1fd63fa9-e480-4def-bd5a-2f9ced6ac864 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-159-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00098-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.1.7.11; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. kovo 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. S. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdė 10,47 ha žemės sklypÄ , atnaujinti praleistÄ nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ .

2. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. PareiÅ¡kėjo senelė M. S. iki nacionalizacijos valdė 38,90 ha žemės. Nurodė, kad jis kartu su broliu S. S. 1999 m. gruodžio 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl M. S. žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Teigia, jog kartu pretendavo J. S., 1991 m. spalio 3 d. pateikęs praÅ¡ymÄ dėl 29 ha žemės. Nurodė, kad buvo atkurta nuosavybės teisė į 28,43 ha M. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės, o nuosavybės teisė į likusiÄ â€“ 10,47 ha dalį liko neatkurta, nes Skuodo rajono žemėtvarkos skyriui nepakako dėl žemės nuosavybės atkÅ«rimo pateiktų dokumentų. 2.2. 2015 m. gegužės 19 d.

Klaipėdos apskrities archyvas iÅ¡davė (duomenys neskelbtini) žemės fondo Susidarymo sÄ raÅ¡o kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad iÅ¡ M. S., kuri nurodyta kaip savininkė, 1941 m. buvo nusavinta 8,90 ha žemės (Klaipėdos apskrities archyvo F 204 ap 1, byla 37, lapai 1, 10, 11). 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su raÅ¡tu Nr. R6-53 pakartotinai pateikė dokumentų kopijas, tai yra 1945-08-21 SantraukÄ , kurioje nurodytos žinios apie Å«kius, iÅ¡ kurių paimta žemė, gyvuliai, žemės Å«kio inventorius ir trobesiai.

Teigia, kad Å¡io dokumento 61 eilės numeriu nurodyta M. S., 3 grafoje „Bendras plotas“ įraÅ¡yta 38,90; 4 grafoje „Palikta valdytojui“ – 30,00 ha; grafoje „Paimta į valstybinės žemės fondÄ â€œ – 8,90 ha. Mano, kad Å¡is dokumentas patvirtina, kad M. S. nuosavybės teise valdė ne 28 ha, bet 38,90 ha žemės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad Skuodo skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo 2015 m. liepos 31 d. posėdžio protokolu Nr. 15PRT-44-(14.15.6.) nustatyta, kad jokiuose archyviniuose pažymėjimuose nėra duomenų apie tai, kad M. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėjo 38,90 ha žemės, o yra tik archyviniai duomenys, kad 1944–1948 metais M.

S. valdė 38,90 ha žemės, kuri buvo paimta į Valstybinį žemės fondÄ . 4.2. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjo tėvo brolis J. S. 1991 m. spalio 9 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Skuodo rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jo motinos M. S. nuosavybės teise valdytÄ 29 ha ploto žemę. Nuosavybės teisės buvo atkurtos. 4.3. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ Ä¯ teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kreipėsi 2009 metais. 2010 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinus 2009 m. lapkričio 26 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas tik 2015 metais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Skuodo skyrių, kuris pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino, iÅ¡aiÅ¡kino, jog turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę atkurti nepakanka, kad dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo jis gali kreiptis į teismÄ arba archyvuose papildomai ieÅ¡koti dokumentų.

Teismas sutiko su suinteresuoto asmens pareikÅ¡ta nuomone, kad informacijos stoka, faktinių aplinkybių nežinojimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nesidomi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Darė iÅ¡vadÄ , jog tai, kad asmuo dėl teisinių ginčų su broliu negalėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat kad yra sergantis ir jam atliktos operacijos, negali bÅ«ti pateisinimas, jog praleistas ypatingai ilgos trukmės terminas, todėl praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. birželio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti – nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. S. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdė 10,47 ha žemės sklypÄ , ir atnaujinti praleistÄ nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ .

Prašė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismas faktiÅ¡kai netyrė jo naujai pateiktų įrodymų – dokumentų kopijų iÅ¡ archyvų, t. y. neanalizavo Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. gegužės 19 d. iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) žemės fondo Susidarymo sÄ raÅ¡o ((duomenys neskelbtini) apylinkėje) patvirtintos kopijos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas gavo su 2015 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. (2.3.6)6R-380. Teigia, jog Å¡io dokumento trečioje grafoje nurodyta buvusio savininko vardas ir pavardė – M.

S.. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) žemės fondo Susidarymo sÄ raÅ¡o 11 grafoje nurodyta, kad „žemė nusavinta 1941 metais“, nusavintas plotas – 8,90 ha. Mano, kad Å¡is dokumentas akivaizdžiai įrodo faktÄ , kad 1941 metais nusavinto 8,90 ha žemės ploto savininkė buvo pareiÅ¡kėjo senelė M. S.. 6.2. PareiÅ¡kėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9–11 straipsniuose, nesivadovavo 1940 m. liepos 22 d.

Liaudies Seimo priimta deklaracija, pagal kuriÄ â€žvisa žemė, jos gelmės, visi miÅ¡kai ir naudmenys tampa valstybės nuosavybė“. Teigia, jog Å¡i nuostata deklaracijoje patvirtina, kad stambÅ«s Å«kininkai, kokia ir buvo pareiÅ¡kėjo senelė, papildomai žemės negavo. Mano, jog žemė iÅ¡ jos buvo atimta, nacionalizuota ir atiduota bežemiams arba mažažemiams. PareiÅ¡kėjo vertinimu, šį faktÄ patvirtina (duomenys neskelbtini) žemės fondo Susidarymo sÄ raÅ¡as. Darė iÅ¡vadÄ , kad M.

S. negalėjo įgyti žemės po 1940 m. liepos 22 d., todėl mano, kad ji buvo faktinė savininkė ne tik 28,43 ha, į kuriuos nuosavybė buvo atkurta, bet ir papildomų 10,47 ha, dėl kurių praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . 6.3. Nurodė, kad iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo raÅ¡to Nr. 6R-38-(2.3.6), kurio teismas neanalizavo, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kojo nuosavybės teisę įrodančių papildomų dokumentų archyvuose.

Teigia, jog, prasidėjus žemės grÄ Å¾inimo procesui, valstybės archyvai iÅ¡duodavo pažymas, kuriose bÅ«davo nurodyta tik pagrindinė informacija. Teigia, jog faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kojo dokumentų, patvirtina archyvų raÅ¡tai, kuriuos pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui kartu su pareiÅ¡kimu (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. sausio 24 d. raÅ¡tas Nr. R4-115, 2017 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo elektroninis raÅ¡tas, 2018 m. sausio 2 d.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos elektroninis atsakymas). 6.4. Mano, jog teismas nepagrįstai nevertino, kad pareiÅ¡kėjo sunki turtinė padėties ir sunki sveikatos bÅ«klė yra svarbios termino praleidimo priežastys. Teigia, jog dėl sunkios materialinės padėties jis neturėjo galimybės pasisamdyti advokato ir tuo metu negalėjo gauti antrinės teisinės pagalbos, kadangi apie 2 metus vyko teisminiai ginčai su broliu. Nurodė, kad civilinėse bylose, kuriose pareiÅ¡kėjo brolis buvo įtraukęs pareiÅ¡kėjÄ atsakovu, jis privalėjo ginti savo teises.

Teigia, jog tik pasibaigus šiam procesui jis galėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad apelianto nurodyti Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. gegužės 19 d. raÅ¡te Nr. (2.3.6)-6R-380 minimi duomenys apie 8,90 ha žemės paėmimÄ Ä¯ Žemės fondÄ (iÅ¡ M. S.) pirmosios instancijos teismui buvo žinomi ir į juos teismas atsižvelgė priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Teigia, jog tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra aiÅ¡kiai iÅ¡sakyta sprendimo 8 punkte. 8.2. Nurodė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. spalio 20 d. pažymėjime Nr. 05-152-S nurodytas Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Kretingos apskrities 1944–1948 m. byloje esantis (duomenys neskelbtini) Å«kių, virÅ¡ijančių nustatytÄ normÄ , sÄ raÅ¡as ir Klaipėdos apskrities archyvų pažymėjimuose nurodytas 1945 metų (duomenys neskelbtini) žemės fondo Susidarymo sÄ raÅ¡as buvo sudaryti jau po 1940 metų nacionalizacijos, todėl teigia, kad Å¡ie dokumentai negali bÅ«ti laikomi dokumentais, patvirtinančiais savininko nuosavybės teisę į nacionalizuotÄ Å¾emę. 8.3.

Nurodė, kad jokiuose archyviniuose pažymėjimuose nėra duomenų apie tai, kad M. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėjo 38,90 ha žemės, o yra tik archyviniai duomenys, kad 1944–1948 metais M. S. valdė 38,90 ha žemės, kuri buvo paimta į Valstybinį žemės fondÄ . 8.4. Pažymėjo, kad 2006 m. gruodžio 11 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo akte, kurį suraÅ¡ant, be kitų, dalyvavo ir pretendentas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ A.

S., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), buvo apžiÅ«rėtas 10,43 ha dydžio žemės sklypas, kuris iki nacionalizacijos priklausė M. S., ir nurodytos Å¡io žemės sklypo gretimybės. Teigia, jog įvertinus minėtÄ vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ bei iÅ¡traukÄ iÅ¡ buvusių valdų ribų nustatymo plano, kuriame pažymėta pageidaujama susigrÄ Å¾inti žemė, matyti, kad 10,43 ha žemės plotas yra pažymėtas toje vietoje, kur nuosavybės teisės jau yra atkurtos kitiems pretendentams, turėjusiems nuosavybės teises (iki nacionalizacijos) į šį plotÄ patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 10.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡klausė jo paaiÅ¡kinimų, dėl to neatskleidė bylos esmės, todėl pageidauja, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klausytų pareiÅ¡kėjÄ teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas teismo posėdyje dalyvavo, pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, teikė paaiškinimus, pasinaudojo replikos teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas užtikrino pareiškėjo teisę būti išklausytam (audiatur et altera pars), todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neišklausė pareiškėjo paaiškinimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Dėl apeliacinio skundo argumentų 12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , jog M. S. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdė 10,47 ha žemės sklypÄ , ir atnaujinti praleistÄ nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444straipsnio 2 dalies 5 punktas).

14. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Å io įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali bÅ«ti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant iÅ¡vadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

15. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis Å¡iomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso Å¡ios kategorijos bylose ypatumus.

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Å¡ios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).

17. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pareiÅ¡kėjas pateikė teismui naujus įrodymus, t. y. dokumentų kopijas iÅ¡ archyvų, kurių teismas faktiÅ¡kai nenagrinėjo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, nurodytų (duomenys neskelbtini) žemės fondo Susidarymo sÄ raÅ¡o ((duomenys neskelbtini) apylinkėje) patvirtintoje kopijoje. Teigia, kad Å¡io dokumento trečioje grafoje nurodyta buvusio savininko vardas ir pavardė – M. S., (duomenys neskelbtini) žemės fondo Susidarymo sÄ raÅ¡o 11 grafoje nurodyta, kad „žemė nusavinta 1941 metais“, nusavintas plotas – 8,90 ha.

Mano, jog Å¡is dokumentas akivaizdžiai įrodo faktÄ , kad 1941 metais nusavinto 8,90 ha žemės ploto savininkė buvo M. S.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. spalio 20 d. pažymėjime Nr. 05-152-S nurodyta, kad Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių 1935 m. lapkričio 27 d. sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta savininkė M. S., (duomenys neskelbtini) turėjusi 28,43 ha žemės (15,31 ha III rÅ«Å¡ies ariamos, 4 ha III rÅ«Å¡ies pievų, 4,37 ha IV rÅ«Å¡ies pievų, 2,75 ha III rÅ«Å¡ies ganyklų, 2 ha II rÅ«Å¡ies miÅ¡ko).

Taip pat nurodyta, kad „Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, 1944–1948 m. byloje, (duomenys neskelbtini) Å«kių, virÅ¡ijančių nustatytÄ normÄ sÄ raÅ¡e (be datos) įraÅ¡yta Å«kio valdytoja S. M. <...>, (duomenys neskelbtini) valdęs (-iusi) 38,90 ha žemės. Ä® valstybinį žemės fondÄ buvo paimta: 8,90 žemės“. Tie patys duomenys nurodomi ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. balandžio 17 d. pažymoje apie nuosavybę Nr. R4-1856.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog 1941 metais iš M. S. buvo nusavinta 8,90 ha žemės nurodė, kad „2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su raštu Nr. R6-53 pakartotinai pateiktose dokumentų, tai yra 1945 VIII 21 Santraukos kopijose nurodyta žinių apie ūkius, iš kurių paimta žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai. Šio dokumento eilės numeryje 61 nurodyta „S. M.“, 3 grafoje „Bendras plotas“ 38,90; 4 grafoje „Palikta valdytojui“ - 30,00 ha;

„Paimta į valstybinės žemės fondÄ â€œ - 8,90 ha“ (skundžiamo teismo sprendimo 8 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl pareiÅ¡kėjo teikiamų įrodymų, kuriuose nurodyta, kad 1941 metais buvo nusavinta 8,90 ha M. S. žemės, tačiau teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Å¡is įrodymas patvirtina, kad M. S. buvo nusavinto žemės sklypo savininkė.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9–11 straipsniuose, nesivadovavo 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo priimta deklaracija, pagal kuriÄ â€žvisa žemė, jos gelmės, visi miÅ¡kai ir naudmenys tampa valstybės nuosavybė“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos piliečiams, kurie iki nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d., nuosavybės teise turėjo žemės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas į bylÄ bÅ«tų pateikęs kokių nors neginčytinų duomenų apie tai, kad M. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 38,90 ha žemės. Å iuo atveju į bylÄ pateikti archyviniai duomenys patvirtina tik tai, kad 1944–1948 metais M.

S. valdė 38,90 ha žemės, kurios 8,90 ha dalis buvo paimta į Valstybinį žemės fondÄ . Be to, ankstesni duomenys, t. y. (duomenys neskelbtini) rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių 1935 m. lapkričio 27 d. sÄ raÅ¡as, patvirtina, kad M. S. įraÅ¡yta kaip savininkė, turėjusi 28,43 ha žemės (duomenys neskelbtini) (15,31 ha III rÅ«Å¡ies ariamos, 4 ha III rÅ«Å¡ies pievų, 4,37 ha IV rÅ«Å¡ies pievų, 2,75 ha III rÅ«Å¡ies ganyklų, 2 ha II rÅ«Å¡ies miÅ¡ko). Å ios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kokiu bÅ«du M.

S. bÅ«tų galėjusi įgyti papildomai žemės nuosavybės teise po 1935 metų, todėl pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad teismui nepakanka duomenų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dar papildomus 10,47 ha.

19. Apeliaciniu skundu nesutinkama dėl sprendimo dalies dėl termino atnaujinimo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad iÅ¡ teismui pateikto Klaipėdos regioninio valstybės archyvo raÅ¡to Nr. 6R-38-(2.3.6) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kojo nuosavybės teisę įrodančių papildomų dokumentų archyvuose. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2018 m. sausio 16 d. raÅ¡te Nr. 6R-38-(2.3.6) nurodyta: „Pažymėtina, kad tuo metu valstybės archyvai gaudavo didelius kiekius praÅ¡ymų dėl turėto turto ir atsakymuose buvo pateikiama tik esminė informacija.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys niekaip nepatvirtina, jog ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. (Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinus Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ ) iki 2015 metų bÅ«tų aktyviai ieÅ¡kojęs naujų įrodymų, patvirtinančių, jog M.

S. nuosavybės teise valdė papildomus 10,47 ha žemės, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

20. PareiÅ¡kėjo teigimu, teismas taip pat nevertino, kad pareiÅ¡kėjo sunki turtinė padėties ir sunki sveikatos bÅ«klė yra svarbios termino praleidimo priežastys. Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka. IÅ¡ į bylÄ pateiktų pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę patvirtinančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas su pertraukomis buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 19 d., taip pat iÅ¡ į bylÄ pateiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, jog teisiniai ginčai su pareiÅ¡kėjo broliu teisme vyko 2016–2017 metų laikotarpiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo aktyvus rinkdamas įrodymus, konstatavo, kad „pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ Ä¯ teismÄ dėl juridinio reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kreipėsi 2009 metais. 2010 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinus 2009 m. lapkričio 26 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas tik 2015 metais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Skuodo skyrių <...>“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų, jog pareiškėjas nebuvo aktyvus dėl sunkios turtinės padėties ir sunkios sveikatos būklės, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos 23. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

24. Apeliacinį skundÄ atmetus, pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Dobrovolskis Jolanta Gailevičienė Almantas Padvelskis