Legislator Case Law & Legislation
1fcb458f-5d65-4fea-9af8-233466a2da7f AI generated

1fcb458f-5d65-4fea-9af8-233466a2da7f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1fcb458f-5d65-4fea-9af8-233466a2da7f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI3-3354-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01476-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė, dalyvaujant pareiškėjai I. M. (dalyvavo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiuose), pareiškėjos atstovei advokatei R. M. (dalyvavo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiuose), atsakovės atstovui J.

Legislator headnote

AI generated

1fcb458f-5d65-4fea-9af8-233466a2da7f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: atžvilgiu, tik po, kai Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. L., atsakydamas į šį advokato raÅ¡tÄ , pranešė, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga ikiteisminiame tyrime nesikreipė į generalinį prokurorÄ , kad gautų sprendimÄ pradėti baudžiamÄ jį procesÄ Å½. M. atžvilgiu, ir kreipėsi į KAV virÅ¡ininkÄ R. U., praÅ¡ydamas informuoti, ar tai jis (R. U.), ar kitas Tarnyboje dirbantis pareigÅ«nas atskleidė ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00033-20 duomenis VSD pareigÅ«nams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI3-3354-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01476-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė, dalyvaujant pareiškėjai I. M. (dalyvavo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiuose), pareiškėjos atstovei advokatei R. M. (dalyvavo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiuose), atsakovės atstovui J.

V. (J. V.) (dalyvavo 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiuose), liudytojui R. U. (dalyvavo 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje) vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. M. skundÄ atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėja I. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. kovo 30 d.

įsakymÄ Nr. TE-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. M.“ (toliau – ir Ä®sakymas) (2021 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi priimti nagrinėti tik Å¡is skundo reikalavimas). PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo ji nepadarė. Sutinka, kad tiek 2021 m. sausio 22 d., tiek 2021 m. sausio 29 d. Å¡aukimuose padarė spausdinimo techninę klaidÄ , nes asmenį kvietė į apklausÄ kaip liudytojÄ (kitokios valios ir ketinimų pareiÅ¡kėja tuo metu neturėjo), o įrašė žodį „įtariamoji“.

Pabrėžia, kad Å¡aukiamam asmeniui neatvykus nė viena apklausa neįvyko, pareiÅ¡kėjos veiksmai nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties, juolab jie nesukėlė jokių pasekmių. PaaiÅ¡kina, kad po 2021 m. sausio 19 d. įvykusios VSD pareigÅ«nės liudytojos apklausos, pareiÅ¡kėja žinojo, kad pastaroji yra VSD pareigÅ«nė, tačiau, ar ji yra žvalgybos pareigÅ«nė, pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma, nes apklausos metu liudytoja pareigų neatskleidė. PareiÅ¡kėja teigia, kad ji tik galėjo numanyti, kad liudytoja galbÅ«t gali turėti „specialaus subjekto statusÄ â€œ.

Pabrėžia, kad nežinojo apie virÅ¡ininko R. U. pokalbį su Valstybės saugumo departamento atstovu 2021 m. sausio 20 d. Akcentuoja, kad R. U. patvirtino, kad su juo liudytojos statuso pakeitimas iÅ¡ liudytojos į įtariamÄ jÄ nederintas. PareiÅ¡kėja, eidama pareigas laikosi įstatymų, nieko neatlieka savavaliÅ¡kai, yra lojali tarnybai, o Å¡aukime padarytas neteisingas įraÅ¡as yra tiesiog techninė klaida. Mano, kad motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ , neteisingai buvo vertinti surinkti duomenys, dėl ko nepagrįstai buvo nuspręsta, jog jos veiksmai atitinka visus tarnybinio nusižengimo požymius.

Teigia, kad nėra pareiÅ¡kėjos kaltės. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra daug klaidų, tarp kurių ne tik spausdinimo klaidos, bet ir apraÅ¡ant tyrimo duomenis, kas tik įrodo, kas kasdieniame darbe klaidų daro visi. 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2021 m. lapkričio 3 d. gauti pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl darbo IBPS sistemoje, kurie anot pareiÅ¡kėjos, įrodo, kad ji nežinojo apie R.

U. gautus paklausimus. Atsakovė FNTT atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuosenustatytų procedÅ«rų ir terminų, iÅ¡vada yra teisėta ir pagrįsta, suraÅ¡yta įvertinus visasaplinkybes, yra iÅ¡sami ir pagrįsta tarnybinio patikrinimo metu nustatytais faktiniaisduomenimis, motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiÅ¡kėjos veiksmuose atskleista,nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka esamÄ teisinį reglamentavimÄ , todėl naikintiÄ®sakymÄ pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos visos aplinkybės ir nustatyta, kad I. M. nevykdė savo pareigos, kuri priklausė jos kompetencijai, t. y. nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir Žvalgybos įstatymo (toliau – ir ŽĮ) ir netinkamai atliko savo pareigÄ , t. y. neturėdama jokio faktinio pagrindo prieÅ¡ Ž. M. pradėti baudžiamÄ jį procesÄ , kadangi nebuvo surinka pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ dėl BK 235 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių (prokuroro atsisakymas patvirtinti BK 235 straipsnio pradėjimÄ ), neturėdama teisinio pagrindo, kadangi pagal ŽĮ 41 straipsnio 2 dalyje sprendimÄ dėl žvalgybos pareigÅ«no padarytos nusikalstamos veikos priima generalinis prokuroras, liudytojai Ž.

M. savavaliÅ¡kai iÅ¡siuntė 2021 m. sausio 22 d. Å¡aukimÄ ir 2021 m. sausio 29 d. Å¡aukimÄ , nurodžiusi Å¡aukiamo asmens (Ž. M.) procesinę padėtį – įtariamoji. Dėl to kilo neigiamos pasekmės – buvo pažeistos žvalgybos pareigÅ«nei Ž. M. galiojančios ŽĮ įtvirtintos nuostatos, t. y. pamintos žvalgybos tarnybų tarnautojams garantuojamos socialinės bei specialiosios garantijos; taip pat pažeistos BPK nuostatos. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja iki ginčo veiksmų Å¡aukimus atvykti Ž.

M. kaip liudytojai siuntė tris kartus (2020 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. sausio 14 d.). 2021 m. sausio 19 d. atvykus Ž. M., pareiÅ¡kėja I. M., atlikdama VSD pareigÅ«nės Ž. M. kaip liudytojos apklausÄ , žinojo, kad liudytoja yra žvalgybos pareigÅ«nė, galimai turinti „specialaus subjekto statusÄ â€œ, todėl, norėdama keisti jos statusÄ , privalėjo bÅ«ti aktyvi bei sistemingai surinkti ir suraÅ¡yti duomenis, pagrindžiančius VSD pareigÅ«nės statuso pakeitimÄ iÅ¡ liudytojos į įtariamÄ jÄ .

Tokį pareiÅ¡kėjos ketinimÄ patvirtina 2021 m. sausio 20 d. įvykęs pokalbis tarp KAV virÅ¡ininko R. U. ir VSD atstovo, kuriame R. U. užsiminė, kad VSD darbuotoja Ž. M. buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau, turimais duomenimis, jai greičiausiai reikės įteikti praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . Ä®vykių seka rodo, kad po Å¡io pokalbio 2021 m. sausio 22 d. VSD darbuotojai buvo iÅ¡siųstas pirmas Å¡aukimas, kuriame VSD pareigÅ«nė buvo Å¡aukiama atvykti į apklausÄ Ä¯tariamosios statusu. Antras Å¡aukimas VSD pareigÅ«nei Ž.

M. buvo iÅ¡siųstas 2021 m. sausio 29 d. PareiÅ¡kėja prieÅ¡ raÅ¡ydama Å¡aukimÄ Ä¯tariamajai privalėjo suraÅ¡yti įtarimÄ Å½. M. ir su Å¡iuo tarnybiniu praneÅ¡imu kreiptis į prokurorÄ V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo. PareiÅ¡kėja ėmėsi veiksmų suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl statuso pakeitimo tik tuomet, kai Ž. M. advokatas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄ V. L. su praÅ¡ymu nurodyti, ar gautas generalinio prokuroro sprendimas pradėti baudžiamÄ jį procesÄ Å½.

M. atžvilgiu, tik po, kai Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. L., atsakydamas į šį advokato raÅ¡tÄ , pranešė, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga ikiteisminiame tyrime nesikreipė į generalinį prokurorÄ , kad gautų sprendimÄ pradėti baudžiamÄ jį procesÄ Å½. M. atžvilgiu, ir kreipėsi į KAV virÅ¡ininkÄ R. U., praÅ¡ydamas informuoti, ar tai jis (R. U.), ar kitas Tarnyboje dirbantis pareigÅ«nas atskleidė ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00033-20 duomenis VSD pareigÅ«nams.

Ir tik po Å¡ių raÅ¡tų PareiÅ¡kėja 2021 m. vasario 4 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl Ž. M. statuso pakeitimo. Pabrėžia, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nustatytos kilusios neigiamos pasekmės – pamintos žvalgybos tarnybų tarnautojams garantuojamos socialinės bei specialios garantijos. Priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų pasekmių –tiesioginis (dėl pareigÅ«no neatsargumo / nerÅ«pestingumo) pažeisti teisės aktai.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus įvertino kaip jos gynybinę versijÄ , atsižvelgė į visus tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus. Paskirta Å¡velniausia nuobauda, kuri atitinka pareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio nusižengimo laipsnį, yra proporcinga padarytam pažeidimui. 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovė pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad A. M., tvirtindamas IÅ¡vadÄ padarė klaidÄ , turėjo bÅ«ti 2021 m. kovo 29 d. Pateikė paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjos darbo IBPS.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Teismo posėdyje atstovės Tarnybos atstovas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sutiko, kad IÅ¡vadoje yra techninių netikslumų. Teismo posėdyje liudytojas R. U. parodė, kad su pareiÅ¡kėja apie gautÄ raÅ¡tÄ nebendravo, į jÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjai nepranešė.

Tik po to, kai ji surašė tarnybinį paaiÅ¡kinimÄ , kalbėjosi. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad techninių klaidų pasitaiko visiems. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad nėra tiesioginis pareiÅ¡kėjos vadovas, jo žiniomis, ji dirba gerai. Teismas konstatuoja: Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 19 d. pareiÅ¡kėja surašė liudytojos Ž. M. apklausos protokolÄ . 2021 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kėja iÅ¡siuntė Å¡aukimÄ Å½. M., kuriame nurodytas statusas – įtariamoji. 2021 m. sausio 29 d. pareiÅ¡kėja iÅ¡siuntė Å¡aukimÄ Å½.

M., kuriame nurodytas statusas – įtariamoji. 2021 m. vasario 3 d. (tarnyboje gauta 2021 m. vasario 4 d.) Ž. M. advokatas raÅ¡tu kreipėsi į Tarnybos direktorių A. M. dėl R. U. ar kito tarnybos pareigÅ«no galimų neteisėtų veiksmų. 2021 m. vasario 3 d. prokuroras V. L. raÅ¡tu kreipėsi į KAV virÅ¡ininkÄ R. U. „Dėl informacijos pateikimo“. 2021 m. vasario 4 d. prokuroras V. L. raÅ¡tu kreipėsi į KAV virÅ¡ininkÄ R. U. „Dėl paaiÅ¡kinimo pateikimo“. 2021 m. vasario 4 d. pareiÅ¡kėja surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ KAV virÅ¡ininkui R.

U. „Dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00033-20“, kuriuo siÅ«lė Ž. M. atžvilgiu pradėti baudžiamÄ jį procesÄ . 2021 m. vasario 5 d. KAV virÅ¡ininkas R. U. atsakė prokurorui V. L., kad ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo rodyta ar atskleista. 2021 m. vasario 10 d. pareiÅ¡kėja pateikė paaiÅ¡kinimÄ prokurorui V. L., kad Ž. M. nebuvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , dėl sprendimo kreiptasi į kontroliuojantį prokurorÄ , tiesiogiai į Generalinę prokuratÅ«rÄ nesikreipta. 2021 m. vasario 12 d.

Tarnybos direktorius A. M. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ raÅ¡tu „Dėl informacijos apie pareigÅ«nų veiksmų vertinimÄ pateikimo“. 2021 m. vasario 15 d. prokuroras V. L. priėmė nutarimÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ Tarnybos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai I. M. Nr. RD-3. 2021 m. vasario 26 d. Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyrius pareiÅ¡kėjai surašė PraneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir PraneÅ¡imas). 2021 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kėja pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, Å¡aukimuose padarė techninę klaidÄ , kuri jokių pasekmių nesukėlė. 2021 m. kovo 29 d. buvo suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada „Dėl I.

M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-6-00033-20“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje siÅ«loma pareiÅ¡kėjai skirti drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ už tai, kad pareiÅ¡kėja, eidama tarnybos KAV vyresniojo tyrėjo pareigas, nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais, BPK, ŽĮ bei netinkamai atliko savo pareigÄ , t. y. neturėdama jokio faktinio ir teisinio pagrindo prieÅ¡ Ž. M. pradėti baudžiamÄ jį procesÄ , liudytojai savavaliÅ¡kai iÅ¡siuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d.

Å¡aukimÄ , nurodžiusi Å¡aukiamo asmens procesinę padėtį – įtariamoji. Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėja pažeidė už Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, BPK 3² straipsnio, ŽĮ 41 straipsnio 2 dalies, BPK 21 straipsnio, (duomenys neskelbtini) straipsnio, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų tvirtinimo“ (nauja redakcija, iÅ¡dėstyta 2015 m. birželio 2 d.) 22 punkto, Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl praneÅ¡imo apie įtarimÄ parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) 5.1 ir 5.3 papunkčių, Etikos kodekso 6.1 papunkčio, Tarnybos KAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunkčio nuostatas. Tarnybos direktorius 2021 m. kovo 30 d. priėmė įsakymÄ Nr. TE-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I.

M.“, kuriuo pareiÅ¡kėjai, vadovaujantis IÅ¡vada, paskirta pastaba. Vidaus tarnybos statuto (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 13 d.) (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalis nustato, tarnybinis nusižengimas – Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigÅ«nai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. PareigÅ«nai už mažareikÅ¡mius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. PareigÅ«nai už tarnybinius nusižengimus ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančiÄ veikÄ tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymÄ .

Statuto 39 straipsnio 12 dalis nustato, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. DetaliÄ tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as).

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, BPK 3² straipsnio, BPK 21 straipsnio, (duomenys neskelbtini) straipsnio, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų tvirtinimo“ (nauja redakcija, išdėstyta 2015 m. birželio 2 d.) 22 punkto, Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl praneÅ¡imo apie įtarimÄ parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) 5.1 ir 5.3 papunkčių, Etikos kodekso 6.1 papunkčio, Tarnybos KAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunkčio pažeidimÄ . Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad vienas iÅ¡ pagrindinių vidaus tarnybos principų yra bendrųjų pareigÅ«no pareigų nuolatinio vykdymo principas.

PareigÅ«nas privalo atlikti bendrÄ sias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. BPK 3² straipsnis nustato, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetÄ nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali bÅ«ti suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , jis negali bÅ«ti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali bÅ«ti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Kitos procesinės prievartos priemonės Å¡iam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas (1 dalis). Jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetÄ nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka Å¡iame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba bÅ«tina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas (2 dalis).

BPK 21 straipsnis nustato, kad įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis (1 dalis). Ä®tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , arba asmuo, apklausiamas apie veikÄ , kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausÄ Å¡aukiamas asmuo, kuriam yra suraÅ¡ytas Å¡io Kodekso 187 straipsnyje numatytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (2 dalis). Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu (3 dalis).

Ä®tariamasis turi teisę: gauti informacijÄ apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėjÄ ; gauti vertimÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu; informuoti konsulines įstaigas ir vienÄ asmenį; gauti skubiÄ medicinos pagalbÄ ; žinoti maksimalų terminÄ , kiek valandų (dienų) gali bÅ«ti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ; pateikti tyrimui reikÅ¡mingus dokumentus ir daiktus; pateikti praÅ¡ymus; pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; bÅ«ti lydimas atstovo pagal įstatymÄ teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugÄ , kai įtariamasis yra nepilnametis (4 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad prieÅ¡ pirmÄ jÄ apklausÄ Ä¯tariamajam turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytinai įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju.

Kai asmuo, įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali bÅ«ti iÅ¡duotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroro praÅ¡ymu jis įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Å i nutartis siunčiama Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ , prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi bÅ«ti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat iÅ¡vardytos įtariamojo teisės (1 dalis).

PrieÅ¡ kitas apklausas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ turi bÅ«ti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys (2 dalis). Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. I-40 „dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 22 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, tiriantis Rekomendacijų 20 punkte nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nustatęs Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį (suraÅ¡ius praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ arba gavus duomenų apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusį asmenį (asmenis), nedelsdamas apie tai informuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovÄ ir prokurorÄ .

Rekomendacijų dėl įtarimo parengimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl praneÅ¡imo apie įtarimÄ parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 25 d.) (toliau – ir Rekomendacijos dėl įtarimo) 5 punkte nustatyta, kad rengiant praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ((duomenys neskelbtini) str.), prokuroro (neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no) nutarimÄ pripažinti įtariamuoju (BPK 21 str. 3 d.), prokuroro praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui priimti nutartį pripažinti įtariamuoju užsienio valstybės pilietį dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių principų:

įtarimo teisėtumo. Formuluojant įtarimÄ turi bÅ«ti laikomasi baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, įtarimo formuluotėje bÅ«tina apraÅ¡yti visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus konkrečios nusikalstamos veikos požymius ir teisingai nurodyti baudžiamojo įstatymo straipsnį, jo dalį, punktÄ (5.1 papunktis) ir įtarimo pagrįstumo. Ä®tarimas pagrįstas, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų, kuriuos įvertinus padaroma iÅ¡vada, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad jÄ padarė bÅ«tent Å¡is įtariamas asmuo (5.3 papunktis).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto 2004 m. gegužės 10 d. tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 34V (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.1 papunktis nustato, kad vienas iš pagrindinių Tarnybos tarnautojo veiklos etikos principų yra pagarba žmogui ir valstybei. Tarnybos tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų bei Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių.

Savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimÄ Tarnyba ir Tarnybos tarnautojais. Tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme ir pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir Tarnybos etikos principų. Vykdyti savo pareigas rÅ«pestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į valstybės interesus, saugoti valstybės ir Tarnybos paslaptis. Tarnybos KAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. V-96 (toliau – ir Pareigybės apraÅ¡ymas), 6.1 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovaujasi teisės aktų reikalavimais, atlieka ikiteisminį tyrimÄ ir (ar) vykdo kriminalinę žvalgybÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡siuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. Å¡aukimus Ž. M., kuriuose nurodytas statusas – įtariamoji. Tarp Å¡alių kilo ginčas, ar tai techninė klaida, kaip teigia pareiÅ¡kėja, ar teisės aktų pažeidimas netinkamai reiÅ¡kiant įtarimÄ VSD pareigÅ«nei, kaip teigia Tarnyba.

Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad Å¡aukime dėl techninės klaidos buvo supainioti žodžiai (vietoj „liudytoja“ nurodyta „įtariamoji“) kaip gynybinę versijÄ . Teismas pritaria atsakovės vertinimui, kad pareiÅ¡kėja nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais bei netinkamai atliko savo pareigÄ , t. y. raÅ¡ydama Å¡aukimÄ Ä¯tariamajai privalėjo suraÅ¡yti įtarimÄ Å½. M. ir su Å¡iuo tarnybiniu praneÅ¡imu kreiptis į prokurorÄ V. L. dėl Ž.

M. statuso pakeitimo, tačiau to nepadarė. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs byloje esančių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ . Pirma, tokį teismo įsitikinimÄ suformavo faktas, kad Å¡aukimai Ž. M. su „įtariamosios“ statusu siųsti ne vienÄ kartÄ , o du. Be to, iki tol siųsti Å¡aukimai buvo teisingi. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad šįkart ji neformavo Å¡aukimų IBPS, o surašė ant lapo, todėl įsivėlė klaida kaip gynybinę versijÄ .

Å is faktas (atskiro dokumento, o ne IBPS formavimas) savaime nepatvirtina, kad tai tikrai tik techninė klaida. Antra, pareiÅ¡kėjos veiksmai ginčo ikiteisminiame tyrime (2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į prokurorÄ dėl Ž. M. statuso pakeitimo) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja turėjo valiÄ liudytojos statusÄ turinčiÄ Å½. M. traukti įtariamÄ ja. PareiÅ¡kėja tÄ neigia ir sako, kad nusprendė tÄ padaryti vėliau nei iÅ¡siuntė Å¡aukimus, tačiau teismo posėdyje nesugebėjo įvardinti, kokie įvykiai pagal jos versijÄ privertė pareiÅ¡kėjÄ iki 2021 m. sausio 29 d.

Ž. M. siekti apklausti liudytoja, o jau 2021 m. vasario 4 d. kreiptis į prokurorÄ dėl jos statuso pakeitimo. Pažymėtina, kad Ž. M. sutuoktinio apklausa buvo 2021 m. sausio 25 d. taigi siunčiant 2021 m. sausio 29 d. Å¡aukimÄ Å¡i aplinkybė buvo žinoma pareiÅ¡kėjai. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡siunčiant Å¡aukimus (tiek 2021 m. sausio 22 d., tiek 2021 m. sausio 29 d.) pareiÅ¡kėja suklydo ne dėl techninės klaidos (vietoj „liudytoja“ per klaidÄ Ä¯rašė „įtariamoji“), o suklydo dėl tvarkos, kaip traukti VSD pareigÅ«nÄ Ä¯tariamuoju.

Trečia, teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad ji nežinojo Ž. M. statuso, nes Ž. M. galėjo nebÅ«ti žvalgybos pareigÅ«nė, kuriai taikomos specialios taisyklės. Teismo vertinimu, turint informacijos, kad Ž. M. dirba VSD, o tokiÄ informacijÄ pareiÅ¡kėja turėjo, jai pirmiausia kilo pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks Ž. M. statusas. Vien fakto, kad dirba VSD pakako, kad atsirastų pareiga pareiÅ¡kėjai aiÅ¡kintis, ar ji gali reikÅ¡ti įtarimus bendra tvarka, ar reikia naudotis specialiÄ ja.

Ketvirta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad byloje nėra įrodymų, kad Ž. M. yra specialų statusÄ turinti pareigÅ«nė. Teismo vertinimu, pagal skunde suformuluotÄ ginčo dalykÄ ginčo tarp Å¡alių nėra, kad Ž. M. yra specialų statusÄ turinti pareigÅ«nė. Be to, pareiÅ¡kėja, sužinojusi, kad Ž. M. dirba VSD, turėjo pareigÄ aiÅ¡kintis, koks jos statusas prieÅ¡ iÅ¡siųsdama Å¡aukimus su statusu „įtariamoji“. Taigi iÅ¡siųsdama 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d.

Å¡aukimus Ž. M. su statusu „įtariamoji“, pareiÅ¡kėja pažeidė BPK 3² straipsnį. Atitinkamai pažeidė blanketines teisės normas, kurios įpareigoja laikytis teisės aktų reikalavimų – Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , BPK 21, 187 straipsnius, Rekomendacijų 22 punktÄ , Rekomendacijų dėl įtarimo 5.1 ir 5.3 papunkčius, Etikos kodekso 6.1 papunktį, Tarnybos KAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. V-96, 6.1 papunktį. Taigi pareiÅ¡kėjos neteisėta veika nustatyta. Teismas pabrėžia, kad nustatyta tik Å¡i pareiÅ¡kėjos veika, t. y. Ž. M. traukimas baudžiamajam persekiojimui ne pagal teisės aktų reikalavimus. Tai, kad vėliau prokuroras V. L. nesutiko partraukti Ž. M. įtariamÄ ja neturi teisinės reikÅ¡mės, nes su tarnybiniu praneÅ¡imu kreiptis į prokurorÄ V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo pareiÅ¡kėja turi teisę, tačiau tai turi daryti laikydamasi teisės aktuose nustatytos procedÅ«ros.

IÅ¡vadoje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos kaltė yra neatsargumas (nerÅ«pestingumas). Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos teiginius, kad jos kaltės nėra. PareiÅ¡kėja galėjo ir turėjo ginčo situacijoje veikti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau taip nesielgė. Jokių kitų asmenų valios ar prisidėjimo, techninių priežasčių, trikdžių ir pan. byloje nenustatyta. PareiÅ¡kėja neatsargiai iÅ¡siuntė Å¡aukimus kviesti Ž. M. į apklausÄ Ä¯tariamÄ ja, nesilaikydama teisės aktų nustatytų taisyklių prieÅ¡ tai su tarnybiniu praneÅ¡imu kreiptis į prokurorÄ V.

L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo. PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl jos veikos nekilo neigiamų pasekmių: Ž. M. nebuvo apklausta kaip įtariamoji, nes į apklausas neatvyko. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus atmeta. Tarnybinis nusižengimas pagal Vidaus tarnybos statutÄ yra, kai nustatomi pareigÅ«no neteisėti veiksmai ir kaltė. Pasekmės nėra bÅ«tinos. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje: tarnybinio nusižengimo konstatavimui nereikalinga nustatyti jo sukeliamas neigiamas pasekmes bei, atitinkamai, priežastinį ryšį tarp pareiÅ¡kėjos neveikimo ir sukeliamų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad neigiamų pasekmių kilo: kilo grėsmė žvalgybos pareigÅ«nės Ž. M. garantuojamoms socialinėms bei specialiosioms garantijoms, pažeistos BPK nuostatos. Teismas pažymi, kad niekas neinkriminuoja pareiÅ¡kėjai pasekmių, kad Ž. M. buvo apklausta kaip įtariamoji. PareiÅ¡kėjos veika sukėlė kitokias pagal savo pobÅ«dį pasekmes (grėsmė garantijoms). TÄ Ä¯rodo Ž. M. advokato kreipimaisi, prokuroro raÅ¡tai Tarnybai, atliekami tyrimai. PareiÅ¡kėja teigia, kad IÅ¡vadoje gausu netikslumų, klaidų.

Teismas kritiÅ¡kai vertina IÅ¡vados netikslumus, tačiau šį pažeidimÄ laiko techniniu, o ne esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo pagal ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ naikinti Ä®sakymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, nes tiek PraneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ , tiek IÅ¡vadoje detaliai ir aiÅ¡kiai nurodomi pareiÅ¡kėjai inkriminuojami neteisėti veiksmai, nurodomos teisės normos. PareiÅ¡kėja suprato kaltinimo esmę ir galėjo ginti savo teises, teikti paaiÅ¡kinimus.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) perkėlimas į žemesnes pareigas;

5) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad jos padaryta veika yra mažareikÅ¡mė. Statuto 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad mažareikÅ¡miu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas bÅ«tų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos veika nebuvo vien formali techninė klaida, ji nevykdė nevykdė savo pareigos vadovautis teisės aktų reikalavimais bei netinkamai atliko savo pareigÄ , t. y. raÅ¡ydama Å¡aukimÄ Ä¯tariamajai privalėjo suraÅ¡yti įtarimÄ Å½. M. ir su Å¡iuo tarnybiniu praneÅ¡imu kreiptis į prokurorÄ V. L. dėl Ž. M. statuso pakeitimo, tačiau to nepadarė, liudytojai savavaliÅ¡kai iÅ¡siuntė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 29 d. Å¡aukimÄ , nurodžiusi Å¡aukiamo asmens procesinę padėtį – įtariamoji.

Dėl Å¡ios veikos kilo neigiamos pasekmės ne tik Tarnybai, bet ir Ž. M., t. y. kitam asmeniui, kuris kreipėsi savo teisių gynybos. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja dėl neatsargumo padarė tarnybinį nusižengimÄ , dėl jo kilo pasekmių. PareiÅ¡kėjai paskirta Å¡velniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. IÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, apraÅ¡yta jos gerai vertinama darbinė veikla, nurodyta, kad drausminių nuobaudų neturi, yra skatinta.

Teismas atsižvelgia į visas nustatytas pareiÅ¡kėjos atsakomybei reikÅ¡mingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktÄ , kaltę ir kilusias pasekmes) ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjai pagrįstai už tarnybinį nusižengimÄ dėl kaltės paskirta tarnybinė nuobauda. PareiÅ¡kėjos kaltės forma (neatsargumas), byloje esanti pareiÅ¡kėjos charakteristika (vertinama gerai), teismo posėdyje duoti liudytojo parodymai, kad pareiÅ¡kėja dirba gerai, kilusių pasekmių pobÅ«dis (grėsmė Ž.

M. garantijoms, bet Ž. M. neapklausta įtariamÄ ja) lemia, kad skirta Å¡velniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri yra proporcinga ir adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobÅ«džiui. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas panaikinti skundžiamÄ Ä®sakymÄ yra netenkinamas. Teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡analizavo ir identifikavo konkrečius teisės aktus, kuriuos pareiÅ¡kėja pažeidė, jos kaltę, pasekmes, įvertino parinktos tarnybinės nuobaudos proporcingumÄ padarytam pažeidimui ir kt.

Teismas nustatė, kad Ä®sakymu pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, kuri yra proporcinga. Taigi pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį tik proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasis ABTÄ® 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos I. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė