1fcafd1a-8ed4-41ee-9626-b6575cf4bc2f · Jurbarko rajono apylinkės teismas

Civ                                                                                                 Civilinė byla Nr.2-180-714/2012Teisminio proceso numeris 2-19-3-00080-2012-8                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 30.1; 30.3.

JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 12 d.Jurbarkas Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja JÅ«ratė LukÅ¡ienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, trečiajam asmeniui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. L. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys V.

Č., R. K., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir dalies bendrame turte nustatymo ir n u s t a t ė: Jurbarko rajono apylinkės teisme 2012 01 25 iškelta civilinė byla pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys V. Č., R. K., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir dalies bendrame turte nustatymo (b.l. 2-4). Ieškovė prašo pripažinti, kad vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas R.

K. vardu, priklausė jai ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir pripažinti butas jai ir R. K. priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį.Atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Å¡ioje byloje labai svarbi yra pateiktų įrodymų reikÅ¡mė, įrodinėjant ieÅ¡kovės ir R. K. bendro gyvenimo, bendro Å«kio aplinkybes, jų susitarimÄ Ä¯gyti turtÄ Â (b.l. 21).Ä® bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis buvo patrauktos R.

K. ir V. Č. (b.l. 39).Atsiliepime į ieÅ¡kinį tretysis asmuo R. K. nurodė, kad į R. K. palikimÄ nepretenduoja, bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nežino (b.l. 44).Tretysis asmuo V.Č. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, kurių tėvas yra R. K., R. K. iÅ¡laikymo vaikams neteikė, todėl yra likusi iÅ¡laikymo skola, su ieÅ¡kiniu ji nesutinka, kadangi ieÅ¡kovė turėjo galimybę deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute, tačiau to nepadarė, be to byloje nėra jokių įrodymų, kad butas įgytas iÅ¡ bendrų lėšų ar bendros veiklos (b.l. 46-47).Atsakovo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ atsakovas buvo informuojamas, teisme buvo gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b.l. 31).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad iki R. K. mirties gyveno su juo kartu tris su puse metų, santykiai buvo geri, abu dirbo ir gyveno Vokietijoje, jų abiejų darbo užmokestis buvo pravedamas į vienÄ sÄ skaitÄ , kad grįžus į LietuvÄ , turėtų, kur gyventi, nutarė pirkti butÄ Jurbarke, prašė R. K. brolio J. K. padėti surasti tokį butÄ , pinigus buto pirkimui palikdavo pas R. K. motinÄ , kuri Å¡iuo metu jau yra mirusi, taip pat jau atsitiko, kad ieÅ¡kovė pateko į avarija, buvo sunkiai sužalota, o R. K. susirgo sunkia liga ir mirė 2011 07 30, po laidotuvių santykiai su jo artimaisiais labai pablogėjo, buto raktus pasiėmė J.

K., ieÅ¡kovė negali pasiimti iÅ¡ buto net kitų daiktų, kuriuos pirko kartu su R. K..Tretysis asmuo V. Č. paaiÅ¡kino, kad po R. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė, nežinojo, kad jis turi turto, tik jo skolas, su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nėra jokių įrodymų, tačiau pati pretenzijų į tÄ butÄ nereiÅ¡kia. Kai kalbėjo su R. K., kol jis dar buvo gyvas, jis sakė „nusipirkau butÄ â€œ, bet ji net nepagalvojo, kad R. K. pirktų butÄ savo vardu.Tretysis asmuo R.

K. teismo posėdyje nurodė, kad nieko apie buto įsigijimo aplinkybes nežino, pretenzijų nereiÅ¡kia.Apklausiamas liudytoju J. K. patvirtino, kad jo brolis R. K. ir E. L. buvo sugyventiniai, brolis turėjo butÄ savo vardu, o automobilį E. L.. ButÄ pirko ne pats R. K., o jis, tai yra liudytojas, už mamos pinigus, mama davė pinigus 8 000,00Lt, už tuos pinigus ir nupirko butÄ . Mama gaudavo pensijos apie 1000,00Lt, laikė keturias karves. R. K. pinigų neturėjo, visus pinigus, kuriuos jis uždirbdavo Vokietijoje pervesdavo į E. L. sÄ skaitÄ .

Jis pats į tÄ butÄ nepretenduoja. Po brolio mirties atidavė E. L. tuos daiktus, kurie buvo jos asmeniniai, bet raktų nedavė.Apklausiam liudytoja M. L. parodė, kad E. L. yra jos duktė, jos santykiai su R. K. buvo geri, abu kartu grįždavo į LietuvÄ , pasakodavo, kad nori nusipirkti butÄ , o pinigus to buto pirkimui palieka pas R. K. motinÄ , santykių nebuvo nutraukę niekada, po laidotuvių dukra į butÄ jau nebegali patekti.             IeÅ¡kinys netenkintinas.IÅ¡ bylos raÅ¡ytinės medžiagos nustatyta: iÅ¡ ieÅ¡kovės E. L. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o Å ilutės Kredito unijoje nustatyta, kad į tÄ sÄ skaitÄ UAB „Frankeda“ 2010 -2011 pervesdavo E. L. ir R.

K. darbo užmokestį (b.l. 5-7), Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 03 28 R. K. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10), 2008 08 12 R. K. ir E. L. kartu buvo krikÅ¡to tėvais, suteikiant krikÅ¡o sakramentÄ vaikui (b.l. 11), iki 2012 06 05 po R. K. mirties 2011 07 30, niekas iÅ¡ jo įpėdinių palikimo nebuvo priėmęs, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 66), 2011 03 24 sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį Jurbarko rajono 1-jame notarų biure dalyvavo pats R.

K. , butÄ nupirko už 8 500,00Lt (b.l. 67-70).Å ių raÅ¡ytinių įrodymų yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , kad R. K. ir ieÅ¡kovė E. L. kurį laikÄ (apie tris metus iki R. K. mirties) gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį.Tačiau nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto objekto –buto, įregistruoto dabar jau mirusio R. K. vardu asmeninės nuosavybės teise, teisinio režimo.Kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusÄ .

Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.).

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties raÅ¡ytinės formos sudarymo pagal įstatymÄ reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiÅ¡kai nevykdomas, bet tai per se nedaro Å¡ios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali bÅ«ti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir pan.).

Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Ä®statymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rÅ«Å¡is ar grupes. Aplinkybė, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu.IeÅ¡kovė ir R. K. kartu gyveno apie tris metus. Per tÄ laikÄ jie abu kartu ir kiekvienas atskirai galėjo sukaupti 8 500,00Lt sumÄ buto įsigijimui, be to liko niekaip nepaneigtas ir J. K. paaiÅ¡kinimas, kad pinigus butui pirkti davė jų mama. Bylos nagrinėjimo metu turėjo bÅ«ti įrodyta, kad E. L. ir R.

K. buvo susitarę įgyti konkretų turto objektÄ (butÄ ) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau tos aplinkybės liko neįrodytos (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Byloje buvo nustatyta, kad R. K. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise nupirko ginčo butÄ . Tai patvirtina aplinkybės, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė pats vienas R. K., įregistravo ginčo turtÄ vieÅ¡ame registre savo vardu asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovė, perkant butÄ , nesiekė tapti Å¡io buto bendraturte, pats R.

K. kalbėjo V. Č., kad nusipirko butÄ vien asmeniÅ¡kai, visos Å¡ios aplinkybės teikia pagrindÄ pagrįstai abejoti, ar buvo susitarimas įgyti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai turėjo įrodyti ieÅ¡kovė. Å alių pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ nustatyta ir CPK 178 str. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Respublikos CPK 176str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimui įsiteisėjus iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro juridinį faktÄ apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 01 25 praneÅ¡imÄ Nr. 2-180-714/2012, sprendimo nuoraÅ¡Ä iÅ¡siunčiant vieÅ¡o registro tvarkytojui.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Jurbarko rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Jūratė Lukšienė