2021-12-08 Nr. AB-26700-3-62-3-00476-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-889-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00476-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos , (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė kad 2020 m. vasario 21 d. atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) Kybartų sektoriuje 5 būrio prausykloje paslydo ant slidžių grindų ir griūdamas į metalinės rusų laikų kriauklės aštrias briaunas susižalojo kairės rankos tris pirštus. Pareiškėjas pažymėjo, jog kriauklės, į kurią jis susižalojo, briaunos 2020 m. kovo 18 d. buvo suremontuotos, t. y. palygintos, tačiau vis dėlto 5 būrio prausyklos kriauklė yra netinkama naudoti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kybartų sektoriaus slaugytoja jam pasakė, jog ne darbo dienomis nėra jokių slaugių ir nebus kam pareiškėjui pakeisti įtvarus 2020 m. vasario 22 d., todėl davė skausmą malšinančių vaistų ir antibiotikų, pareiškėjui ranką persirišti padėjo kitas nuteistasis. Pareiškėjo teigimu, neužtikrinus saugių kalinimo sąlygų, dėl patirtos traumos jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, neigiamais išgyvenimais.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN remontas atliekamas nuolat, t. y. pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iš valstybės biudžeto. Nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus ir pan., todėl visiškai suremontuotose patalpose tenka daryti pakartotinį remontą ir ne visada pavyksta atlikti tiek darbų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Prausyklos Marijampolės PN yra suremontuotos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netvarkingų prausyklos patalpų yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 8:10 val. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyrių, teigdamas, kad į kriauklės kraštą įsipjovė kairės rankos II, III ir IV pirštus. Nedelsiant žaizdos buvo sutvarstytos, buvo duota skausmą malšinančių vaistų, pareiškėjas išvežtas į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, o 2020 m. kovo 5 d. jį konsultavo Laisvės atėmimo vietų ligoninės chirurgas. Susižalojusiam pareiškėjui buvo skubiai suteikta medicinos pagalba bei etapavus tęstas tolesnis jo gydymas kitose medicinos įstaigose.

6. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti apie žalos atlyginimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitos skundo dalies netenkino.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 2020 m. vasario 21 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 5 būrio prausyklos patalpoje krisdamas į kriauklės aštrias briaunas susižalojo kairės rankos tris pirštus. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. vasario 21 d. gydytojo įrašas, 2020 m. gegužės 25 d. pažyma „Dėl nuteistojo S. B. sveikatos būklės“ bei chirurgo išrašas.

9. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN neneigė pareiškėjo teiginių dėl jo susižalojimo į kriauklės kraštą, tačiau atsiliepime į skundą nurodė, kad kalinimo įstaigoje remontai atliekami nuolat pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iš valstybės biudžeto, taip pat kad prausyklos yra suremontuotos, bei pateikė 2018 metų prausyklų remonto sąmatą, iš kurios matyti, kad 2018 metais buvo atliekamas 2, 3, 4 ir 5 aukštų prausyklų remontas ir perkamos plastikinės durys, įleidžiama spyna, grindinės plytelės, plytelių klijai ir kita. Į bylą pateiktame Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl prausyklų kriauklių remonto“ Nr. 14/07K-1817 nurodyta, kad 2020 m. vasario pabaigoje gavus informaciją, jog 5 būrio nuteistasis susižalojo rankos plaštaką galbūt į būrio prausykloje esančią kriauklę, buvo patikrintos šiame ir kituose būriuose esančios kriauklės, plautuvės ir kiti bendrosiose patalpose esantys įrenginiai, paviršiai. Nustatyti neatitikimai reikalavimams buvo nedelsiant pašalinti. Iš byloje esančio Marijampolės PN 2020 m. kovo 31 d. rašto Nr. 20/07-512 teismas nustatė, jog, pareiškėjui pateikus 2020 m. kovo 5 d. skundą dėl netinkamos būklės, praustuvės ir slidžių prausyklos grindų, jam buvo paaiškinta, jog sugadintas inventorius yra nuolat remontuojamas arba keičiamas nauju, o dėl netinkamos sanitarinio mazgo priežiūros bendrojo naudojimo patalpas prižiūrintis ir tvarkantis nuteistasis yra įspėtas.

10. Teismas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. vasario 21 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio prausyklos patalpoje kriauklė buvo netvarkinga. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio prausyklos patalpos inventorius nebuvo prižiūrimas taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, todėl pareiškėjo teiginius, jog dėl aštrių kriauklės briaunų jis susižalojo kairės rankos pirštus, teismas pripažino pagrįstais ir konstatavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 12 punkto pažeidimą.

11. Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad buvo slidi grindų danga 5 būrio prausykloje jo susižalojimo metu, teismas pažymėjo, kad prausykloje naudojamas vanduo, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjas turėjo suprasti, jog prausimosi metu prausyklos grindys būna šlapios, ir privalėjo šioje patalpoje elgtis atsargiai ir atsakingai. Jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namų pareigūnų prižiūrėti besinaudojančius sanitariniais mazgais nuteistuosius ar veikti kitaip, apsaugant, kad besinaudojantys prausykla nuteistieji būtų atidūs ir išvengtų nelaimingų atsitikimų.

12. Teismas pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo, tinkamo ar netinkamo gydymo (reikiamų vaistų neskyrimo) vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Ginčą dėl žalos, kildinamos iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, galėtų spręsti pagal kompetenciją Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pasinaudojus nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, toks ginčas būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Teismas sprendė, kad dėl nurodytų priežasčių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė ir iš šios paslaugos pareiškėjo kildinama neturtinė žala nagrinėjamu atveju nevertinama.

13. Vertindamas neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kairės rankos pirštų susižalojimo būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patirtų nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo skunde nurodyti negalavimai – išgyvenimai kilo būtent dėl konstatuoto pažeidimo, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl patirtos kairės rankos pirštų traumos galėjo patirti fizinių nepatogumų ir išgyvenimų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teismas vertino 300 Eur suma, kaip pakankamą pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

III. 14. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują teisingą sprendimą šioje byloje.

15. Pareiškėjas nurodo skunde akcentuotas aplinkybes, kad 2020 m. vasario 21 d. Kybartų sektoriaus 5 būrio prausykloje prausiantis jis paslydo ant slidžių grindų ir griūdamas į kriauklės briaunas persipjovė kairės rankos 3 pirštus. Pareiškėjas pažymi, kad jis patyrė pasekmes likusiam gyvenimui, nes nesulenkia kairės rankos vidurinio piršo, kasdien „tirpsta“ kairės rankos pirštai. Dėl to pareiškėjas jaučia nepatogumų ir kitų išgyvenimų. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas 2020 m. kovo 18 d. nuėmė kriauklę, į kurią pareiškėjas persipjovė pirštus, palygino jos briaunas ir vėl tą pačią kriauklę prisuko. Pareiškėjas pažymi, kad karantino metu į Kybartų sektorių neatvyksta jokie psichologai. Pareiškėjo teigimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą. Pareiškėjas prašo išsamiai išnagrinėti jo skundą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

16. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą bei priteisdamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 300 Eur, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus ir pan. Visiškai suremontuotose patalpose neretai tenka daryti pakartotinį remontą, todėl ne visada pavyksta atlikti tiek remontų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad nebuvo piktybinių kėslų dėl neturtinės žalos atlyginimo siekio. Atsakovo atstovas pažymi, kad prausyklos Marijampolės PN yra suremontuotos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netvarkingų prausyklos patalpų yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir turėtų būti atmesti.

18. Atsakovo atstovas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. pažymoje „Dėl nuteistojo S. B. sveikatos būklės“ nurodyta, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 8:10 val. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyrių teikdamas, kad įsipjovė kairės rankos II, III ir IV pirštus į kriauklės kraštą. Žaizdos buvo sutvarstytos, taip pat buvo duota skausmą malšinančių vaistų. Reaguojant į įvykį pareiškėjas buvo išvežtas į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, o 2020 m. kovo 5 d. pareiškėją konsultavo laisvės atėmimo vietų ligoninės chirurgas. Marijampolės PN yra suteikiamos tinkamos kalinimo sąlygos, kadangi patalpų remontai yra atliekami nuolat.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

20. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo S. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginio priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagal CK 6.271 straipsnį, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, nustatęs, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 21 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 5 būrio prausyklos patalpoje krisdamas į kriauklės aštrias briaunas susižalojo kairės rankos tris pirštus ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina pareiškėjui priteisiant 300 Eur kompensaciją.

23. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigia, jog jam turėjo būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes. Atsakovo teigimu, Marijampolės PN patalpos yra suremontuotos, o, pareiškėjui susižalojus, jam buvo skubiai suteikta medicininė pagalba bei tęstas tolimesnis jo gydymas, pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.) nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais bylos šalių teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

27. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

28. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, 12 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

31. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pataisos įstaigos (Marijampolės PN Kybartų sektoriaus) 5 būrio prausyklos patalpoje 2020 m. vasario 21 d. krisdamas susižalojo į kriauklės aštrias briaunas. Tai patvirtina tiek byloje pateikti pareiškėjo paaiškinimai, tiek kiti duomenys (Laisvės atėmimų vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai Kybartų sektorius 2020 m. gegužės 25 d. pažyma „Dėl nuteistojo S. B. sveikatos būklės“ (b. l. 30), taip pat duomenys iš pareiškėjo sveikatos istorijos (b. l. 31–35)), to neneigia ir atsakovo atstovas.

32. Į bylą pateiktame Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl prausyklų kriauklių remonto“ Nr. 14/07K-1817 (b. l. 57) nurodyta, kad 2020 m. vasario pabaigoje gavus informaciją, jog 5 būrio nuteistasis susižalojo rankos plaštaką galbūt į būrio prausykloje esančią kriauklę, buvo patikrintos šiame ir kituose būriuose esančios kriauklės, plautuvės ir kiti bendrosiose patalpose esantys įrenginiai, paviršiai. Nustatyti neatitikimai reikalavimams buvo nedelsiant pašalinti.

33. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atstovas pareiškėjui neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, atitinkančių HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, kas lėmė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje susižalojo. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad pareiškėjas patyrė žalą pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį. Kitokio situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad, atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjui susižalojus, jam buvo skubiai suteikta medicininė pagalba bei tęstas tolimesnis gydymas kitoje įstaigoje, tai pat tai, kad po minėto įvykio kriauklė buvo suremontuota.

34. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia kilusių pasekmių. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes pareiškėjas susižalojo, o tai reiškia, kad jis patyrė neturtinę žalą, nes buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

36. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju pažeista asmens sveikata – viena fundamentaliausių neturtinių vertybių ir vienas reikšmingiausių bei labiausiai saugomų gėrių (žr. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo preambulę). Neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisinių santykių gynimo būdo, taikymo apimtį ir bendrų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą pirmiausia lemia pažeistų asmens teisių pobūdis, t. y. neturtinės žalos taikymo apimtis tuo platesnė, kuo svarbesnė yra pažeista vertybė, kai net menkiausias jos pažeidimas netoleruojamas, ir teisės saugomų asmens vertybių pažeidimu keltų neigiamų padarinių pobūdis, jų akivaizdumas, įtaka asmens gyvenimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018).

38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (300 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir pareiškėjo patirtai neturtinei žalai.

39. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas susižalojo ir patyrė neturtinę žalą, taip pat pagrįstai konstatavo, jog prausykloje naudojamas vanduo, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjas turėjo suprasti, jog prausimosi metu prausyklos grindys būna šlapios, ir privalėjo šioje patalpoje elgtis atsargiai ir atsakingai.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turi būti priteista didesnė suma neturtinei žalai atlyginti, nes jis patyrė pasekmes likusiam gyvenimui, nesulenkia kairės rankos vidurinio piršo, „tirpsta“ kairės rankos pirštai. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo teiginiai nėra patvirtinti byloje pateiktais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala galėtų būti įvertinta didesne suma nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičus

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė