1fda274b-216a-4c55-ae87-2d20971d5aaa · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-516-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01071-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.11; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų E. D. ir V. B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovams E. D., V. B. dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė paskirti ieÅ¡kovę vieninteliu atsakingu asmeniu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse priežiÅ«rÄ , taip užtikrinant, kad Å¡eimos kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) kapinėse, galės bÅ«ti palaidota tik ieÅ¡kovė. Taip pat prašė iÅ¡braukti iÅ¡ Plungės miesto seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygos, įraÅ¡ytus už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiÅ«rÄ atsakingus asmenis E. D. ir V. B.. Ä®raÅ¡yti į Plungės miesto seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygÄ už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu ieÅ¡kovę. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. (duomenys neskelbtini) senųjų kapinių Å¡eimos kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidoti ieÅ¡kovės artimieji: močiutė B., sesuo D., tėvai P. bei sesuo I. B. (P.). IeÅ¡kovė nurodė, kad minėtame kape pati palaidojo savo mamÄ , kartu su seserimi I. B. rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo Å¡eimos kapavietę. Prastėjant ieÅ¡kovės sesers I. B. sveikatai, ieÅ¡kovė rÅ«pinosi seserimi. Po sesers mirties ieÅ¡kovė ir toliau į Plungę iÅ¡ Kauno atvyksta labai dažnai, prižiÅ«ri ir tvarko kapinėse palaidotų Å¡eimos narių kapus. 2.2. 2019 metais ieÅ¡kovė nuvyko į Plungės m. seniÅ«nijÄ ir paprašė laidotis artimųjų kapavietėje, nes Plungėje yra ieÅ¡kovės giminės. Teigia, jog tuo metu ieÅ¡kovė gavo teigiamÄ atsakymÄ , tačiau vėliau sužinojo, kad atsakingu už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje įraÅ¡ytas velionės sesers I.

B. vyras V. B. ir jo sesuo E. D. Akcentavo, kad atsakovas yra prastos sveikatos, gyvena senelių globos namuose, todėl realiai pats kapavietės neprižiÅ«ri ir netvarko, o jo sesuo, atsakovė E. D. visai nėra susijusi jokiais ryÅ¡iais su Å¡ioje kapavietėje palaidotais asmenimis. 2.3. IeÅ¡kovė nori rÅ«pintis savo Å¡eimos kapaviete bei oficialiai bÅ«ti atsakinga už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ , todėl 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Plungės rajono savivaldybės merÄ dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , pakeitimo.

Pažymėjo, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakymu pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ civiline tvarka, neradus sutarimo su velionės I. B. giminaičiais. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovai neteisėtai buvo įraÅ¡yti į Plungės miesto seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygÄ už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiÅ«rÄ atsakingais asmenimis, o ieÅ¡kovė neteisėtai buvo iÅ¡braukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pakeitė už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį E. D., panaikinus E. D. teisę į kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ , paskiriant atsakingu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ A. K.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad pirmÄ kartÄ atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas po ieÅ¡kovės tėvo M. P. mirties, kai atsakingu už kapavietė priežiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieÅ¡kovės sesuo I. B. (įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės m. seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Kadangi tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kas yra atsakingas asmuo už ginčo kapavietę, tikėtina atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu buvo paskirtas asmuo, kuris tuo laiku kreipėsi dėl leidimo laidoti mirusįjį iÅ¡davimo.

Pažymėjo, kad atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo nesikeitė ir po ieÅ¡kovės motinos K. P. mirties, I. B. pakartotinai įregistruota atsakingu už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu (įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės m. seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Mirus atsakingai už kapavietės priežiÅ«rÄ I. B., atsakingo asmens už kapavietės paskyrimo klausimas iÅ¡spręstas, įregistruojant atsakingais už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ asmenimis atsakovus. 4.2.

Nurodė, kad Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad dėl leidimo laidoti velionės I. B. palaikus (duomenys neskelbtini) kreipėsi atsakovė E. D. (duomenys neskelbtini) Plungės r. savivaldybės administracijos Plungės m. seniūno įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista laidoti I. B., (duomenys neskelbtini) kapinėse, į šeimos kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) palaidota mirusiosios sesuo D.

P. Laikė, kad bÅ«tent Å¡io įraÅ¡o pagrindu atsakovė laikoma asmeniu atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ . 4.3. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog mirusioji (I. B.) buvo, kaip numato įstatymas (raÅ¡tu), iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl palaikų laidojimo organizavimo, todėl laidojimÄ organizuoti turėjo jos sutuoktinis, (pilnamečiai mirusiosios vaikai), o tik jų nesant arba atsisakant (negalint) tai daryti, Å¡iÄ pareigÄ ir iÅ¡ jos kylančias teises galėjo įgyti atsakovė (kitas veiksnus asmuo).

Pažymėjo, kad byloje nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių leidimas laidoti I. B. buvo išduotas ne jos sutuoktiniui ar vaikams, tačiau, kaip seka pagal atsakovės E. D. paaiškinimus, kapavietę atsakovė prižiūri, tikėtina ir laidotuves organizavo atsakovo V. B. ir jo šeimos narių prašymu. Teismas sprendė, kad buvusioje situacijoje leidimas laidoti atsakovei išduotas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatas, t. y. esant gyvam mirusiosios sutuoktiniui leidimas išduotas kitam veiksniam asmeniui (atsakovei). 4.4.

Nurodė, kad iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovai įregistruoti atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenimis ieÅ¡kovei nežinant, nors kapavietėje palaidoti jai artimi žmonės. Teismo vertinimu nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai, todėl konstatavo, jog toks susitarimas dėl asmens paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ nėra pasiektas. 4.5. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nei iki I. B. mirties, nei jai mirus, dėl įraÅ¡ymo į Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalÄ iki 2021 m. nesikreipė, atsakingu už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu nebuvo įregistruota.

Pažymėjo, kad palaidojęs savo žmonÄ , atsakovas kaip ir ieÅ¡kovė yra kapavietėje palaidotų mirusiųjų artimi giminaičiai, todėl turi teisę bÅ«ti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo panaikinti įraÅ¡Ä (iÅ¡braukti) Plungės miesto seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje, kuriuo atsakingu asmeniu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiÅ«rÄ Ä¯raÅ¡ytas atsakovas, kaip to reikalauja ieÅ¡kovė. 4.6.

Pažymėjo, kad atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kovės reikalavimu paskirti jÄ atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu, nurodė, jog ieÅ¡kovei nėra ribojama teisė rÅ«pintis kapavietės priežiÅ«ra ir jÄ tvarkyti. Teismas su tokia atsakovų pozicija sutiko tik iÅ¡ dalies, kadangi vis tik ieÅ¡kovė, nebÅ«dama atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu, negali visapusiÅ¡kai rÅ«pintis kapaviete, kÄ teismo vertinimu patvirtina atsakovų elgesys, perstatant ieÅ¡kovės tėvams ir kt. artimiesiems pastatytÄ paminklÄ ar uždengiant kapavietę akmens plokÅ¡tėmis, neiÅ¡siaiÅ¡kinus jos nuomonės. 4.7.

Nurodė, kad kapavietėje palaidoti ne tik ieÅ¡kovės artimieji, bet ir atsakovo sutuoktinė I. B. Teismo vertinimu mirus kapo priežiÅ«rÄ vykdžiusiai I. B., remiantis aukščiau aptartomis įstatymo nuostatomis, teisę prižiÅ«rėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės noras bÅ«ti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiÅ«rÄ neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Nurodė kad giminystės laipsnis Å¡iuo atveju nėra svarbus, kadangi to nenumato įstatymas, todėl nepagrįstais laikė ieÅ¡kovės argumentus, jog ji Å¡iuo atveju turi pirmumo teisę bÅ«ti atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ dėl artimesnio palaidotiems asmenims giminystės laipsnio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti pilna apimtimi ir priteisti atsakovo V.

B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad ji kartu su seserimi I. (P.) B. rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo savo Å¡eimos kapavietę, (duomenys neskelbtini) seserys kartu pastatė paminklÄ , o lėšos paminklui daugiau buvo A. K., o ne sesers. Teigia, kad kapavietės prižiÅ«rėtoja ir atsakingas asmuo buvo I. B., kÄ patvirtina ir Plungės miesto seniÅ«nijos pateiktas atsakingų asmenų iÅ¡raÅ¡as, o ieÅ¡kovė, gyvendama Kaune, visÄ laikÄ buvo tik Å¡iÄ kapavietę retkarčiais lankantis asmuo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų apie kapavietės priežiÅ«rÄ , paminklo įsigijimÄ . Tačiau E. D. ne kartÄ lankė ir tvarkė kapavietę su I. B., todėl teigia, kad jai detaliai yra žinoma kapavietės tvarkymo eiga, I. B. valia dėl atsakingo asmens skyrimo. 6.2. Nesutinka su teismo pozicija, kad atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ galima skirti papildomai bet kurį giminaitį, nepanaikinus esamų atsakingų asmenų. Teigia, kad ieÅ¡kovė nebuvo atsakingu asmeniu, kai kapavietėje buvo palaidoti P., nes atsakinga buvo I.

B. Pažymėjo, kad mirus I. B., buvo pakartotinis epizodas, kada buvo sprendžiamas atsakingo asmens paskyrimo klausimas, tačiau tada vėl ieÅ¡kovė buvo nusiÅ¡alinusi nuo sesers laidojimo, kapavietės priežiÅ«ros ir atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ paskirti E. D. ir V. B., kurie buvo I. B. laidojantys asmenys. 6.3. Pažymėjo, jo atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo gali bÅ«ti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo mirÅ¡ta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiÅ«ri kapavietės. Akcentavo, kad ieÅ¡kovė niekada nebuvo paskirta atsakingu asmeniu, todėl melagingai teigia, kad jÄ neteisėtai iÅ¡braukė iÅ¡ atsakingų asmenų sÄ raÅ¡o.

Taip pat nurodo, kad aplinkybių, jog kapavietė neprižiÅ«rėta, netvarkoma ar apleista ieÅ¡kovė neįrodinėjo. Mano, jog yra prieÅ¡ingai, t. y. byloje atsakovo pateiktais įrodymais nustatyta, kad kapavietė atsakovo iniciatyva ir jo Å¡eimos lėšomis tvarkoma, 2021 m. vasarÄ kapavietė uždengta apdailos plokÅ¡tėmis. Darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti netinkamÄ kapavietės priežiÅ«rÄ ir spręsti dėl atsakovo kaip atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens pakeitimo. 6.4.

Nurodė, jog byloje susidarė situacija, kada E. D. aktyviais veiksmais, vykdydama I. B. ir V. B. valiÄ , teikė praÅ¡ymÄ Plungės miesto seniÅ«nijai dėl I. B. laidojimo, nes jau tuo metu V. B. buvo sunkios sveikatos bÅ«klės. Mano, kad skiriant Å¡iuos asmenis ir atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenimis nebuvo pažeista jų skyrimo tvarka, nes abu asmenys yra susiję giminystės ryÅ¡iais ir tokia buvo I. B. valia bei nebuvo jokių ginčų ar pretenzijų iÅ¡ kitų giminaičių. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė valios laidoti I.

B., taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė valios tapti atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu. 6.5. Mano, kad bÅ«tent I. B. mirties dienÄ ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti aktyvi, nes jai atsirado tokia teisė tuo metu tapti atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu, nes mirė buvęs atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo. Teigia, jog neatlikus Å¡ių veiksmų, ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo ginčyti ir Å¡ių asmenų paskyrimo laidojančiais ir atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ . 6.6.

Nesutinka su sprendimo argumentais jog kilus ginčui tarp Å¡alių susitarimo nebuvo pasiekta, todėl ieÅ¡kovė neteismine tvarka negali iÅ¡spęsti kilusio ginčo. Mano, kad ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į Plungės miesto seniÅ«nijÄ ir papraÅ¡yti jos atlikti Å¡iuos veiksmus, o ne kreiptis į teismÄ su reikalavimais. 6.7. Pažymėjo, kad paskirdamas ieÅ¡kovę atsakingu asmeniu Å¡ioje byloje teismas pažeidė ne tik Kapinių priežiÅ«ros taisyklių 20 punktÄ , nes ieÅ¡kovė nebuvo I. B. laidojantis asmuo, tokiu bÅ«du negalėjo tapti ir atsakingu asmeniu, tačiau pažeidė ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (Civilinio kodekso (toliau – CK 1.5 straipsnis), nes apeliantų nuomone susidarė situacija, kada kapavietę prižiÅ«rės skirtingų nuomonių ir požiÅ«rių asmenys, kurie bÅ«dami atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ , vykdys skirtingai kapavietės priežiÅ«rÄ , naikindami vienas kito sukurtÄ tvarkÄ .

Mano, kad tokia padėtis tik įvestų didelio chaoso, dar didesnių ginčų tarp šalių ir ginčai tik padidėtų, o nebūtų išspręsti.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad apeliantai klaidina teismÄ , kadangi faktÄ , jog ieÅ¡kovė tvarko ir prižiÅ«ri savo Å¡eimos kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) kapinėse, paliudijo ieÅ¡kovės pusseserės dukra/ieÅ¡kovės mamos krikÅ¡to dukra – B. P. 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu. Atkreipė dėmesį, jog liudytoja nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų laidojo ir organizavo savo mamos laidotuves ir vėliau prižiÅ«rėjo kapÄ , nes buvusi atsakinga už kapo priežiÅ«rÄ I.

B. buvo ligota. Pažymėjo, kad liudytoja minėtame teismo posėdyje papildomai nurodė, jog mirus I. B., ieÅ¡kovė nuolat atvažiuodavo iÅ¡ Kauno autobusu, vėliau pati liudytoja B. P., kadangi yra vairuojanti, važiuodavo kartu su ieÅ¡kove pirkti gėlių, nuveždavo ieÅ¡kovę iki kapo, kartu sodindavo ir laistydavo gėles, tvarkydavo Å¡eimos kapÄ . Mano, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė realiai nesirÅ«pino kapaviete. 8.2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nebÅ«dama oficialiu už kapavietės priežiÅ«ra atsakingu asmeniu, negali visapusiÅ¡kai rÅ«pintis kapaviete ir tai patvirtina pačių apeliantų elgesys, kadangi jie perstatė ieÅ¡kovės tėvams ir kitiems artimiesiems pastatytÄ paminklÄ , uždengė kapavietę akmens plokÅ¡tėmis, neiÅ¡siaiÅ¡kinę ieÅ¡kovės nuomonės, nors žinojo, kad kapavietėje visi palaidoti asmenys yra bÅ«tent ieÅ¡kovės artimi giminaičiai. 8.3.

Nurodė, kad mirusioji I. B. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios dėl palaikų laidojimo organizavimo, todėl laidojimÄ organizuoti turėjo jos sutuoktinis, pilnamečiai mirusiosios vaikai, o tik jų nesant arba atsisakant tai darytis, Å¡iÄ pareigÄ ir iÅ¡ jos kylančias teises galėjo įgyti atsakovė (kitas veiksnus asmuo) E. D. Mano, kad Å¡iuo atveju, leidimas laidoti atsakovei E. D. iÅ¡duotas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatas, t. y. esant gyvam mirusiosios I. B. sutuoktiniui leidimas iÅ¡duotas kitas veiksniam asmeniui – atsakovei E. D., tuo pačiu be teisėto pagrindo įraÅ¡ant jÄ kaip atsakingÄ asmenį už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ kartu su mirusiosios I.

B. vyru V. B. 8.4. Pažymi, jog atsakovės E. D. ir mirusios, už kapavietės priežiÅ«ra buvusios atsakingos, I. B. nesieja jokie ryÅ¡iai, todėl mano, kad ji negalėjo bÅ«ti įraÅ¡yta kaip atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ . Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai įregistruoti atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenimis ieÅ¡kovei nežinant, nors kapavietėje palaidoti jai artimi žmonės. Darė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai. 8.5.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė, tiek iki sesers I. B. mirties, tiek po to, nuolat atvyksta iÅ¡ Kauno į Plungę tvarkyti kapavietės, pasodinti gėlių. Todėl mano, kad Å¡ie ieÅ¡kovės veiksmai rodo jos valiÄ ir norÄ prižiÅ«rėti Å¡eimos kapavietę ir tik 2019 m., kuomet susitvarkiusi kapus nuvyko į Plungės seniÅ«nijÄ ir paprašė laidotis artimųjų kapavietėje, ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakingu už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje yra įraÅ¡ytas velionės sesers I.

B. vyras V. B. ir jo sesuo E. D. Teigia, kad šie įrašai padaryti be ieškovės žinios ir įspėjimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovė, jos atstovas ir atsakovai, jų atstovas dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nepraÅ¡o, todėl laiko, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti kapavietės prižiÅ«rėtojÄ E. D. ieÅ¡kove A. K. teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra palaidoti ieÅ¡kovės močiutė B. P. ((duomenys neskelbtini)), tėvai M. P. ((duomenys neskelbtini)) ir K. P. ((duomenys neskelbtini)), seserys D. P. ((duomenys neskelbtini)) ir I. B. ((duomenys neskelbtini)). Atsakingu asmeniu už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties Plungės miesto seniÅ«nijos Laidojimo ir kapaviečių statinių registro knygoje buvo įraÅ¡yta I. B. (ieÅ¡kovės sesuo), po I. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsakingais už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ Ä¯raÅ¡yti atsakovai V. B. (I. B. sutuoktinis) ir V. B. sesuo E. D. (Plungės miesto seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) informacija Nr. (duomenys neskelbtini)).

13. Kapinių priežiūra organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ŽPLĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti (ŽPLĮ 2 straipsnio 3 dalis).

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14 punktas numato, kad leidimas laidoti iÅ¡duodamas laidojančiam asmeniui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir medicininį mirties liudijimÄ , tam skiriama kapavietė. Taisyklių 20 punkte numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niÅ¡a, arba asmuo, apie kurį Å¡ių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka praneÅ¡ta kapinių prižiÅ«rėtojui, arba asmuo, kuriam Å¡ių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiÅ«rėti neprižiÅ«rimÄ kapavietę, jeigu toks yra (toliau Å¡iame punkte – atsakingas asmuo).

Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardÄ , pavardę, adresÄ , telefono numerį; juridinio asmens pavadinimÄ , teisinę formÄ , kodÄ , buveinę, telefono numerį) kapinių prižiÅ«rėtojas įraÅ¡o laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). <...>. AnalogiÅ¡kos nuostatos buvo įtvirtintos ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T1-10 patvirtintose Plungės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse, kurių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės priežiÅ«rÄ yra atsakingas asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; jo duomenys nurodomi žurnale.

Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valiÄ (norÄ ) turėti Å¡eimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Taigi, sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiÅ«ra, bÅ«tina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valiÄ .

16. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ŽPLÄ® 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mirus asmeniui kuris Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimÄ , laidojimÄ organizuoja: <...> 2) mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnÅ«s asmenys, galintys organizuoti laidojimÄ .

PirmÄ kartÄ atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas po ieÅ¡kovės tėvo M. P. mirties, kai atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieÅ¡kovės sesuo I. B. (įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės m. seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Kadangi tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kas yra atsakingas asmuo už ginčo kapavietę, tikėtina atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu buvo paskirtas asmuo, kuris tuo laiku kreipėsi dėl leidimo laidoti mirusįjį iÅ¡davimo.

Atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo nesikeitė ir po ieÅ¡kovės motinos K. P. mirties, I. B. pakartotinai įregistruota atsakingu už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu (įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės m. seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Plungės m. seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad dėl leidimo laidoti velionės I. B. palaikus (duomenys neskelbtini) kreipėsi atsakovė E. D..

Tuo pagrindu buvo iÅ¡spręstas ir atsakingo asmens už kapavietės paskyrimo klausimas, įregistruojant atsakingais už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ asmenimis atsakovus.

17. Apeliacinės instancijos vertinimu, jau iÅ¡duodant leidimÄ laidoti ne artimam giminaičiui (kuris tampa atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ ir be kurio sutikimo negalima nieko Å¡ioje kapavietėje laidoti), turėjo bÅ«ti svarstomas klausimas, ar tai atitinka artimųjų giminaičių valiÄ , kapavietės priežiÅ«rÄ patikėti ne artimiems giminaičiams (pvz.: gavimas raÅ¡ytinio sutikimo dėl leidimo iÅ¡davimo laidoti ne artimam giminaičiui ir pan.). Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad leidimas laidoti atsakovei mirusiÄ jÄ iÅ¡duotas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatas, skubotai, nesiaiÅ¡kinant artimųjų valios ir neužkertant kelio ginčams ateityje, t. y. esant gyvai mirusiosios seseriai, kuri siekė turėti Å¡eimos kapavietę, leidimas iÅ¡duotas kitam veiksniam asmeniui (atsakovei) 18.

Svarbu paminėti ir tai, kad tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovas V. B. buvo prastos sveikatos, todėl laidotuvių organizavimo klausimus perleido savo seseriai atsakovei E. D. Atkreiptinas dėmesys, kad amžius, sveikatos bÅ«klė (neįgalumas) negali bÅ«ti priežastimi riboti asmens teises, todėl pareiga prižiÅ«rėti kapavietę nereiÅ¡kia, kad asmuo bÅ«tinai pats turi jÄ tvarkyti, tai gali bÅ«ti daroma pasitelkiant kitus asmenis. Kaip minėta Å¡ios nutarties 14 punkte, už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti (Taisyklių 20 punktas), tačiau Plungės m. seniÅ«nijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale atsakingais už ginčo kapavietę asmenimis įraÅ¡yta tiek E. D., kuri kreipėsi dėl leidimo laidoti velionę I.

B. suteikimo, tiek ir I. B. sutuoktinis V. B. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktÄ ).

Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nors praÅ¡ymÄ dėl leidimo laidoti velionę I. B. pateikė atsakovė E. D., tačiau įvertinus tai, kad įstatymas numato, jog laidojimÄ visų pirma organizuoja mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o tik jų nesant kiti giminaičiai ar kiti veiksnÅ«s asmenys, galintys organizuoti laidojimÄ bei atsižvelgiant į atsakovo, velionės I. B. sutuoktinio, V. B. sveikatos bÅ«klę, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, jog I.

B. laidojantis asmuo buvo V. B., kuris laidojimÄ organizavo pasitelkiant atsakovę E. D.

19. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad ieÅ¡kovė niekada nebuvo ginčo kapavietės prižiÅ«rėtoja, o gyvendama Kaune, visÄ laikÄ buvo tik Å¡iÄ kapavietę retkarčiais lankantis asmuo, tačiau teisėjų kolegijos nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės noras bÅ«ti atsakingu už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsniai), laidojimo papročius bei moralines nuostatas.

Be to, byloje apklausta liudytoja B. P. patvirtino aplinkybes, jog ieÅ¡kovė, padedama giminaičių kapavietę prižiÅ«ri, todėl Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nustačius tai, kad atsakovės E. D. ryÅ¡ys su kapavietėje mirusiais asmenimis yra tolimas (arba iÅ¡ viso jo nėra), kad iÅ¡duodant leidimÄ laidoti atsakovei nebuvo paisoma įstatymo nuostatų, dėl ko atsakovė tapo atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ (be kurios sutikimo negalima kapavietės pertvarkyti, laidoti ir pan.), atsakovė kaip atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo keistinas ieÅ¡kove.

20. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad ieÅ¡kovė nebuvo atsakingu asmeniu, kai kapavietėje buvo palaidoti P., nes atsakinga buvo I. B.. Pažymėjo, kad mirus I. B., buvo pakartotinis epizodas, kada buvo sprendžiamas atsakingo asmens paskyrimo klausimas, tačiau tada vėl ieÅ¡kovė buvo nusiÅ¡alinusi nuo sesers laidojimo, kapavietės priežiÅ«ros ir atsakingais už kapavietės priežiÅ«rÄ paskirti E. D. ir V. B., kurie buvo I. B. laidojantys asmenys. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Vadovaudamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymėtina, kad apeliantė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų nusiÅ¡alinusi nuo laidotuvių organizavimo, ar bÅ«tų atsisakiusi bÅ«ti paskirta atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ . Taip pat į bylÄ nepateikti jokie įrodymai, kad ieÅ¡kovei apskritai buvo siÅ«loma tapti atsakingu asmeniu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybių, jog ieškovė buvo nusišalinusi nuo sesers laidojimo, ar kapavietės tvarkymo, todėl šie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į Plungės miesto seniÅ«nijÄ ir papraÅ¡yti jos atlikti Å¡iuos veiksmus, o ne kreiptis į teismÄ su reikalavimais. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali bÅ«ti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Ä®statyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieÅ¡kinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas, jei Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei Å¡ia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju nei Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato įpareigojimo ginčus dėl asmens atsakingo už kapavietės tvarkymÄ pakeitimo spręsti iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl Å¡ie skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvienÄ pagrįstÄ ir su nagrinėjama byla susijusį ieÅ¡kinio ar atsikirtimo į jį argumentÄ . Tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikÅ¡mės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Taigi, įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi..

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 24. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. IeÅ¡kovės atstovas advokatas V. M., atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. balandžio 13 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei 2022 m. balandžio 13 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 1087638, pagal kurį ieÅ¡kovė sumokėjo advokatui 800 Eur už teisines paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokėti, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus, tai jog apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ atsakovų E. D. ir V.

B. ieÅ¡kovei A. K. priteistina po 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės E. D. ieÅ¡kovei A. K. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovei A. K. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme Teisėjai Marius Dobrovolskis Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė