1fc92971-b41e-413a-ba93-e9ed38bb555e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-69-302/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02003-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Juta jazz kava“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Juta jazz kava“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Valstybės įmonei Lietuvos oro uostai, uždarajai akcinei bendrovei „Amber food“ dėl vieÅ¡ojo konkurso sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juta jazz kava“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė: pripažinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Lietuvos oro uostų paskelbtas VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso sÄ lygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos neteisėtomis ir nutraukti minėto konkurso vykdymÄ pagal minėtas sÄ lygas; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės su konkurso laimėtoju sudarytÄ patalpų nuomos sutartį; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. atsakovė VÄ® Lietuvos oro uostai savo tinklalapyje vieÅ¡ai paskelbė VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkursÄ (toliau – Konkursas) dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios (patikėjimo teise valdomos VÄ® Lietuvos oro uostų) negyvenamosios patalpos – keleivių terminalo, kurios unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dviejų vidinių dalių (vidinių negyvenamųjų patalpų) (toliau – Patalpos), sudarančių 80 kv. m ir 135 kv. m bendrojo ploto, nuomos, pakoreguotas sÄ lygas. SÄ lygų 5 punkte yra nurodyta, kad Patalpos skirtos registruoto prekės ženklo vieÅ¡ojo maitinimo įstaigoms – picerijoms įrengti ir eksploatuoti, kuriose bus vykdoma vieÅ¡ojo maitinimo veikla.

3. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė su atsakove yra sudariusi keletÄ patalpų, esančių Vilniaus oro uosto statiniuose, nuomos sutarčių, pagal kurias iÅ¡ atsakovo nuomojamose patalpose, esančiose Vilniaus oro uoste, daugelį metų vykdo vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ , t. y. ieÅ¡kovė valdo Å¡ias vieÅ¡o maitinimo vietas, esančias Vilniaus oro uoste: „Juta jazz cafe“; „Coffee Republic“ ir „Juta jazz cafe“ powered by Heiniken. Be to, ieÅ¡kovė papildomai valdo vienÄ didžiausių restoranų Vilniuje, t. y. restoranÄ â€žGrey“, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

4. IeÅ¡kovė pateko į dvideÅ¡imties didžiausių pagal 2017 m. pajamas Lietuvos vieÅ¡ojo maitinimo įmonių sÄ raÅ¡Ä ir jo mokamų darbuotojams atlyginimo mediana liepÄ buvo didžiausia. Verslo žinių pateiktais apibendrintais duomenimis aukščiausia mediana 2018 m. liepÄ buvo tris maitinimo įstaigas Vilniaus oro uoste ir restoranÄ â€žGrey“ sostinės senamiestyje valdančioje UAB „Juta jazz kava“.

5. Taigi ieÅ¡kovė, ne tik, kad patenka į dvideÅ¡imties didžiausių pagal 2017 m. pajamas Lietuvos vieÅ¡ojo maitinimo įmonių sÄ raÅ¡Ä , tačiau jau net pačiame Vilniaus oro uoste ilgÄ laikÄ dirba su tarptautiniu prekės ženklu ir kavinių tinklu „Coffee Republic“ bei tarptautiniu prekės ženklu „Heiniken“, kas tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra patikima įmonė, kurios vykdoma vieÅ¡ojo maitinimo veikla atitinka ir tarptautinius standartus, susijusius su vieÅ¡u maitinimu.

6. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė turi ilgametę vieÅ¡o maitinimo ir restoranų patirtį bei ji yra priskiriama prie didžiausių Lietuvoje veikiančių vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, taip pat nepaisant ieÅ¡kovės apyvartos, tačiau pagal paskelbtas SÄ lygas ieÅ¡kovė net negali dalyvauti Patalpų nuomos Konkurse bei siÅ«lyti Patalpų nuomos kainos, nes ji formaliai neatitinka atsakovės nustatytų minimalių Konkurso dalyvių kvalifikacinių reikalavimų.

7. IeÅ¡kovės vertinimu, SÄ lygos ir atsakovės rengiamas Konkursas pažeidžia jos teises ir įstatymu saugomus interesus, nes jie užkerta keliÄ ieÅ¡kovei net dalyvauti Konkurse ir pasiÅ«lyti Patalpų nuomos kainÄ , nors ieÅ¡kovės vertinimu, jos kvalifikacija, gebėjimai ir veiklos patikimumas yra objektyviai pakankami tam, kad Patalpose įkurti picerijÄ ir jÄ eksploatuoti (t. y. iÅ¡ esmės vykdyti Patalpose vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ pagal atsakovės nustatytus standartus).

8. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės parengtų SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 9 straipsnyje įtvirtintiems principams.

9. Dėl SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktų bei iÅ¡ to iÅ¡plaukiančių atsakovės veiksmų yra pažeidžiami ne tik jos teisėti interesai, bet ir apskritai suvaržyta dalyvių konkurencija, pakenkta laisvam ir rinkos ekonomikos principus atitinkančiam Å¡alių varžymuisi. Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybių pasiekti geriausiÄ rezultatÄ , t. y. gauti didžiausiÄ galimÄ Patalpų nuomos kainÄ .

10. IeÅ¡kovės vertinimu, SÄ lygų 7 punkte įvardinti argumentai, kuriais atsakovė bando pagrįsti SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytus minimalius Konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, nėra objektyviai pagrįsti ir pakankami.

11. Atsakovė, nustatydama SÄ lygas ir Konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, privalo nepažeisti Ä®statymo principų. Tai reiÅ¡kia aiÅ¡kių ir nedviprasmiÅ¡kų dalyvių kvalifikacijos reikalavimų nustatymÄ , Å¡ių aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ taip, kaip juos suprastų kiekvienas rÅ«pestingas asmuo, taip pat draudimÄ nustatyti perteklinius, neproporcingus, su konkurso objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus.

12. SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose atsakovės nustatyti konkurso dalyvių „minimalÅ«s“ kvalifikaciniai reikalavimai pažeidžia Ä®statyme įtvirtintus principus (visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo) ir reikalavimÄ užtikrinti lygias galimybes visiems potencialiems atitinkamos, t. y. pakankamos nuomos sutarčiai vykdyti, o ne perteklinės kvalifikacijos dalyviams dalyvauti konkurse, taip pat jie akivaizdžiai riboja konkurencijÄ tarp galimų dalyvių, o tai užkerta keliÄ atsakovei gauti didžiausiÄ galimÄ Patalpų nuomos kainÄ , nes Konkurse net negali dalyvauti ir varžytis didžioji dalis vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių.

13. Atsakovės interesas ir jo suformuotas SÄ lygose poreikis Patalpose įrengti picerijÄ objektyviai nereikalauja nustatyti konkurso dalyviams tokius kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra suformuluoti SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose. Taip pat SÄ lygose nustatyti „minimalÅ«s“ kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams nėra proporcingi siekiamam tikslui, t. y. Patalpose įrengti picerijÄ ir gauti nuomos mokestį.

