikeitę. Nusikalstama veika susijusi su jo tiesioginių pareigų vykdymu jo darbinės veiklos srityje, todėl įtariamojo užimamos pareigos, naudojimasis jam suteiktais įgaliojimais, kitomis teisėmis sudaro galimybę kliudyti bylos tyrimui. Jis gali mėginti pats ar per kitus byloje dar apklaustinus jam pavaldžius asmenis (dalis liudytojų yra policijos įstaigos darbuotojai) trukdyti greitai ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas bei jų padarymo aplinkybes.

Taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas tęsdamas nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminus 2014 m. gruodžio 18 d. nurodė, kad K. B. bÅ«damas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialių užduočių biuro virÅ¡ininkas įtariamas padaręs vienÄ sunkų nusikaltimÄ valstybės tarnybai. Kilus įtarimams, kad jis veikia prieÅ¡ingai tarnybos interesams dėl jo sÄ Å¾iningumo, nesavanaudiÅ¡kumo, teisėtumo atliekant darbines funkcijas, lojalumo policijos sistemai ir Lietuvos valstybei, tolesnis vadovavimas valstybės institucijai, kol jis tebeturi traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens statusÄ , nepaneigiant nekaltumo prezumpcijos, bÅ«tų nesuderinamas su pareigÅ«nams keliamais itin aukÅ¡tais nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimais ir kita. 2015 m. kovo 23 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų termino pratęsimo motyvuodamas iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais. Taip pat nurodoma, kad įtariamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos pastarajam einant valstybės tarnautojo (policijos pareigÅ«no) pareigas, pasinaudojant jam suteiktais tarnybos įgaliojimais. Ikiteisminis tyrimas dar nėra baigiamas, kadangi 2015 m. kovo 10 d. K. B. paskelbus naujÄ , patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kuriame inkriminuota daugiau nusikalstamų veikų dėl įtariamojo paaiÅ¡kinimų reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovui taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams iki 2015 m. birželio 27 d. nutartyje papildomai nurodant, kad nuo 2015 m. kovo 10 d. ieškovas K. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 128 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Nutartyje iš esmės pritariama prokuroro pozicijai, nurodomi anksčiau minėti argumentai bei pripažįstama, kad nušalinimo pagrindai nėra išnykę.

Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnyje numatytos pagrindinės nuostatos dėl asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu. Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam pratęsiant paskirtÄ poveikio priemonė buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisės į nuostolių atlyginimÄ esant tam pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo interesus atstovavo advokatas.

Baudžiamosios bylos duomenimis paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ K. B. susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, papildymų, praÅ¡ymų neteikė. Taigi ieÅ¡kovas manydamas, kad jo atžvilgiu nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jam nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nepagrįstai tęsiama nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis skųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, skųsti teismų priimtas nutartis. Kasacinis teismas yra nurodė, kad turi bÅ«ti įvertinta ir tai, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, kuriais skirtos kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės, t. y. ar jis iÅ¡naudojo visas gynybos priemones.

Tuo atveju, jei Å¡ių priemonių taikymo teisėtumas baudžiamojoje byloje buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas privalo padaryti dėl Å¡ios aplinkybės atitinkamas teisines iÅ¡vadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Baudžiamoji byla Nr. 1-87-300/2015 (ikiteisminio tyrimo numeris (duomenys neskelbtini)), kurioje K. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2015 m. balandžio 29 d.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus į teismÄ 2015 m. birželio 26 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-300/2015 teismas nepratęsė Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio teisėjo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi paskirto laikino K. B. nuÅ¡alinimo nuo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko pareigų, motyvuodamas tuo, kad Å¡i priemonė pasidarė nebereikalinga, jis jau dirba kitoje darbovietėje, jau turi teisę į pensijÄ ir kt., o nuÅ¡alinimas nuo pareigų bÅ«tų tik formalus.

IÅ¡ 2015 m. birželio 18 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras prašė nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminÄ pratęsti trims mėnesiams. K. B. bei jį atstovaujantis advokatas prašė termino nebepratęsti, motyvuodami tuo, kad K. B. yra padavęs praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti jį į pensijÄ . Be to jis negali toliau eiti savo pareigų nes nebėra jo pareigybės ir kita. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius duomenis, kad K. B. ėjo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialių užduočių biuro virÅ¡ininko pareigas, į pagrindus, kurie nurodyti kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl baudžiamosios prievartos priemonės paskyrimo, terminų pratęsimo (nurodyta Å¡ios nutarties 46, 47 punktuose), į tai, kad praÅ¡ymai motyvuoti, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys motyvuotos, jose iÅ¡samiai apraÅ¡ytos nusikalstamų veikų padarymo vietos, laikas, bÅ«das ir visos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovui inkriminuotais nusikaltimais, neturi pagrindo spręsti, kad sprendžiant ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų, sprendžiant priemonės pratęsimo klausimus buvo pažeisti BPK reikalavimai.

Teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta medžiaga sudarė pagrindo spręsti, kad nusikalstama veika, kuria įtariamas K. B. yra susijusi su jo tiesioginių pareigų vykdymu jo darbinės veiklos srityje, todėl įtariamojo užimamos pareigos, naudojimasis jam suteiktais įgaliojimais, kitomis teisėmis sudaro galimybę kliudyti bylos tyrimui. Teisėjas pagristai manė, kad įtariamasis gali mėginti pats ar per kitus byloje apklaustinus jam pavaldžius asmenis nes dalis liudytojų yra policijos įstaigos darbuotojai trukdyti greitai ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas bei jų padarymo aplinkybes.

Be to kilus įtarimams, kad jis veikia prieÅ¡ingai tarnybos interesams jo tolesnis vadovavimas valstybės institucijai, kol jis tebeturi traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens statusÄ , bÅ«tų nesuderinamas su pareigÅ«nams keliamais itin aukÅ¡tais nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimais. Pažymėtina, kad nenustatyta aplinkybių, kad terminas bÅ«tų pratęstas iÅ¡nykus nuÅ¡alinimo nuo pareigų pagrindams. Apeliacinio teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant dėl mintos priemonės dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų taikymo ar Å¡ios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, visiÅ¡kai pakako pagrįsto manymo, kad įtariamojo užimamos pareigos, atsižvelgiant į jam pareikÅ¡tus įtarimus susijusius su tarnybinių pareigų vykdymu, inkriminuotų veikų pobÅ«dis bei padarymo aplinkybės gali sudaryti sÄ lygas ir galimybę trukdyti procesui.

Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovui procesinės prievartos priemonės nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. birželio 25 d. taikytos pagrįstai ir buvo proporcingos siekiamiems tikslams. Be to, kaip minėta Å¡ios nutarties 48 punkte paaiÅ¡kėjus, kad minėta priemonė tapo nebereikalinga, teismas netenkino prokuroro praÅ¡ymo dėl jos pratęsimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas byloje nepagrindė, kad taikant aptariamÄ procesinę prievartos priemonę buvo atlikti kokie tai konkretÅ«s ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, ar ikiteisminio tyrimo teisėjo neteisėti veiksmai, grubiai pažeistos baudžiamojo proceso normos (CPK 12, 178 straipsniai).

Tokiu atveju pats procesinės prievartos taikymas savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog egzistuoja pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, nes nenustatyta viena iÅ¡ privalomųjų sÄ lygų – neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip minėta vertinant tam tikro procesinio veiksmo teisėtumÄ vertinama situacija, buvusi to veiksmo atlikimo metu, ir bÅ«tent tada nustatytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovo argumentai, grindžiami faktu, kad jis buvo pripažintas nepadaręs jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikalstamų veikų nes jo atžvilgiu teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nepaneigia procesinių prievartos priemonių taikymo ir trukmės teisėtumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumÄ nustatytų aplinkybių dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų skyrimo, dėl Å¡ios procesinės prievartos priemonės pratęsimo, į taikymo trukmę, jo metu atliktus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, sutinka iÅ¡ esmės su apeliantės atsakovės argumentais dėl teisėto ir pagrįsto nuÅ¡alinimo nuo pareigų bei atmeta ieÅ¡kovo apelianto argumentus dėl nuÅ¡alinimo pripažinimo nepagrįstu bei neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 45 punkte nurodė, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io.

Byloje nustatyta, kad vien dėl 2014 m. birželio 25 d. Å iaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo, pareikÅ¡to įtarimo pasėkoje buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimis ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir jis laikinai – vadovaujantis Å¡iomis nutartimis 9 (devyniems) mėnesiams buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, ko pasėkoje už šį laikotarpį negavo darbo užmokesčio.

