AS-552-224-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS552-224/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02611-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimą Nr. 584/12-0737.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir išaiškino Inspekcijai, kad ji su ieškiniu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 20 d. išduoto statybos leidimo Nr. 584/12-0739 turi kreiptis į bendros kompetencijos teismą pagal atsakovo buveinę.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.).

Teismas nurodė, kad kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio bei pateiktų rašytinių dokumentų, pareiškėjas ginčija statybos leidimą, pagal kurį jau vykdomi statybos darbai. Pareiškėjo argumentus, kad prašymas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes ginčijamo statybos leidimo pagrindu yra tik siekiama įteisinti savavališkos statybos padarinius, kai statybos darbai iš esmės buvo atlikti pagal ankstesnį 2011 m. rugsėjo 15 d. statybos leidimą Nr. 11-1885, teismas vertintino kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad net ir tvirtinant, kad statybos darbai buvo atliekami pagal ankstesnį (2011 m. rugsėjo 15 d.) statybos leidimą, pareiškėjas su prašymu dėl statybos leidimo panaikinimo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatymo norma įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d., o statybos leidimas, kurio pagrindu buvo (pareiškėjo teigimu) atliekami statybos darbai, buvo išduotas 2011 m. rugsėjo 15 d., t. y. jau galiojant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 str. 1 dalyje nustatytam reglamentavimui.

Todėl teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną šiam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti nagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 10 d. prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai aiškinant teisės aktų nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo priėmęs 2012 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-4566-561/2012, kuria teismas atsisakė priimti Inspekcijos 2012 m. spalio 10 d. prašymą Nr. (2.34)-2D-14755, nes laikė, kad jis paduotas praleidus terminą kreiptis į teismą, Inspekcijos prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino. Tuo tarpu priimdamas 2012 m. spalio 16 d. nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė ir nevertino bylos teismingumo aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Inspekcijos atskirąjį skundą dėl minėtos 2012 m. spalio 16 d. nutarties, 2013 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-47/2013 skundžiamą nutartį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui Inspekcijos praleisto prašymo padavimo termino atnaujinimo ir prašymo priėmimo klausimus spręsti iš naujo. Pažymi, kad šiuo atskiruoju skundu skundžiamoje 2013 m. sausio 10 d. nutartyje dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo nepasisakyta.

Nurodė, kad su šiuo atskiruoju skundu kartu pateikė Inspekcijos 2012 m. spalio 12 d. išvadą dėl D. Č. tarnybinio nusižengimo Nr. (2.33)-4D-2343 ir Inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 12 d, įsakymą Nr. 1P- 412 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č.“, kuriuose atsispindi išvados dėl tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių, D. Č. 2012 m. rugpjūčio 7 d. tikrinant Inspekcijai pateikto 2012 m. liepos 20 d. leidimo statyti naują statinį Nr. 584/12-0739 teisėtumą. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės vertinant Inspekcijos prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti, kadangi Inspekcija terminą praleido dėl objektyvių aplinkybių.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Jo nuomone, teismas netinkamai įvertino bylos rūšinį teismingumą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788, 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į bendrosios kompetencijos teismą Inspekcija turėtų kreiptis tik tokiu atveju, kai egzistuotų dvi sąlygos - būtų ginčijamas ne tik statybą leidžiantis dokumentas, bet ir prašoma pašalinti statybos padarinius, kurie atsirado neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu. Šiuo atveju nėra antrosios sąlygos, kadangi Inspekcija 2012 m. spalio 10 d. prašyme kelia reikalavimą tik dėl administracinio akto (statybą leidžiančio dokumento) panaikinimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimo Nr. 584/12-0737 panaikinimo, kaip nepriskirtiną šiam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnis numato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Tačiau rūšinį teismingumą, be kita ko, gali nustatyti specialieji įstatymai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) numatyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai statyba jau yra pradėta, Statybos įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, yra kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Visais atvejais nustačius, kad ginčijamo statybos leidimo pagrindu statyba jau buvo pradėta, byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje Nr. T-56-11, 2012 m. liepos mėn. 10 d. nutartis byloje Nr. T-XX-41-12; 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis byloje Nr. T-XX-68-12).

Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija prašyme kelia reikalavimą tik statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neprašo pašalinti statybos padarinius, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad kitoje byloje iškilus analogiškam klausimui dėl to, ar ieškovui pateikus ieškinį tik dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu (neprašant pašalinti savavališkos statybos padarinių), nors statyba jau yra pradėta, byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, Specialioji teisėjų kolegija pasisakė, jog įvertinus aplinkybių visumą – tai, kad statybos yra pradėtos, ieškovas reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo trečiajam asmeniui yra pareiškęs, o kol nesuėjo jo įvykdymo terminas, ieškovas tokio reikalavimo nereiškia teisme – padarė išvadą, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. T-XX-54-2012). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dėl to, kad gyvenamasis namas statomas pažeidžiant statinio projekto sprendinius Inspekcija ginčo gyvenamojo namo statytojui 2012 m. balandžio 19 d. taip pat surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120419-00164 bei 2012 m. gegužės 15 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120515-00176 (b. l. 11-14). Tačiau per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą, siekdami įteisinti savavališką statybą, statytojai kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, kurio teisėtumas šiuo atveju ir yra ginčijamas. Todėl aptartus pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimas yra Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir į Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog aptariamu atveju ginčijamą statybą leidžiančio dokumento pagrindu statyba jau yra pradėta ir atitinkamas statinys (gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini)) iš dalies pastatytas, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Pareiškėjo argumentas, kad skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes yra susijęs su viešojo administravimo procedūrų vykdymu ir ginče vyrauja administracinis teisinis santykis, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neužkerta jam kelio dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Kartu tampa teisiškai nereikšmingais ir atskirojo skundo argumentai dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius