1fd39e93-d35e-403e-a189-a082f6f9943c · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-4862-1117/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00993-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.3.4, 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.3; 3.4.5.2 TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 23 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Aida Stulpinienė sekretoriaujant Odetai Krasauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. Č., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei, suinteresuoto asmens A. B. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. B., M. N., Z. N., V. N., S. J., V. N., TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rÅ«pybos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., buvo jos sÅ«naus L. Č., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. Č. buvo E. N. vaikas. Nurodė, kad ji su E. N. susipažino kai jai buvo 17 metų. Juos supažindino jos draugė V. J. ir jie pradėjo draugauti. LaikÄ dažniausiai leisdavo pas E. N. namuose (duomenys neskelbtini) draugų kompanijoje. Apie jų draugystę ir artimÄ bendravimÄ Å¾inojo jos draugė, mama, draugai.

Su jo giminaičiais nebendravo, nes jo mama mirusi, o su tėvu ir kitais giminaičiais nebendravo ir pats E. N.. Po pusės metų pasijuto nėščia, apie tai pasakė E. N.. Kol draugavo su E. N. jokių kitų vaikinų neturėjo. Jis tėvystės neneigė, pasiÅ«lė jai gyventi kartu, tačiau ji atsisakė, kadangi jis dažnai iÅ¡gėrinėjo, neturėjo lėšų pragyvenimui. Jos mama sužinojusi apie nėštumÄ , sakė E. N., kad reikėtų tuoktis, jis kaip ir neprieÅ¡taravo, tačiau ji nenorėjo.

Nėštumo metu lankydavosi pas E. N. namuose, bet likus kuriam laikui iki gimdymo bendravimas nutrÅ«ko dėl jo iÅ¡gėrinėjimų. Vėliau E. N. pradėjo susitikinėti su kita mergina. Vaikui gimus E. N. lankydavosi pas jÄ namuose, kartais ji nueidavo su vaiku pas jį. E. N. vaikÄ pamatė, kai Å¡iam buvo 4 mėnesiai, nes prieÅ¡ tai buvo atėjęs neblaivus ir neįleido. VaikÄ krikÅ¡tijo (duomenys neskelbtini), kai jam buvo maždaug vieneri metai. SÅ«naus L. krikÅ¡to tėvais tapo jos draugė V. J. ir geriausias E. N. draugas D.

P.. E. N. krikÅ¡tynose nedalyvavo, nes buvo sulaikytas ir (duomenys neskelbtini) atlikinėjo areÅ¡tÄ , bet apie krikÅ¡tynas žinojo. Buvo susitarę, kad kada turės pinigų duos vaiko iÅ¡laikymui ir kai turėdavo duodavo po 50 Lt. Po kažkiek laiko D. P. iÅ¡sivežė E. N. į (duomenys neskelbtini). Ten E. N. pradėjo dirbti, per paÅ¡tÄ siuntė pinigus vaikui. Su juo bendraudavo telefonu ar per mesengerį, klausinėdavo apie sÅ«nų. Kai sugrįždavo atostogų į LietuvÄ , ateidavo aplankyti, bendraudavo dažniausiai pas jÄ namuose, kartais iÅ¡eidavo į miestÄ , tačiau dokumentų taip ir neprisiruošė susitvarkyti.

Kai L. buvo 7 metai, parvežė dovanų kuprinę ir kamuolį. L. žinojo, kad E. N. yra jo tėvas, vadino jį tėčiu. E. N. mylėjo L., tik nelabai turėjo įgÅ«džių bendrauti. Paskutinį kartÄ L. su tėčiu realiai bendravo 2016 m. vasarÄ . SiÅ«lė atvykti kitÄ vasarÄ pas jį. Telefonu su E. N. ji paskutinį partÄ bendravo prieÅ¡ 2016 m. Kalėdas, o po kelių dienų iÅ¡ D. P. sužinojo apie E. mirtį. Ä® laidotuves (duomenys neskelbtini) važiavo L. su jos mama. Dėl tėvystės nustatymo į teismÄ ji kreipėsi ir anksčiau, tik E. N. jau buvo užsienyje, nepavykus įteikti dokumentų, ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Tėvystės juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas naÅ¡laičių pensijai gauti ir paveldėjimo teisių įgyvendinimui. Suinteresuotas asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka. Su sÅ«nėnu E. N. bendravo artimai, tačiau nei apie L. Č., nei apie tai, kad turi sÅ«nų, E. N. nieko nėra sakęs ir niekas nežinojo.

Žino, kad turėjo draugę, su kuria atvykdavo pas jÄ Ä¯ svečius, bet iÅ¡siskyrė 2010 m. Jai, kaip vieninteliam artimam giminaičiui buvo praneÅ¡ta apie E. N. mirtį. Ji jį parsivežė ir palaidojo. Suinteresuoto asmens A. B. atstovė advokatė V. Plusčiauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių. A. B. buvo E. N. teta, mamos sesuo. Santykiai su sÅ«nėnu nebuvo labai artimi, bet bendraudavo, susitikdavo, pasikalbėdavo.

Žinojo, kad jis turėjo porÄ draugių, bet apie L. nebuvo girdėjusi. E. N. nei karto nėra užsiminęs, kad turi sÅ«nų ir laiÅ¡kas iÅ¡ teismo buvo staigmena. Niekas iÅ¡ giminaičių apie tai nežinojo. A. B. E. N. laidotuvėse dalyvavo. Ar buvo L. Č. tose laidotuvėse nežino. Gali bÅ«ti, kad L. Č. dalyvavo laidotuvėse, tačiau niekas jo nevertino kaip artimo asmens, nes daug žmonių ateina į laidotuves. Tai, jog L. Č. nešė laidotuvių procesijoje E. N. nuotraukÄ gali bÅ«ti atsitiktinumas.

Suinteresuotas asmuo Z. N. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, jog su broliu Z. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini)., bendravo mažai. Žino, kad jis turėjo sÅ«nų E. N., bet su juo nebendravo ir nieko nežino. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į liudytojų parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Nurodė, kad nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie bendrÄ pareiÅ¡kėjos ir E. N. gyvenimÄ , bendrÄ vaiko auginimÄ ir auklėjimÄ , iÅ¡laikymo vaikui teikimÄ . E. N. iki mirties turėjo pakankamai laiko pripažinti tėvystę, tačiau nepripažino. Suinteresuoto asmens TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į liudytojų parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, neprieÅ¡tarauja, dėl juridinio fakto nustatymo.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja su nedidelėmis pertraukomis gavo socialinę paÅ¡alpÄ iki 2018 m. lapkričio 1 d. IÅ¡imties tvarka gaudavo kompensacijÄ už Å¡ildymÄ . Pajamų iÅ¡ spėjamo vaiko tėvo nenurodydavo, deklaruodavo, kad negauna. Dėl tėvystės nustatymo į teismÄ kreipėsi 2015 m. lapkričio 17 d., tačiau ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas. 2017 m. sausio 20 d. antrÄ kartÄ buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau ar ieÅ¡kinys pasiekė teismÄ , nežino. PareiÅ¡kėjos teigimu vaiko tėvo artimieji nepripažįsta vaiko, nedavė mirties liudijimo.

Mano, kad 9,5 metai buvo pakankamas laikas tėvystei pripažinti. Ä®rodymų, kad E. N. pripažino L. Č., teikė iÅ¡laikymÄ ir norėjo pripažinti tėvystę, pareiÅ¡kėja nepateikė. Suinteresuoti asmenys M. N., V. N., V. N., S. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė palaikė iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, su pareiÅ¡kimu sutiko. Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad L. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime ir gimimo įraÅ¡e motina yra įraÅ¡yta pareiÅ¡kėja L. Č., o duomenys apie tėvÄ nenurodyti (e. b. l. 3, 4). E. N., mirusio(duomenys neskelbtini), mama – G. N. mirė. (duomenys neskelbtini), tėvas – Z. N. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5, 6, 12, 13). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, E. N. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos (e. b. l. 7). Dėl E. N. palikimo priėmimo 2017 m. vasario 14 d. kreipėsi A.

B. (e. b. l. 8). 2018 m. kovo 9 d. Buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo akte užfiksuota, jog L. Č. viena augina vaikÄ , tėvas miręs, dėl tėvystės kreipsis į teismÄ (e. b. l. 24-25). Gyventojų registro duomenimis Z. N. turėjo dvi seseris ir keturis brolius, iÅ¡ kurių Z. N., S. J., V. N. ir V. N. yra gyvi ir byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis (e. b. l. 68, 69, 70). IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-73-671/2016 matyti, kad pareiÅ¡kėja L. Č. dėl vaiko tėvystės ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo į teismÄ pirmÄ kartÄ kreipėsi 2015 m. lapkričio 18 d.

Atsakovu byloje nurodytas E. N.. IeÅ¡kinys, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, buvo paliktas nenagrinėtu. Liudytoja G. Č. parodė, kad yra pareiÅ¡kėjos mama. Dukra L. su E. N. pradėjo bendrauti apie 2006 m., tiksliai neprisimena. Dukra tuomet dar ėjo į mokyklÄ , o po mokyklos eidavo pas jį, bÅ«davo, kad likdavo ir nakvoti. Kartais E. N. ateidavo pas juos, bet nakvoti nelikdavo. Ji E. N. pažinojo kaip dukros draugÄ , tuo metu dukra apie kitus vaikinus jai nepasakojo, nerodė. Apie L. nėštumÄ sužinojo, kai pradėjo matytis, buvo jau 3 mėnesiai.

Ji kalbėjo su E. N., tačiau jis sakė nesijaudinti. E. N. siÅ«lė L. eiti gyventi pas jį, bet jis buvo grubus, iÅ¡gėrinėjo, niekur nedirbo ir L. nenorėjo tekėti. Kada L. turi gimdyti jis žinojo, lankė jÄ . IÅ¡ ligoninės L. su vaiku grįžo pas jÄ Ä¯ namus. E. N. dažnai ateidavo iÅ¡gėręs, todėl neįleisdavo. Kada E. N. pamatė vaikÄ pirmÄ kartÄ neatsimena, bet jis vaikÄ pripažino, duodavo pinigų, davė 700 Lt lovelei ir vežimui nupirkti. Kai L. buvo mažas, ji su dukra ir anÅ«ku kelis kartus buvo nuėjusi pas E. N. į namus, pamena, kad kepė Å¡aÅ¡lykus.

Pas E. N. namuose matė padėtÄ jo mamos nuotraukÄ , sakė žuvo avarijoje. Su kitais giminaičiais E. N. nebendravo. Kada E. N. iÅ¡vyko į užsienį ji neatsimena, bet jis skambindavo ir klausinėdavo apie sÅ«nų, siųsdavo pinigus. Atsimena, kad E. N. buvo grįžęs atostogauti, lankėsi pas juos, atnešė dovanų L. kuprinę ir futbolo kamuolį, davė 100 Lt. Atrodo, kad tai buvo vasarÄ prieÅ¡ L. Č. pradedant lankyti pirmÄ klasę. E. N. laikė L. savo sÅ«numi. L. krikÅ¡to tėvai yra E. draugas D. ir L. draugė.

Apie krikÅ¡tynas E. N. žinojo, tik nedalyvavo, nes buvo areÅ¡tinėje. Apie E. mirtį L. sužinojo, kai jai kažkas paskambino iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Parvežus E. N. urnÄ Ä¯ LietuvÄ , apie laidotuvių laikÄ ir vietÄ pranešė jo pusseserės, organizavusios laidotuves. Su L. važiavo į (duomenys neskelbtini), į E. N. laidotuves, dalyvavo miÅ¡iose, gedulinguose pietuose. L. Č. laidotuvių procesijos priekyje nešė E. N. nuotraukÄ , kuriÄ jam po to atsiminimui atidavė E. N. pusseserė.

Atpažįsta teismo posėdžių salėje žiÅ«rove esančiÄ moterį kaip E. N. pusseserę, kuri ir atidavė nuotraukÄ . L. suprato, kad tėvo laidotuvės, labai iÅ¡gyveno, verkė. E. N. buvo iÅ¡geriantis, todėl ir nesusitvarkė tėvystės dokumentų, niekas negalvojo, kad taip iÅ¡eis. Liudytoja V. J. parodė, kad yra pareiÅ¡kėjos draugė. Jos su L. Č. buvo klasiokės nuo penktos klasės, tapo geriausios draugės ir bendrauja iki Å¡iol. Tai ji, prieÅ¡ maždaug 14 metų supažindino L. su E. N., kurį pažinojo per bendrus draugus.

E. N. su L. draugavo, jos nueidavo pas jį po mokyklos, o L. likdavo kartais ir nakvoti. Apie draugystę žinojo jo draugas D., L. tėvai. Kai L. tapo nėščia, nekilo klausimų, ir taip buvo aiÅ¡ku, kad vaiko tėvas yra E.. L. metė mokyklÄ . Kaip nėštumo metu ir po gimdymo tęsėsi L. ir E. bendravimas ji tiksliai nežino, nes birželio mėnesį iÅ¡važiavo į(duomenys neskelbtini) ir nuo tada ten gyvena. Neatsimena, nežino, ar jie galvojo apie vestuves. Ji su D. P. yra L. krikÅ¡to tėvai.

Su L. susiskambindavo, bet apie santykius su E. nekalbėdavo. Žino, kad E. 1 ar 2 kartus buvo grįžęs iÅ¡ užsienio ir buvo atėjęs aplankyti sÅ«naus. KartÄ ji net pataikė paskambinti L. tuo metu, kai E. buvo atėjęs aplankyti. L. sakė, kad E. gražiai bendrauja su sÅ«numi. IÅ¡ pokalbių su L. mano, kad E. pripažino sÅ«nų. Jai apie E. mirtį pranešė L. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 380 straipsnis numato, kad, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ .

Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais. Teismo posėdžiu metu, pasitelkiant psichologės pagalbÄ , buvo iÅ¡klausyta nepilnamečio vaiko L. Č. nuomonė. Jis paaiÅ¡kino, kad gyvena su mama L. Č., jos sugyventiniu ir 4 mėnesių sesute. Žino, kad jo tėtis yra E. N., kuris yra miręs. Prisimena, kad su E. N. bendraudavo telefonu, o vienÄ kartÄ tėtis buvo atvažiavęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir parvežė jam dovanų kuprinę ir futbolo kamuolį.

Tada jis dar tėčio paprašė duoti 20 ct, bet gavo 100 Lt. Atsimena, kad tėtis buvo aukÅ¡tas ir geras. Tėčio laidotuvėse dalyvavo, važiavo į jas su močiute G. Č.. Per laidotuves nešė tėčio nuotraukÄ , jam tÄ nuotraukÄ atidavė, dabar jÄ turi namuose. Byloje sprendžiama dėl vaiko tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.146 straipsnis).

Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, mirÅ¡ta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylÄ ypatingÄ ja teisena, spręsdamas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (CPK 391 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iÅ¡ nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Å is faktas gali bÅ«ti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įraÅ¡ytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog E. N. miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sÅ«naus L.

Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, grindžia tuo, jog registruojant vaiko gimimÄ gimimo akto įraÅ¡e konkretus asmuo kaip tėvas nebuvo nurodytas, spėjamas vaiko tėvas E. N. yra miręs, todėl kitokiu bÅ«du gauti E. N. tėvystę jos sÅ«naus L. Č. atžvilgiu patvirtinančių dokumentų nėra galimybės. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiÅ¡kai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali bÅ«ti įrodoma arba nustatoma savanoriÅ¡ku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tėvystė gali bÅ«ti nustatoma remiantis vien Å¡iuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Be to CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tėvystės egzistavimÄ , gali remtis ne tik DNR ekspertizės iÅ¡vada, bet ir Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). 20 Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių iÅ¡vados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės iÅ¡vada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikÅ¡mingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimÄ dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Nagrinėjamu atveju atlikti DNR ekspertizės atlikti nebuvo galimybės, nes E. N. tėvas yra miręs, brolių jis neturėjo, todėl nėra vyriÅ¡kosios linijos giminaičių, galinčių dalyvauti atliekant DNR ekspertizę ir duodant mėginius. Ä® bylÄ suinteresuotais asmenis įtraukti V. N. ir V. N. yra E. N. tėvo Z. N. broliai, tačiau jų konkrečios gyvenamosios ar darbo vietos nustatyti teismui nepavyko, apie pradėtÄ procesÄ ir Å¡aukimai į teismo posėdį jiems praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007). Å ioje byloje raÅ¡ytinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ , pareiÅ¡kėja nepateikė.

Nurodė, kad neturi iÅ¡saugojusi paÅ¡to kvitų, kai atsiimdavo E. N. vaiko iÅ¡laikymui siunčiamus pinigus, neturi jokių bendrų ar E. N. nuotraukų su vaiku ar kitų dokumentų. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys gali bÅ«ti nustatomi remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos L. Č., liudytojų G. Č., V. J. nurodytos aplinkybės sutapo. Tiek G. Č., tiek V. J. žinojo apie artimÄ pareiÅ¡kėjos ir E. N. bendravimÄ , nėštumÄ , vaiko L.

Č. tėvu laiko E. N.. G. Č. nurodytos E. N. asmeninio gyvenimo detalės, kad gyveno (duomenys neskelbtini), jo mama mirusi, žuvusi avarijoje, patvirtina, kad ji šį asmenį pažinojo. PareiÅ¡kėja ir liudytoja G. Č. nurodė vienodas aplinkybes apie E. N. lankymÄ si jų namuose, vaikui dovanotas dovanas. Abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Be to, G. Č. su L. Č. dalyvavo E. N. laidotuvėse, apie kurias jiems pranešė E. N. giminaičiai. Tai rodo, jog E. N. giminės (pusseserės) žinojo apie pareiÅ¡kėjÄ ir vaikÄ L.

Č.. Atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujančius laidotuvių papročius, teismas nelaiko atsitiktinumu aplinkybės, jog L. Č. laidotuvių procesijoje nešė E. N. nuotraukÄ , nes tai yra patikima artimiems mirusiam asmeniui žmonėms. Juolab, kad po laidotuvių tÄ pačiÄ nuotraukÄ L. Č. atsiminimui atidavė E. N. pusseserė. Akivaizdu, jog visiÅ¡kai paÅ¡aliniams asmenims, kaip bandė teigti suinteresuoto asmens A. B. atstovė, mirusiojo nuotrauka, naudota laidotuvių apeigose, nėra dovanojama.

IÅ¡klausius nepilnamečio L. Č. nuomonę nustatyta, kad jis laiko E. N. savo tėvu, atsimena jį, pamena, kad dalyvavo laidotuvėse, gavo tėčio nuotraukÄ . Be to, pareiÅ¡kėja jau 2015 m. kreipėsi į teismÄ dėl nepilnamečio vaiko L. Č. tėvystės nustatymo atsakovu nurodydama tÄ patį asmenį E. N.. Vaiko krikÅ¡to tėvais tapo pareiÅ¡kėjos draugė ir E. N. draugas, kas rodo, jog artimiems žmonėms buvo žinoma apie L. Č., traktavo jį kaip E. N. vaikÄ . Teismo vertinimu, nuo vaiko gimimo iki E. N. mirties buvo pakankamai laiko (9 metai) tėvystės pripažinimui, dokumentų sutvarkymui, tačiau tai neįvyko tiek dėl E. N., tiek dėl pareiÅ¡kėjos nerÅ«pestingumo, aplaidaus požiÅ«rio į formalumų sutvarkymÄ .

Å ios aplinkybės ir tėvų nerÅ«pestingumas negali paneigti vaiko teisės žinoti savo kilmę. Visuma byloje esančių įrodymų leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad E. N. yra pareiÅ¡kėjos sÅ«naus L. Č. tėvas, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Juridinis faktas nustatomas L. Č. teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę. PareiÅ¡kėjai Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-862-5490 suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (e. b. l. 10-11), todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., yra L. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. Č. yra E. N. vaikas. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas L. Č. teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėja Aida Stulpinienė