Teismas sprendė, kad vien tik dėl 2014 m. birželio 25 d. Å iaulių apskrities VPK Imuniteto skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų 9 (devynis) mėnesius, t. y. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡iame sprendime konstatuotų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (pradėto ikiteisminio tyrimo), ko pasėkoje ieÅ¡kovui buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir dėl to jis negavo darbo užmokesčio, yra priežastinis ryÅ¡ys, ir ieÅ¡kovas turi teisę gauti žalos atlygimÄ , kuriÄ privalo atlyginti valstybė.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ingai nei dėl 2014 m. birželio 25 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas civiline tvarka pradėtas neteisėtai, ar kad dėl nurodytų ieÅ¡kovo veiksmų turėjo ir galėjo bÅ«ti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Todėl valstybės institucijos pareigÅ«nų savavaliÅ¡kų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise, pradedant ikiteisminį tyrimÄ nėra, nes tyrimas buvo pradėtas įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas taip pat nurodė, kad teismui dėl 2014 m. birželio 25 d. pradėto ikiteisminio tyrimo pasisakius anksčiau ir priteisus ieÅ¡kovui turtinės žalos atlygimÄ iÅ¡ valstybės, taip pat, konstatavus, kad 2015 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, t. y. civiline tvarka nenustačius neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, sprendė, jog Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovas neturi teisės į turtinės žalos, t. y. negauto darbo užmokesčio atlyginimÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.

Pažymėjo, kad Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015 m. kovo 25 d. nutartimi tęsiant ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminÄ , ieÅ¡kovas jau buvo įsidarbinęs ir gavo darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus iki 9893,55 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., jam įsidarbinus ir dirbant Å iaulių sporto mokykloje „Klevas“ jam buvo iÅ¡mokėtas 3093,10 Eur darbo užmokestis, sprendė, jog nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. ieÅ¡kovui negauto darbo užmokesčio 9190,44 Eur suma kaip turtinės žalos atlyginimas mažintina jo gauto darbo užmokesčio Å iaulių sporto mokykloje „Klevas“ 1368,25 Eur suma už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 27 d., t. y. iki 7822,19 Eur.

Atsakovė-apeliantė atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad 2015 m. kovo 10 d. pradėtas toje pačioje byloje naujas ikiteisminis tyrimas K. B. atžvilgiu yra teisėtas. Teigia, kad tokia iÅ¡vada iÅ¡ esmės yra ginčytina ir neatitinka tikrovės, nes 2015 m. kovo 10 d. nebuvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, o tik pateiktas patikslintas įtarimas, detalizuojant K. B. nusikalstamų veiksmų aplinkybes, t. y. laikÄ , vietÄ detaliau nurodant veikimo mechanizmÄ ir papildomai pateikiant tai numatančius BK straipsnius.

Tačiau visas įtarimas tiesiogiai susijęs su 2014 m. birželio 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliekamas dėl piktnaudžiavimo. Teismas netinkamai aiÅ¡kindamas baudžiamojo proceso eigÄ ir esančius dokumentus padarė netinkamas, nemotyvuotas bei prieÅ¡taringas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 2015 m. kovo 10 d. buvo pateiktas patikslintas įtarimas yra papildantis, patikslinantis anksčiau pareikÅ¡tus įtarimus, t.y. pirminiai įtarimai iÅ¡liko. Kaip jau buvo pažymėta baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ suformuluoti įtarimus, įtarti ieÅ¡kovÄ padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , imtis procesinių prievartos priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu, surinkus papildomai duomenų tikslinti įtarimus bei pareikÅ¡ti įtariamajam patikslintus galutinius įtarimus, kas ir buvo padaryta. 2015 m. balandžio 13 d. K. B. praneÅ¡ta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. (nutarties 36 punktas ).

Kaip minėta aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis ir kaip minėta pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismas BPK pažeidimų nenustatė. Tai, kad galiausiai baudžiamajame procese ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-572-969/2015, 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-478/2013).

Apeliantė atsakovė skunde nurodo, kad nors ir buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis teismas neįvertino aplinkybės, kad įtarime inkriminuoti veiksmai buvo atlikti, jie buvo pagrindas ir ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ tarnybos. 2016 m. birželio 3 d. Å iaulių apskrities VPK vidaus tyrimų poskyris baigė tarnybinį patikrinimÄ ir surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 40-IS~48-(4.2) dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko K. B. veiksmų.

PrieÅ¡ingai apeliantas ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo argumentas, kad jei nebÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o bÅ«tų vykdytas tarnybinis patikrinimas, ko pasėkoje ieÅ¡kovas greičiausiai bÅ«tų atleistas iÅ¡ pareigų kaip pažeminęs pareigÅ«no vardÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto vertinimu Å¡iuo metu niekas negali objektyviai nustatyti, kas bÅ«tų, jei vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bÅ«tų vykdomas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas galėjo bÅ«ti atliktas ir baigtas anksčiau nei įsiteisėjo Apeliacinės instancijos nutartis, K.

B. galėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų kitais pagrindais, ne jo praÅ¡ymu dėl išėjimo į pensijÄ . Be to, atliekant tarnybinį patikrinimÄ jis nebÅ«tų buvęs nuÅ¡alintas nuo pareigų ir bÅ«tų gavęs darbo užmokestį ir nepatyręs tokio dydžio turtinės žalos ir kita. IÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ neatsižvelgė į patikrinimo iÅ¡vadÄ , ar nevertino nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. 40-TE-709 K. B. buvo atleistas iÅ¡ tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu, jo paties praÅ¡ymu dėl išėjimo į pensijÄ . Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. rugpjūčio 3 d. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje „Dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro virÅ¡ininko K. B. veiksmų“ nurodyta, kad siÅ«loma tarnybinį patikrinimÄ dėl K. B. veiksmų baigti; pripažinti, kad K.

B. pažemino pareigÅ«no vardÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K. B. atleistas iki iÅ¡vados parengimo. IÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės dėl pareikÅ¡tų įtarimų, duomenys dėl iÅ¡teisinimo. Taip pat akcentuota, kad Vidaus tarnybos Statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnyje, kuriame numatyti atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindai, 1 dalies 7 punktas numato atleidimÄ , kai pareigÅ«nas savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ . Å is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Nurodyta, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardÄ pažeminimo faktas.

Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino vardÄ , yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys bei kitos aplinkybės įtakos neturi. Esminis elementas suponuojantis nurodyto Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindo taikymÄ , yra visuomenės požiÅ«ris į atitinkamÄ pareigÅ«no veikimÄ ar neveikimÄ tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ ir kiek tai siejama su visuomenės lÅ«kesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema.

Konstatuota, kad pareigÅ«no K. B. veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetÄ , savo veiksmais pareigÅ«nas K. B. pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl jis atleistinas iÅ¡ vidaus tarnybos. Taip pat pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad K. B. 2015 m. birželio 23 d. Ä®sakymu jo paties praÅ¡ymu dėl įšėjimo į pensijÄ atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, jam taikytas vienas iÅ¡ Statuto 62 straipsnyje numatytų atleidimo pagrindų todėl taikyti dar vienÄ jų nebėra teisinio pagrindo ir galimybės. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad LITEKO duomenimis K.

B. 2016 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡vados Nr. 40-IS-48-(4.2) neskundė. AtsakovÄ atstovaujantis Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo pareigų nuÅ¡alintas teismo nutartimi ir darbdavio, Å¡iuo atveju Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaltės dėl Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo K. B. nėra, todėl jis neturi ir jokių prievolių, sietinų su žalos iÅ¡mokėjimu ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybe, kaip minėta nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priimtos nutartys dėl ieÅ¡kovo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų buvo privalomos vykdyti atsakovei, atstovaujamai Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato. IeÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas pasibaigė fakto, kad jis pažemino pareigÅ«no vardÄ , konstatavimu. Todėl, nors ir hipotetiÅ¡kai, įvertinus ir tai, kad jis neskundė 2016 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡vados Nr. 40-IS-48-(4.2) yra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų grÄ Å¾intas į pareigas.

Nors iÅ¡ dalies sutiktina ir su ieÅ¡kovo apelianto vertinimu, kad Å¡iuo metu niekas negali objektyviai nustatyti, kas bÅ«tų, jei vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bÅ«tų buvęs vykdomas tarnybinis patikrinimas ir to pasėkoje bÅ«tų sprendžiama dėl ieÅ¡kovo galimybės eiti pareigas. Tačiau konkrečiu atveju dar iki minėtos iÅ¡vados priėmimo 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 40-TE-709 K. B. buvo atleistas iÅ¡ tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu, jo paties praÅ¡ymu dėl išėjimo į pensijÄ .Dėl žalos priteisimo Bylos duomenimis ieÅ¡kovas pateikė pažymÄ apie 1286,65 Eur apskaičiuotÄ darbo užmokestį, už laikotarpį nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. birželio mėnesio.

Bylos duomenimis nuo 2014 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas įsidarbino Å iaulių sporto mokykloje „Klevas“, ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio buvo iÅ¡mokėtas 3093,10 Eur darbo užmokestis.Apeliantas ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo žalos dydžio nustatymas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 27 negavo darbo užmokesčio, t. y. 9190,44 Eur, kas sudaro jo realiai patirtÄ Å¾alÄ .

Sutinka su teismo vertinimu, kad įvertinus jo gautas pajamas Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovas realiai patyrė 7822,19 Eur. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo byloje ieškovo pateiktais įrodymais, t. y. 2016m. spalio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma apie K. B. darbo užmokestį, tačiau nustatant ieškovo patirtos turtinės žalos dydį rėmėsi šiuo metu gaunamu Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ ieškovo gaunamu darbo užmokesčio vidurkiu.

Be to mano, kad teismo iÅ¡vados, kad 2015 m. kovo 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas yra teisėtas, nepagrįstos. Mano, kad jis įgijo teisę į visiÅ¡kos materialinės žalos atlyginimÄ CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nepagrįstas. Apeliacinio teismo vertinimu ieÅ¡kovas žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės grindžia jo atžvilgiu priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu motyvuodamas, kad atsižvelgiant į teismo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas yra pagrindo spręsti, kad jis nepagrįstai laikinai buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areÅ¡tas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iÅ¡ Å¡ių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas.

Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7- 381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-183/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

Ä®vertinus tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei spręsta, kad tiek baudžiamojo prievartos priemonės taikymas bei pratęstas ieÅ¡kovo laikino nuÅ¡alinimo terminas pagrįstai, kad Å¡i priemonė savo pobÅ«džiu bei trukme nepažeidė ir proporcingumo principo ir ji buvo bÅ«tina siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Bei įvertinus tai, kad jokie neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmai, taikant Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę, nenustatyti ir pripažinus, kad ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų pagrįstai, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo negautas darbo užmokestis iÅ¡ valstybės negali bÅ«ti priteistas CK 6.272 straipsnio pagrindu kaip turtinė žala.

IeÅ¡kovo iÅ¡teisinimo faktas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos pažeidimÄ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai), turėjus esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t. y. nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius, kad baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas jo vertinimu dėl neteisėtai pradėto baudžiamojo persekiojimo neteisėtai nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d. buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų.

IeÅ¡kovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovo apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo tenkinti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų nes iÅ¡ esmės pritariant atsakovės apeliacinio skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo apelianto argumentai dėl priteistinos turtinės žalos dydžio neturi teisinės reikÅ¡mės. Dėl bylos procesinės baigties.Ä®vertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sÄ lygų netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad 2014 m. birželio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, kad neteisėtai apeliantui buvo pritaikyta procesinė priemonė nuÅ¡alinimas nuo pareigų, ko pasėkoje teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui K.

B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos priteista 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 185 Eur advokato teisinių pagalbos iÅ¡laidų naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimÄ arba priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas byloje turėjo 500 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kinį tenkinęs iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 185 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dalyje dėl žalos atlyginimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinys atmestinas, todėl ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ neatlygintinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoKaip minėta Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Apeliantas K. B. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Tenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ apeliantas (atsakovas) turi teisę reikalauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei nepateikus apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, jos neatlygintinos.Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-464-1051/2017 dalį, kuria ieÅ¡kovui K. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos priteista 3700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 185 Eur advokato teisinių pagalbos iÅ¡laidų panaikinti ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmesti.           Netenkinti apelianto K. B. praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo apeliacinės instancijos teisme.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims.

Teisėjai             Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė