1fc96aa6-e332-4d8d-b6e1-993a8e9e8f8f · Lietuvos apeliacinis teismas

? LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS (S) N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Å .

Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. J., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „ČELTA“ ir G.

T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „ČELTA“ ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

3. IeÅ¡kovė UAB „ČELTA“ 2020 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. IeÅ¡kovė prašė atnaujinti procesÄ dėl to, kad buvo sužinota apie banko įvykdytÄ apgaulę, nukreiptÄ tam, jog kredito gavėjas nesuprastų, kad yra kredituojama pakeistais duomenimis, tačiau teismai aplinkybę dėl tokios apgaulės ignoravo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

5. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2017 m. pateikė 6 praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, 2018 m. – 17 praÅ¡ymų, 2019 m. – 41 praÅ¡ymÄ , o 2020 m., neįskaitant nagrinėjamos bylos, – 21 praÅ¡ymÄ .

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė teikia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, kurie jau buvo teisme nagrinėti, t. y. praÅ¡ymai grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta sklypo verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sÄ lygų vertinimu, apgaule ir kt.

7. Teismas pažymėjo, kad vertinant praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ tapatumÄ jau iÅ¡nagrinėtiems praÅ¡ymams, esminę reikÅ¡mę turi ne praÅ¡yme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar iÅ¡samesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo bei negalėjo bÅ«ti žinomos ieÅ¡kovei bylos nagrinėjimo metu, esmė ir jų turinys.

8. Ä®vertinęs, kad pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu negali bÅ«ti nagrinėjamas, teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 9. IeÅ¡kovė UAB „ČELTA“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Nauja teisinė aplinkybė buvo banko įvykdyta apgaulė, tačiau teismo sÄ moningai nuslėpta. 8.2. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ teikiamas naujos teisinės aplinkybės pagrindu – bÅ«ta apgaulės ne tik dėl kredito sutarties sudarymo, tačiau ir dėl jos įvykdymo. 8.3.

Teismo nuslėpta apgaulė akivaizdi ir nenuneigiama. 8.4. Teismas absoliučiai nenagrinėjo pateikto praÅ¡ymo. 8.5. Neįmanoma suprasti, kÄ galėjo įvertinti bylÄ nagrinėję teismai, jei neiÅ¡spręsta dėl iÅ¡eitinių bylos duomenų, dėl jų nustatymo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

3. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

4. Proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Šį institutÄ galima taikyti tik konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡ie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sÄ raÅ¡o baigtinumÄ , teisme nagrinėjami tik tie Å¡alies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir apskritai galėtų sudaryti pagrindÄ svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neaptarė visų ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų.

5. Å iame kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ; kt.).

6. Taikant proceso atnaujinimo institutÄ yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir Å¡ios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8564/02).

7. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsiteisėjusiomis nutartimis netenkino UAB „ČELTA“ praÅ¡ymų dėl proceso atnaujinimo, kurie buvo grindžiami naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sÄ lygomis bei turto vertės nustatymu, taip pat aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos padarymu (CPK 179 str.). Analizuojamu atveju UAB „ČELTA“ savo praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nenurodė jokių naujų, teismų anksčiau dar nevertintų aplinkybių, galinčių bÅ«ti proceso atnaujinimo pagrindu, o tik iÅ¡dėstė tapačius argumentus, susijusius su netinkamu turto vertinimu, apgaulės įvykdymu ir kt.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sprendžiant dėl prašymų tapatumo, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, o prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, esmė bei jų turinys.

8. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡iuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumÄ , užtikrinti, kad teisingumas bÅ«tų įvykdytas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir bÅ«tų iÅ¡vengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Susipažinus su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , matyti, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių naujų, teismų dar nenagrinėtų faktinių aplinkybių, galinčių bÅ«ti proceso atnaujinimo pagrindu.

9. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs praÅ¡ymo tapatumÄ teisme jau anksčiau iÅ¡nagrinėtiems ieÅ¡kovės UAB „ČELTA“ praÅ¡ymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti jos pakartotinį praÅ¡ymÄ , todėl atskirasis skundas atmetamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Gintaras Pečiulis