14. IeÅ¡kovės vertinimu, bet kuris vieÅ¡o maitinimo paslaugas teikiantis subjektas, įskaitant ieÅ¡kovę, o ypatingai ir tie, kurie valdo gerokai aukÅ¡tesnio lygio ir aptarnavimo standartų vieÅ¡ojo maitinimo vietas nei picerijos, sugebėtų pagaminti, iÅ¡kepti ir pateikti per Vilniaus oro uostÄ keliaujantiems keleiviams kokybiÅ¡kÄ picÄ , nes tai yra tik valgiaraščio, kuris pateikiamas ir siÅ«lomas vieÅ¡o maitinimo įstaigos klientams, turinio klausimas, tačiau jis nėra ir negali bÅ«ti pagrįstas kokybinis kriterijus atsirenkant potencialius Konkurso dalyvius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ nutraukti atsakovės VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso vykdymÄ ; kitÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį atmetė.

16. Teismas pritarė atsakovės VÄ® Lietuvos oro uostų pozicijai, kad prekės ženklas, kuris yra paplitęs, atpažįstamas ir vertinamas vartotojų, suteikia verslo subjektui konkurencinį pranaÅ¡umÄ , sudaro galimybę vartotojui atskirti produktus, suteikia lÅ«kesčius, kad siÅ«lomos prekės ar paslaugos bus kokybiÅ¡kos, ir kelia pasitikėjimÄ . Teismas taip pat pritarė atsakovės teiginiui, kad prekės ženklo žinomumas pasiekiamas per jo paplitimÄ , todėl suprantamas ir rinkodaros prasme yra pagrįstas atsakovės siekis itin aktyvioje oro uosto zonoje (Å engeno ir ne Å engeno oro erdvėse) esančias Patalpas iÅ¡nuomoti tokiai vieÅ¡ojo maitinimo įstaigai, kuri priklausytų daugeliui keleivių atpažįstamo prekės ženklo tinklui.

17. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės argumentai dėl jos galimos pasiÅ«lyti nuomos kainos dydžio konkurencingumo, nagrinėjamu atveju nėra aktualÅ«s. Akivaizdu, kad Konkurso SÄ lygų kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatytais kriterijais siekiama sudaryti sÄ lygas konkurse dalyvauti toms įmonėms, kurių naudojamas prekės ženklas yra paplitęs, o kvalifikaciniai reikalavimai nustato minimalius kriterijus, atitikimas kuriems, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog dalyvio naudojamas prekės ženklas yra pakankamai paplitęs ir žinomas, todėl sulauks didesnio klientų srauto.

18. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nustatyti reikalavimai Konkurso dalyviams padeda atrinkti dalyvius, kurie galėtų susitvarkyti su dideliu klientų srautu ir sugebėtų pritraukti klientus ir gauti maksimalias pajamas, nuo kurių būtų skaičiuojami ir mokėtini nuompinigiai. Pagrindo teigti, kad nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja nustatytiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismo vertinimu, nėra.

19. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad Konkursas pažeidžia jos teises ir įstatymų saugomus interesus, nes jie užkerta keliÄ ieÅ¡kovei net dalyvauti Konkurse ir siÅ«lyti Patalpų nuomos kainÄ .

20. Teismas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovės parengtų sÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems principams, dirbtinai riboja konkurencijÄ ir nurodė, jog įstatymas nedraudžia vieÅ¡o konkurso sÄ lygose nustatyti reikalavimus tiesiogiai nenustatytus ApraÅ¡e, o atsakovė atsižvelgdama į specifinę, nuomojamų patalpų vietÄ , pageidaujamÄ naudojamo prekės ženklo paplitimÄ , žinomumÄ ir dalyvio patirtį, turėjo teisę nustatyti ginčijamas sÄ lygas, kurių prieÅ¡taravimas įstatymo nuostatoms nenustatytas.

21. Nenustačius imperatyvių teisės normų, kurioms prieÅ¡tarauja Konkurso sÄ lygos, pažeidimo, ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti atsakovės VÄ® Lietuvos oro uostų paskelbtas VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso sÄ lygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos neteisėtomis, teismas atmetė kaip neįrodytÄ .

22. Kadangi Konkurso sÄ lygas, teismas laikė teisėtomis, nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl Patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Kitų pagrindų, galinčių sudaryti pagrindÄ pripažinti Patalpų nuomos sutartį negaliojančia, teismas taip pat nenustatė.

23. Kadangi Konkursas pasibaigęs, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl jo nutraukimo laikytinas negalinčiu sukelti teisines pasekmes, todėl laikė jį nenagrinėtinu teisme bei bylÄ pagal šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ nutraukė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 24. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Juta jazz kava“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 24.1. Pačiame Konkurso SÄ lygų 7 punkte buvo nurodyta, kad didelė dalis Vilniaus oro uosto keleivių yra Vilniaus miesto svečiai ir kitų didmiesčių gyventojai, dažnai keliaujantys. Akivaizdu, kad potencialiems Vilniaus oro uosto keleiviams, kurie, kaip net pati byloje teigė atsakovė, didžiÄ ja dalimi nėra Vilniaus miesto gyventojai, tikrai nebus gerai žinomas prekės ženklas, kuris veikia tik prekybos centre, esančiame Vilniaus mieste, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis kaip 12 000 kv. m.

Nagrinėjamu atveju Konkurso laimėtoju buvo paskelbta UAB „Amber Food“, kuri valdo prekės ženklÄ â€žCharlie Pizza“. 24.2. Pagal vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ UAB „Amber Food“ valdo tik Lietuvoje veikiančias picerijas, pažymėtas prekės ženklu „Charlie Pizza“. Ä®vertinus tai, akivaizdu, kad prekės ženklas „Charlie Pizza“ nebus žinomas didelei daliai Vilniaus oro uosto keleivių, kurie yra užsieniečiai ir Vilniaus miesto svečiai, taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatyti „minimalÅ«s“ kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams neužtikrino pakankamos konkurencijos, kuri sudarytų prielaidas valstybei priklausantį turtÄ naudoti efektyviausiai ir gauti už jo panaudojimÄ didžiausiÄ galimÄ naudÄ .

Byloje ieÅ¡kovė ir kėlė klausimus, kuriais buvo keliamos pagrįstos abejonės, susijusios su SÄ lygų teisėtumu. 24.3. Atsakovė VÄ® Lietuvos oro uostai į bylÄ nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų jos atsikirtimų teiginius, kad didelis prekės ženklo žinomumas tikrai užtikrina didesnį lankytojų skaičių, o tai kartu lemia ir didesnį atsakovės gaunamų nuompinigių dydį. IeÅ¡kovė byloje reiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir reiÅ¡kė abejones dėl SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytų „minimalių“ kvalifikacinių reikalavimų dalyviams ne proporcingumo siekiamam tikslui. 24.4.

IeÅ¡kovės vertinimu, akivaizdu, kad SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatyti „minimalÅ«s“ kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams ir jų valdomiems prekės ženklams, įvertinus atsakovės tikslÄ , buvo pertekliniai, nes jie akivaizdžiai užkirto keliÄ daugeliui potencialių dalyvių, kurie valdo plačiai (ir ne tik Lietuvoje) žinomus picų kepimo prekės ženklus ir turi visus reikiamus gebėjimus dirbti intensyvaus srauto sÄ lygomis, tačiau formaliai neatitinkančius SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktus, net dalyvauti Konkurse ir pateikti savo pasiÅ«lymÄ . 24.5.

IeÅ¡kovė byloje neginčija ir nekelia klausimų, jog prekės ženklas, kuris yra paplitęs, atpažįstamas ir vertinamas vartotojų, suteikia verslo subjektui konkurencinį pranaÅ¡umÄ ir kad atsakovė potencialiems nuomininkams galėtų kelti reikalavimÄ naudoti savo veikloje prekės ženklÄ , tačiau byloje buvo keliamas klausimas, ar Konkurso tikslui buvo objektyviai bÅ«tina nustatyti tokius „minimalius“ kvalifikacinius reikalavimus dalyviams ir jų naudojamiems prekės ženklams, kurie buvo nustatyti SÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose.

25. Atsakovė Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Lietuvos oro uostai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus: 25.1. IeÅ¡kovė neįvykdė pareigos įrodyti teiginių, kuriais grindė ieÅ¡kinį, pagrįstumÄ ir jau vien dėl Å¡ios priežasties sprendimas, kuriame teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės nustatytų SÄ lygų teisėtumu ir pagrįstumu, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. 25.2.

Visuose procesiniuose dokumentuose, ieÅ¡kovės teiktuose nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , tiek ir skunde, ieÅ¡kovė remiasi klaidinga prielaida ir absoliutina kainos kriterijų valstybinio turto nuomos konkurso nugalėtojui atrinkti. 25.3. Pažymi, kad teisinio pagrindo kvestionuoti papildomus kvalifikacinius reikalavimus nustatančias Konkurso sÄ lygas per se nėra teisinio pagrindo, nes papildomų reikalavimų, pagal kuriuos atrenkamas valstybinio turto nuomininkas, nustatymas, yra visiÅ¡kai suderinamas su Valstybinio turto įstatyme įtvirtintais valstybinio turto naudojimo tikslais ir principais. 25.4.

Akivaizdu, kad „nauda visuomenei“ nėra ir negali bÅ«ti suprantama iÅ¡imtinai kaip didžiausia turto nuomos kaina. Jeigu kaina, kaip teigia ieÅ¡kovė, bÅ«tų pagrindinis kriterijus, pripažįstant viešų nuomos konkursų laimėtojus, tokių konkursų sÄ lygos prieÅ¡tarautų verslo principams bei logikai. 25.5. IeÅ¡kovės absoliutinamÄ kainos kriterijų paneigia ir naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nagrinėjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas dėl vieÅ¡osios nuosavybės nuomos konkursų, kuriÄ atsakovė jau buvo nurodžiusi atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei paties ieÅ¡kovės iÅ¡keltoje byloje Nr. 2-809-553/2017 priimtas 2017 m. birželio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriame buvo konstatuota, jog teisinis reglamentavimas suteikia nuomotojui teisę į konkurso sÄ lygas įtraukti papildomus reikalavimus. 25.6. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai ignoruoja Konkurso sÄ lygų 7 punkte nurodytus tikslus, kurie ir paaiÅ¡kina bei pagrindžia Konkurso sÄ lygų 18 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Dar daugiau, ieÅ¡kovės teiginiai, kad kiti subjektai bÅ«tų „objektyviai pilnai pajėgÅ«s dirbti intensyvaus klientų srauto sÄ lygomis“ apskritai negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.

Tokios konkurso sÄ lygos atsakovė į Konkurso sÄ lygas net negalėtų įtraukti, nes „objektyviai pilnai pajėgus dirbti intensyvaus klientų srauto sÄ lygomis“ kriterijus turi bÅ«ti pamatuojamas konkrečiais rodikliais, kuriuos bÅ«tų galima iÅ¡ anksto patikrinti ir / ar pamatuoti. Todėl atsakovė ir nustatė konkrečius, pamatuojamus rodiklius, pagal kuriuos vertino dalyvius. 25.7. Pažymi, kad reikalavimai prekės ženklo žinomumui buvo bÅ«tinasis kvalifikacinis reikalavimas tam, kad bÅ«tų kuo labiau patenkinti Vilniaus oro uosto (toliau – VNO) paslaugomis besinaudojančių klientų poreikiai.

Atsakovės vertinimu, prekės ženklas, kurį visi atpažįsta ir kuris yra vertinamas vartotojų, suteikia verslo subjektui konkurencinį pranaÅ¡umÄ , sudaro galimybę vartotojui atskirti produktus, suteikia lÅ«kesčius, kad siÅ«lomos prekės ar paslaugos bus kokybiÅ¡kos, ir kelia pasitikėjimÄ . Kadangi prekės ženklo žinomumas pasiekiamas per jo paplitimÄ , suprantamas ir rinkodaros prasme yra pagrįstas atsakovės siekis itin aktyvioje oro uosto zonoje (Å engeno ir ne Å engeno oro erdvėse) esančias Patalpas iÅ¡nuomoti tokiai vieÅ¡ojo maitinimo įstaigai, kuri priklausytų daugeliui keleivių atpažįstamo prekės ženklo tinklui. 25.8.

Atsakovės vertinimu, bÅ«tent prekybos centras ir jo veiklos struktÅ«ra iÅ¡ esmės gali bÅ«ti prilyginama oro uostams, o maitinimo įstaigos – picerijos – buvimas prekybos centre ne tik indikuoja apie gebėjimÄ dirbti intensyvaus srauto sÄ lygomis, bet ir užtikrina to prekės ženklo žinomumÄ per jo paplitimÄ . Taigi, ne be pagrindo buvo pasirinktas žinomumas Vilniaus mieste (atitinkamai ir picerijoje, veikiančioje prekybos centre Vilniaus mieste), nes, kaip ir nurodyta Konkurso sÄ lygų 7 punkte, didžiausiÄ dalį Vilniaus oro uosto lankytojų sudaro bÅ«tent Vilniaus miesto gyventojai ar Vilniaus miesto svečiai. 25.9.

Be to, didelis prekės ženklo žinomumas, kuris užtikrina didesnį lankytojų skaičių, lemia ir didesnį nuompinigių dydį. Kaip nurodyta Konkurso sÄ lygų 14 punkte, „Konkurso dalyvio, laimėjusio KonkursÄ ir pasiraÅ¡iusio nuomos sutartį, pasiÅ«lytas nuompinigių dydis bus perskaičiuojamas kas mėnesį proporcingai nuomininko gaunamoms pajamoms iÅ¡ veiklos <...>.“ Taigi, kuo didesnį lankytojų skaičių pritrauks Konkurso nugalėtojas, tuo daugiau nuompinigių gaus atsakovė. 25.10.

Atsakovės vertinimu, reikalavimai tiekėjo patirčiai taip pat yra paaiÅ¡kinami tikslu patenkinti Vilniaus oro uosto keleivių poreikius, nuo kurių priklauso ne tik oro uosto patrauklumas, bet ir gaunamų nuompinigių dydis. 25.11. Atsakovė taip pat pažymi, kad patalpų nuomos sutartis nepripažintina negaliojančia, nes apskritai nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiomis Konkurso sÄ lygas.

26. Atsakovė UAB „Amber food“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė visiÅ¡kai pritaria VÄ® Lietuvos oro uostų atsiliepime iÅ¡dėstytiems argumentams bei praÅ¡o jais vadovautis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių 28. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 22 d. atsakovė VÄ® Lietuvos oro uostai paskelbė VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkursÄ dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – keleivių terminalo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dviejų vidinių dalių (vidinių negyvenamųjų patalpų), sudarančių 80 kv. m ir 135 kv. m bendrojo ploto, nuomos, pakoreguotas sÄ lygas.

29. Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Amber food“, su kuria 2018 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis.

30. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, praÅ¡o pripažinti atsakovės VÄ® Lietuvos oro uostų paskelbtas VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso sÄ lygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos neteisėtomis ir nutraukti minėto konkurso vykdymÄ pagal minėtas sÄ lygas, taip pat pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės su konkurso laimėtoju sudarytÄ patalpų nuomos sutartį.

IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės parengtų sÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 9 straipsnyje įtvirtintiems principams; dirbtinai riboja konkurencijÄ tarp galimų potencialių Konkurso dalyvių, o tai tikėtina užkirto keliÄ atsakovei gauti didžiausiÄ galimÄ patalpų nuomos kainÄ , nes Konkurse galėjo dalyvauti ribotas kiekis dalyvių; Konkurse negalėjo net dalyvauti ir teikti pasiÅ«lymo vieÅ¡o maitinimo veikla užsiimančios įmonės, kurios bÅ«tų objektyviai pajėgios dirbti intensyvaus klientų srauto sÄ lygomis, kurios turi reikiamos patirties ir kurios bÅ«tų sudariusios sutartis dėl žinomų picų gamintojų prekių ženklų naudojimo teisių įsigijimo, kad atitikti atsakovės iÅ¡reikÅ¡tÄ siekį iÅ¡nuomoti patalpas registruoto prekės ženklo vieÅ¡ojo maitinimo įstaigoms.

31. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimus pritarė atsakovės pozicijai, kad prekės ženklas, kuris yra paplitęs, atpažįstamas ir vertinamas vartotojų, suteikia verslo subjektui konkurencinį pranaÅ¡umÄ , sudaro galimybę vartotojui atskirti produktus, suteikia lÅ«kesčius, jog siÅ«lomos prekės ar paslaugos bus kokybiÅ¡kos ir kelia pasitikėjimÄ . Dėl to, laikė pagrįstu atsakovės ketinimÄ iÅ¡nuomoti patalpas tokiai vieÅ¡ojo maitinimo įstaigai, kuri priklausytų daugeliui keleivių atpažįstamam prekės ženklui.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neatitinka atsakovės nustatytų Konkurso sÄ lygų, nesudaro pagrindo teigti, jog kvalifikaciniai reikalavimai pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir įstatymu saugomus interesus. Teismas taip pat nesutiko, kad Konkurso sÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintiems principams bei dirbtinai riboja konkurencijÄ .

32. Apeliantė pateikusi apeliacinį skundÄ jame iÅ¡ esmės nurodo, kad Konkurso sÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatyti minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams tikrai buvo neproporcingi siekiamam tikslui ir pertekliniai bei tokiais keliamais reikalavimais dalyviams buvo suvaržytos daugelių objektyviai potencialių dalyvių galimybės net dalyvauti Konkurse. Dėl tiekėjams nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų 33. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl vieÅ¡o valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso paskelbtų sÄ lygų, konkrečiai 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Apeliantės teigimu, jie užkirto keliÄ jai net dalyvauti Konkurse ir pasiÅ«lyti patalpų nuomos kainÄ , nors apeliantės vertinimu, jos kvalifikacija, gebėjimai ir veiklos patikimumas yra objektyviai pakankami.

34. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus, o tuo pačiu ir Å¡io turto nuomos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir kiti teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymÄ valstybės ilgalaikis materialusis turtas iÅ¡nuomojamas vieÅ¡o konkurso bÅ«du. Civilinio kodekso 6.947 straipsnyje nustatyta, kad konkursu pripažįstamas asmens vieÅ¡as pasižadėjimas suteikti specialiÄ teisę už geriausiÄ tam tikros teisės įgyvendinimo projektÄ .

VieÅ¡o konkurso dėl turto nuomos atveju nuomotojas suteikia teisę iÅ¡sinuomoti konkretų turtÄ konkurso nugalėtojui už Å¡io pasiÅ«lytas geriausias sÄ lygas. Vertinant Å¡alių ginčo dėl vieÅ¡o konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į vieÅ¡o konkurso procedÅ«ros esmę, paskirtį ir tikslus. VieÅ¡o konkurso organizatorius ir rengėjas turi užtikrinti, kad atliekant vieÅ¡o konkurso procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bus laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, dalyvių ir jų pasiÅ«lymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų.

Tinkamai laikantis Å¡ių principų galėtų bÅ«ti iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡o konkurso procedÅ«roje. IÅ¡vardytų principų laikymasis yra svarbus siekiant atliekamo vieÅ¡o konkurso tikslų. Viešųjų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl Å¡ių normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobÅ«džio. Dėl normų imperatyvumo jų turi bÅ«ti griežtai laikomasi, tokiu bÅ«du sukuriant visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias sÄ lygas rungtis konkurse ir sudarant realias prielaidas, kad konkursÄ laimės bÅ«tent tas pretendentas, kuris vieÅ¡uosius interesus tenkinančiai ir konkursÄ organizuojančiai institucijai pasiÅ«lys sudaryti sandorį naudingiausiomis sÄ lygomis.

35. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi bÅ«ti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti tausojamas, neÅ¡vaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; vieÅ¡osios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, Vyriausybė turi nustatyti vieÅ¡o nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi bÅ«ti: numatyta nuomos konkurso taikymo ir organizavimo tvarka; reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursÄ ; nustatyti nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai; nustatyti pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. Minėtus reikalavimus detalizuoja Valstybės ilgalaikio materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso bÅ«du organizavimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (toliau – ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o 4 punktas nustato, kad  kai turto valdytojas vykdo vieÅ¡Ä jį paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas valstybės turtas, pirkimÄ , Å¡is turtas iÅ¡nuomojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nustatyta tvarka vykdomo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo metu.

37. Kasacinio teismo ne kartÄ konstatuota, kad siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, kad Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sÄ lygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

38. Pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurencijÄ . Perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali bÅ«ti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukÅ¡tÄ ar labai tikslų reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.).

39. Kita vertus, vieÅ¡ojo intereso apsauga – ne besÄ lygiÅ¡kai, o kaip viena iÅ¡ galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinis teismas plėtoja praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi bÅ«ti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sÄ Å¾iningas varžymasis dėl to neturi bÅ«ti vertinamas mažiau palankiai; galimybė vieÅ¡Ä jį interesÄ pirkimo objektu iÅ¡kelti aukščiau už vieÅ¡Ä jį interesÄ tiekėjų sÄ Å¾iningu varžymusi turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma siaurai, iÅ¡imtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

40. Pažymėtina, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali bÅ«ti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais bÅ«dais konkurencijÄ ribojančias sÄ lygas, tiek nustatant VPÄ® 37 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sÄ lygų grupe) ar jų visuma vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sÄ lygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sÄ lygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija.

