1fd2855c-41ca-44c2-9ab5-ac8e4db905bb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3323-289/2023 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00080-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 20 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius, sekretoriaujant Jolantai Miežienei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei, nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A.

P. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«muose 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo A. P. skundas (b. l. 1-2), kuriame praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti pareiÅ¡kėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo skunde (b. l. 1-15) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų.

Å iaulių kalėjimo kamerose san. mazgas neatitiko standartų ir teisės aktų keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamo aptvėrimo, nebuvo oro Å¡alinimo sistemos, kamerose nebuvo įrengti signaliniai pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukai, kalėjime jis neturėjo galimybės atlikti religines apeigas, nes nebuvo vedamas į koplytėlę, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresijÄ , orumo pažeminimÄ , galimybių bendrauti sumažėjimÄ .

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ ir praÅ¡o už kalinimo laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2023-02-01 priteisti 2 000 Eur. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas A. P. savo paties skunde keliamus reikalavimus palaikė, patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjo A. P. atstovė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė skunde keliamus reikalavimus palaikė, prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu, sutiko, kad bylÄ nagrinėtų nedalyvaujant atstovui (b. l. 144, 20). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-20) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamu laikotarpiu (2021 m. kovo 4 d. - 2023 m. sausio 23 d.) aktualios tardymo izoliatorių kamerų įrengimo bendruosius reikalavimus numatančios Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (įsigaliojo 2020­12-22).

Pažymėjo, kad nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. IÅ¡ pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietÄ taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitaliÅ¡kai remontuojamos esamos kameros.

Å iuo atveju Å iaulių tardymo izoliatoriui Å¡i nuostata netaikoma, kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių.

Paminėtina ir tai, kad vertinant Taisyklių 12.5 papunkčio nuostatÄ , kuri numato sanitarinio mazgo kabinų įrengimÄ , atkreiptinas dėmesys, kad kol nei minėtame teisės akte, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta sanitarinio mazgo kabinos sÄ voka, nedetalizuojamas jos aukÅ¡tis, kabinos lubos (jei tokios kabinoje apskritai turi bÅ«ti), kiti matmenys (Taisyklių 12.5 p. yra reglamentuotas tik plotas!), izoliacija (sandarumas) nuo bendros kameros patalpos, nėra pagrindo teigti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose įrengti san. mazgai negali bÅ«ti traktuojami kaip sanitarinio mazgo kabinos.

Kamerų Nr. 19, 44, 1, 60, 12, 88, 8, 13, 6, 26, 76, 29, 14, 94, 63, 3 san. mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 33, 5, 73, 108, 109, 70 - ilga, nepermatoma užuolaida. Papildomai pažymime, kad užuolaidomis atskirta ne visa san. mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis (viena iš 4-ių pusių). Atitvarų sienelių aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės: kamerų, kuriose skundžiamu laikotarpiu buvo pareiškėjas san. mazgo sienelių atitvarų aukštis buvo 1,83 m - 2,34 m., iš ko akivaizdu, kad tiek vidutinio ūgio asmuo, tiek žemesnis, besinaudojantis san. mazgu, negali būti matomas.

Atskirai pažymėtina dėl gyvenamosios kameros Nr. 72, kadangi iÅ¡ teismui pateikiamų nuotraukų matyti, kad Å¡ioje kameroje įėjimas į san. mazgÄ nėra uždengtas užuolaida ar durimis. Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad bÅ«tent gyvenamojoje kameroje Nr. 72 pareiÅ¡kėjas visÄ buvimo jose laikotarpį, gyveno vienas (vienutėje). Be to, įėjimo į san. mazgÄ anga yra orientuota taip, kad įeinantis į kamerÄ asmuo (ar pro stebėjimo langelį kameros duryse) niekaip negali matyti san. mazgo patalpos, taigi ir stebėti san. mazgu besinaudojantį asmenį neįmanoma.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad besinaudojant san. mazgu buvo matomas kito nuteistojo iÅ¡ gulto virÅ¡utinio aukÅ¡to, teismui pateiktos gyvenamųjų kamerų nuotraukos, kuriose matyti gultų iÅ¡dėstymas patalpose, akivaizdžiai paneigia tokiÄ galimybę. Taip pat nėra duomenų, kad 2 kas nors bÅ«tų piktybiÅ¡kai stebėjęs pareiÅ¡kėjÄ , besinaudojantį san. mazgu. Akcentuotina ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos kalėjimų tarnybos Å iaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023-01- 30 Pažymos, A.

P. gana ilgÄ laikÄ kamerose kalėjo vienas. Kartu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamo san. mazgo atitvėrimo į Å TI administracijÄ nei karto nesikreipė (žr. Lietuvos kalėjimų tarnybos Å iaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-02-02 pažymÄ Nr. RV-24-289 bei jos priedus). Pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ , san mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukÅ¡tesne nei 1,5 m. aukščio pertvara, o praėjimÄ Ä¯ jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamÄ asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumÄ (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-226-822/2020, LVAT 2021-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2022-12-07 nutartis administracinėje byloje TA-610-415-2022).

Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumÄ patvirtina ir EŽTT praktika – 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieÅ¡ LietuvÄ (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas. IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamo san. mazgo įrengimo yra nepagrįsti. Kadangi kamerų atitikimÄ higienos normoms savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas, Teismui pateikiame skundui aktualiu laikotarpiu atliktų patikrinimų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktus.

IÅ¡ 2022-07-08 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80 Mr)PA-3665 matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 109, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas netrukus po patikrinimo, t. y. laikotarpiu nuo 2022-08-12 iki 2022-09-05, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta; IÅ¡ 2022-03-14 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.8 Mr)PA-767 matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 3, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikotarpiu nuo 2022-10-20 iki 2023-01-23, bei gyvenamojoje kameroje Nr. 1, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo 2022-04-25, santykinės oro drėgmės matavimų rezultatai atitiko higienos normų reikalavimus, taip pat, įvertinus gyvenamÄ sias patalpas, vizualiai matomų pelėsiu, voratinklių nenustatyta.

Iš 2021-09-06 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-5235 matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 1, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021-05-17 iki 2023-05-24, gyvenamojoje kameroje Nr. 5, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021-07-07 iki 2021-07-16, gyvenamojoje kameroje Nr. 13, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021-09-16 iki 2021-09-17, gyvenamojoje kameroje Nr. 14, kurioje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021-12-31 iki 2022-01-21, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo nenustatyta (vizualiai matomų pelėsių nėra).

Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. 3 IÅ¡ Å iaulių TI Turto valdymo skyriaus 2023-01-27 pažymos Nr. LV-3217 matyti, kad kameroje Nr. 94, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2022-04-25 iki 2022-05-12, remonto darbai buvo atlikti 2022-04-21, o bÅ«tent – atliktas pelėsio požymių Å¡alinimas, blokuojant ir dažant sienas bei lubas; taip pat iÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad kameroje Nr. 109, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2022-08-12 iki 2022-09-05, remonto darbai atlikti 2022-05-03, o bÅ«tent perdarytas sanitarinis mazgas pakeičiant grindis, kanalizacijos vamzdį, įrengiant pertvarÄ su durimis.

Taip pat iš minėtos pažymos matyti, kad remonto darbai gyvenamojoje kameroje Nr. 3, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas nuo 2022-10-20 iki 2023-01-23, atlikti 2022-03-16 (pakeistas klozetas, san. mazgo kabinos plytelės, lentynėlės, šviestuvai, rozetė, stiklai). Dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o ir pats pareiškėjas konkrečių situacijų nenurodo.

Pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016). Be to, Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebÅ«tų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Visų kamerų duryse įrengtos stebėjimo akutės, o iÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje (virÅ¡ kiemų) įrengta prižiÅ«rėtojo pakyla, kuria vaikÅ¡to prižiÅ«rėtojas stebėdamas suimtuosius.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo patiriamų nepatogumų dėl pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimo nėra pagrįsti, todėl atmestini. Dėl galimybės atlikti religines apeigas pažymėjo, kad Å iaulių kalėjime nuteistieji ir suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su kataliku kunigu ir stačiatikių Å¡ventiku apie tai iÅ¡ anksto pareiÅ¡kę norÄ (pateikę praÅ¡ymÄ Resocializacijos skyriaus specialistui). Teisės aktai neįpareigoja sudaryti iÅ¡vedimo į susitikimus su dvasininkais grafiko.

Ä®staigoje dvasininkai lankosi pagal galimybes, susitikimai su dvasininkais ar (Å v. MiÅ¡ios) organizuojami paeiliui kas kart vis kitiems asmenims, atsižvelgiant į jų teisinį statusÄ (suimtieji, nuteisti areÅ¡tu, nuteistieji, atliekantys terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes). Sutarus susitikimÄ su dvasininku yra informuojami Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie iÅ¡ anksto praneÅ¡a Å¡iÄ informacijÄ Ä¯staigoje laikomiems asmenims. Pagal tai, kokiai kategorijai priklausė asmuo atitinkamu metu, A.

P. 2021 m. buvo suteikta galimybė apsilankyti susitikimuose su dvasininku 4 kartus, o 2022 metais – 5 kartus, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad A. P. šiuose susitikimuose dalyvauti noro neišreiškė (Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-02-02 Pažyma dėl nuteistojo A. P., reg. Nr. RV-24-289). Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo įstaigoje laikomo asmens teisinio statuso, ir nepaisant to, ar gyvenamojoje kameroje jis laikomas vienas ar kartu su kitais asmenimis, kiekvienas savo religinius poreikius gali išreikšti individualiai mintyse, kadangi religinės apeigos gali būti tiek viešos, tiek privačios.

VieÅ¡a malda tvirtina santykį ne tik su Dievu, bet ir greta esančiu žmogumi, tad, jei tuo metu gyvenamojoje kameroje neatsiranda tokio žmogaus, kuris prisidėtų prie maldos, siÅ«lytina maldÄ perkelti į kitÄ dimensijÄ , t. y. kuriant intymiÄ bendrystę su Dievu. PareiÅ¡kėjo A. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių kalėjime jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų skundžia nagrinėjamÄ aktualų kalinimo laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2023-02-01. Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtas už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2023-01-23 (b. l. 4). Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2023-01-30 pažymos Nr. SV-24-3118 „Dėl A. P.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2021-03-04 iki 2023-01-23.

Nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 1, 3, 5, 6, 8, 12, 13, 14, 19, 26, 27, 29, 33, 44, 60, 63, 70, 72, 73, 76, 88, 94, 108, 109, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m iki 18,16 kv. m kameros ploto, ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. IÅ¡ 2023-01-30 pažymos Nr. SV-24-3118 matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iÅ¡ bendro kameros ploto iÅ¡skaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotÄ .

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog Šiaulių kalėjimo kamerose san. mazgas neatitiko standartų ir teisės aktų keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamo aptvėrimo, nebuvo oro šalinimo sistemos, kamerose nebuvo įrengti signaliniai pagalbos iškvietimo mygtukai, kalėjime jis neturėjo galimybės atlikti religines apeigas, nes nebuvo vedamas į koplytėlę, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl sanitarinio mazgo Nagrinėjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 15 punktas nurodo, jog natūralus apšvietimas neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. HN 134:2015 14 punktas nurodo, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx HN 134:2015, 16 punktas numato gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (įsigaliojo 2020-­12-22) (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitaliÅ¡kai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

Atsakovas savo atsiliepime pažymėjo, kad taikytini tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN134:2015 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu arba nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, arba jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2023-01-25 pažymoje Nr. LV-3217 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2022 m. buvo atliktas remontas – pilnas lubų, sienų, pertvarų remontas, dalinis grindų remontas, apdailos plytelių, praustuvų keitimas, san.mazgų keitimas, remontas, atlikti kiti darbai (b. l. 49–50).

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, mÅ«rinės sienelės ar OSB plokÅ¡tės atskyrimas, sienelės aukÅ¡tis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Pagal naujausiÄ ir vyraujančiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.).

Taigi, įvertinusi minėtas aplinkybes ir nurodytÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu. Dėl pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko kameroje įrengimo Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktas numato, jog kamerose privalo bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas). Taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros yra skirtos nuobaudai už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarkos pažeidimÄ atlikti, Å¡ios patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, teisėjų kolegija sprendė, jog susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės tokiose patalpose turi bÅ«ti įrengtos.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir tai, jog, kaip nurodė atsakovas, 2003 m. Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus rekonstrukcijos metu mygtukai pareigÅ«nams iÅ¡kviesti kamerose buvo įrengti, tačiau dėl piktybiÅ¡kų nuteistųjų veiksmų Å¡iuo metu jie yra nepataisomai sugadinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog negalėjimas sutaisyti Å¡ių mygtukų Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sÄ lygomis, yra laikomas jam sudarius saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimÄ , tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administraci­nėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje konstatavo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose privalėjo bÅ«ti įrengtas pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl nustatyto pažeidimo bei kartu pažymi, kad jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iÅ¡kvietimas, savaime nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. PareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai, kad jis yra žemesnės kastos nuteistasis ir dėl to jam gali kilti pavojus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvÅ«s duomenys, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjui padarytÄ Å¾alÄ , todėl atmestini kaip neįrodyti (žr. 2019 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-662/2019).

Dėl galimybės atlikti religines apeigas Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad Å iaulių kalėjime nuteistieji ir suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su kataliku kunigu ir stačiatikių Å¡ventiku apie tai iÅ¡ anksto pareiÅ¡kę norÄ (pateikę praÅ¡ymÄ Resocializacijos skyriaus specialistui). Teisės aktai neįpareigoja sudaryti iÅ¡vedimo į susitikimus su dvasininkais grafiko. Ä®staigoje dvasininkai lankosi pagal galimybes, susitikimai su dvasininkais ar (Å v. MiÅ¡ios) organizuojami paeiliui kas kart vis kitiems asmenims, atsižvelgiant į jų teisinį statusÄ (suimtieji, nuteisti areÅ¡tu, nuteistieji, atliekantys terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes).

Sutarus susitikimÄ su dvasininku yra informuojami Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie iÅ¡ anksto praneÅ¡a Å¡iÄ informacijÄ Ä¯staigoje laikomiems asmenims. Pagal tai, kokiai kategorijai priklausė asmuo atitinkamu metu, A. P. 2021 m. buvo suteikta galimybė apsilankyti susitikimuose su dvasininku 4 kartus, o 2022 metais – 5 kartus, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad A. P. Å¡iuose susitikimuose dalyvauti noro neiÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Kalėjimų tarnybos Å iaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-02-02 Pažyma dėl nuteistojo A.

P., reg. Nr. RV-24-289). Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo įstaigoje laikomo asmens teisinio statuso, ir nepaisant to, ar gyvenamojoje kameroje jis laikomas vienas ar kartu su kitais asmenimis, kiekvienas savo religinius poreikius gali iÅ¡reikÅ¡ti individualiai mintyse, kadangi religinės apeigos gali bÅ«ti tiek vieÅ¡os, tiek privačios. VieÅ¡a malda tvirtina santykį ne tik su Dievu, bet ir greta esančiu žmogumi, tad, jei tuo metu gyvenamojoje kameroje neatsiranda tokio žmogaus, kuris prisidėtų prie maldos, siÅ«lytina maldÄ perkelti į kitÄ dimensijÄ , t. y. kuriant intymiÄ bendrystę su Dievu.

IÅ¡ Lietuvos kalėjimų tarnybos Å iaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-02-02 pažymos Nr. RV-24-289 matyti, kad aktualiu laikotarpiu A. P. į kalėjimo administracijÄ su praÅ¡ymais ir skundais dėl skunde minimų aplinkybių nekreipė. Å iaulių kalėjime nuteistieji ir suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių Å¡ventiku apie tai iÅ¡ anksto pareiÅ¡kę norÄ (pateikę praÅ¡ymÄ Resocializacijos skyriaus specialistui). Ä®staigos administracija dvasininkų lankymosi periodiÅ¡kumo nekontroliuoja, iÅ¡vedimo grafikai į susitikimus nėra sudarinėjami.

Å iai dienai dvasininkai įstaigoje lankosi pagal galimybes bei atsižvelgiant į tai, kad įstaigoje yra laikomi suimtieji, nuteisti areÅ¡tu, nuteistieji atliekantys terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes, susitikimai su dvasininku (ar Å v. MiÅ¡ios) organizuojami kaskart vis kitiems asmenims (paeiliui). KiekvienÄ kart sutarus susitikimÄ su dvasininku, yra informuojami Resocializacijos skyriaus specialistai, kurie iÅ¡ anksto praneÅ¡a Å¡iÄ informacijÄ Ä¯staigoje laikomiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad pagal tai kokiai kategorijai asmuo priklausė tuo metu (suimtasis ar nuteistasis atliekantis terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę), A.

P. 2021 m. buvo galimybė apsilankyti susitikimuose su dvasininku 4 kartus, o 2022 m. 5 kartus, tačiau asmuo Å¡iuose susitikimuose dalyvauti noro neiÅ¡reiÅ¡kė. Norime atkreipti dėmesį, kad savo religinius poreikius nepaisant to ar jis suimtasis ar nuteistasis ar gyvenamojoje kameroje yra laikomas vienas ar su kitais asmenimis gali tenkinti individualiai savo religines apeigas mintyse, kadangi religinės apeigos gali bÅ«ti ir vieÅ¡os ir privačios. VieÅ¡a malda tvirtina santykį ne tik su Dievu, bet ir su greta esančiu žmogumi, tad jei tuo metu gyvenamojoje kameroje neatsiranda tokio žmogaus kuris prisidėtų prie maldos, siÅ«lytina maldÄ perkelti į kitÄ dimensijÄ , tai yra kuriant intymiÄ bendrystę su dievu (b. l. 41).

Susipažinus su pareiÅ¡kėjo A. P. asmens sveikatos istorijos Nr. Å TI-2021/0306 (b. l. 61-103) įraÅ¡ais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių kalėjime metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiÅ¡kėjo buvimu Å iaulių kalėjime. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių kalėjime, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių kalėjime pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas A. P. Šiaulių kalėjime pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-03-05 įsakymas Nr. V-109 (galiojantis nuo 2019-03-06) (jame numatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių kalėjime, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto), per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,75 kv. m iki 18,16 kv. m kameros ploto).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių kalėjimo administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, taip pat į tai, kad Å iaulių kalėjime netinkamos kalinimo sÄ lygos (HN pažeidimai) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrÄ laikÄ nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sÄ lygų pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sÄ lygas buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius