Legislator Case Law & Legislation
1fca3ec3-4fdd-4a23-81f4-39bceb32d836 AI generated

1fca3ec3-4fdd-4a23-81f4-39bceb32d836 · Kauno apygardos teismas

Case Number 1fca3ec3-4fdd-4a23-81f4-39bceb32d836
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S. V. (toliau – ir S. V.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Legislator headnote

AI generated

1fca3ec3-4fdd-4a23-81f4-39bceb32d836 · Kauno apygardos teismas: Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę korekcijÄ bei pažangÄ mažinant savo kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo metu įmanoma nuteistojo elgesį toliau keisti neizoliavus jo nuo visuomenės, taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimÄ , iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančioms ir jam nepalankioms aplinkybėms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-495-493/2022 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00872-2010-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1.; 2.5.19 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Jaliniausko ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. V. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 11 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 81/04-879 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. V. (toliau – ir S. V.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 22 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienÄ ) – 1 metai 1 mėnuo 11 dienų. 3. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-879 nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, už gerÄ elgesį, socialinių programų lankymÄ , sėkmingÄ mokslo metų užbaigimÄ jis skatintas 12 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, be to, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad S. V. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, vyksta į trumpalaikes iÅ¡vykas ir sprendėjo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ nurodydamas, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiÅ«ras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos bausmės dalies pakaks teisingumui visiÅ¡kai įvykdyti. Atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. V. bausmę atlieka už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jis anksčiau teistas 3 kartus, jo atžvilgiu du kartus jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, dėl ko teismas sprendė, kad S. V. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. V. bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas tris kartus, jo atžvilgiu vis dar nustatomi kriminogeniniai rizikos veiksniai. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis S. V. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu lygtinis paleidimas jau gali bÅ«ti taikomas nuo 2018 m., Å¡iuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, jis yra laisvėje, dirba, gauna atlyginimÄ , o likusi neatlikta bausmės dalis yra nedidelė. Nuteistojo S. V. skundas tenkinamas.

6. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, Komisijos nutarime ir baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, patikrinęs žemesniojo teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, nėra pagrindo manyti, jog S. V. nėra pasiruošęs likusiÄ bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei jiems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai bei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

8. Taigi, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tinos tiek pirmiau paminėtos formalios, tiek materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021).

9. Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymÄ , t. y. ne kartÄ drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).

10. Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę korekcijÄ bei pažangÄ mažinant savo kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo metu įmanoma nuteistojo elgesį toliau keisti neizoliavus jo nuo visuomenės, taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimÄ , iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančioms ir jam nepalankioms aplinkybėms.

Žemesniojo teismo nutartyje nurodyti motyvai nėra pakankamai svarūs ir reikšmingi, kad galėtų paneigti nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, įvykdžius visus įstatymo keliamus reikalavimus. Remiantis tokiu argumentavimu, kokį išdėstė žemesnysis teismas, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami ir motyvuojami bausmės atlikimo laikotarpiu dėti pastangas iš tiesų pakeisti savo elgesį.

11. Pirmiausia aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl nuteistojo S. V. atitikimo formaliesiems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindams nėra. IÅ¡ Komisijos nutarimo ir priimtų procesinių sprendimų matyti, kad S. V. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 14 d. nuosprendžiu yra nuteistas galutine subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atitinkamai sprendžiant dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, taikytinos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės S. V. atliko 2019 m. kovo 23 d., todėl jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kÄ pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

12. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra bÅ«tinos ir materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

13. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės nenustatytos materialiosios lygtinio paleidimo sÄ lygos, o tokį sprendimÄ grindė Å¡iomis aplinkybėmis:

1. nuteistasis tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles;

2. nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi jo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai;

3. nuteistojo padarytų veikų sunkumas ir pavojingumas bei atliktos bausmės dalis, kuri, žemesniojo teismo nuomone, neužtikrina visuomenės intereso, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. AukÅ¡tesnysis teismas su tokiais žemesniojo teismo argumentais nesutinka.

14. Pažymėtina, kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog S. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ , buvo atliktas ne kartÄ . 2020 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri vėlesnių vertinimų metu mažėjo ir Å¡iuo metu vertinama kaip žema. Tokios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei nustatė žemesnysis teismas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. V. atitinka lygtinio paleidimo sÄ lygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Žemesnysis teismas pateikė nuteistojo S. V. dinaminių kriminogeninių veiksnių analizę ir sprendė, kad nuteistasis įdėjo nepakankamai veiksmų ir pastangų, siekdamas minimizuoti jų įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui, ir tokių nuteistojo pastangų nepakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau toks procesinio sprendimo argumentavimas Å¡iuo atveju nelaikytinas tinkamu ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

AukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, prieÅ¡ingai nei teigia apylinkės teismas, BVK 157 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nereikalauja nustatyti dar ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . BVK 157 straipsnio dispozicijos konstrukcija leidžia spręsti, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinimas, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos, aktualus tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama aukÅ¡tesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikos grupei.

15. Pastebėtina, kad žemesnysis teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį S. V. elgesys nebuvo visiÅ¡kai pavyzdingas, jis drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus buvo baustas 3 kartus. Å i aplinkybė nėra palanki nuteistajam, vis dėlto šį ankstesnį jo elgesį apibÅ«dinanti aplinkybė, kurios nuteistasis jau nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę taikyti jam lygtinį paleidimÄ ir paneigti vėliau sekusį jo pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu.

IÅ¡ties, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ ir vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu, viena iÅ¡ svarbių aplinkybių, kuri turi bÅ«ti įvertinta, yra tai, ar nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakanka vien nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų skaičiaus konstatavimo, o bÅ«tina įvertinti praėjusį laikotarpį nuo paskutinio tokio pažeidimo, nuteistajam taikytų nuobaudų santykį su jam taikytais paskatinimais ir jų reikÅ¡mingumÄ , nuteistojo pastangas eliminuoti pažeidimo priežastis lankant atitinkamus užsiėmimus ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-149-851/2021, 1S-312-932/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).

Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiais atvejais vertintinos tiek pirmiau paminėtoje teismų praktikoje nurodytos aplinkybės, tiek nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų pavojingumas, jų turinys ir priežastys.

16. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai nors ir vertintini jam nepalankiai, tačiau savo esme nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, be to, dalis nuobaudų panaikinta anksčiau laiko dėl nuteistojo gero elgesio. Pastebėtina ir tai, kad paskutinį kartÄ drausmine tvarka baustas 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ trejus metus ir nuo to laiko daugiau nuobaudų negavo. Be to, nuteistasis buvo 12 kartų paskatintas. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, jo gauti paskatinimai ir vėliau sekęs pozityvus elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės kompensuoja Å¡iuos neÅ¡iurkščius pažeidimus ir rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesÄ , o tai taip pat sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistasis S. V. ir bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, kas bÅ«tent ir yra vienas iÅ¡ esminių bausmės tikslų.

17. Klausimui spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad nuteistasis S. V. Komisijoje svarstytas ne kartÄ , po svarstymų jis dėjo pastangas keisti savo elgesį, vykdė rekomendacijas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad S. V. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymÄ . Vis dėlto, S. V. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis vykdė kitų asmenų nurodymus, atlikdamas narkotinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį.

Pažymėtina ir tai, kad visos esminės S. V. apibÅ«dinančios aplinkybės (padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir kitos aplinkybės) jau buvo įvertintos apkaltinamajame nuosprendyje, individualizuojant skiriamÄ pačiÄ griežčiausiÄ bausmę – ilgalaikį laisvės atėmimÄ 13 metų 6 mėnesiams. Nuteistasis S. V. Å¡iuo metu yra atlikęs didelę dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, iÅ¡ kurių ilgiau nei trejus pastaruosius metus elgėsi iÅ¡ esmės pavyzdingai, aktyviais veiksmais siekė kiek įmanoma keisti savo elgesį teigiama linkme, kas tik sustiprina iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nebenori nusikalsti ir siekia ateityje gyventi nepažeidinėdamas įstatymų bei nebedarydamas naujų nusikalstamų veikų.

18. Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltės nepripažino, tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad Å¡iuo metu S. V. vis labiau apgalvoja savo veiksmus ir su jais susijusias pasekmes, nuteistasis pripažįsta savo klaidas, jų nemenkina, prisiima atsakomybę, pripažįsta, kad paskutinę nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė spontaniÅ¡kai. TyrimÄ atlikę specialistai taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu S. V. impulsyvumas nestebimas, asmuo linkęs apsvarstyti savo veiksmus prieÅ¡ pradėdamas veikti, jis gali įvertinti savo problemas, imasi konkrečių veiksmų jas spręsdamas, turi realius tikslus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis iÅ¡ tiesų stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, pilnai supranta, jog itin Å¡iurkščiai pažeidė baudžiamÄ jį įstatymÄ , savo vaidmens neminizuoja, nekaltina susidariusios situacijos bei aplinkos.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. V. atžvilgiu yra nustatyti Å¡eÅ¡i apsauginiai rizikÄ mažinantys veiksniai – gyvenimo sÄ lygos; iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; ryÅ¡iai; narkotikų bei alkoholio nevartojimas; emocinė gerovė; nuostatos. Tai gana reikÅ¡mingas kiekis apsauginių veiksnių, sudarančių pagrindÄ tikėti nuteistojo asmenybės pokyčiu. Nors nagrinėjamu atveju iÅ¡ties nustatyti ir rizikÄ nusikalsti didinantys veiksniai, tačiau pažymėtina, kad vienas iÅ¡ jų – nusikaltimas organizuotoje grupėje, yra priskiriamas statiniams rizikos veiksniams.

Pažymėtina, kad statiniais veiksniais laikomi pastovÅ«s teisės pažeidėjo praeities įvykiai, kurie padidina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ ir kurių neįmanoma pakeisti intervencija. IÅ¡ties, statiniai kriminogeniniai veiksniai didina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , todėl, viena vertus, jie vertintini daugiau nepalankiai nuteistajam, kita vertus, Å¡ie veiksniai iÅ¡ esmės nekintantys, ar kintantys labai mažai, jie susiję su nuteistojo praeities įvykiais, todėl vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , svarbiausias vaidmuo tenka bÅ«tent dinaminių veiksnių mažinimui.

Nors iÅ¡ties S. V. atžvilgiu vis dar iÅ¡lieka ir dinaminiai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mÄ stymas ir elgesys, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti rizikos veiksniai yra intensyviai ir reikÅ¡mingai mažinami, nuteistajam koreguojant savo elgesį. Esant tokioms aplinkybėms aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, nepagrįsta.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis stengiasi palaikyti emociÅ¡kai visaverčius, pozityvius santykius su artimaisiais – jis yra vedęs, turi suaugusiÄ dukrÄ . Su artimaisiais bendraudavo viso bausmės atlikimo metu, buvo lankomas pasimatymų metu. Pažymėtina, kad padedamas artimųjų nuteistasis padengė savo turimus įsiskolinimus, be to, trumpalaikių iÅ¡vykų į namus metu vyksta pas artimuosius, kur lygtinio paleidimo atveju planuoja grįžti gyventi. Duomenų apie kylančius nesutarimus ar nustatytų iÅ¡vykų sÄ lygų pažeidimus teismui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis geba prisitaikyti prie socialinės aplinkos, nėra konfliktiÅ¡kas ar Å«maus bÅ«do asmuo.

21. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę S. V. mokėsi, įgijo kelias specialybes. Atvykęs į pataisos įstaigÄ , iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti administracijos apmokamÄ darbÄ , Å¡iuo metu dirba UAB „I.“ (duomenys neskelbtini), iki suėmimo taip pat turėjo darbinės patirties. IÅ¡ nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateikto praneÅ¡imo matyti, kad jo darbo laikas yra nuo 06 val. iki 18 val., todėl didelę dalį laiko nuteistasis bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ pataisos įstaigos.

Kaip jau minėta, aplinkybės, jog nuteistasis per šį laikÄ nepažeidė jam nustatyto režimo reikalavimų, sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimÄ , kad ir toliau taikomos probacijos metu bei po jos nuteistasis sugebės iÅ¡laikyti tinkamÄ elgesį. Lygtinio paleidimo atveju S. V. planuoja tęsti darbÄ , gauta pažyma, kad įmonė sutinka įdarbinti S. V. ir pasiraÅ¡yti ilgalaikę darbo sutartį. Aptartos aplinkybės rodo, jog S. V. turi teigiamas nuostatas darbo atžvilgiu, darbo pobÅ«džiui jis nėra iÅ¡rankus, nuteistasis suvokia darbinio užimtumo naudÄ , todėl atsakingai atlieka jam pavestas darbines funkcijas.

Tikėtina, kad nuteistajam turint pastovų bei oficialų darbÄ , tai ne tik palengvintų jo integracijÄ visuomenėje, tačiau ir apsaugotų nuo pakartotinių nusikalstamų veikų ateityje.

22. Skundo nagrinėjimui pateiktoji medžiaga taip pat liudija, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nuosekliai dengė turimus finansinius įsipareigojimus. Å iuo metu likusi nesumokėta dalis yra 466,16 Eur, todėl turimi finansiniai įsipareigojimai nėra laikomi dideliais, lengvai įveikiami tęsiant darbinę veiklÄ . Å iuo atveju sisteminga darbinė veikla, materialinių iÅ¡teklių valdymo įgÅ«džių ugdymas galėtų tapti svarbiu veiksniu, mažinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje.

23. Bendrame aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia, jog nuteistasis yra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. PrieÅ¡ingai – lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato itin preciziÅ¡kÄ lygtinai paleistų asmenų priežiÅ«rÄ , todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali bÅ«ti pasiųstas atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumÄ ir nepagrįstai, daugiau deklaratyviais, subjektyviais teiginiais nei objektyviais faktais, atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ . Apylinkės teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos iÅ¡samiais bylos duomenimis ir jų visapusiÅ¡ka analize, todėl konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis nėra teisėta, ji naikinama, o 2022 m. rugpjūčio 11 d.

Komisijos nutarimas Nr. 81/04-879 dėl S. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo S. V. skundÄ tenkinti. Marijampolės apylinkės teismo Mariajmpolės rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 11 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 81/04-879 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Danutė Giačaitė Algirdas Jaliniauskas Arūnas Paštuolis