41. Nurodytos teismo pareigos nepaÅ¡alina aplinkybės, kad pirkimo sÄ lygos suformuluotos nenurodant konkretaus modelio ar Å¡altinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, kad jos nėra griežtai apibrėžtos (vartojamos tokios sÄ vokos kaip „ne mažiau“, „ne daugiau“, „iki“ ir pan.), nes jos per se nereiÅ¡kia tokių sÄ lygų teisėtumo. BÅ«tina nustatyti, ar sÄ lygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiÅ¡kia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius.

42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra pasisakyta dėl tokios netiesioginės diskriminacijos neteisėtumo; konstatuota, kad techninė specifikacija, kurios reikalavimai, nors vertinant atskirai yra teisėti, tačiau kurių visuma lemia, jog juos visus in corpore (visi drauge) atitiktų ir vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėtų konkretaus gamintojo prekės (kiti gamintojai privalėtų siÅ«lyti aukÅ¡tesnės klasės ir dėl to brangesnius automobilius), diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sÄ Å¾iningos konkurencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-411-180/2015).

43. IÅ¡ pirmiau nurodytų argumentų ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPÄ® nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieÅ¡taraujančias pirkimo sÄ lygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečiÄ prekę, neįtvirtintos lygiavertiÅ¡kumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sÄ lygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais.

44. Draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai išeina už privačių santykių ribų (plačiau žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

45. Ginčo Konkurso bendrųjų sÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose perkančioji organizacija nustatė tokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus: „18.1.1. Konkurso dalyvis naudoja arba pagal nuosavybės, frančizės, jungtinės veiklos ar kitokiÄ teises į prekės ženklÄ suteikiančiÄ sutartį turi teisę naudoti ar nedelsiant įgis teisę, t. y. pasiraÅ¡ius valstybės materialiojo turto nuomos sutartį nuo veiklos vykdymo iÅ¡sinuomotose patalpose pradžios turės teisę naudoti įregistruotÄ , globaliai žinomÄ , tarptautinį Prekės ženklÄ , priklausantį vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų – picerijų tinklui, kuris dalyvio ar bet kokių trečiųjų asmenų jau yra faktiÅ¡kai naudojamas ne mažiau kaip 1000 (tÅ«kstantyje) iki ParaiÅ¡kų teikimo dienos faktiÅ¡kai veikiančių vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų –picerijų, esančių ne mažiau kaip 3 (trijose) skirtingose Europos Ekonominėje Erdvės (EEE), Viduriniųjų Rytų arba Å iaurės Amerikos valstybėse, ir kurių bent 2 (du) veikia skirtinguose tarptautiniuose oro uostuose (iÅ¡ kurių bent 2 (du) oro uostai per metus aptarnauja daugiau kaip 5 mln. keleivių arba yra Å¡alies oro uostai su didžiausiu keleivių judėjimu), pavadinimuose ir komunikacijos priemonėse, t. y. greito maisto restoranų – picerijų iÅ¡kabose, ant firminių puodelių ar kito inventoriaus, greito maisto restoranų interjere, ant darbuotojų uniformų, ir pan.“ arba / ir 46.

„18.1.2. Konkurso dalyvis naudoja arba pagal nuosavybės, frančizės, jungtinės veiklos ar kitokiÄ teises į prekės ženklÄ suteikiančiÄ sutartį turi teisę naudoti ar nedelsiant įgis teisę, t. y. pasiraÅ¡ius valstybės materialiojo turto nuomos sutartį nuo veiklos vykdymo iÅ¡sinuomotose patalpose pradžios turės teisę naudoti Lietuvoje įregistruotÄ Prekės ženklÄ , kuris dalyvio ar bet kokių trečiųjų asmenų jau yra faktiÅ¡kai naudojamas ne mažiau kaip 2 (dviejuose) vieÅ¡ojo maitinimo įstaigose – picerijose, iÅ¡ kurių bent 1 (viena) veikia Prekybos centre, esančiame Vilniaus mieste, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis kaip 12 000 kv. m, pavadinimuose ir komunikacijos priemonėse, t. y. vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų – picerijų iÅ¡kabose, ant firminių puodelių ar kito inventoriaus, interjere, ant darbuotojų uniformų, ir pan.

Taip pat, Lietuvoje įregistruoto Prekės ženklo vardu pavadinta vieÅ¡ojo maitinimo įstaiga –picerija visuotinai atpažįstamos populiarumo vertinimo platformos „Tripadvisor” klasifikacijoje „Restaurant in Vilnius” maisto kategorijoje „Pizza“ yra įvertinta ne mažiau, kaip 50 (penkiasdeÅ¡imties) klientų (galioja bent vienai Lietuvoje įregistruoto Prekės ženklo vieÅ¡ojo maitinimo įstaigai)“; 47. „Šių konkurso sÄ lygų apimtyje vieÅ¡ojo maitinimo įstaiga – picerija – vadinama įstaiga, kurioje klientams siÅ«loma ne mažiau kaip 10 skirtingų pavadinimų vietoje gaminamų picų kurių pardavimai sudaro ne mažiau kaip 40 % bendros tos įstaigos apyvartos, bei yra sudaromos sÄ lygos valgyti prie specialiai įrengtų sėdimų vietų su staliukais.

VieÅ¡oji maitinimo įstaiga yra įrengta patalpoje, turinčioje plotÄ ne mažesnį kaip 20 kv. m, visÄ prekybai ir maisto bei gėrimų ruoÅ¡imui reikalingÄ Ä¯rangÄ , ir kurioje klientus gyvai aptarnauja vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos personalas“; 48. „Šioje Konkurso sÄ lygų dalyje naudojama sÄ voka Prekybos centras reiÅ¡kia objektÄ â€“ suplanuotÄ , pastatytÄ ir valdomÄ prekybinį pastatÄ , kuriame yra daugiau nei 10 savarankiÅ¡kų parduotuvių (nuomininkų), ir nuomojamam plotui skirta ne mažiau nei 12 000 kv. m.

AiÅ¡kumo dėlei pažymėtina, kad Prekės ženklo vieÅ¡ojo maitinimo įstaiga nėra laikoma įstaiga, kurios apipavidalinime (pvz. Å¡alia pavadinimo, ant interjero detalių ar kt. restorano elementų) pagal atskirus susitarimus su gamintojais ar tiekėjais yra naudojamas tik konkretaus gėrimo, maisto produkto ar kt. prekės ženklas, pavyzdžiui „Lavazza“, „CocaCola“, „Carlsberg“ ir pan. Taip pat, Prekės ženklo vieÅ¡ojo maitinimo įstaiga nėra laikoma mobili prekyba, prekyba laikinuose statiniuose, gatvės prekyba, prekyba kioskuose, sezoninė prekyba ar tik specialių renginių metu vykdoma epizodinė prekyba (pavyzdžiui, prekyba sporto arenose renginių metu), įskaitant, bet neapsiribojant, prekybÄ vykdomÄ transporto priemonėse ar pardavimo automatuose.“; 49.

„18.3. Konkurso dalyvis ne trumpiau kaip pastaruosius 3 (trejus) metus valdė ir ParaiÅ¡kų teikimo metu faktiÅ¡kai valdo (tiesiogiai arba per dukterines įmones, kurių 100 proc. akcijų priklauso konkurso dalyviui) ne mažiau kaip 2 (dvi) vieÅ¡ojo maitinimo įstaigas, esančias Europos Ekonominės Erdvės (EEE), Viduriniųjų Rytų arba Å iaurės Amerikos valstybėse / -ėje, kurių: 18.3.1. bendros (abiejų kartu) metinės pardavimo pajamos per paskutinius 1 (vienerius) metus iki paraiÅ¡kų pateikimo dienos sudarė ne mažiau kaip 1 500 000 (vienas milijonas penki Å¡imtai tÅ«kstančių) eurų be PVM, kurių ne mažiau kaip 40 proc. sudarė momentiniam vartojimui vietoje ar iÅ¡sineÅ¡imui parduodamos picos, 18.3.2. bendras (t. y. abiejų kartu, bet ne daugiau kaip 2 (dviejų) vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų) vidutinis aptarnautų klientų skaičius per dienÄ per paskutinius 1 (vienerius) metus iki paraiÅ¡kų pateikimo dienos sudarė ne mažiau kaip 380 vnt.“; 50.

„Šių konkurso sÄ lygų apimtyje vieÅ¡ojo maitinimo įstaiga – picerija vadinama įstaiga, kurioje klientams siÅ«lomas ne mažiau kaip 10 skirtingų pavadinimų vietoje gaminamų picų, kurių pardavimai sudaro ne mažiau kaip 40 procentų bendros apyvartos, bei yra sudaromos sÄ lygos valgyti prie specialiai įrengtų sėdimų vietų su staliukais. VieÅ¡oji maitinimo įstaiga yra įrengta patalpoje, turinčioje plotÄ ne mažesnį kaip 20 kv. m, visÄ prekybai ir maisto bei gėrimų ruoÅ¡imui reikalingÄ Ä¯rangÄ , ir kurioje klientus gyvai aptarnauja vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos personalas“.

51. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, nenustatė imperatyvių teisės normų, kurioms prieÅ¡tarauja Å¡ios Konkurso sÄ lygos, pažeidimo. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nustatyti reikalavimai Konkurso dalyviams padeda atrinkti dalyvius, kurie galėtų susitvarkyti su dideliu klientų srautu ir sugebėtų pritraukti klientus, gauti maksimalias pajamas, nuo kurių bÅ«tų skaičiuojami ir mokėtini nuompinigiai. Apeliantės teigimu, atsakovės VÄ® Lietuvos oro uostų parengtų sÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems principams bei dirbtinai riboja konkurencijÄ tarp galimų potencialių Konkurso dalyvių, o tai tikėtina užkerta keliÄ atsakovei gauti didžiausiÄ galimÄ patalpų nuomos kainÄ , nes Konkurse galėjo dalyvauti ribotas kiekis dalyvių.

52. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada buvo padaryta tinkamai neįvertinus ginčijamų pirkimo sÄ lygų reikalavimus bei konstatuoja, jog perkančiosios organizacijos nustatyti minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai yra pernelyg aukÅ¡ti. Taip pat darytina iÅ¡vada, kad perkančiosios organizacijos tikslai gali bÅ«ti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, todėl pripažįstama, jog atitinkamai tokie reikalavimai iÅ¡ esmės nėra proporcingi pirkimo objektui bei dirbtinai riboja konkurencijÄ .

53. Atsakovė kaip „minimalius“ Konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus nurodo: „Konkurso dalyvis naudoja įregistruotÄ , globaliai žinomÄ , tarptautinį prekės ženklÄ , priklausantį vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų – picerijų tinklui, kuris dalyvio ar bet kokių trečiųjų asmenų jau yra faktiÅ¡kai naudojamas ne mažiau kaip 1 000 (tÅ«kstantyje) iki ParaiÅ¡kų teikimo dienos faktiÅ¡kai veikiančių vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų – picerijų, esančių ne mažiau kaip 3 (trijose) skirtingose Europos Ekonominėje Erdvės (EEE), Viduriniųjų Rytų arba Å iaurės Amerikos valstybėse, ir kurių bent 2 (du) veikia skirtinguose tarptautiniuose oro uostuose (iÅ¡ kurių bent 2 (du) oro uostai per metus aptarnauja daugiau kaip 5 mln. keleivių arba yra Å¡alies oro uostai su didžiausiu keleivių judėjimu), pavadinimuose (18.1.1 punktas); arba Konkurso dalyvis naudoja Lietuvoje įregistruotÄ prekės ženklÄ , kuris dalyvio ar bet kokių trečiųjų asmenų jau yra faktiÅ¡kai naudojamas ne mažiau kaip 2 (dviejuose) vieÅ¡ojo maitinimo įstaigose – picerijose, iÅ¡ kurių bent 1 (viena) veikia prekybos centre, esančiame Vilniaus mieste, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis kaip 12 000 kv. m, pavadinimuose (18.1.2 punktas).

54. Pirmosios instancijos teismas vertindamas Å¡iuos reikalavimus nurodė, kad atsakovė juos nustatė atsižvelgdama į tai, kad didelė dalis Vilniaus oro uosto keleivių yra Vilniaus miesto ir kitų didmiesčių gyventojai, taip pat užsieniečiai, turintys aukÅ¡tus maitinimo paslaugų kokybės lÅ«kesčius, įpratę prie maitinimo paslaugų įvairovės bei galimybės rinktis, taip pat dažnai keliaujantys ir turintys aukÅ¡tus oro uosto paslaugų kokybės, greičio bei aptarnavimo lÅ«kesčius, siekė pritraukti dalyvauti Konkurse tiek globaliai žinomÄ , tarptautinį prekės ženklÄ (Konkurso sÄ lygų 18.1.1 punktas), tiek Lietuvos įregistruotÄ (nacionalinį) prekės ženklÄ (Konkurso sÄ lygų 18.1.2 punktas). Teismas pritarė atsakovės siekiui itin aktyvioje oro uosto zonoje esančias patalpas iÅ¡nuomoti tokiai vieÅ¡ojo maitinimo įstaigai, kuri priklausytų daugeliui keleivių atpažįstamo prekės ženklo tinklui.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo ginčijama atsakovės teisė nustatyti kvalifikacinius reikalavimus Konkurso dalyviams, taip pat ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, jog prekės ženklas, kuris yra paplitęs, atpažįstamas ir vertinamas vartotojų, suteikia verslo subjektui konkurencinį pranaÅ¡umÄ , sudaro galimybę vartotojui atskirti produktus, suteikia lÅ«kesčius, kad siÅ«lomos prekės ar paslaugos bus kokybiÅ¡kos ir kelia pasitikėjimÄ . Tačiau, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, byloje kelia pagrįstų abejonių toks skirtingas kvalifikacinio kriterijaus nustatymo pagrįstumas, t. y. nuo reikalavimo turėti ne mažiau kaip 1 000 vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, esančių ne mažiau kaip 3 (trijose) skirtingose Europos Ekonominėje Erdvės (EEE), Viduriniųjų Rytų arba Å iaurės Amerikos valstybėse, ir kurių bent 2 (du) veikia skirtinguose tarptautiniuose oro uostuose (iÅ¡ kurių bent 2 (du) oro uostai per metus aptarnauja daugiau kaip 5 mln. keleivių arba yra Å¡alies oro uostai su didžiausiu keleivių judėjimu), iki ne mažiau kaip 2 vieÅ¡o maitinimo įstaigų, iÅ¡ kurių bent 1 (viena) veikia Prekybos centre, esančiame Vilniaus mieste, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis kaip 12 000 kv. m, pavadinimuose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas negali būti laikomas proporcingu siekiamam tikslui.

56. Atsakovė SÄ lygų 18.1.2 punkte nustatydama reikalavimÄ maitinimo įstaigai – picerijai veikti prekybos centre tik Vilniaus mieste, paaiÅ¡kino, kad Å¡is miestas pasirinktas dėl to, jog didelė dalis Vilniaus oro uosto keleivių yra Vilniaus miesto ir kitų didmiesčių gyventojai, taip pat užsieniečiai, turintys aukÅ¡tus maitinimo paslaugų kokybės lÅ«kesčius ir kt., todėl prekės ženklo atpažįstamumas, užtikrintų didesnes pajamas. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad atsakovė pati sau prieÅ¡tarauja.

Konkurso sÄ lygose nurodyta, jog didelė dalis Vilniaus oro uosto keleivių yra Vilniaus miesto svečiai ir kitų didmiesčių gyventojai, dažnai keliaujantys. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad potencialiems Vilniaus oro uosto keleiviams, kurie, kaip teigia ir pati atsakovė didžiÄ ja dalimi nėra Vilniaus miesto gyventojai, tokiu bÅ«du negalima sutikti ir su atsakovės argumentu, kad keleiviams bus gerai žinomas prekės ženklas, kuris veikia tik prekybos centre, esančiame Vilniaus mieste, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis kaip 12 000 kv. m.

57. Byloje nustatyta, kad Konkurse dalyvavo tik dvi įmonės UAB „Burokėlis ir krapas“, valdanti picerijų tinklÄ â€žJurgis ir drakonas“ bei UAB „Amber food“, valdanti picerijų tinklÄ â€žCharlie Pizza“. Konkurso laimėtoju buvo paskelbta UAB „Amber food“. Pagal vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ UAB „Amber food“ valdo tik Lietuvoje veikiančias picerijas. Å i aplinkybė paneigta nebuvo. Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad galimai prekės ženklas „Charlie Pizza“ nebus žinomas dideliai daliai Vilniaus oro uosto keleivių, kurie yra užsieniečiai ir Vilniaus miesto svečiai, t. y. kaip atsakovė nurodė Konkurso sÄ lygose.

58. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė neįrodė, kodėl jai nebÅ«tų priimtini Konkurso dalyviai, kurie picerijų tinklus ar kitas vieÅ¡o maitinimo įstaigas valdo kituose dideliuose Europos ir Lietuvos miestuose, juose esančiuose prekybos centruose ir Å¡ių miestų oro uostose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių sÄ lygose įtvirtintų reikalavimų nustatymas, nesuponuoja pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tik ne mažiau kaip 1 000 vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, esančių ne mažiau kaip 3 skirtingose Europos Ekonominėje Erdvės (EEE), Viduriniųjų Rytų arba Å iaurės Amerikos valstybėse, ar turėjimas ne mažiau kaip 1 000 vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, įrodo įmonės gebėjimÄ dirbti intensyvaus srauto sÄ lygomis.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nenurodė kuo remiantis buvo nustatytas toks viešojo maitinimo įstaigų rodiklis. Dėl to, sutiktina su apeliantės nurodomais argumentais, kad atsakovės nustatytas alternatyvus kvalifikacinis reikalavimas, tiek savo kokybine, tiek kiekybine prasme yra visiškai neadekvatus bei objektyviai nepagrįstas.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių sÄ lygų nustatymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia eliminavimÄ visų vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, kurios neveikia bent 1 prekybos centre, esančiame Vilniaus mieste, kurio prekybinis (nuomojamas) plotas ne mažesnis kaip 12 000 kv. m, tačiau kurios sėkmingai veikia kitų Å¡alių oro uostose ir kitų didmiesčių rinkose bei tuose miestuose esančiuose prekybos centruose. Tokių reikalavimų nustatymas, negali bÅ«ti laikomas proporcingu atsakovės siekiamam tikslui. Be to, kaip minėta, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neginčijo aplinkybės, kad prekės ženklas, kuris yra paplitęs, atpažįstamas ir vertinamas vartotojų, suteikia verslo subjektui konkurencinį pranaÅ¡umÄ bei suteikia lÅ«kesčius, jog siÅ«lomos prekės ar paslaugos bus kokybiÅ¡kos, tačiau į bylÄ nebuvo pateikti įrodymai, jog didelis prekės ženklo žinomumas tikrai užtikrina didesnį lankytojų skaičių.

60. Pirmosios instancijos teismas vertindamas kvalifikacijos reikalavimÄ patirčiai nustatytÄ Konkurso sÄ lygų 18.3 punkte, pažymėjo, kad atsakovė siekia užtikrinti kokybiÅ¡kÄ paslaugÄ lankytojams nuo pirmos Konkurso nugalėtojo darbo dienos, o nustatyti reikalavimai Konkurso dalyviams padeda atrinkti dalyvius, kurie galėtų susitvarkyti su dideliu klientų srautu ir sugebėtų pritraukti klientus bei gauti maksimalias pajamas, nuo kurių bÅ«tų skaičiuojami ir mokėtini nuompinigiai. Teisėjų kolegija sutinka, kad patirties turėjimas yra bÅ«tinas, siekiant dirbti aktyvioje zonoje, tačiau manytina, jog tokie perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai, negali bÅ«ti laikomi minimaliais bei patvirtintų jo sugebėjimÄ dirbti intensyvaus srauto sÄ lygomis.

61. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad minėtų sÄ lygų punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams ir jų valdomiems prekės ženklams, įvertinus atsakovės tikslÄ (patalpose įrengti picerijÄ ), laikytini pertekliniais, nes jie akivaizdžiai užkirto keliÄ daugeliui potencialių dalyvių, kurie plačiai valdo (ne tik Lietuvoje) žinomus picų kepimo prekės ženklus ir turi visus reikiamus gebėjimus dirbti intensyvaus srauto sÄ lygomis, tačiau formaliai neatitinkantis sÄ lygų, net dalyvauti Konkurse ir pateikti savo pasiÅ«lymus.

62. IÅ¡analizavus byloje esančiÄ medžiagÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, sÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose atsakovės nustatyti Konkurso dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai pažeidžia Ä®statyme įtvirtinus principus ir reikalavimÄ užtikrinti lygias galimybes visiems potencialiems atitinkamos kvalifikacijos dalyviams dalyvauti Konkurse, taip pat jie akivaizdžiai apribojo konkurencijÄ tarp galimų dalyvių.

63. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , sutiktina su apeliantės argumentais, kad jei Konkurse net negalėjo dalyvauti didžioji dalis vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, kurios bÅ«tų pilnai pajėgios dirbti intensyvaus klientų srauto sÄ lygomis ir visomis kitomis sÄ lygomis, kurios yra patalpose ar Vilniaus oro uoste, tai vadovaujantis Ä®statymo 9 straipsniu, pripažintina, jog atsakovė pažeidė nustatytÄ imperatyviÄ jÄ pareigÄ užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Ä®statyme įtvirtintų principų bei kitų Ä®statymo reikalavimų įgyvendinant Konkurso tikslÄ â€“ sudaryti nuomos sutartį leidžiančiÄ atsakovei gauti didžiausiÄ nuomos kainÄ .

64. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Å¡alys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose Å¡iuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieÅ¡tarauja Civilinio kodekso normoms (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines Å¡iuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi bÅ«ti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Å irvintų rajono savivaldybės administracija v.

UAB „GP Auto“, bylos Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ąžuolų sodas“ v. Kretingos rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252-248/2015).

65. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti pagrindiniai tokio turto nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės, kuriomis yra reglamentuoti valstybės turto nuomos, kai turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, teisiniai santykiai.

Å ių Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad turto nuomos konkursÄ laimi asmuo, paraiÅ¡koje nurodęs didžiausiÄ nuompinigių sumÄ . Taigi esminis kriterijus, konkurse atrenkant valstybės turto nuomininkÄ , yra didžiausia pasiÅ«lyta kaina, o Å¡io kriterijaus nustatymas paaiÅ¡kinamas pirmiau, t. y. 64 sprendimo punkte paminėtais, Ä®statyme įtvirtintais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais.

66. Minėta, esminis vieÅ¡o konkurso tikslas – iÅ¡nuomoti valstybės turtÄ palankiausiomis sÄ lygomis, o nuomos kaina yra esminis kriterijus. Siekį valstybės turtÄ iÅ¡nuomoti palankiausiomis sÄ lygomis ir atitinkamai didžiausia kaina užtikrina teisingas ir tinkamas visuotinai prieinamos informacijos apie nuomojamÄ turtÄ paskleidimas, kas lemia realaus varžymosi tikimybę dėl nuomos objekto ir atitinkamai padidina galimybę turtÄ iÅ¡nuomoti palankiausiomis sÄ lygomis.

67. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Teismas tiesiog konstatavo, kad tai, jog ieÅ¡kovė neatitinka Konkurso sÄ lygų kvalifikacinių reikalavimų, nesudaro pagrindo teigti, kad kvalifikaciniai reikalavimai pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir įstatymu saugomus interesus. Å iuo konkrečiu atveju su tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintų principų laikymasis užtikrina galimybę valstybei gauti didžiausiÄ jos nuomojamo turto nuomos kainÄ ir užtikrina sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę.

Byloje nustatyta, kad pasiÅ«lymus Konkursui pateikė tik du dalyviai, tikėtina, kad kiti tiekėjai dėl pernelyg aukÅ¡tų ir neproporcingų siekiamam tikslui nustatytų reikalavimų, tiesiog negalėjo dalyvauti vykdomame Konkurse. Turto nuomos konkurso tikslo ir paskirties nepaisymas, eliminuojant realaus varžymosi konkurse galimybę nulėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principų, kurie, kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstami imperatyviaisiais, pažeidimÄ , kas lemia ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .

68. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės VÄ® Lietuvos oro uostų Konkurso sÄ lygų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatyti dalyvių minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi siekiamam tikslui, t. y. patalpose įrengti picerijÄ â€“ vieÅ¡o maitinimo vietÄ ir gauti nuomos mokestį, pertekliniai bei tokiais keliamais reikalavimais dalyviams buvo suvaržytos daugelių objektyviai potencialių dalyvių galimybės net dalyvauti Konkurse, taip pat pažeidžia Ä®statyme įtvirtintus principus bei riboja konkurencijÄ , dėl to, pripažintini neteisėtais.

Dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia 69. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismui sprendžiant dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo ir ieÅ¡kinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neiÅ¡vengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems vieÅ¡ojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įtraukti į procesÄ ar ne; kai pirkimo sÄ lygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iÅ¡ tame pirkime dalyvavusių Å«kio subjektų negali bÅ«ti pripažįstami teisėti interesai į vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymÄ , nes ji bet kokiu atveju bÅ«tų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sÄ Å¾iningos konkurencijos iÅ¡kraipymo sÄ lygomis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikÄ ).

70. Pagal nuosekliai suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , vieÅ¡ojo pirkimo (nagrinėjamu atveju Konkurso) sÄ lygas pripažinus neteisėtomis, turi bÅ«ti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sÄ lygas sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymÄ dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu. Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sÄ lygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedÅ«ros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

71. Byloje nustatyta, kad atsakovė su Konkurso laimėtoja UAB „Amber food“ 2018 m. lapkričio 9 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių 2018 m. lapkričio 9 d. sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir UAB „Amber food“ viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento).

Pagal nuosekliai suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , tiek jo nepareiÅ¡kus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik iÅ¡sprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.

72. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , taip pat į tai, kad Konkurso sÄ lygos pripažintos neteisėtomis, pažeidžiančiomis Ä®statyme įtvirtintus principus bei ribojančiomis sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės VÄ® Lietuvos oro uostų ir Konkurso laimėtoju UAB „Amber food“ sudarytÄ 2018 m. lapkričio 9 d. valstybės materialiojo turto (patalpų) nuomos sutartį Nr. 3K–18–449.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 73. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl bylos procesinės baigties 74. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, todėl apeliantės UAB „Juta jazz kava“ apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, toje dalyje, kuria ieÅ¡kinys atmestas, naikintinas.

Kitoje dalyje, kuria civilinė byla pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ nutraukti VÄ® Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso vykdymÄ , nutraukta, sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 75. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui kompensavimÄ , kai jo naudai priimtas sprendimas.

76. Nagrinėjamu atveju, teikiant elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis pradinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 75 Eur, pateikusi patikslintÄ ieÅ¡kinį papildomai sumokėjo 150 Eur, už apeliacinį skundÄ sumokėjo 150 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 dalis, 7 dalis). IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, apeliantės apeliacinis skundas buvo tenkintas ir ieÅ¡kinys patenkintas. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinas 225 Eur žyminis mokestis sumokėtas už ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį bei 150 Eur žyminis mokestis mokėtinas už apeliacinį skundÄ , iÅ¡ viso 375 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

77. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su ieÅ¡kinio, apeliacinio skundo parengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose ir kt., todėl jos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

78. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo, tačiau, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas, panaikintas ir ieÅ¡kinys patenkintas, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Juta jazz kava“, j. a. k. 301733268, ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti atsakovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, j. a. k. 120864074, paskelbtas valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo valstybės materialiojo turto vieÅ¡ojo nuomos konkurso 18.1 ir 18.3 punktų sÄ lygas neteisėtomis. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, j. a. k. 120864074, ir Konkurso laimėtojos uždarosios akcinės bendrovės „Amber food“, j. a. k. 301675046, 2018 m. lapkričio 9 d. sudarytÄ patalpų nuomos sutartį.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Juta jazz kava“, j. a. k. 301733268, iÅ¡ atsakovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, j. a. k. 120864074, 375 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtÄ už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ . Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Romualda Janovičienė Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė